Pensijos, pensijų fondai, laiminga senatvė ir t.t.

[senasnamas]

Pvz. mano pensijų fondas investuoja 100% į įmonių akcijas.

Tai šiemet turėtų būti pakritęs maždaug 30 proc.

Jeigu likus kokiems penkiems metams iki pensijos būtų sukaupta solidi suma, tada tikrai neapsimokėtų rizikuoti, bet dabar nėra ko prarasti, todėl rizikuoti apsimoka.

Kad ta rizika be jokio pagrindo - akcijos gali riedėti žemyn kad ir keletą metų (žr. didžiosios depresijos laikotarpio akcijų grafikus ), o fondai dėl to per daug nenukenčia, visokius savo mokestėlius vis tiek susirenka. Yra juk tikriausiai fondų keitimo galimybė. Kai virš ekonomikos susikaupia juodi debesys, galima pereiti į obligacijų fondą, bent pinigai netirps.

[Sula]

Tai šiemet turėtų būti pakritęs maždaug 30 proc.

SEB akcijų fondas -13% per šiuos metus, -12% nuo įsteigimo.

[senasnamas]

-13% dar pusė bėdos. Spalis buvo daugumai sėkmingas, tai kažkiek atsigriebė. Aišku, nėra jokių garantijų, kad ir kitais metais nebus vėl -13%.

[Tomas]

Kad tik nebūtų atvirkščiai, o jeigu atsipeikės, tai aruodai bus tušti bet kokiu atveju.

"Dekretinių" (fiat) pinigų sistemoje valstybės aruodai tušti nebūna niekada

[a_p]

-13% dar pusė bėdos. Spalis buvo daugumai sėkmingas, tai kažkiek atsigriebė. Aišku, nėra jokių garantijų, kad ir kitais metais nebus vėl -13%.

Ir dar pridėkim infliaciją.

Kaip bepažiūrėtum, pensijų fondai lietuvoje koleikas atrodo grynai monkės biznis. Ir visai nematyt, kodėl "ateityje" turėtų kažkas taisytis.

[senasnamas]

Fondų augimas/kritimas nepriklauso nuo Lietuvos - jei krenta, tai visame pasaulyje. Lietuvos problema - teisinis tų fondų valdymo reglamentavimas, pervedamos dalies kaitaliojimas, pačių pensijų apskaičiavimas ir t. t. Jei kasmet augimas būtų toks kaip 2007 m., tada visi kiti trūkumai nublanktų. Bet vėlesni metai parodė, kad akcijos moka ne tik brangti. Pensijai kaupiama keliasdešimt metų, todėl sistema turi būti kuo pastovesnė ir kuo labiau prognozuojama, kad žmogus tiksliai žinotų, ko laukti išėjus į pensiją ir kokių pajamų tikėtis. Tačiau jei sulig kiekvienu valdžios pasikeitimu, ji bus pertvarkoma ir kaitaliojama, tai kam tokia sistema išvis reikalinga. Žmogaus gyvenimas per trumpas, kad būtų galima ištisus dešimtmečius eksperimentuoti. Net "kojinės bankas" turi privalumų, palyginti su tokia sistema.

[a_p]

Tai ką dar pasiūlyti? Įnvestuokite į NT, auksą...

Nano nuomone kaupiamosios pensijos kaip masinė sistema apskritai neturi ateities.

Vienintelė tikrai stabili sistema yra pensijos is einamo ekonomikos "cashflow", t.y. tai ka daro sodra ir kitos panašios sistemos. "Išbarstymas" per visą valstybės ekonomiką garantuoja saugumą.

Jei visi masiškai pradės kaupti pinigus senatvei, savaime sukels krūvą .

Kitaip kokiais 2030 metais pensijos taps ubagiškos - pasijus dabartinių emigrantų vaikų stygius ir į pensiją išeis tarybinio gimstamumo piko karta.

