Su Kedžiu apskritai pasakei nesąmonę, jį palaiko visi bent kažkokią moralę turintys Lietuvos žmonės, o tokių, ačiū Dievui, kol kas dauguma. Matei jo laidotuves? Kas buvo ta minia - treninginiai su 7 klasių išsilavinimu?
Pasiduodu ir lenkiuosi ligi žemės. Įtikėjau giliai ir praregėjau plačiai, koks neteisus buvau savo pastarajame poste. Tokios sąsajos yra tiesiog visiškas absurdas. Tik dabar tai suprantu... Šianakt pat nubrauksiu dulkes nuo daug metų nenaudoto televizoriaus ir.. ne, ką aš čia.. atsiversiu Laisvąjį Laikraštį, o per televizorių tik "Aliukų", "Linksmučių" ir "Žentų" klausysiuos (apsaugok viešpatie, tik ne Panoramos), kad prie Laisvųjų naujienų dar ir kultūriškai šviesčiausi
Bent jau kas liečia paskutinių poros metų pedofilijos skandalą, tai tiesos pasakyta žymiai daugiau, nei bet kuriame mainstreminiame leidinyje ar portale.
Labiausiai man patinka, kai žmonės tiksliai žino, kas yra tiesa dalykuose, kuriuose jie tiesiogiai nedalyvavo, tiesiog perskaitė teisingą spaudą, pažiūrėjo teisingą TV laidą ir pasidarė teisingas išvadas..
Tai pasigūglink kokį lunatikų puslapį ir rasi tokią analizę - valdžia vienareikšmiškai geriau. Nes Wall streeto rykliai siurbia darbo liaudies kraują ir ugdo zombius, ypač tokiais leidiniais kaip "the economist", "financial times", "new york times", "le monde" ir panašiai. O tuo tarpu partija ir vyriausybė rūpinasi, kad mases pasiektų absoliučiai teisinga ir dvasinga informacija, ir ta informacija būtų apie tai, apie ką reikia, ir tiek, kiek reikia.
Šiaip, tame, ko gero, yra šiek tiek tiesos. Tiesiog, kur žiniasklaidą kontroliuoja valstybė, geriau žinome, kokią informaciją ji linkusi nuslėpti, o kokios ne, kuomet su įvairių privačių grupuočių kontroliuojama žiniasklaida, ir ypač jų karteliais, susigaudyti kur kas sunkiau. Tokiais atvejais valdžia sėdi nuošalyje, o informaciją kontroliuoja tokios organizacijos kaip bankininkų klanai, įvairių industrijų magnatai ir kitos interesų grupės. Geriausias to pavyzdys, be abejo, yra JAV. Tarkim, toje pačioje Kinijoje žiniasklaida kur kas "švaresnė" nuo tokių kontrolių (aišku, ten to irgi yra, bet ne tiek, kiek, tarkim, JAV), o laikraštukams pakanka nevaryti ant partijos ir sistemos.
Kai paskutinį kartą jį varčiau, jame buvo 24 puslapiai. Išeina kartą per savaitę. Reklamos nėra, ypatingų maketavimo viražų irgi, taigi beveik visą tą 24 puslapių plotą užpildo tekstai. Tie tekstai - pretenduojantys į gilią analitiką ir tiriamąją žurnalistiką (su visokių sąmokslų atskleidimu). O tų tekstų (kurie pasirašyti) autoriai - 3 (TRYS) žmonės.
Dabar įjungiam smegenis ir pagalvojam - per kiek laiko tie straipsniai yra parašomi - išeina , ir kokio gylio "analizus" galima padaryti per tokį laiką. Taigi tie straipsniai tėra tik skubiai kepama grožinė literatūra.
Tas pats galioja ir per TV rodomai "publičištikai".
