Pensijos, pensijų fondai, laiminga senatvė ir t.t.

[Al1]

Sodra nuolat nedirbo į minusą. Ji pradėjo dirbti stipriai į minusą, kai prasidėjo taip vadinama reforma, o iš tiesų pensijų sistemos prichvatizacija. Sodros įsipareigojimai liko tie patys, o dalis lėšų pradėjo plaukti į privačius fondus.
Be to visas tas vajus dėl privačių fondų yra sukeltas ne objektyvaus reikalingumo (t.y. to, kad neva nebus iš ko mokėti pensijų), bet kai kurių įtakingų globalių jėgų noro paimti realiai uždirbtus pinigus mainais už niekuo nepagrįstus pažadus tolimoje senatvėje mokėti pensijas.
O tai ką tu siūlai yra banananinių valstybių modelis. Deja, kaip rodo praktika, visose visuomenėse tik nedidelė dalis žmonių gali pilnai apsirūpinti senatvei patys ir pensijos jiems buvusios nebuvusios. Kitiems reikia pensijų, bet privatūs fondai taip pat nieko gero negarantuoja, o jų bankroto atveju vis tiek juos gelbėja valstybė...

[Sula]

Sodra nuolat nedirbo į minusą. Ji pradėjo dirbti stipriai į minusą, kai prasidėjo taip vadinama reforma, o iš tiesų pensijų sistemos prichvatizacija. Sodros įsipareigojimai liko tie patys, o dalis lėšų pradėjo plaukti į privačius fondus.

Sodra į minusą dirba po krizės ir sumažinus įmokas į fondus. Bet prieš krizę gerokai pakėlus pensijas.

Be to visas tas vajus dėl privačių fondų yra sukeltas ne objektyvaus reikalingumo (t.y. to, kad neva nebus iš ko mokėti pensijų), bet kai kurių įtakingų globalių jėgų noro paimti realiai uždirbtus pinigus mainais už niekuo nepagrįstus pažadus tolimoje senatvėje mokėti pensijas....

Į fondus pervedamos dalies dydis dabar neviršytų šiaip lėšų skiriamų privataus kaupimo pensijai skatinimui. Jeigu mes to nenorime skatinti, tai taip ir sakykime. Tuomet renkamės Tomo ir mano siūlomą variantą be jokių Sodrų ir fondų.
Beje, darbdavių "mokamas" Sodros mokestis realiai gali būti mokamas nuo algos.

[Al1]

Įmokų sumažinimas nepadėjo atstatyti to, ką Sodra jau buvo praradusi pradėjus pervedinėti į privačius fondus. Ir pensijų padidinimas tokiu atveju jai dar labiau pakenkė. Ko tikriausiai visiškai nebūtų atsitikę, jei nebūtų pradėta reforma.
Būtent, kad privačiai kaupti turėtų būti ne Sodros įmokų sąskaita. Ir neremiant valstybei mokestinėmis lengvatomis. Valstybė tik turėtų kontroliuoti fondų veiklą.
Dar daugiau - fondai turėtų investuoti Lietuvoje ir tik Lietuvoje.

[senasnamas]

Be to visas tas vajus dėl privačių fondų yra sukeltas ne objektyvaus reikalingumo (t.y. to, kad neva nebus iš ko mokėti pensijų), bet kai kurių įtakingų globalių jėgų noro paimti realiai uždirbtus pinigus mainais už niekuo nepagrįstus pažadus tolimoje senatvėje mokėti pensijas.
O tai ką tu siūlai yra banananinių valstybių modelis.

Taip, tas privačių fondų modelis pelningiausias patiems privačių fondų valdytojams - ima didelius administravimo mokesčius, valdo milijonus, bet atsakomybė nedidelė. Todėl ir siūlau tą mokesčių dalį, kurią dirbantysis sumoka kaip pensijų draudimą (nesvarbu ar į Sodrą, ar į privačius fondus), atiduoti pačiam dirbančiajam. Vienas gal išleis, kitas savarankiškai kur nors investuos, trečias paslėps po grindimis ar sode po obelimi . O sulaukęs pensijos galės kaltinti save, o ne valstybę, jei nieko neturės. Nes dabar atseit valstybė užtikrina pensijas, bet tie, kurie savarankiškai nieko nėra užsitikrinę, tai skursta.
Darbuotojas pensijų draudimui dabar nuo atlyginimo moka 3 proc., darbdavys - 23 proc. Tai, tarkim, per 30 m. nuo 2000 Lt atlyginimo (į rankas) visai padori suma išeina - 244 000 Lt. Nuo tos sumos uždirbant bent 5 proc. metinių palūkanų, išeina apie 1000 Lt per mėn. Kai vidutinė pensija, rodos, nesiekia 800 Lt. Kitaip sakant, sėkmingai investavus galima užsitikrinti didesnę nei vidutinė pensiją, net neeikvojant pradinės sukauptos sumos, kurią bus galima palikti vaikams . O juk paprastai dirbama daugiau nei 30 m. ir atlyginimas gali viršyti vidutinį, tai suma išeitų dar didesnė.

