Pensijos, pensijų fondai, laiminga senatvė ir t.t.

[c2h5oh]

Nenorintys kaupti "privačios" pensijos ir neprivalo to daryti. Kiti gali norėti kaupti kojinėse, stiklainiuose, auksiniuose dantyse ir t.t. - žmonių teisė rinktis.

Teoriškai taip. O praktiškai, kai visi tie "neprivalantys" pasens ir pradės gauti ubagišką pensiją - pradės reikalauti "oraus gyvenimo", kompensacijų, lengvatų ir pan. Čia tas atvejis, kai sveiko proto liberalai mato valdžios įsikišimo prasmę - nes žmonės visada yra labiau linkę rinktis žvirblį rankoje dabar, nei briedį miške po 30 metų, tai natūralu.

Prisiminus istoriją, Bismarckas visuotines pensijas įvedė būtent dėl šitos priežasties - baisaus senų žmonių skurdo.

[Tomas]

Pensijos kaupti nereikia. Ir apskritai atsisakyti požiūrio, kad valstybė kažką atima tam, kad išdalintų kitiems.

[Sula]

O tai kaip kaupti pensiją kitu atveju?

Nekaupk iš viso!
Į pensiją išeisi "Caritas" prieglaudoje arba "Saloje", o blogiausiu atveju - Karveliškių kapinėse
Tegu rūpinasi "Valdžia".

[Lettered]

Pensijos kaupti nereikia. Ir apskritai atsisakyti požiūrio, kad valstybė kažką atima tam, kad išdalintų kitiems.

Bet taip ir yra, kaip galvoji kam moki tuos virš 40% pajamų mokesčius? Ogi tiems patiems dabartiniams pensininkams, ne savo ateičiai.

[Tomas]

Būtent taip. Valstybė gali ir turi pasirūpinti savo piliečiais visą savo gyvenimą dirbusiems savo ir jos naudai.

[Lettered]

Būtent taip. Valstybė gali ir turi pasirūpinti savo piliečiais visą savo gyvenimą dirbusiems savo ir jos naudai.

O jeigu valstybė nėra turtinga? Gerai, kai atlyginimai, atitinkamai ir pensijos didelės kaip kokioje Norvegijoje, bet mums būtini pensijų fondai, kad iš 1Lt padarytume 5, ar bent pamėgintume tai padaryte (valstybė to nepadarys), nes kitu atveju būsime pasmerkti ubagauti.

[Tomas]

Bet taip ir yra, kaip galvoji kam moki tuos virš 40% pajamų mokesčius? Ogi tiems patiems dabartiniams pensininkams, ne savo ateičiai.

Taip, dabar yra tokia debiliška sistema. Bet sistemą galima pakeisti.
Viskas paprasta kaip 2x2. Yra du pinigų srautai - valstybė išleidžia ("spausdina") pinigus, valstybė surenka pinigus (mokesčių pavidalu) ir juos sunaikina. Tokioje "functional finance" sistemoje nėra vietos "fondams", nes valstybė bet kada gali mokėti savo piliečiams protingo dydžio pensijas nepriklausomai nuo surenkamų mokesčių.

[Sula]

Valstybė gali ir turi pasirūpinti

Gali ir nesirūpinti. Ne iš pykčio, o šiaip trivialiai: "nėra pinigų". Ai, tiesa, jų galima visada pasigaminti

Bet ne tame esmė. Jūs nesupratote. Esmė - kokią ilagalaikę strategiją renkasi valstybė. Gal su laiku ES lygiu bus reguliuojama?

[Sula]

Į pensiją eiti 65 metų, vidutinio lietuvio vidutinė gyvenimo trukmė 66 metai. Tai jau geriau investuot į skanų maistą.

Numatoma, kad apie 2030 m. senatvės pensijos bus mokamos nuo 75 m. Todėl investuoju į padoresnį maistą darbinėje ar ubaginėje senatvėje, ir vengsiu 2035m. "invalidų vežimėlių" streiko prie Vyriausybės

[c2h5oh]

Esmė - kokią ilagalaikę strategiją renkasi valstybė.

Lietuvoje pirmiausia reikia sutarti ir apsispręsti, kas gi yra ta pensija. Ar tai:

1) Žmogaus nuosavybė. Kaip koks indėlis banke ar pinigai kojinėj, arba valstybės skola. Taip teigia Konstitucinis teismas. Bet iš kitos pusės, būsimos pensijos dydis yra visiškai nežinomas, jis tiesiogiai nuo sumokėtų mokesčių nepriklauso, o priklausys nuo ateities valdžios sprendimų. Sumokėti pinigai niekur nesikaupia, jie išmokami dabartiniams gavėjams. Žmogui mirus, jo "nuosavybė" pradingsta.

2) Draudimas. Senatvė šiuo atveju yra kaip bet koks kitas draudiminis įvykis, nuo kurio galima apsidrausti (kaip nuo gaisro, vagystės, svetimo turto sugadinimo, mirties ar ligos). Moki įmokas, o įvykus draudiminiam įvykiui gauni išmokas. Visa išorinė Sodros (=SOcialinis DRAudimas) atributika paremta draudimo sąvoka. Bet įžvelgti realius draudėjo-draudiko santykius sunku, tarp įmokų ir išmokų jokio tiesioginio ryšio nėra, įmokos ir išmokos gali būti savavališkai keičiamos.

