Pensijos, pensijų fondai, laiminga senatvė ir t.t.

[Aleksio]

Būtiniausi poreikiai, ir jau netik, jau seniausiai patenkinti. Šiuo metu pagaminama tiek, kad žmonės tiek nebesuvartoja. O tam pagaminti reikia vis mažiau ir mažiau žmonių. Todėl ekonomikai ir reikia pamažu persiorientuoti prie paslaugų ir kūrybinių produktų, kad žmonėms būtų ką veikti.

Maistą, būstą, drabužius, šnapsą, malkas namo šildymui žmonės yra priversti pirkti ir šitos prekės visada turės paklausą. Bet kas gali priversti žmogų nusipirkti kažkokį paveikslą, nueiti į grožio saloną arba restoraną? - niekas. Ir ekonomika gali dešimt, simtą kartų suktis į kūrybą ir paslaugas, bet jeigu žmonės to nenorės vartoti, tai tokia ekonomika neturės kur dėti savo produkto. O realus sektorius yra realus.

[Sula]

Rašydamas apie kūrybą turėjau ne tiek meną ir pramogas.
Įsivaizduokim, kad mokslininkai (kūrėjai!) nustato, kad 3 km skersmens asteroidas po 88 metų garantuotai nukris Žemės planetoje.
Ką daro žmonija?

P.S. Na ir toli nuplaukėm nuo temos

[Lettered]

Ir ka dabar gali sau leisti? Aš apie pasaulio ekonomikos tendencijas apskritai ten kur ji netrukdoma vystosi, o ne apie tokius specialius vienkartinius atvejus kaip postsovietinės šalys.

Faktas tas, kad "anais laikais" žmonės sau galėjo leisti daugiau nei dabar. Vaizdžiai tariant ir nesimėtant į kraštutinumus, anais laikais eilinis kokio nors Opel darbininkas galėjo sau leist nusipirkt savo paties pagamintą automobilį, tuo pačiu metu galėjo sau leisti pasistatyti namą ir dar negi nuvažiuot atostogų.

Laikas bėgo, to paties Opel (ir visų kitų) gamyba rimtai modernizavosi. Kiekvienas darbininkas dabar per tą patį laiką surenka gerokai daugiau automobilių nei anais laikais. Priedo dirba daugiau nei anksčiau. Ir vistiek nebegali sau leist nusipirkt to ką pats gamina, nors pagal visą "liberalios rinkos ekspertų" logiką turėtų būti atvirkščiai.

Nereikia net ir darbininkų, daugumai kitų profesijų šiais laikais irgi ne geriau. Žymiai daugiau iš jų uždirba mažiau nei anksčiau ir tik nedidelė saujelė uždirba gerokai daugiau. Ko bendram ekonomikos išsilaikymui akivaizdžiai nebeužtenka, nes tie "uždirbantys" banaliai nepuola tų pinigų leisti. Nes arba kaupia pensijai arba tiesiog jau viską turi.

Nežinau, ar yra kokia bendra pasaulinė statistika, bet kiek esu vienos ar kitos šalies matęs, tai pvz. automobilių skaičius vienam gyventojui, suvartoto maisto kiekis, būsto plotas tenkantis gyventojui pastoviai kilo. Geras pavyzdys aviacija, kada atsiradus pigioms skrydžių bendrovėms atsirado galimybė skraidyti ir gana mažai uždirbantiems. Ar tikrai dabar Opel darbininkas negali sau leisti Opel'io? Kitas dalykas, kad seniau viską dirbdavo patys vokiečiai, o dabar juodžiausius darbus dirba imigrantai, kurie galbūt ir gali sau leisti kažką mažiau, bet iš kitos pusės gerokai daugiau nei savo gimtinėje.

[a_p]

Nežinau, ar yra kokia bendra pasaulinė statistika, bet kiek esu vienos ar kitos šalies matęs, tai pvz. automobilių skaičius vienam gyventojui, suvartoto maisto kiekis, būsto plotas tenkantis gyventojui pastoviai kilo. Geras pavyzdys aviacija, kada atsiradus pigioms skrydžių bendrovėms atsirado galimybė skraidyti ir gana mažai uždirbantiems. Ar tikrai dabar Opel darbininkas negali sau leisti Opel'io?

Tikrai negali, nes tiek neuždirba. Net ir su specialia nuolaida. Gali tik tie, kurie turi kitų pajamų "iš šono".

Be to, kas iš tų skrydžių, kai vistiek negali sau leist atostogų? Arba iš kokio televizoriaus kuris patapo pigesnis? Visa tai "bombonkės ir kaspinėliai" kurie mažai domina jei nebegali sau leisti "bulvių ir spirgų".