Šiaip, tame, ko gero, yra šiek tiek tiesos. Tiesiog, kur žiniasklaidą kontroliuoja valstybė, geriau žinome, kokią informaciją ji linkusi nuslėpti, o kokios ne, kuomet su įvairių privačių grupuočių kontroliuojama žiniasklaida, ir ypač jų karteliais, susigaudyti kur kas sunkiau. Tokiais atvejais valdžia sėdi nuošalyje, o informaciją kontroliuoja tokios organizacijos kaip bankininkų klanai, įvairių industrijų magnatai ir kitos interesų grupės. Geriausias to pavyzdys, be abejo, yra JAV. Tarkim, toje pačioje Kinijoje žiniasklaida kur kas "švaresnė" nuo tokių kontrolių (aišku, ten to irgi yra, bet ne tiek, kiek, tarkim, JAV), o laikraštukams pakanka nevaryti ant partijos ir sistemos.
Geriausias būdas išmatuoti leidinio "teisingumą" - perskaityti straipsnį apie dalyką, kurį pats gerai išmanai (arba įvykį, kuriame pats tiesiogiai dalyvavai). Tada labai gerai pasimato, kas pjauna grybą, o kas ne. Ir svarbiau ne absoliutus "teisingumas", o objektyvumas - ar pateikiamas pilnas vaizdas, abiejų pusių argumentai ir pan.
Beje, iš kur tau yra žinoma apie Kinijos leidinių redakcinę politiką? Dirbai kokiame nors laikraštyje Kinijoje? Stažavaisi KKP centriniame propagandos departamente?
Geriausias būdas išmatuoti leidinio "teisingumą" - perskaityti straipsnį apie dalyką, kurį pats gerai išmanai (arba įvykį, kuriame pats tiesiogiai dalyvavai). Tada labai gerai pasimato, kas pjauna grybą, o kas ne. Ir svarbiau ne absoliutus "teisingumas", o objektyvumas - ar pateikiamas pilnas vaizdas, abiejų pusių argumentai ir pan.
Būtent. Nes šiaip gali pagalvoti, kad žurnalistai tiesiog rašo tai, ką žino. Bent man anksčiau net nekildavo tokiū minčių, kol pats neatsidūriau tokioje situacijoje. Jei paskaitysi JAV spaudoje, tarkim, apie tą patį Kinijos HSR projektą, pamatysi, kad praktiškai visi straipsniai, kokius rasi Google labai smarkiai grybauja ir yra aiškiai tendencingi ir vienareikšminškai smerkia HSR idėją JAV. Kai kurie (įskaitant WSJ) apskritai rašo kone paistalus ir yra visiškai tendencingi.
Šiaip, tame, ko gero, yra šiek tiek tiesos. Tiesiog, kur žiniasklaidą kontroliuoja valstybė, geriau žinome, kokią informaciją ji linkusi nuslėpti, o kokios ne, kuomet su įvairių privačių grupuočių kontroliuojama žiniasklaida, ir ypač jų karteliais, susigaudyti kur kas sunkiau. Tokiais atvejais valdžia sėdi nuošalyje, o informaciją kontroliuoja tokios organizacijos kaip bankininkų klanai, įvairių industrijų magnatai ir kitos interesų grupės. Geriausias to pavyzdys, be abejo, yra JAV. Tarkim, toje pačioje Kinijoje žiniasklaida kur kas "švaresnė" nuo tokių kontrolių (aišku, ten to irgi yra, bet ne tiek, kiek, tarkim, JAV), o laikraštukams pakanka nevaryti ant partijos ir sistemos.
Iš kitos pusės reiktų nepamiršt, kad net galingiausia ir stambiausia privati korporacija neturės nė iš tolo tiek galios kiek eilinė žodžio laisvę sugalvojusi pakontroliuoti valstybė.