3) Pašalpa. Faktiškai taip ir yra - kiek surenkama mokesčių, tiek ir galima išmokėti išmokų. Mainais už sumokėtus mokesčius gauni valstybės pažadą kažkiek paremti senatvėje.

Nei vienas iš šitų variantų nėra "teisingesnis" už kitus - bet reikia pasirinkti vieną. Dabartinė sistema yra kažkokia visų 3 makalynė.

[senasnamas]

Esant tokiai demografinei situacijai ir privatūs fondai užsilenks. Jie juk irgi veikia perskirstant pinigus, kaip ir Sodra.

Čia jau demagogija . Privatūs fondai veikia visai kitu principu (tai tam tikras akcijų krepšelis), be to, jie neapsiriboja vien Lietuva. Užsilenktų nebent užsilenkus ekonomikai. Į juos galima investuoti ir savo nuožiūra, be jokių pensijų sistemų - pasirinkimas didelis: nuo žaliavų iki biotechnologijų ir nuo JAV iki Azijos.

Nes fondai už tai neduoda jokių garantijų. Taip kad nėra jokių garantijų, kaip klostysis įvykiai pasaulyje per 20 metų. Tuo labiau per 40 metų.

Čia teisybė. Bet ir Sodra negali suteikti jokių garantijų. Gal po 20 metų jos išvis nebus, gal pensijų sistema bus visai kitokia, o gal pensijų išvis niekam nereikės . Solidžių dešimtmečiais dirbančių įmonių akcijos man atrodo patikimiau nei kažkokios valstybės garantijos. Valdžios keičiasi, krizės ateina viena po kitos, o visokios Coca Cola, Microsoft ar Johnson & Johnson kaip dirbo taip dirba.

[Sula]

Savarankiškas kaupimas pensijai nepatrauklus ne tik jaunimui

Pavadinimas kvailokas. Savarankišką kaupimą blokuoja tai, kad beveik nėra legalių investavimo krypčių, kur pajamos bent viršytų infliaciją. Įdomiausia, kad daugumos akcijų vertė jau penkmetį stipriai krenta. To dar niekada nebuvo. Kyla įtarimų, kad finansinio reguliavimo stoka iš finasinių institutų nudreifavo į akcinio kapitalo reguliavimo sferas, ir bendrovės pradėjo leisti fiktyvias akcijas, nepadengtas jokiu tradiciniu kapitalu. Ypač stebina įvairių facebookų multimilijardinės vertės (tiesa, tai ir nėra įprastinės įmonės).

[senasnamas]

Žiūrint kelių dešimtmečių laikotarpiu, tai dabar nestandartinis metas, nes anksčiau indeksai vien tik kildavo, krizės trukdavo trumpiau. Bet žiūrint ilgesniu laikotarpiu, tai viskas normalu - nuo cikliškumo nepavyks pabėgti. Toks neapibrėžtumas, aišku, kad atbaido nuo investavimo ir kaupimo. Juk norima bent keliolikos procentų prieaugio per metus ir dar garantuoto.

Kyla įtarimų, kad finansinio reguliavimo stoka iš finasinių institutų nudreifavo į akcinio kapitalo reguliavimo sferas, ir bendrovės pradėjo leisti fiktyvias akcijas, nepadengtas jokiu tradiciniu kapitalu.

Kokios dar fiktyvios akcijos - pinigai fiktyvūs . Kai daug pinigų veržiasi į patrauklių įmonių akcijas natūralu, kad tų akcijų vertė kyla. Facebook tai eilinis burbuliukas, išpūstas dideliais lūkesčiais. Technologijos ateitį turi, tik tokį verslą kaip Facebook sunku pačiupinėti ir įvertinti.

[Sula]

Kokios dar fiktyvios akcijos - pinigai fiktyvūs .

Esant tikroms akcijoms ir "fiktyviems" pinigams, jų nominali vertė šautų įš viršų. Dabar gi procesai vyksta lygiagrečiai.

[Al1]

Aišku, kad fiktyvios akcijos (jų vertė) ir fiktyvi ekonomika. Visa ta akcijų prekyba iš esmės yra spekuliatyvinė. Ir tai pagrindinė krizės priežastis. Nes jau seniai prekyba biržose, akcijų kursai ir visi finansai nėra tiesiogiai susiję su realia ekonomika.

[senasnamas]

Esant tikroms akcijoms ir "fiktyviems" pinigams, jų nominali vertė šautų įš viršų.

Tai ir pašaudo kai kurie sektoriai, kur tik patikima šviesia ateitimi - žaliavos, biotechnologijos, žemės ūkis. Praeitą savaitę ES buvo pasiektas šioks toks susitarimas, tai akcijų indeksai visame pasaulyje per dieną pašoko net iki 4-5 proc. Turint galvoj ekonominę padėtį tai labai daug.