Pvz anot statistikos, atmetus "elitą" realios vidutinio amerikiečio pajamos stagnuoja nuo pat ~1970'ųjų. Kai tuo tarpu išlaidos būtiniausiems poreikiams tokiems kaip būstas, transportas, medicina, išsilavinimas ir t.t. pastoviai auga. Ir netgi tam, kad išlaikyt pajamas bent tame pačiame lygyje daug kas yra priversti dirbti per kelis darbus, žymiai daugiau nei anksčiau.

Jau nekalbant apie tą faktą, kad "anais" laikais buvo normalu, kad moteriškės nedirba. Šiais laikais dirba abu ir iš finansinės pusės gyvena nei kiek ne geriau nei anksčiau iš vienos darbininko algos.

Vokietijoje ir kitur "išsivysčiusiame" pasaulyje beje lygiai tas pats. "Kokybiškų" darbo vietų kiekis mažėja, o jų vietoje randasi prastai apmokamos "padienio" darbo vietos.

Tą patį rodo ir pardavimų statistika. Pvz vokietijoje ir apskritai vakarų europoje stagnuoja ar net traukiasi naujų automobilių pardavimai. Vis labiau sensta keliais važinėjantis autoparkas.
Daugelis anksčiau gerai gyvenusių miestų dabar jau faktiškai bankrutavę, nes jų pajamos tiesiog susijusios su gyventojų pajamomis. Mažesnės pajamos, mažiau sumokėtų mokesčių - skylė biudžete, nes išlaidas gali karpyt tik iki tam tikro lygio.

Kitas dalykas, kad seniau viską dirbdavo patys vokiečiai, o dabar juodžiausius darbus dirba imigrantai, kurie galbūt ir gali sau leisti kažką mažiau, bet iš kitos pusės gerokai daugiau nei savo gimtinėje.

Ne juodžiausius, o prasčiausiai apmokamus. Nes anie pasiruošę dempinguot savo pačių ateities sąskaita. Nedidelis bet esminis skirtumas. Ir tuo pačiu smukdo algas likusiems vokiečiams, nes didina darbo jėgos pasiūlą.
Todėl taip, keli procentai gyvena gal ir geriau nei pas save. Bet jie tuo pačiu smukdo gyvenimą kitiems keliasdešimt procentų.

[Tomas]

Žygimantas Mauricas žiauriai nusišneka:

Kas mums mokės senatvės pensijas? Tai visai ne retorinis, o realus, logiškas ir labai aktualus klausimas, kurį bent kartą per metus sau turėtų užduoti kiekvienas save gerbiantis Lietuvos gyventojas. „Mums pensijas mokės valstybė“, – būtent toks atsakymas, matyt, būtų pats populiariausias, tačiau ir pats neteisingiausias.

http://verslas.delfi.lt/verslas/kas-....d?id=60704981

Žmonės (runkeliai) visiškai teisūs. Valstybė ir tik valstybė gali garantuoti pensijų mokėjimą. Reikia pamiršti visas kitas pseudoteorijas.

[Lettered]

Žygimantas Mauricas žiauriai nusišneka:



http://verslas.delfi.lt/verslas/kas-....d?id=60704981

Žmonės (runkeliai) visiškai teisūs. Valstybė ir tik valstybė gali garantuoti pensijų mokėjimą. Reikia pamiršti visas kitas pseudoteorijas.

Garantuoti pensiją gali, bet ar tos pensijos užteks susimokėti už šildymą arba vaistus - ne

[Tomas]

Kodėl ne?

Va visokie pensijų fondai tikrai nieko negali garantuot. Pvz. aš per trumpą savo gyvenimėlį mačiau ir naudojau tarybinius rublius, vagnorkes, litus. Jei paimčiau už pavyzdį savo senelį, tai jis dar matė carinius rublius, įvairaus plauko kaizerines ostmarkes, auksinus, litus, rublius, reichsmarkes, vėl tarybinius rublius. Iš esmės visos tos piniginių ženklų konversijos pasižymėjo santaupų praradimu, kad ir kokia forma jos būtų kauptos (grynais, indėliuose ir t.t.). Liko tik materialūs dalykai.

Taigi pati idėja, kad gali sutaupyti kažkokius piniginius ženklus senatvei yra kvaila.
Lygiai tokia pati kvaila yra "paskirstymo" idėja. T.y. paimti dalį dabar dirbančiųjų uždirbamų atlyginimų ir išdalinti juos pensininkams. Valdžia turi tiesiog duoti pensiją - tokią, kad jos užtektų oriam pragyvenimui.

[index]

Kodėl ne?

Va visokie pensijų fondai tikrai nieko negali garantuot.

Nominaliais popieriukais. Bet kokia jų vertė juk nesvarbu, svarbu gražus didelis nominalas.