Juokingiausia tai, kad kiekvieno iš ateities žmonių produktyvumas bus gerokai didesnis nei dabar ir tiem vaikam fiziškai visai nebūtų jokių problemų išlaikyti tuos pensininkus. Žmogaus aprūpinimas patapo tikrai labai pigus.

Tikrosios problemos visai kitur - kaip padalinti visuomenės produktą taip kad jo tektų ir pensininkams? Dabartinės problemos tame, kad esanti milžiniškai darbo jėgos pasiūlai žiauriai nukritus darbo vertė. T.y. darbuotojam ir pensininkams visuomenės produkto dalybose tenka vis mažesnė dalis. Šito nereikia vertinti kaip kvietimo revoliucijai ar komunizmui. Tiesiog tokia yra reali situacija.

[a_p]

Fondų augimas/kritimas nepriklauso nuo Lietuvos - jei krenta, tai visame pasaulyje. Lietuvos problema - teisinis tų fondų valdymo reglamentavimas, pervedamos dalies kaitaliojimas, pačių pensijų apskaičiavimas ir t. t. Jei kasmet augimas būtų toks kaip 2007 m., tada visi kiti trūkumai nublanktų. Bet vėlesni metai parodė, kad akcijos moka ne tik brangti. Pensijai kaupiama keliasdešimt metų, todėl sistema turi būti kuo pastovesnė ir kuo labiau prognozuojama, kad žmogus tiksliai žinotų, ko laukti išėjus į pensiją ir kokių pajamų tikėtis. Tačiau jei sulig kiekvienu valdžios pasikeitimu, ji bus pertvarkoma ir kaitaliojama, tai kam tokia sistema išvis reikalinga. Žmogaus gyvenimas per trumpas, kad būtų galima ištisus dešimtmečius eksperimentuoti. Net "kojinės bankas" turi privalumų, palyginti su tokia sistema.

Tame ir visa ironija, kad kaupiamos pensijos yra nesibaigiantis eksperimentas ir negali būti stabilios apgal apibrėžimą. Nepriklausomai nuo to ar lietuvoje ar užsienyje.

Pvz dėl minėtos krizės labai daug amerikos ir europos pensininkų prarado didelę dalį savo dešimtmečiais kauptų pensijų. Manai ateity tokių kataklizmų nebebus? 2007 augimas šeip jau yra išimtis o ne taisyklė.

Jau nekalbant apie tokius kataklizmus kuriuos išgyveno mūsų tėvai ir seneliai. Ko šiai dienai būtų verti jų sukaupti rubliai arba investicijos į kokį nors fabriką?

[senasnamas]

Vakarų šalyse (specialiai nesidomėjau, bet spėju) pensijų sistemos nekaitaliojamos po kiekvienų rinkimų. Aišku, šalys turėjo tiesiog daugiau laiko nei Lietuva jas tobulinti. Būtent tokį stabilumą ir turiu galvoje. O ekonomikos ir akcijų kursų svyravimai bendri visame pasaulyje, bet ir tuos bangavimus galima kažkiek sušvelninti. Kai kurių akcijų fondų įstatuose pilna visokių neaiškių apribojimų, pvz., 70 proc. būtinai turi būti investuota į akcijas. MP Bank, atrodo, fondų valdymo lankstumu gerokai lenkia konkurentus, nes esant reikalui gali vos ne viską pervesti į obligacijas. Seniau esu skaitęs, kad dėl to jie neblogai atsilaikė per krizę. Pvz., 2008 m. matėsi, kad nieko gero nebus, tai kam sėdėti akcijose ir rizikuoti, kai galima pasirūpinti kaip išsaugoti tai, kas jau sukaupta.

[Sula]

Nano nuomone kaupiamosios pensijos kaip masinė sistema apskritai neturi ateities.

Vienintelė tikrai stabili sistema yra pensijos is einamo ekonomikos "cashflow", t.y. tai ka daro sodra ir kitos panašios sistemos. "Išbarstymas" per visą valstybės ekonomiką garantuoja saugumą.

