Pensijos, pensijų fondai, laiminga senatvė ir t.t.

[Arunasx]

Užkrečiantis pavyzdys Jakeliūno klikai:
Lenkai pensijų fondams jau skelbia mirties nuosprendį https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2019/04/18/news/lietuviai-bega-nuo-brexit-smeklos-o-ka-daro-braliukai--10030101/

Lygiai prieš 20 metų Lenkijoje pradėjo veikti privatūs pensijų fondai (PPF). Tačiau šiai datai paminėti iškilmių nenumatyta. Priešingai – valdžia nusprendė juos likviduoti ir pervesti pinigus į naują fondą. Premjeras Mateuszas Morawieckis pranešė, kad iki metų pabaigos bus priimtas PPF likvidavimo įstatymas. Maždaug 162,3 mlrd. zlotų (37,9 mlrd. eurų), sukauptų privačių asmenų sąskaitose, bus pervedami arba į sąskaitas socialinio draudimo įstaigoje, arba į naujai sukurtą valstybinį pensijų kaupimo fondą PPK.
Lėšas, sukauptas pastarajame fonde, skirtingai nei socialinio draudimo įstaigoje, sulaukus pensinio amžiaus bus galima atsiimti visas iš karto arba dalimis, o mirus sąskaitos savininkui pinigus paveldės jo artimieji. Per šią reformą valstybė tikisi solidžiai uždirbti, nes pervesdama pinigus iš PPF į sąskaitas PPK pasiims penkiolikos procentų aptarnavimo mokestį. Kadangi vidutiniškai kiekvienas asmuo PPF sąskaitoje yra sukaupęs po dešimt tūkstančių zlotų (2334 eurus), valstybė iš jo per reformą paims po pusantro tūkstančio zlotų (350 eurų).
Tačiau ekonomistas Marekas Zubas numatomą mokestį pavadino plėšikavimu. Jo teigimu, valdančioji Teisės ir teisingumo partija (TTP) mokestį nusprendė įvesti tik tam, kad turėtų iš ko finansuoti populistinius pažadus prieš šį rudenį vyksiančius Seimo rinkimus.

p.s. 15% nuo 38 yra beveik 6 mljrd eurų.

[Arunasx]

Gal kas turite VZ Premium ir gali įdėti pilną straipsnį:
Pensijų lengvatos gaudyklė – VMI laukia prie įėjimo ir išėjimo https://www.vz.lt/finansai-apskaita/...imo-ir-isejimo

[Lettered]

Užkrečiantis pavyzdys Jakeliūno klikai:
Lenkai pensijų fondams jau skelbia mirties nuosprendį https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2019/04/18/news/lietuviai-bega-nuo-brexit-smeklos-o-ka-daro-braliukai--10030101/

p.s. 15% nuo 38 yra beveik 6 mljrd eurų.

Ar tas mokestis nėra papračiausias GPM, kurį reikia mokėti ir Lietuvoje norint pasiimti sukauptus pinigus?

[Sula]

Gal kas turite VZ Premium ir gali įdėti pilną straipsnį:
Pensijų lengvatos gaudyklė – VMI laukia prie įėjimo ir išėjimo https://www.vz.lt/finansai-apskaita/...imo-ir-isejimo

Politikai su profsąjungomis pliekia darbdavius, kad šie nesinaudoja mokesčių lengvatomis ir vangiai moka darbuotojo naudai įmokas į pensijų fondus. Taip darbuotojai priešinami su darbdaviais, tačiau realybė yra tokia, kad Seimas sumeistravo klastingą gaudyklę ir darbdaviams, ir darbuotojams, kurios abu galus akylai prižiūri mokesčių inspektoriai.

Tai paaiškėjo, kai „Verslo žinios“ (VŽ), pritardamos valstybės siekiui skatinti pensijų kaupimą darbuotojų ir darbdavio sutarimu, nusprendė pasiūlyti tokią priemonę visiems įmonės dirbantiesiems. Prieš žengdama tokį žingsnį, bendrovė nutarė pasitikrinti, kaip taikyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (GPMĮ) numatytas mokesčių lengvatas už darbdavio (įmonės) darbuotojo naudai mokamas pensijų įmokas į trečios pakopos pensijų fondą, ir to pasiteiravo tų, kurie jį rengė, ir tų, kurie prižiūri įstatymo taikymą. Mat, pradėjus gilintis, paaiškėjo, kad mokestinės paskatos formuluotė absoliučiai nedera su kitais įstatymo straipsniais, kuriuose rašoma, kad su darbo santykiais susijusios pajamos yra privalomai apmokestinamos.

VŽ išsiuntė vienodo turinio raštus finansų ministrui ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovei su prašymu paaiškinti, kaip taikyti įstatymą ir jame numatytas mokestines paskatas darbuotojams bei darbdaviams, pasirinkusiems iki senatvės atidėtą vartojimą.VŽ klausimai mokesčių administratoriui

Rašte klausiama, ar įmonė gali pasinaudoti įstatyme numatyta lengvata, kai su darbuotojo sutikimu į pensijų fondus perveda:

planuojamą darbo užmokesčio padidinimą (pavyzdžiui, iki 5%),
metines, ketvirtines premijas,
sumas, kurios susidaro sumažinus darbo užmokestį

Pensijų fondai reklamuoja, kad darbuotojai gali atsisakyti premijos ar darbo užmokesčio padidinimo ir susitarę su darbdaviu nukreipti šias sumas į pensijų fondus ar gyvybės draudimo bendroves.