O galimybė susimokėti už šildymą ir nusipirkti maisto būtent ir priklauso nuo pinigų vertės, o ne nominalo.

[Sula]

Žygimantas Mauricas žiauriai nusišneka:



http://verslas.delfi.lt/verslas/kas-....d?id=60704981

Žmonės (runkeliai) visiškai teisūs. Valstybė ir tik valstybė gali garantuoti pensijų mokėjimą. Reikia pamiršti visas kitas pseudoteorijas.

Jis to ir neneigia. Visa esmė yra valstybės mokamos pensijos dydyje ir valstybės skolos rezerve.

O kol kas pensijos tiesiogiai iš biudžeto nemokamos, tarp kitko.

[Tomas]

Nominaliais popieriukais. Bet kokia jų vertė juk nesvarbu, svarbu gražus didelis nominalas.

O galimybė susimokėti už šildymą ir nusipirkti maisto būtent ir priklauso nuo pinigų vertės, o ne nominalo.

O tu pvz. įsivaizduoji kiek kainuos duona ir šildymas 2040-ais metais? Aš tai ne Lygiai taip pat nežinau, kokios turės būti pajamos (nominalios) pragyvenimui užsitikrinti.

[Tomas]

Jis to ir neneigia. Visa esmė yra valstybės mokamos pensijos dydyje ir valstybės skolos rezerve.

O kol kas pensijos tiesiogiai iš biudžeto nemokamos, tarp kitko.

Galima prisigalvoti krūvas pseudopriežasčių nemokėti pensijoms.
Kenijoje apskritai tas klausimas sprendžamas radikaliau - jaunimas apkaltina senukus raganavimu ir sudegina gyvus. Problemos nelieka.

[Sula]

Galima prisigalvoti krūvas pseudopriežasčių nemokėti pensijoms.
Kenijoje apskritai tas klausimas sprendžamas radikaliau - jaunimas apkaltina senukus raganavimu ir sudegina gyvus. Problemos nelieka.

Taip ir yra. Gali būti, kad 2040 m. tos valstybinės pensijos ir nebus. Beje, pas mūsų kaimynus taip ir numatoma.
Jeigu socialinė valstybė išliks, tai bus pašalpos, ar tiesiog senukų išlaikymas. Jei - ne, tai gal masinė eutanazija netekusiems darbingumo.

[Tomas]

Apie tai ir kalba. Šnekant Andriukaičio terminais, negalima leisti "išmontuoti" valstybinės pensijų sistemos prisidengiant liberalizavimo, ES reikalavimų ir pan. dogmom.

[index]

O tu pvz. įsivaizduoji kiek kainuos duona ir šildymas 2040-ais metais? Aš tai ne Lygiai taip pat nežinau, kokios turės būti pajamos (nominalios) pragyvenimui užsitikrinti.

Bet esmė ta, kad tau yra svarbu gauti pakankamas realias pajamas, nes jokio skirtumo ar tu gausi 800 Lt, o duona kainuos 2Lt, ar 8000, jei duona kainuos 20 Lt. O nominalių pinigų masės padidėjimas realių pajamų padidėjimo gali ir nesukelti arba jas net sumažinti (Visko esmė efektų stiprumuose ir jie visai nebūtinai veiks taip kaip sakė Keynes ).

Todėl vėl prieiname prie to paties, kad valstybė norėdama padidinti savo išlaidas greičiausiai turės padidinti savo pajamas, ko padaryti nelabai turės galimybių. Todėl nedirbant gauti tokias pajamas, kokias nori, o ne tokias kokias valstybė tau išgalės sumokėti reikia susitaupyti.

Ar tą daryti individualiai (kaip yra pas mus), ar kolektyviai (vakarietiški profesiniai fondai) jau kitas klausimas.

[Sula]

Apie tai ir kalba. Šnekant Andriukaičio terminais, negalima leisti "išmontuoti" valstybinės pensijų sistemos prisidengiant liberalizavimo, ES reikalavimų ir pan. dogmom.

Ji jau išmontuota, kadaise įsteigus Sodrą. Pensijos tuomet turėtų būti mokamos iš bendro biudžeto katilo niekaip nesiejant su mistiniais "įnašais", kaip TSRS.

[Tomas]

Bet esmė ta, kad tau yra svarbu gauti pakankamas realias pajamas, nes jokio skirtumo ar tu gausi 800 Lt, o duona kainuos 2Lt, ar 8000, jei duona kainuos 20 Lt. O nominalių pinigų masės padidėjimas realių pajamų padidėjimo gali ir nesukelti arba jas net sumažinti (Visko esmė efektų stiprumuose ir jie visai nebūtinai veiks taip kaip sakė Keynes ).