Bet pažiūrėkim į tai šiek tiek ne taip supaprastintai. Šiuo metu pasaulyje aiškiai dominuoja anglų kalba. Tai techninė, verslo, pramogų ir kitų sričių lingua franca. Kas dominuoja anglo-amerikietiškoje žiniasklaidoje? WSJ, NYTimes, WasPost, FT, BBC, CNN, The Economist... šitie ir dar keli leidiniai praktiškai atsiriekia kokius 95% visos audotorijos. T.y. jie viską "valdo". Ko gero, tavo minimas IHT yra gana graži ir reta išimtis, bet tai jau nebėra labai mainstreaminė žiniasklaida. Tai jau praktiškai beveik nišinis produktas. O nišos įdomios tik patiems nišininkams, nes politikos, finansų ir panašūs rykliai naudojasi būtent mainstream'u, nes būtent mainstream'as jiems uždirba duoną ir sumoka mokesčius bailout'ams.
O ar ne tie patys mainstreaminės žiniasklaidos gamintojai nuolat reklamuojasi, kokie jie "nepriklausomi" ir "nešališki"? Nors tai akivaizdžiai tėra tam tikrų interesų ar ideologinių grupių propagandos ruporai? Tai taip ir gaunasi viskas, nes didžioji dalis audotorijos klausosi propagandos, kuri pateikiama, kaip "laisva" nuomonė ir tyrimas. Aišku, kitur nekitaip (ir, juo labiau, Kinijoje, kur žiniasklaidą prižiūri valdžia), bet niekur kitur taip gerai neįvaldytas PR'as ir savo pozicijos suabsoliutinimas bei "įpakavimas" į nepriklausomumo rūbą.
Skirtumas toje pačioje Kinijoje nebant tas, kad maisntreaminės žiniasklaidos turinį ten kontroliuoja ne Wall Street'o rykliai, bet valdžia. Dar klausimas, kas naudingiau visuomenei ir kurią visuomenę pasiekia kokybiškesnė informacija. Nedarau jokių teiginių, o tik klausiu. Tiesiog būtų visai įdomu pamatyti rimtą analizę šia tema.
Taip, reklamuojasi didžiausi vakarų žiniasklaidos koncernai, kad jie laisvi ir nepriklausomi, bet jie turi stengtis ir pateisinti tą įvaizdį žmonių akyse paskui. Be to, jie ir turi esminį skirtumą - jie konkuruoja tarpusavyje, todėl vienos tokios nuomonės, kad būtų galima suabsoliutint, jog vakarų žiniasklaida sako tą ar aną nėra ir tiesiog negali būti. Nė viena pasaulio kompanija nėra pakankamai galinga, kad visai tai suvaldytų ir tuo labiau žiniasklaidos koncernai nėra suinteresuoti turėti vieną nuomonę.
O apie tai, kad kiekvienas laikraštis ar televizija kažkiek krypsta į kurią nors pusę ką nors palaikydamas yra jau atskira kalba. Daug kas daroma iš nežinojimo, nesupratimo, kai kas ir dėl didžiųjų bankų PR`o, kuriuos perima žiniasklaida, kai kas ir dėl žaidimėlių užkulisiuose, bet esmė, kad niekas neturi šansų suvaldyti nė pusės vakarų žiniasklaidos sau patogia linkme.
Šiokia tokia JAV žiniasklaidos analizė:
Penki stambiausi laikraščiai:
1. Wall Street Journal (valdo News Corporation, savininkas R. Murdochas, yra kontroversijų, bet jo motina lygtai žydė. Apskritai jo valdoma žiniasklaida pasižymi proizraelietiška laikysena, remia neokonservatorius).
2. USA Today (savininkė Gannett company)
3. The New York Times (savininkai žydai Sulzbergeriai)
4. Los Angeles Times (savininkė Tribune Company, neradau, kas tikri savininkai, bet vadovas žydų tautybės Sam Zell)
5. The Washington Post (valdo The Washington Post company, savininkė Katharine Weymouth, irgi spekuliuojama, ar ji iš žydų šeimos, ar ne)
Gal tų žydų ir liguistai visur ieškoma
Na bet penkių stambiausių JAV laikraščių savininkai bent jau skirtingi. Kol kas
Su televizija šiek tiek įdomesni reikalai. Manau, kad televizija JAV vaidina svarbesnį vaidmenį nei spauda, nes amerikiečiai seniai garsėja meile televizoriams.
