Šiukšlinimas Lietuvoje

[r08n]

Kilo klausimas: kaip teisingai atsikratyti tuščiais aerozoliniais balionėliais, tokiais, kaip nuo skutimosi putų, dezodorantų, impregnatorių ir pan. Ar galima mesti į rūšiuotų atliekų konteinerius? Jei taip, tai į kuriuos -- plastmasės?

[Irma]

Kilo klausimas: kaip teisingai atsikratyti tuščiais aerozoliniais balionėliais, tokiais, kaip nuo skutimosi putų, dezodorantų, impregnatorių ir pan. Ar galima mesti į rūšiuotų atliekų konteinerius? Jei taip, tai į kuriuos -- plastmasės?

Darnus vartojimas: kiek kainuoja žinojimas? Rūšiavimas – kur mesti?

Bus naudinga pasiskaityti šitai

[Wycka]

Panevėžyje diegiamas pakuočių atliekų surinkimo pilotinis projektas

Šiandien Panevėžio miesto meras Vitalijus Satkevičius, VšĮ „Žaliasis taškas“, AB „Panevėžio specialusis autotransportas“, UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ ir UAB „Ekobaltas“ pasirašė sutartį dėl papildomos atliekų surinkimo sistemos diegimo Panevėžio mieste.
„Mums didelė garbė, kad pirmasis toks projektas pradedamas vykdyti Panevėžyje. Projekto iniciatoriai atlikę analizę konstatavo, kad Panevėžyje geriausiai veikianti atliekų surinkimo sistema“, — sakė meras Vitalijus Satkevičius.
Projektas kol kas bus diegiamas Klaipėdos ir Molainių daugiabučių gyvenamųjų namų kvartaluose bei Stetiškių privačių gyvenamųjų valdų kvartale.
Pagal susitarimą pagrindinis projekto užsakovas, koordinatorius ir pagrindinis finansuotojas VšĮ „Žaliasis taškas“. Panevėžio miesto savivaldybei tenka viešųjų renginių organizavimo, gyventojų švietimo ir atliekų surinkimo sistemos plėtros bei tobulinimo vaidmuo. AB „Panevėžio specialusis autotransportas“ privalės surinkti atliekas, jas rūšiuoti ir apskaityti. UAB „Ekobaltas“ projekto techninis konsultantas ir UAB „PRATC“ atliekų priėmimo regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne bei bendrosios atliekų tvarkymo bei tobulinimo apskaitos partneris.

[Irma]

GRYNAS.lt eksperimentas. Ėmė irti pirmieji maišeliai

<...>organiniai maišeliai gaminami iš krakmolo, kukurūzų miltų ir panašių organinės kilmės sudedamųjų dalių. Toks organinis plastikas visiškai nekenkia aplinkai, o esant tinkamoms sąlygoms, suyra itin greitai<...>

Viskas, pirksiu tik organinius..

[nepolitikas]

neapsižiūrėjęs paleidau į gyvenimą temą "atliekų tvarkymas"
http://www.miestai.net/forumas/showt...5%B3+tvarkymas
dabar matau, kad ir šioje temoje aptariami ne šiukšlinimo, o labiau tvarkymo reikalai.
gal galėtų forumo tvarkdariai "sukergti" šias dvi temas

[Eimantas]

Klaipėdos RATC statys atliekų rūšiavimo gamyklą

http://www.ve.lt/naujienos/klaipeda1...mykla-1103775/

[J.U.]

Labiau tinkamos temos neradau, tai parašysiu čia. Ką kolegos manote apie Vilniaus gatvių laistymą druskų mišiniu žiemos metu? Ar tikrai tai būtina? Kaip yra šiaurės valstybėse, ten irgi pilama ta bjaurastis ėste ėdanti automobilius ir paskui nutekanti per lietaus kanalizaciją į upes? Ar čia yra didelio biznio klausimas?
Aš asmeniškai už vairo jau beveik 50 metų. Neturėčiau nieko prieš, jei gatvės elementariai po snygio būtų nugreideruojamos ir viskas, nepilant jokių gamtą teršiančių druskų. Sovietmečiu kartais pabarstydavo po greideravimo smėliuku įkalnes ir viskas. Šiuolaikinės žieminės padangos leidžia saugiai važinėti ir be to druskų pylimo į gatves.

[Galis]

sovietmečiu buvo tiek automobilių, kad galėjo žmonės sau leisti prabangą stabdyti kokį 100 metrų ir vistiek į nieką neatsitrenkti. upeliais nubėga daug daugiau visokio šlamšto nuo kelių ir netik nei kad druskos, Baltijos jūra beje sąlyginai nedruskinga tai gal nieko blogo

[J.U.]

sovietmečiu buvo tiek automobilių, kad galėjo žmonės sau leisti prabangą stabdyti kokį 100 metrų ir vistiek į nieką neatsitrenkti. upeliais nubėga daug daugiau visokio šlamšto nuo kelių ir netik nei kad druskos, Baltijos jūra beje sąlyginai nedruskinga tai gal nieko blogo

O kaip yra kokioje Norvegijoje ar Švedijoje, gal gali kas pakomentuoti? Irgi pila nuodus į gatves? Beje, sovietmečiu niekas nė nebuvo girdėjęs apie tokį stebuklą kaip žieminės padangos.

[mindau]

O kaip yra kokioje Norvegijoje ar Švedijoje, gal gali kas pakomentuoti? Irgi pila nuodus į gatves? Beje, sovietmečiu niekas nė nebuvo girdėjęs apie tokį stebuklą kaip žieminės padangos.