[Sula]

Taip, tas privačių fondų modelis pelningiausias patiems privačių fondų valdytojams - ima didelius administravimo mokesčius, valdo milijonus, bet atsakomybė nedidelė.

Va čia ir yra didžiausia nesąmonė. Kiek žinau, Lenkijoje fondai privalo nustatyti formulę pagal kurią įmokos susiejamos su pensijinėmis išmokomis (anuitetu). Ten numatyta varijuojanti dedamoji priklausomai nuo fondo uždarbio.
Pas mus gi visiškai neaišku, kiek tu gausi iš fondo. Paklausus tokio klausimo fondų valdytojai visiškai pasimeta, dirba pagal schemą - kas bus, tas bus. Ir niekas jiems jokių reikalavimų nekelia.

[index]

Va čia ir yra didžiausia nesąmonė. Kiek žinau, Lenkijoje fondai privalo nustatyti formulę pagal kurią įmokos susiejamos su pensijinėmis išmokomis (anuitetu). Ten numatyta varijuojanti dedamoji priklausomai nuo fondo uždarbio.
Pas mus gi visiškai neaišku, kiek tu gausi iš fondo. Paklausus tokio klausimo fondų valdytojai visiškai pasimeta, dirba pagal schemą - kas bus, tas bus. Ir niekas jiems jokių reikalavimų nekelia.

Matai, norint turėti kažkokią fiksuotą grąžą (ką reiškia iš anksto žinoma išmoka), reikia taikyti įvairias rizikos mažinimo priemones ir investuoti konservatyviai. Dėl to automatiškai vidutinė grąža bus žemesnė, o išmokos mažesnės.

Kaip ir visur finansuose: maža rizika - maža grąža, didelė rizika - didelė grąža.

[Sula]

Matai, norint turėti kažkokią fiksuotą grąžą (ką reiškia iš anksto žinoma išmoka), reikia taikyti įvairias rizikos mažinimo priemones ir investuoti konservatyviai. Dėl to automatiškai vidutinė grąža bus žemesnė, o išmokos mažesnės.

Kaip ir visur finansuose: maža rizika - maža grąža, didelė rizika - didelė grąža.

Šitai suprantama. Blogai tai, kad pas mus didelė grėsmė "varyti į minusą". Pvz.: per dešimtmetį mano fondo vidutinis prieaugis mažiau nei vienas procentas per metus! Nors buvo šnekama vos ne Vyriausybės lygiu, kad akcijų fondai priauga apie 10% ir daugiau, konservatyvūs - 2-4%.

[Tomas]

Vien kiek administravimo lėšų susitaupytų, nes dabar šimtai darbuotojų reikalingi, kad suskaičiuotų, kada ir kur pilietis dirbęs ir kiek mokesčių sumokėjęs.

Tiesą sakant visą šitą darbą gali sėkmingai atlikti kompiuterio programa.
Taigi pensijų administravimsas ir išmokėjimas norint gali būti labai pigus.

[index]

Šitai suprantama. Blogai tai, kad pas mus didelė grėsmė "varyti į minusą". Pvz.: per dešimtmetį mano fondo vidutinis prieaugis mažiau nei vienas procentas! Nors buvo šnekama vos ne Vyriausybės lygiu, kad akcijų fondai priauga apie 10% ir daugiau, konservatyvūs - 2-4%.

Tai ir yra rizika, o čia dar kliuvo krizė... Yra galimybė pasirinkti mišrius fondus, tuomet rizika tampa šiek tiek didesnė nei konservatyvių, o grąža irgi. Ilguoju laikotarpiu, manau, pakankamai tikėtina, kad akcinių fondų grąža sieks vidutiniškai bent 7-8 proc., bet staigių krestelėjimų gali būti visada.

Aišku, mūsų fondai galėtų dirbti dar efektyviau, bet tam trukdo mažos valdomos lėšos dėl ko jie negali turėti daugiau ir geresnių fondų valdytojų ir laisviau investuoti (kad ir elementariai supirkti visą S&P 500 indeksą).