llgus metus ABC, CBS ir NBC valdė net 99 proc. televizijos rinkos. Trys įmonės! ABC yra išsirutuliojusi iš NBC, pastarąją įkūrė žydas David Sarnoff, o CBS įkūrė žydas William Samuel Paley. Po to atseit atsirado konkurencija, išdygo trys nauji pavadinimai:
1. Fox (savininkas jau girdėtas R. Murdochas)
2. CW Television Network (per pusę valdo minėta CBS ir Time Warner) bei
3. MyNetworkTV (savininkas ir vėl R. Murdochas).
Žiniasklaidos (ir ne tik jos) koncentracija nėra kažkoks išmislas, pilna įvairių straipsnių apie tai: http://en.wikipedia.org/wiki/Concent...edia_ownership
Todėl prieš rašydami (iš bendro išsilavinimo) apie spaudos laisvę, konkurenciją ir visa kita, pirmiau pasitikslinkit, ar dar likę kam konkuruoti.
Gerai būtų, jei kas pratęstų, papildytų ar patikslintų.
http://en.wikipedia.org/wiki/Concent...edia_ownership
Todėl prieš rašydami (iš bendro išsilavinimo) apie spaudos laisvę, konkurenciją ir visa kita, pirmiau pasitikslinkit, ar dar likę kam konkuruoti.
Gerai būtų, jei kas pratęstų, papildytų ar patikslintų.
Ganėtinai įdomi analizė, bet lieka tik svarbiausias klausimas. Ar ta koncentracija yra tokia, kad galima padaryti susitarimus visoje šakoje niekam kitam nesužinojus?
Beje, kad jei kalbant apie visą "Vakarų" žiniasklaida tai ten juk pilna ir kitokių savininkų, kaip pvz rusas A. Lebedevas kontroliuoja vieną populiariausių laikraščių UK The Independent http://news.bbc.co.uk/1/hi/business/8587469.stm
Šiokia tokia JAV žiniasklaidos analizė:
spėjama, kad viską valdo žydai, įrodymų nėra, kad valdo ar juo labiau daro įtaką turiniui, bet žydai iš esmės yra šlykštūs, iš mūsų vaikų kraujo macus daro ir šiaip reikia "spręsti jų galutinį klausimą"
Ką jau ten smulkintis, į dujų kamerą mane. Ir visą žiniasklaidą - nes ją valdo žydai.
O jei rimtai, pašiepimui neonaciukai visuomet buvo jautrūs. Visur vaidenasi žydų sąmokslai, priešai...
Tik vat įrodyti, kad jeigu žydų tautybės žmogus yra savininkas - tai žiniasklaidos priemonė yra tendencinga, neturi nuomonių įvairovės, niekaip nepavyksta. O kam? Ir taip aišku - jei parašai, kad "greičiausiai jis/ji žydai" - viskas aišku. Parodžiau pavyzdį, kaip su tokiais "viskas aišku" istorijoje toli buvo nueita
Mano pranešime tėra tik surinkti faktai, visa kita - tavo interpretacijos. Pradinis tikslas buvo pasižiūrėti, kas valdo JAV žiniasklaidą, ar savininkų daug, ar tik keli. O tautybės klausimas iškyla nori nenori, nes skaitant apie savininkus vis iššoka jew ir jew. Mėginimas tai nutylėti būtų bėgimas nuo tikrovės.
Tokių trolių, alergiškų mąstymui pasitaiko visur, siūlau nekreipti dėmesio į jo emocijų protrūkius ir narių įžeidinėjimus.