Raštai į minėtas institucijas iš „Verslo žinių“ iškeliavo 2019 m. vasario 28 d. Tai, kad Finansų ministerija jau kitą dieną gautąjį raštą it karštą bulvę permetė VMI, nežadėjo nieko gero.

Skirtingi atsakymai

Lygiai po mėnesio 2019 m. kovo 27 d. redakciją pasiekė Martyno Endrijaičio, VMI vyresniojo patarėjo, atliekančio VMI viršininko pavaduotojo funkcijas, pasirašytas pirmasis atsakymas, kuriame rašoma, kad pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 14(1) nuostatas darbdavio darbuotojo naudai mokamos įmokos, neviršijančios 25% darbuotojo darbo užmokesčio, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.

Toliau dėstoma, kad „įmonės mokamos pensijų kaupimo įmokos, kai darbuotojai galėtų pasirinkti, ar jie pageidauja gauti didesnį darbo užmokestį bei premiją, ar pageidauja, kad darbdavys mokėtų jų naudai pensijų įmokas, kaip darbuotojų motyvavimo priemonė pagal GPMĮ nuostatas galėtų būti priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms“. Iš gauto rašto galima suprasti, kad į pensijų fondus galima nukreipti tiek darbo užmokesčio padidėjimą, tiek premijas.

Tačiau šis raštas „galiojo“ vos kelias dienas. 2019 m. balandžio 2 d. VŽ pasiekė dar vienas VMI atsakymas, šį kartą į tą identišką laišką, persiųstą iš Finansų ministerijos. Šis, matyt, keliavo kitais koridoriais, nes jį pasirašė jau Alina Gaudutytė, VMI Teisės departamento vyresnioji patarėja, o dokumente išdėstyta pirmajam raštui prieštaraujanti pozicija: „Paklausime pateiktais atvejais, kai tarp darbuotojo ir darbdavio susitariama, kad pensijų įmokos bus mokamos vietoj premijų arba gavus darbuotojo sutikimą sumažinti darbo užmokestį ir sumažinimo skirtumą nukreipti mokėjimams į pensijų fondą, mokesčių administratoriaus nuomone, GPMĮ 17 str. 1 d. 14 (1) punktas netaikomas.“

Tokios darbuotojo natūra gautos pajamos esą apmokestinamos kaip darbo užmokestis. VŽ neliko nieko kito, kaip dar tą pačią dieną išsiųsti jau trečią paklausimą mokesčius administruojančiai institucijai su prašymu paaiškinti, kaip yra iš tikrųjų. Dar po 20 dienų atkeliavo šį kartą jau Artūro Klerausko, VMI viršininko pavaduotojo, pasirašytas atsakymas, kuriame nurodoma, kad reikia vadovautis antruoju p. Gaudutytės pasirašytu atsakymu.

Dar viena kolizija

Kadangi raštuose daugiau rašoma, ko negalima, VŽ per VMI Viešųjų ryšių skyrių užklausė, kaip realiame gyvenime taikyti įstatyme įtvirtintą mokesčių lengvatą – juk sunku patikėti, kad tokia formuluotė dokumente atsirado ne tam, kad skatintų dirbančiuosius atsidėti senatvei, o tik tam, kad visuomenėje būtų paskleista dūmų uždanga apie jautrų įstatymų leidėją, kuriam tariamai rūpi kiekvieno piliečio ori senatvė.

VMI paaiškino, kad mokesčio lengvata gali būti taikoma tais atvejais, kai įmokos yra mokamos ne vietoj darbo užmokesčio, o yra papildoma priemonė, skatinanti ilgalaikę darbuotojų motyvaciją ir lojalumą darbdaviui. Kas užkoduota po šia formuluote, mokesčių prievaizdai nepaaiškino, todėl VŽ paklausė kai kurių įmonių vadovų, kaip jie supranta VMI minimą ir su darbo santykiais niekaip nesusijusią „papildomą priemonę“. Tačiau nė vienas kalbintas verslininkas negalėjo paaiškinti, kas tai galėtų būti.

„Įgyvendinant reformą „Sodros“ pristatyta pensijų skaičiuoklė tik sustiprino darbuotojų suvokimą, kad valstybė bent šiame amžiuje nesugebės užtikrinti net 50% gauto atlyginimo dydžio pensijos. Specialistams, gaunantiems aukštesnes pajamas, dar liūdnesnė perspektyva – „Sodros“ pensija nesieks nė 20% gaunamų pajamų. Jie ir buvo pirmieji, kurie pradėjo ieškoti galimybių kaupti pensijai savarankiškai“, – sako Ugnius Jankauskas, „Verslo žinių“ generalinis direktorius. Anot jo, šiandien dėl mokestinių paskatų darbuotojams patraukliausia alternatyva – darbdavio iniciatyva darbuotojo naudai mokamos įmokos į pensijų fondą.