Pila skaldelę, jie jos ten pilnai prisigamina iš savo uolienų. O atėjus pavasariui dalį jų susiurbia ir vėl sandėlius pildo.

[Carl di Ortus]

Tuo tarpu kol buržujams gaila automobilių, paprasti piliečiai vaikšto pėščiomis, įsivaizduojat - pėsčiomis, ir jiems ant tų brangių odinių batų su kailiu viduje nusėsta šitos druskos ir išgriaužia baltas dėmes, impregnuok, švaksyk, valyk kasdien, .. nu nebestilius vaikščiot su tokiais..

[Gladiator]

Man rodos druską pila tik possovietinėse šalyse todėl kiek žinau Vilnius druską perka iš Baltarusijos nes kitur neparduoda (nes negamina), čia kaip ir su šulinių dangčiais viduryje kelių arba žvyruotom pakelėm - egsistuoja tik buvusiam bloke o kodėl ir kam to reikia niekas nežino ir nė nebando keisti.

[booraz]

Pila skaldelę, jie jos ten pilnai prisigamina iš savo uolienų. O atėjus pavasariui dalį jų susiurbia ir vėl sandėlius pildo.

Skaldelę pila, tiesa. Bet greitkeliuose tai mačiau, kad pila kažkokį skystį, tik nežinau jo konsistencijos.

[Galis]

Man rodos druską pila tik possovietinėse šalyse todėl kiek žinau Vilnius druską perka iš Baltarusijos nes kitur neparduoda (nes negamina), čia kaip ir su šulinių dangčiais viduryje kelių arba žvyruotom pakelėm - egsistuoja tik buvusiam bloke o kodėl ir kam to reikia niekas nežino ir nė nebando keisti.

Buvo "How it's made" serija, kur rode kaip gaminamas ar mišinys(druska+smėlis) barstymui ar tik druska, bet esmė kad Kanadoje ar JAV druska keliams barstyti irgi naudoja.

booraz, galbūt melasa, jei gerai pamenu šalutinis produktas nuo cukraus gamybos ar spirito. pamenu per radija buvo tokia diskusija, kai ieškojo alternatyvos druskai.

[Zorro]

http://www.the-village.ru/village/si...itsya-ot-snega
Čia buvo atliktas tyrimas, kur kuo barsto.

После долгих проб, ошибок и научных исследований Европа практически полностью отказалась от использования химических реагентов для плавления снега и льда. В Берлине, например, закон разрешает использовать соль только на опасных участках дорог. Химикаты наносят слишком очевидный вред окружающей среде и городскому хозяйству. Мелкий песок — тоже не лучший вариант. Он пылит, попадает в легкие и не годен к вторичному использованию. Тогда как гравий и каменная крошка — экологичны и экономичны, хотя изначально и обходятся дороже соли.

[J.U.]

http://www.the-village.ru/village/si...itsya-ot-snega
Čia buvo atliktas tyrimas, kur kuo barsto.

Taigi, kaip matom protingos šalys nepila to nuodo ant kelių. Juolab, kiek teko skaityti ten įeina ne vien paprasta valgomoji druska. Vilniaus valdžiai irgi apie tai verta pagalvoti, nes tas kas pigu galiausiai išeina brangiai per kitus galus. O ir automobiliai nebūtų taip greitai suėdami. Štai šiemet tikrai nebuvo jokio reikalo to brudo pilti. Kyla stiprus įtarimas jog čia kažkieno finansiniai interesai labai stiprūs mūsų visų sąskaita.

[Zorro]

Kelių barstymas druska: naudoti negalima uždrausti

[J.U.]

Kelių barstymas druska: naudoti negalima uždrausti

Na taip, mokslininkai čia teisūs ir faktiškai užtenka kelius tik nugreideruoti o vairuotojams protingai važiuoti. Dėl nemokančių važiuoti įvairiomis sąlygomis niokojame gamtą.

Mokslininkai kelių barstymą druska vertina neigiamai

2010 m. pasirodžiusioje „Kelių barstymo druskos poveikio požeminiam vandeniui apžvalgoje“ (autoriai K. Kadūnas, J. Arustienė, Lietuvos geologijos tarnyba) išvados kelių barstymui druska nėra tokios palankios. Šioje apžvalgoje autoriai akcentuoja, kad druska neigiamai veikia šalia kelio esantį apsauginių zonų dirvožemį. Be to, chloridais teršiami paviršiniai ir gruntiniai vandenys. Tyrimų metu buvo nustatyta (tyrimą vykdė VGTU Aplinkos apsaugos katedra), kad neigiamas druskų poveikis būna 4–10 m nuo kelio pakraščio. Atmosferos krituliai arba polaidžio vanduo susikaupusias druskas išplauna iš dirvos į paviršinius ir gruntinius vandenis. Apžvalgoje pabrėžiama, kad neigiamas poveikis ypač sustiprėja miestuose, kur sniegas tirpinamas įvairiais cheminiais preparatais, o vanduo surenkamas centralizuotai. Tirtų teritorijų gruntinių vandenų užterštumas chloridais viršijo Normas 4–7 kartus. Mokslininkai apžvalgoje atkreipė dėmesį, kad tyrimui buvo pasirinktas palyginti nedidelis objektų skaičius, tačiau rezultatai parodė, kad užterštumas yra pakankamai didelis. Jei būtų tiriama išsamiau, galima įtarti, kad kasmet į upes ir ežerus patenka tūkstančiai tonų tokio vandens, o tuo pačiu dalis – ir į gruntinius vandenis. Siūlymas – pradėti naudoti brangesnes, tačiau ne taip gamtą niokojančias medžiagas.