„O kūjis su pjautuvu - juk tai paprastos liaudies, darbininkų ir valstiečių simboliai. Dabar ženkliukus, pirktus Pilies gatvėje, ir kuriuos visą laiką iki uždraudimo nešiodavausi prisisegęs prie kuprinės, turėjau pasidėti į stalčių.“ - Tomizmas
Oo, SS Reichsfiureris apie mąstymą prabilo. Tai ar galit man mąstytojai parodyt, kur tos tautinio žydiškumo apraiškos išvardintuose leidiniuose būna? Jei jau pagal jus visą žiniasklaidą valdo žydai tai visi straipsniai bei reportažai turėtų būti tendencingi, ar ne taip?
Oo, SS Reichsfiureris apie mąstymą prabilo. Tai ar galit man mąstytojai parodyt, kur tos tautinio žydiškumo apraiškos išvardintuose leidiniuose būna? Jei jau pagal jus visą žiniasklaidą valdo žydai tai visi straipsniai bei reportažai turėtų būti tendencingi, ar ne taip?
Taigi, o kur taip buvo rašyta? Vienintelis dalykas, apart to, kad išvardino medijos savininkus pagal tautybę, ką pastebėjo kolega forumietis buvo tai, kad Wall Street Journal yra proizraelietiškų pažiūrų, kas taipogi yra faktas.
Žinai kas yra didžiausia pasaulio problema? Žmonės, kurie vos išgirdę kažką kitą paminint žodį "žydas" net ir neutraliame kontekste apimami antisemitizmo iliuzijų, pradedantys besisvaidyti skambiais žodžiais ir matantys tą patį antisemitizmą visur, išskyrus, dėja, kur jis iš tiesų yra.
Čia žmonės susirinko apžvelgti faktus, padiskutuoti apie tendencijas ir visai nereikalingi tokie emociniai vienetai, kurie tesugeba interpretuoti kažkieno apžvalgą taip, kad jiems būtų kur patrolinti.
„O kūjis su pjautuvu - juk tai paprastos liaudies, darbininkų ir valstiečių simboliai. Dabar ženkliukus, pirktus Pilies gatvėje, ir kuriuos visą laiką iki uždraudimo nešiodavausi prisisegęs prie kuprinės, turėjau pasidėti į stalčių.“ - Tomizmas
Dar šiek tiek apie JAV žiniasklaidą .
Šiuo metu yra 6 medijos milžinai:
1. The Walt Disney Company
2. News Corporation
3. Time Warner
4. Viacom
5. CBS
6. NBC
Dar 1983 m. buvo maždaug 50 kompanijų, valdančių didžiają JAV žiniasklaidos dalį. Konsolidacija vyksta sparčiai, o konkurencija mažėja. Po dešimtmečio kito bus gal dvi trys arba net viena (!) kompanija. Ir sunku supaisyti, kas jas iš tikrųjų valdo. Praktiškai visų akcijos po keletą procentų pasiskirsčiusios visokiems instituciniams investuotojams, fondams, privatiems asmenims, samdomiems įmonės vadovams. O kam priklauso kontrolinis akcijų paketas - sunkiai surandama informacija. Tik dėl News Corporation viskas aišku - R. Murdochas pakankamai vieša ir žinoma figūra. Pvz., labiau pakapsčius Viacom, išlenda 88 m. amžiaus medijos magnatas Sumner Murray Redstone. Tautybės neminėsiu . Pasirodo, jam priklauso ne tik didžioji dalis Viacom, bet ir CBS. Kol kas paskubom nepavyksta surasti, kam priklauso Walt Disney kompanijos kontrolinis paketas. Bet kokiu atveju viršūnėlėse tų pavardžių ne tiek ir daug.
Beje, pagal spaudos laisvės indeksą JAV pasaulyje užima 20 vietą (Lietuva - 11). Pirmauja, kaip galima numanyti, Skandinavijos šalys - jose viskas gerai . O gana aukšta Lietuvos vieta neturėtų stebinti, nes yra leidinių visiems skoniams ir visoms pažiūroms, žurnalistai už grotų nesodinami, pakanka ir stambių savininkų, kurie tarpusavyje nelabai sutaria, tad skaitytojas turi iš ko rinktis.