[Tomas]

Darbuotojas pensijų draudimui dabar nuo atlyginimo moka 3 proc., darbdavys - 23 proc. Tai, tarkim, per 30 m. nuo 2000 Lt atlyginimo (į rankas) visai padori suma išeina - 244 000 Lt. Nuo tos sumos uždirbant bent 5 proc. metinių palūkanų, išeina apie 1000 Lt per mėn. Kai vidutinė pensija, rodos, nesiekia 800 Lt. Kitaip sakant, sėkmingai investavus galima užsitikrinti didesnę nei vidutinė pensiją, net neeikvojant pradinės sukauptos sumos, kurią bus galima palikti vaikams . O juk paprastai dirbama daugiau nei 30 m. ir atlyginimas gali viršyti vidutinį, tai suma išeitų dar didesnė.

Visame šitame žaidime skaičiais yra pora "kabliukų":
1. Visai nebūtinai sugebėsi kasmet gauti +5%.
2. Priėmus "standartinę" metinę infliaciją 2% tas 1000lt/mėn po 30 metų atitiks dabartinius 600Lt.

Vis dar nori tokios pensijos? Aš tai ne.

Diskleimeris - neturiu pasirašęs sutarties su jokiu pensiju fondu ir pasitikiu Sodra.

[Nitro]

Įmokų sumažinimas nepadėjo atstatyti to, ką Sodra jau buvo praradusi pradėjus pervedinėti į privačius fondus. Ir pensijų padidinimas tokiu atveju jai dar labiau pakenkė. Ko tikriausiai visiškai nebūtų atsitikę, jei nebūtų pradėta reforma.
Būtent, kad privačiai kaupti turėtų būti ne Sodros įmokų sąskaita. Ir neremiant valstybei mokestinėmis lengvatomis. Valstybė tik turėtų kontroliuoti fondų veiklą.
Dar daugiau - fondai turėtų investuoti Lietuvoje ir tik Lietuvoje.

Dėl įmokų į pensijų fondus sodra nieko nepraranda. Negali prarasti jei nieko negavai.

[senasnamas]

Visame šitame žaidime skaičiais yra pora "kabliukų"

Didžiausias kablys tame, ar tos pensijos išvis pavyks sulaukti . Tai buvo mėginimas paskaičiuoti, kiek maždaug sumokama pensijų draudimui. Be to, investuoti galima pradėti ne išėjus į pensiją, o reguliariai (po kiekvieno atlyginimo), tada galima tikėtis dar didesnio prieaugio. Aišku, yra daug nežinomųjų ir rizikos. Esminis dalykas, ar valstybė surinkdama mokesčius yra pajėgi užtikrinti didesnę pensiją nei pats dirbantysis užsitikrintų. Dar svarbus skirtumas, kad nesulaukus pensinio amžiaus visa Sodros pensija tiesiog "išgaruoja", skirtingai nei kaupiant savarankiškai. Sodros pensija apsimokėtų planuojant ilgokai gyventi, pvz., 20-30 metų pensijoje . O jei pavyks pasiekti tik dabartinį Lietuvos vyrų amžiaus vidurkį, tai pensijų draudimo įmokos grynas nuostolis. Jomis pasinaudos kiti.

[Tomas]

. Esminis dalykas, ar valstybė surinkdama mokesčius yra pajėgi užtikrinti didesnę pensiją nei pats dirbantysis užsitikrintų.

Žinoma, kad pajėgi. Ir mokesčių surinkimas čia ne prie ko.

[Sula]

Dar svarbus skirtumas, kad nesulaukus pensinio amžiaus visa Sodros pensija tiesiog "išgaruoja", skirtingai nei kaupiant savarankiškai. Sodros pensija apsimokėtų planuojant ilgokai gyventi, pvz., 20-30 metų pensijoje . O jei pavyks pasiekti tik dabartinį Lietuvos vyrų amžiaus vidurkį, tai pensijų draudimo įmokos grynas nuostolis. Jomis pasinaudos kiti.

Tiesa sakant, fondų valdytojas sakė, kad paskirtas anuitetas nėra paveldimas. Neišnaudotas likutis išnyksta, jei net numirei pirmą savo pensijos mėnesį. Kodėl taip yra, viešai nesvarstoma.
Deja, bet pusė Lietuvos vyrų miršta neišgyvenę iki pensijos arba per kelis pirmuosius jos metus.

[senasnamas]

Aha, pensijoms valstybė gali skolintis. Tiesus kelias į valstybės klestėjimą . O daug skolinantis pasidaro aktualus ir mokesčių surinkimas.

Tiesa sakant, fondų valdytojas sakė, kad paskirtas anuitetas nėra paveldimas. Neišnaudotas likutis išnyksta, jei net numirei pirmą savo pensijos mėnesį. Kodėl taip yra, viešai nesvarstoma.

