Konstatuojama liūdna žiniasklaidos būklė ir siūlomi šiek tiek utopiniai receptai padėčiai keisti.
Gal pasiūlymai dėl bazinio atlyginimo žurnalistams ir nerealūs, bet kažką reikia daryti.
15min.lt 2016.06.02
R.Iržikevičius. Gelbėjant eilinį žurnalistą 4-osios pramonės revoliucijos mūšio lauke
Laisvoji rinka gausiai apdovanoja laimėtojus ir skaudžiai baudžia pralaimėtojus. Bet yra tokių rinkoje nenusisekusių žaidėjų, kuriuos nematoma rinkos ranka baigia sužlugdyti, bet be jų laisvoji rinka ir liberalioji demokratija potencialiai gali subyrėti. Akivaizdu, kad vienas iš tokių žlungančių laisvosios rinkos žaidėjų yra žiniasklaida, o kartu ir žurnalistika. (...)
Matome, kaip žiniasklaida, veikiama pasikeitusios laisvosios rinkos sąlygoms ir spaudžiama 4-osios pramonės revoliucijos, nyksta mūsų akyse. Nyksta vienas iš keturių liberaliosios demokratijos ramsčių. Jei nebūsime sąmoningi, kad negalime palikti žiniasklaidos visagalės laisvosios rinkos valiai, šis liberaliosios demokratijos ramstis sugrius. Ar stalas gali stovėti ant trijų kojų? Taip, gali. Ar liberaliosios demokratijos stalas gali stovėti ant trijų kojų? (...)
Ekonominės veiklos sąlygos ir dėsniai keičiasi žaibišku greičiu, bet per tą pašėlusį greitį nepamirškime pamatinių dalykų. Norime ar ne, bet reikia pripažinti, kad žiniasklaida, kaip verslas, ritasi bedugnės link. Tradicinė žiniasklaida žlunga daug greičiau nei klimato atšilimo veikiami Arkties ar Grenlandijos ledynai. Lietuvoje sparčiai nyksta popierinė spauda (sustojo „Lietuvos žinių“ laikraščio leidyba ir greitai didžiausias šalies dienraštis „Lietuvos rytas“ bus leidžiamas tik tris kartus per savaitę ir pan.). Regioninė žiniasklaida sparčiai virsta vietinių karaliukų ir kunigaikščių ruporais.
Nebuvau susidūręs su tokia statistika Lietuvoje, bet JAV nuo 2008 iki 2017 m. redakcijose dirbančių žurnalistų sumažėjo 45 proc. (nuo 71 tūkst. iki 39 tūkst., „PEW Research Centre“). Vaizdelis turbūt panašus visame Vakarų pasaulyje. Jei dar palauksime 15 ar 20 metų ir paliksime ketvirtąjį liberaliosios demokratijos ramstį 4-ajai pramonės revoliucijai, to, ką mes vadiname žiniasklaida ir žurnalistika, neliks. Bus labai daug visuomenės informavimo priemonių, daug influencerių, „Financial Times“ ir „The Economist“ tipo leidinių, bet tik tiek. (...)
Jeigu visuomenė ir valdžia sutaria, kad geriau nerizikuoti ir nelaukti, kol žiniasklaida ir žurnalistika visiškai išnyks, reikia sutarti, kad šiam liberaliosios demokratijos ramsčiui reikalinga pagalba. Taip pat pati žiniasklaida turi pripažinti, kad tai nėra „tradicinis“ verslas. Šis verslas negali būti tik dėl pelno – šis verslas turi būti dėl visuomeninės misijos. (...)