Keletas citatų iš vieno interneto dienoraščio:
Fortunately, an increasing number of Americans are starting to wake up and are realizing that the mainstream media should not be trusted. According to a new poll just released by Gallup, the number of Americans that have little to no trust in the mainstream media (57%) is at an all-time high.
Sure there are a few courageous reporters in the mainstream media that manage to slip a few stories past their corporate bosses from time to time, but in general there is a very clear understanding that there are simply certain things that you just do not say in the mainstream news.
I used to watch those financial pundits on cable all the time, the Maria Bartiromo’s and Jim Cramers of the world. I thought they knew their stuff. After the crash of 08′, I started wondering how these “experts” didn’t see it coming, and realized these folks are paid to tow the corporate line. They are there to maintain the status quo. Even while the ship is sinking, they keep saying “the market fundamentals are sound” or “the recession is over”.
Matyt, kad visiško nešališkumo galima tikėtis tik sporto varžybų rezultatuose ir orų prognozėse , o kur kalba eina aktualiomis politikos ir ekonomikos temomis, ten reikia paisyti kai kurių tabu, priklausančių nuo savininko diktuojamos linijos.
Šioje vietoje tinka vieno žinomo Lietuvos analitiko prisipažinimas tiems, kurie pernelyg tiki nešališkumu, objektyvumu ir pan. dalykais:
"Analitikas, kuris dirba banke, nėra visiškai laisvas reikšti savo nuomonę, nes pasakymai, kas laukia rinkos, taip tą rinką ir paveikia. Jei aš pradėsiu kalbėti, kad kainos kils, kiti pradės kalbėti, kad kainos kils - susiformuos lūkesčiai ir jos tikrai pakils. Kai analitikas yra banko analitikas, jis gali išreikšti tik banko nuomonę. Aš, jei turiu kitokią nei bankas nuomonę, iš viso jos nedėstau, nes mane traktuoja kaip banko savotišką veidą", - sakė R.Rudzkis.
Išvada paprasta: skaitant spaudą ar klausant analitiko reikia pirmiau pasidomėti, kam ta spauda priklauso ir kas moka analitikui atlyginimą. Tada bus aiškiau, kodėl rašo arba kalba taip arba kitaip.
O kad žiniasklaida galingas ginklas turbūt diskutuoti nereikia. Vien todėl politikams ryšiai su žiniasklaidos savininkais labai svarbūs. Šiek tiek apie R. Murdochą iš Wikipedijos:
Former Prime Minister Gordon Brown's official spokesman said in November 2009 that Brown and Murdoch "were in regular communication" and that "there is nothing unusual in the prime minister talking to Rupert Murdoch".
In August 2008 British Conservative leader and future Prime Minister David Cameron accepted free flights to hold private talks and attend private parties with Murdoch on his yacht, the Rosehearty.
Wolff also noted that Murdoch has met every US President since, and including, Harry Truman.
Kažin apie ką žiniasklaidos magnatai kalba su valstybių vadovais? Turbūt ne apie orą .
Apibendrinant, padėtis žiniasklaidoje panaši kaip ir maisto pramonėje - žmonės ima suprasti, kad valgo šlamštą, tada pradeda ieškoti ekologiškų produktų, perka iš pažįstamų ūkininkų ir t. t. Lygiai tokį patį šlamštą (tik informacinį) bruka masinė medija, todėl atsiranda alternatyvios informacijos šaltinių, kurių populiarumas tik auga. Jei masinė žiniasklaida būtų objektyvi ir nešališka (kaip ji pati save mėgsta vadinti), kitokios informacijos poreikio net nebūtų.
Gerai padirbėta. Aišku, "haterz gonna hate" ir jiems tu visvien tebūsi "konspiracijų teorijų prisiskaitęs nesusipratėlis", bet šaunu, kad praplėtei šitą temą konstruktyvia ir pagrįsta analize.
Comment