Kam išnyksta, o kam toliau krauna pelną. Anuiteto nelieka, o pinigai tai lieka . Tada toks kaupimas iš esmės nesiskiria nuo "valstybinio" ir nelabai net prasmės iš jo yra. Tiesiog verslas sau atsiriekė dalį iš bendro pyrago žadėdamas, kad ir pensijų gavėjui tai bus naudinga. Tačiau didelių garantijų dėl to nėra, o verslui nauda yra garantuota - ir ne kažkada vėliau, o iš karto vos tik pervedamos įmokos.

[Tomas]

R.Kuodis:

Yra dvi grupės, kurios akivaizdžiai laimi dėl II pakopos buvimo: turtingi žmonės, kurie uždirba labai daug, nes jie bent jau iš dalies apeidavo „Sodros“ įmokų lubų klausimą, dalį finansinio srauto nukreipdami į II pakopą. (…) O antra grupė, kuri aiškiai laimi, tai tie, kurie administruoja šituos fondus. Administravimas, kaip Anglijos patirtis parodė, gali siekti apie 30-40 proc. tos grąžos, kurią Jūs uždirbate. Tai akivaizdu, kad šita grupė laimi.

http://verslas.delfi.lt/verslas/rkuo...#ixzz2Mqr0Sytm

[Sula]

Kam išnyksta, o kam toliau krauna pelną. Anuiteto nelieka, o pinigai tai lieka . Tada toks kaupimas iš esmės nesiskiria nuo "valstybinio" ir nelabai net prasmės iš jo yra. Tiesiog verslas sau atsiriekė dalį iš bendro pyrago žadėdamas, kad ir pensijų gavėjui tai bus naudinga. Tačiau didelių garantijų dėl to nėra, o verslui nauda yra garantuota - ir ne kažkada vėliau, o iš karto vos tik pervedamos įmokos.

Tame ir esmė. Nerandu įstatyme jokio pensijinių išmokų reguliavimo. Pats įmokų mokėjimas, fondų veikimas ir t.t. detaliai sureguliuoti. Bet kas vyskta toliau yra visiškai neaišku ir paliekama fondo ir apsidraustojo susitarimui, ar tiesiog nustatoma fondo valdybos. Net dabar išeinantiems anuitetai yra mažinami, nes "ilgėja gyvenimo trukmė".

[index]

Tiesa sakant, fondų valdytojas sakė, kad paskirtas anuitetas nėra paveldimas. Neišnaudotas likutis išnyksta, jei net numirei pirmą savo pensijos mėnesį. Kodėl taip yra, viešai nesvarstoma.
Deja, bet pusė Lietuvos vyrų miršta neišgyvenę iki pensijos arba per kelis pirmuosius jos metus.

Esmė tokia, kad anuitetas skaičiuojamas pagal vidutinę gyvenimo trukmę. Todėl tie, kurie miršta iki jos apmoka pinigus tiems, kurie gyvena ilgiau nei vidurkis (jie gauna gerokai daugiau nei buvo sukaupę). Aišku, kai skaičiuojant anuitetus sulygino vyrų pensinį amžių su moterimis vyrai gauna sąlyginai mažiau, o moterys daugiau.

Aišku, toks variantas netinka tiems, kurie neplanuoja gyventi ilgai, pvz. sunkiai serga ir t.t. Jiems norėta leisti pinigus pasiimti per fiksuotą metų skaičių, o likusius paveldėti, bet buvo paiskųsta Konstituciniam Teismui, ir šis variantas neįteisintas. Aišku, manau, labai norint būtų galima nepirkti anuiteto, o palikti pinigus pensijų fonde (tokiu atveju pinigai po pensijos paveldimi), o juos parduoti už tuos pinigus kreditorių įrašant į testamentą kaip tų pinigų paveldėtoją.

R.Kuodis:

Kuodis, kaip ir tu, žiūri į šalį kaip į izoliuotą vienetą ir neįvertina, kad prasta demografinė padėtis šalyje visiškai nereiškia mažos finansų rinkos grąžos (nes investuojama nebūtinai toje vienoje šalyje). Tas man jau senai akis bado.

[Romas]

www.pensijusistema.lt

Apsispręsti dėl pensijų kaupimo reikės per kelis mėnesius nuo balandžio iki rugsėjo mėnesio.

Jau pasirodė pensijų skaičiuoklė, kuri dieną buvo užlūžusi dėl didelio srauto.
Ten galima patekti per www.sodra.lt (nuoroda apačioje kairėje)

[Romas]

Tiesiai patekti į skaičiuoklę galima www.lipfa.lt/skaiciuokle.


a) Čia toks atvejis, kai žmogus visiškai nedirba


O čia - dirbo ir kažkiek uždirbo