Čia suplakti du skirtingi reiškiniai: žurnalistikos parsidavimas (šališkumas) ir popierinės (tradicinės) spaudos nykimas dėl technologijų. Fizinių parduotuvių išsivysčiusiose šalyse irgi mažėja dėl elektroninės prekybos, bet tai nereiškia, kad nyksta pati prekyba. Žurnalistika irgi kinta. Kai praktiškai visi turi prie savęs įrenginius, kuriais galima filmuoti ir fotografuoti, tai laiku ir vietoje atsidūręs mėgėjas panorėjęs gali sukurti reportažą, nelabai atsiliekantį nuo profesionalaus. Žurnalistai nebeturi to monopolio, kai kažką filmuoti ir kalbinti galėjo tik jie.
Uždarytas likviduoto dienraščio „Lietuvos žinios“ interneto portalas Lzinios.lt.
Interneto svetainė vartotojams nepasiekiama nuo penktadienio.
Paskutinis „Lietuvos žinių“ spausdintinas numeris išėjo balandžio pabaigoje.
„Achemos grupė“ teigia, kad „Lietuvos žinias“, Jonavos rajono laikraštį „Naujienos“ ir šių leidinių interneto portalus valdžiusi bendrovė ilgą laiką dirbo nuostolingai ir buvo nuspręsta jos nebedotuoti...
Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...
Skaitydavau kartais tą portalą, netgi nuomonių ringą turėjo su Bačiuliu. Charakteringiausias man būdavo beveik visur naudojamas Times New Roman ar į jį labai panašus šriftas. Nemaniau, kad taip greit užsilenks.
Remdamasi britų visuomeninio transliuotojo BBC pavyzdžiu, LRT nuo birželio pradėjo įgyvendinti lyčių lygybės skatinimo projektą „50/50”. Pirmajame etape, kuris truks visą vasarą, dalyvauja 10 komandų, kurios fiksuoja, kiek jų laidose yra vyrų ir moterų. Pagal lytis bus skaičiuojami eteryje ar straipsniuose pasirodantys laidų vedėjai ir žurnalistai, reportažuose kalbinami žmonės, laidos svečiai, straipsnių pašnekovai ir ekspertai, muzikos atlikėjai ir autoriai, fotografijose užfiksuoti asmenys.
LRT vadovybė neatlaikė rekordinių karščių ir ideologinio spaudimo. Nuo šiol seks, kiek tiksliai laidose parodoma, pakalbinama, svečiais pakviečiama, cituojama ir t.t. ir panašiai... vyrų ir moterų. Mat turi būti rodoma abiejų lyčių santykiu 50:50. Kodėl, visiškai neaišku. Kaip ir visose profesinėse srityse, vyrų ir moterų turi būti rodoma tiek, kiek jų yra kompetentingų ir galinčių pasisakyti konkrečia laidos tema. Nekalbant jau apie tai, kad tikrovėje vyrų ir moterų visuomenėje nėra lygiai po 50 procentų
Šioje vietoje norisi priminti, kad LRT tragiškai kenčia nuo šališko ir selektyvaus rodomų temų pristatymų ir pašnekovų pasirinkimo, kai vėl ir vėl aptariamais klausimais pristatomas tik vienas požiūris. Tas požiūris, kuris patinka vedėjams ar vadovybei. Bet naujieji vadovai tame jokios problemos nemato ir prie Siaurusevičiaus įsigalėjusias tendencijas tęsia su dar didesniu uolumu. Užtat sprendžia, kad visur būtų rodoma vienodai vyrų ir moterų. Vietoje tikrų darbų ir televiziją ėdančių problemų sprendimo stumiama visiškai buka ideologija.
Taip pat, pastebėjau, kad jau reklamuoja lietuviškus serialus, nors pati televizija “Videometrai” dar nėra galutinai parduota.
Atsimenu berods pirmają A. Tapino laidą Laisvės TV, kur vienas iš juokelių buvo apie tai, kad Tapinas išėjo iš LRT dėl Siauro požiūrio. Panašu, kad susitaikė.
Atsimenu berods pirmają A. Tapino laidą Laisvės TV, kur vienas iš juokelių buvo apie tai, kad Tapinas išėjo iš LRT dėl Siauro požiūrio. Panašu, kad susitaikė.