"Pay as you go" sistema, kuria paremta Sodra neturi jokių perspektyvų išsivysčiusiose šalyse. Pakelti iki 60-70% mokestį beveik neįmanoma, o link XXI amžiaus vidurio pensininkų skaičius viršys aktyviai dirbančiųjų skaičių.

[a_p]

"Pay as you go" sistema, kuria paremta Sodra neturi jokių perspektyvų išsivysčiusiose šalyse. Pakelti iki 60-70% mokestį beveik neįmanoma, o link XXI amžiaus vidurio pensininkų skaičius viršys aktyviai dirbančiųjų skaičių.

Visiškai nesvarbu ar tuos pinigus paimsi per valstybinius mokesčius (t.y. sodrą) ar per privačius, t.y. palūkanas/dividendus už kaupiamųjų pensijinių fondų investicijas. Vienaip ar kitaip iš kažkur tuos pinigus reikes reikės paimt.
Beje, tokių žvėriškų procentų ir nereikia, dabartinės pramonės išlaidos darbo jėgai (ir tuo pačiu apmokestinimas socialiniams reikalams) yra labai mažos.

Žodžiu jei nieko nekeisim visuomenės lygiu, tai mūsų vienaip ar kitaip laukia liūdna ateitis. Nesvarbu ar privačiuose ar valstybiniuose pensijų fonduose.

[LBP]

Tai ką daryti? Kaupti fonduose - monkės biznis, valstybinė - irgi monkės biznis? Kas lieka? Nemokėti mokesčių ir viską investuoti savarankiškai?

[andyour]

Iš dalies taip, bet su dabartinėmis demografinėmis tendencijomis tiek Lietuvoje, tiek visame vakarų pasaulyje tokių pensijų kokių mes norėtume greičiausiai nebebus niekada, o socialinio draudimo fondai tik tuštės...

Vakarai įsileidžia daug jaunų imigrantų.

[andyour]

Gali pasirinkti fondą, į ką jis investuotuos, ar į akcijas, ar į valstybių obligacijas Pvz. mano pensijų fondas investuoja 100% į įmonių akcijas.

Girdėjau, su akcijomis vien nuostolių prikaupė. Tos akcijos jau seniai pervertintos kelis kartus, o keliasdešimt metų laikotarpyje sunku prognozuoti tų įmonių likimą. Labai rizikinga. Aš pasirinkau viską į obligacijas, nors mane banke perkalbinėjo, bet akyse matėsi nenatūralumas, o noras uždirbti.

[Lettered]

Girdėjau, su akcijomis vien nuostolių prikaupė. Tos akcijos jau seniai pervertintos kelis kartus, o keliasdešimt metų laikotarpyje sunku prognozuoti tų įmonių likimą. Labai rizikinga. Aš pasirinkau viską į obligacijas, nors mane banke perkalbinėjo, bet akyse matėsi nenatūralumas, o noras uždirbti.

Na man nėra 60 metų, ir nieko nesu sukaupęs, prarasti neturiu ko, tad ir rizikos nėra. Nuosmūkis pagrindinis buvo per tą krizę prieš 2-3 metus.

[andyour]

MP Bank, atrodo, fondų valdymo lankstumu gerokai lenkia konkurentus, nes esant reikalui gali vos ne viską pervesti į obligacijas.

Gerai jei pavyko be nuostolių pasitraukti iš akcijų, spėjo anksčiau nei visi sujudo.

[index]

Vakarai įsileidžia daug jaunų imigrantų.

Bet jie demografinės situacijos drastiškai nepakeičia. Antra karta jau gimdo tiek pat mažai vaikų kaip vakariečiai, todėl norint išvengti gyventojų skaičiaus mažėjimo jų reikia vis daugiau ir daugiau. Todėl didelė imigracija ne vaistas, ir valstybinės pensijų sistemos neišgelbės. Jei nesutaupysim patys tai po kiek laiko dirbančių mokesčių net menkiausioms pensijoms nebeužteks.