Aišku, kad fiktyvios akcijos (jų vertė) ir fiktyvi ekonomika. Visa ta akcijų prekyba iš esmės yra spekuliatyvinė. Ir tai pagrindinė krizės priežastis. Nes jau seniai prekyba biržose, akcijų kursai ir visi finansai nėra tiesiogiai susiję su realia ekonomika.

Reikia skirti išvestinius vertybinius popierius ir įmonių akcijas. Pastarąsias labai lengva suskaičiuoti ir įvertinti jų vertę. Jos turi ryšį su įmonės veikla. Akcijų indeksai, kartu ir pensijų fondų grafikai, krizės įkarštyje tai parodė . Problemas kelia išvestiniai popieriai, kurių rinkoje sukasi stambios sumos, mokamos neaišku už ką.

[Al1]

Ką jau čia tos akcijos, jei netgi investicijos į, atrodo, realų daiką - auksą - yra spekuliacinės. O kaip gi dėl Facebook'o? Juk ten afera buvo. Ir taip daugelio įmonių akcijos gali būti pervertintos ar nuvertintos. Eilinis žmogus ar netgi tipo investuotojas (akiniuotis prie monitoriaus kokiame nors fonde) nieko realiai nežino.

[senasnamas]

Taip, nes dėl šiuolaikinių technologijų ir žmogaus proto laimėjimų galima įsigyti tiek aukso, kiek jo net nėra išgauta. Tiesiog gaunamas popieriukas, kad turi teisių į tiek ir tiek aukso. Tačiau jei visi popierių turėtojai vienu metu sumanytų savo popierius iškeisti į realų auksą, būtų blogai. Panašiai kaip visiems indėlininkams subėgus į banką atsiimti indėlių. Sistema veikia tol, kol ja pasitikima.
Facebooku labai nesidomėjau, bet investuojant vertinamos ne tik įmonės perspektyvos, bet ir patikimumas, skaidrumas, vadovybės ryšiai su investuotojais ir pan. O burbulų gali susidaryti dėl įvairių priežasčių: perdėtų lūkesčių, gandų/klaidingos informacijos, bandos efekto, tikėjimo ekonomikos atsigavimu, teigiamų specialistų atsiliepimų, išaugusių įmonės pajamų ir t. t. Kad susidaro tokių įmonių kaip Facebook akcijų burbulas, tai nieko baisaus, jam subliuškus nukenčia tik akcininkai, blogiau, kai išsipučia žaliavų burbulai ir tai paveikia kasdienių prekių kainas.

[a_p]

Facebooku labai nesidomėjau, bet investuojant vertinamos ne tik įmonės perspektyvos, bet ir patikimumas, skaidrumas, vadovybės ryšiai su investuotojais ir pan. O burbulų gali susidaryti dėl įvairių priežasčių: perdėtų lūkesčių, gandų/klaidingos informacijos, bandos efekto, tikėjimo ekonomikos atsigavimu, teigiamų specialistų atsiliepimų, išaugusių įmonės pajamų ir t. t. Kad susidaro tokių įmonių kaip Facebook akcijų burbulas, tai nieko baisaus, jam subliuškus nukenčia tik akcininkai, blogiau, kai išsipučia žaliavų burbulai ir tai paveikia kasdienių prekių kainas.

Deja, bet šiais bandos ir sprendimų iš kavos tirščių laikais nuo Facebook akcijų burbulo nukenčia ne tik jo akcininkai bet ir visas kitas verslas. Nes "analitikai" iš to tuoj pat puola daryti bendras išvadas iš serijos "jei ten burbulas tai turbūt ir kitur burbulas". Juk iš tikrųjų niekas nieko apie nieką tiksliai nežino. O jei ir žino, tai sunku pasakyt ar jie tikrai žino ar tik sklaido gandus.

[a_p]

Pavadinimas kvailokas. Savarankišką kaupimą blokuoja tai, kad beveik nėra legalių investavimo krypčių, kur pajamos bent viršytų infliaciją. Įdomiausia, kad daugumos akcijų vertė jau penkmetį stipriai krenta. To dar niekada nebuvo. Kyla įtarimų, kad finansinio reguliavimo stoka iš finasinių institutų nudreifavo į akcinio kapitalo reguliavimo sferas, ir bendrovės pradėjo leisti fiktyvias akcijas, nepadengtas jokiu tradiciniu kapitalu. Ypač stebina įvairių facebookų multimilijardinės vertės (tiesa, tai ir nėra įprastinės įmonės).

Čia grįžtam prie mano jau senai minimos problemos: nebeturim už ką vartot. T.y. tie kurie turi, tie tiesiog nepajėgūs tiek suvartot kiek galėtų sau leist, o tie kurie būtų pajėgūs vartot daugiau neturi tam pinigų. Tas automatiškai reiškia, kad mažėja paklausa investicijoms.
Tai bandoma remontuot spausdinant pinigus todėl infliacija nėra neigiama. Bet to nepakanka, kad išlyginti didelės pasiūlos ir mažos paklausos balansą.