Atsimenu kitą Tapino laidą, kurioje jis klausė Daivos Žeimytės, kada LRyto TV sumažins rusiškų serialų kiekį, tai ji tik vaizdingai patylėjo.
Atsimenu kitą Tapino laidą, kurioje jis klausė Daivos Žeimytės, kada LRyto TV sumažins rusiškų serialų kiekį, tai ji tik vaizdingai patylėjo.
Užkalnis vienam podkaste (nepamenu kuriam pasakė, kad televizijai (komercinei Lietuvoje?) liko gal tik pusantrų metų egzistuoti. Iš pažiūros skamba nerealiai, bet pvz. viena jo neįvardinta lietuviška televizija nebeturi grimuotojų. Kaip supratau, gal dėl to jie griebiasi paskutinio šiaudo ir siūlo pigiausią įmanomą produkciją. Jei išjungs LRytą, BTV ir pan., tiesiog visi pereis į rusiškus kanalus.
Dėl manęs televizija jau šiandien galėtų nebeegzistuoti... Manau, visus televizijos poreikius neblogai patenkina internetas, tik daug geriau. Visa man reikalinga žiniasklaida yra internete.
Užkalnis vienam podkaste (nepamenu kuriam pasakė, kad televizijai (komercinei Lietuvoje?) liko gal tik pusantrų metų egzistuoti. Iš pažiūros skamba nerealiai, bet pvz. viena jo neįvardinta lietuviška televizija nebeturi grimuotojų. Kaip supratau, gal dėl to jie griebiasi paskutinio šiaudo ir siūlo pigiausią įmanomą produkciją. Jei išjungs LRytą, BTV ir pan., tiesiog visi pereis į rusiškus kanalus.
Dėl manęs televizija jau šiandien galėtų nebeegzistuoti... Manau, visus televizijos poreikius neblogai patenkina internetas, tik daug geriau. Visa man reikalinga žiniasklaida yra internete.
Bet dauguma vis dar žiūri TV, kaip ir dauguma vis dar sovietikai suprantantys tik rusų k., ypač provincijoje vis dar populiari pramoga TV. Pvz. ta pati Laisvės TV laikosi pagrinde tik iš rėmėjų ir tų, kurie dirba nemokamai arba už simbolines sumas.
Bet dauguma vis dar žiūri TV, kaip ir dauguma vis dar sovietikai suprantantys tik rusų k., ypač provincijoje vis dar populiari pramoga TV. Pvz. ta pati Laisvės TV laikosi pagrinde tik iš rėmėjų ir tų, kurie dirba nemokamai arba už simbolines sumas.
Galės pereit ant REN TV ar panašių (ar kaip ten vadinamų) kanalų. Bent 20 metelių dar Lietuvos SSR egzistuos dvasiškai, bent jau provincijoje. Tas vakuumas širdyje, kai nebeliko ruso ir jo sukeltos kolektyvizacijos.
Politikų reklama LRT: dvi partijos sunešė kone visą politinės reklamos biudžetą
Absoliučią šių lėšų daugumą - beveik 78 procentus nuo visos gautos sumos, sudarė dviejų politinių partijų – Gabrieliaus Landsbergio vadovaujamos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Gintauto Palucko vadovaujamos Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP)rinkimų pinigai.
Šimonytės reklama LRT – brangiau nei visa konservatorių EP rinkimų kampanija
Kaip matyti iš VRK ataskaitų, už politinę reklamą LRT radijuje I. Šimonytės rinkimų štabas į LRT sąskaitą pervedė 9 289,63 euro, o už reklamą LRT televizijoje – 33 704,55 euro – iš viso 42 994,18 euro. Ši suma sudaro net 37,3 proc. visos LRT gautos politinės reklamos sumos 2019 metų rinkimuose.
Comment