Būtent taip. Aš noriu, kad valdžia duotų tiek, kiek reikia pragyvenimui (manęs nejaudina ar tai bus 800lt, ar 8000lt).

Todėl vėl prieiname prie to paties, kad valstybė norėdama padidinti savo išlaidas greičiausiai turės padidinti savo pajamas, ko padaryti nelabai turės galimybių.

Valstybės išlaidos ir pajamos - du nesusiję dalykai.

Todėl nedirbant gauti tokias pajamas, kokias nori, o ne tokias kokias valstybė tau išgalės sumokėti reikia susitaupyti.

Ar tą daryti individualiai (kaip yra pas mus), ar kolektyviai (vakarietiški profesiniai fondai) jau kitas klausimas.

Gal kas nors gali patarti, kiek man reikia prisitaupyti litų 2040iems metams?

[index]

Būtent taip. Aš noriu, kad valdžia duotų tiek, kiek reikia pragyvenimui (manęs nejaudina ar tai bus 800lt, ar 8000lt).?

Valstybės išlaidos ir pajamos - du nesusiję dalykai.?

Taigi, kad susiję. Norėdama padidinti savo išlaidas valstybė turi padidinti savo pajamas. Aišku, kaip siūlai, galima prispausdinti pinigų. Tik problema, kad kainos gali padidėti ir daugiau, nei valstybė tais prispausdintais pinigais padidins savo išlaidas (O taip gali būti, nes manau ir pats nemanai, kad infliacija visada bus mažesnė nei pinigų kiekio padidėjimas ). Taigi, realios valstybės išlaidos sumažės ir nors gausi 8000 Lt, duona kainuos 40 Lt ir tu įpirkti galėsi mažiau.

Gal kas nors gali patarti, kiek man reikia prisitaupyti litų 2040iems metams?

Pasiskaičiuoti kiek išleistum dabar, padauginti iš tikėtinos gyvenimo trukmės ir investuoti į instrumentus su grąža didesne nei infliacija.

[Sula]

Gal kas nors gali patarti, kiek man reikia prisitaupyti litų 2040iems metams?

Taupyti nėra prasmės. Turi tapti valdžia, tuomet imsi kiek reikės ir dar daugiau.

[Tomas]

Taigi, kad susiję. Norėdama padidinti savo išlaidas valstybė turi padidinti savo pajamas. Aišku, kaip siūlai, galima prispausdinti pinigų. Tik problema, kad kainos gali padidėti ir daugiau, nei valstybė tais prispausdintais pinigais padidins savo išlaidas (O taip gali būti, nes manau ir pats nemanai, kad infliacija visada bus mažesnė nei pinigų kiekio padidėjimas ). Taigi, realios valstybės išlaidos sumažės ir nors gausi 8000 Lt, duona kainuos 40 Lt ir tu įpirkti galėsi mažiau.

Nereikia čia tų pasakėlių apie prispausdintus pinigus ir dėl to kylančią hiperinfliaciją, nebe vaikai esam

Pasiskaičiuoti kiek išleistum dabar, padauginti iš tikėtinos gyvenimo trukmės ir investuoti į instrumentus su grąža didesne nei infliacija.

Aš tik pasiskaičiavau, kad pergyvenau mažiausiai 2 pinigų reformas ir gali būti, kad greit bus nauja (Lt-€), o mano senelis pergyveno gal 8 reformas. Manau pats supranti, kad patarimas "investuoti į instrumentus su grąža didesne nei infliacija" yra švelniai sakant mažai informatyvus, nes per daug nežinomų kintamųjų.

[index]

Nereikia čia tų pasakėlių apie prispausdintus pinigus ir dėl to kylančią hiperinfliaciją, nebe vaikai esam

O tai iš ko siūlai didinti išlaidas, nedidinant pajamų jei ne iš pinigų emisijų?

Ar tikrai tiki, kad didinant pinigų kiekį rinkoje infliacija visada bus mažesnė nei pinigų kiekio padidėjimas, nes taip sakė dėdės Keynes ir Krugman?

Aš tik pasiskaičiavau, kad pergyvenau mažiausiai 2 pinigų reformas ir gali būti, kad greit bus nauja (Lt-€), o mano senelis pergyveno gal 8 reformas. Manau pats supranti, kad patarimas "investuoti į instrumentus su grąža didesne nei infliacija" yra švelniai sakant mažai informatyvus, nes per daug nežinomų kintamųjų.

Valstybės irgi žlunga, o įstatymai (ypač susiję su valstybės išlaidomis ) irgi keičiasi dažnai, jų valstybių skolinimosi sąlygos keičiasi, todėl rizika čia ne mažesnė.

O, kad investicijas reikia prižiūrėti (arba už tai mokėti tiems, kas prižiūri), o ne nusipirkti ir pamiršti jau kitas reikalas.