Girdėjau, su akcijomis vien nuostolių prikaupė. Tos akcijos jau seniai pervertintos kelis kartus, o keliasdešimt metų laikotarpyje sunku prognozuoti tų įmonių likimą. Labai rizikinga. Aš pasirinkau viską į obligacijas, nors mane banke perkalbinėjo, bet akyse matėsi nenatūralumas, o noras uždirbti.

Iš kur esi garantuotas tuo, kad akcijos pervertintos? Šiuo metu palyginus su dabartiniais įmonių rezultatais nemažai jų kaip tik labai pigios. Ir dar klausimas kodėl esi toks garantuotas valstybių ateitimi ir jų mokumu, ypač kai dabar tokie dalykai pasaulyje vyksta?..

[andyour]

/\ O ką įmonės garantuoja? O pervertinimą galima pasiskaičiuoti pelnu akcijai, dividendais. Ateityje tikėkimės bus aukštesnis automatizacijos laipsnis, kuris kompensuos darbo jėgos trūkumą.

[index]

/\ O ką įmonės garantuoja? O pervertinimą galima pasiskaičiuoti pelnu akcijai, dividendais.

Garantuoti kaip ir negarantuoja nieko, kaip ir valstybės. Reikia rinktis tą variantą kuris tuo atveju geriausias. Ir tai gali būti tiek akcija tiek obligacija. Jos, net išleistos valstybių taip pat gali greit atpigti keliasdešimt procentų, kaip buvo Graikijos ir kitų valstybių atveju.

Žinok tada nematau tų pervertintų akcijų. Nemažai gerų įmonių dabar pagal savo pelnus yra pigios kaip niekada. Pavyzdžiui VW P/E dabar nesiekia 4, o dar sparčiai augant pardavimams. Kaip po to galima svaigti, kad visos akcijos netgi "kelis kartus" pervertintos?

[a_p]

Tai ką daryti? Kaupti fonduose - monkės biznis, valstybinė - irgi monkės biznis? Kas lieka? Nemokėti mokesčių ir viską investuoti savarankiškai?

Universalaus atsakymo į šį klausimą nėra, nes labai daug visokių "o-bet-tačiau-jeigu".

Viskas labai priklauso nuo tavo asmeninių galimybių. Esi kietas finansininkas su geresniais nei vidutiniais sugebėjimais ir gerais ryšiais finansų pasaulyje? Tada taip, laikas investuoti savarankiškai.

Nesi kietas finansininkas ir gyvenimui užsidirbi kitur? Tada labai didelė tikimybė, kad diletantiškas žaidimas pasibaigs nuostoliais ir iš investicijų gausis šnipštas o ne pensija.

Jei ieškoti universalaus pensijų instrumento, tai valstybinė yra bene vienintelis daug maž patikimas sprendimas kuris bus adekvatus tuometinei šalies ekonominei būklei. Yra tik vienas didelis BET - jei mes patys jo nesunaikinsim. Minėtas naikinimas lietuvoje jau gerokai įsibėgėjęs, tautai jau atitinkamai išplautos smegenys.

Vienaip ar kitaip, jei panaikinsim valdiškas pensijas tada garantuotai turėsim didelę senų žmonių skurdo problemą. Kadangi tie seni žmonės yra tame tarpe ir rinkėjai ir jų žada gausėti, tai ją vienaip ar kitaip turės spręsti valstybė. O tai vėlgi reiškia, kad pensijas faktiškai tiesiog pervadinsim į pašalpas kuriom vistiek kažkur reikės paimt pinigų. Kitaip tariant, niekur nuo tų valstybinių pensijų nepabėgsim, nesvarbu norim to ar nenorim. Nebent panaikintume demokratiją.