„Turėdamas tokius darbuotojų pageidavimus, norėjau įgyvendinti šią iš pirmo žvilgsnio patrauklią galimybę, kaip samdomas vadovas planavau ir pats ja pasinaudoti. Tačiau po konsultacijų su VMI supratau, kad darbdaviui pasiūlytas įrankis besąs deklaratyvi fikcija. Todėl kaip darbdavys prieš savo valią esu priverstas darbuotojams pasakyti „ne“. Taip dėl įstatymų leidėjų broko pavaldinių ir visuomenės akyse esu paverčiamas nejautriu ir socialiai neatsakingu darbdaviu, nors taip ir nėra“, – apmaudą lieja vadovas ir mano, kad politikai privalo pataisyti įstatymą, nuo kurio priklauso didesnės visuomenės dalies ori senatvė.

Lengvata, leidžianti nuo darbdavio darbuotojų naudai mokamų įmokų į pensijų fondus nemokėti GPM, įvairiomis formomis galioja jau daugiau kaip dešimt metų. Pastarąjį kartą GPMĮ 17 str. 14 punkto pakeitimai padaryti 2013 m. pradžioje, po konservatorių valdymo į valdžią atėjus Algirdo Butkevičiaus Vyriausybei (finansų ministru tuo metu buvo Rimantas Šadžius). Anot „Invalda INVL“, lengvata, leidžianti nemokėti nuo tokių darbdavio įmokų ir „Sodros“ mokesčių, atsirado 2010 m.

Yra tik viena kišenė

„Keistokai skamba, – paprašytas pakomentuoti situaciją, nustemba Kęstutis Lisauskas, EY partneris. – Atrodo, jog kažkas VMI įsivaizduoja, kad darbdavys pirmiausia didina algas, tada skiria premijas, o paskui dar skatina papildomai. Tačiau realybė yra kitokia – darbdavys skiria tam tikrą biudžetą visoms su darbuotojais susijusioms išlaidoms ir sprendžia, kaip jas geriau paskirstyti: kiek skirti darbo užmokesčiui, kiek premijoms, kiek sveikatos draudimui, mokymams, renginiams, telefonų limitams, automobiliams, įmokoms į pensijų fondus ir pan.“ Keičiantis aplinkai šios paskatos perdėliojamos iš naujo.

„Metinė darbuotojams skirta suma yra tokia, kokia yra, ir nieko papildomai nėra. Jeigu darbdavys nusprendė darbuotojui kas mėnesį skirti papildomai 100 Eur, jis gali 50 Eur padidinti darbo užmokestį ir 50 Eur skirti į trečios pakopos pensijų fondus. Bendrovė tikrai neprivalo padidinti 100 Eur darbo užmokestį ir dar papildomai surasti 100 Eur įmokoms į pensijų fondus, – tvirtina p. Lisauskas. – Nelabai suprantu, apie kokius „kitus piniginius fondus“ VMI kalba.“ EY partneris prognozuoja, kad tuo atveju, kai algos nemažėja ir atsiranda įmokos į pensijų fondus darbuotojų naudai, VMI nesivels į ginčą, o jeigu nuspręs kitaip, ginčą pralaimės.

„Jeigu įmonė nuspręstų darbuotojams didinti darbo užmokestį nuo 1% iki 7%, o to pageidaujantiems darbuotojams 2–3 procentinius punktus šio padidinimo nukreiptų į pensijų fondus, nematyčiau jokių problemų. Tai visiškai natūralus dalykas – tokiai įmonei apsiimčiau atstovauti ginče – su sąlyga, kad darbuotojai apsisukę masiškai ir reguliariai neatsiima tų įmokų“, – kalba p. Lisauskas.

Jeigu bus mažinamos algos, anot p. Lisausko, VMI greičiausiai mėgins įmokas apmokestinti iš karto.

Asta Rakauskienė, UAB „Taxlink“ partnerė, antrina, kad „mokesčių administratorius neturėtų kelti perteklinio reikalavimo kurti kokius nors mistinius atskirus fondus vienokiai ar kitokiai skatinimo formai finansuoti ir formaliai perskirstyti sumas tarp atskirų skatinimo fondų, jeigu įmonė neturi tokio poreikio“.

Ji taip pat sutinka su p. Lisausku, kad, tik sumažinus darbo užmokestį ir pradėjus mokėti įmokas į pensijų fondus, apginti įmonės pozicijos greičiausiai nepavyktų.

„Jeigu darbdavys sukurs tokią motyvacinę sistemą, kuri leis darbuotojams patiems pasirinkti, kuri iš darbdavio siūlomų skatinimo formų konkrečiu atveju darbuotojui būtų priimtina, apmokestinimo lengvatos pensijų įmokoms turėtų būti taikomos“, – įsitikinusi p. Rakauskienė. Anot „Taxlink“ partnerės, tinkamai paruoštą ir įgyvendintą darbuotojų motyvacinę sistemą mokesčių administratoriui būtų sunku užginčyti. Kitos rizikos

Tačiau čia dar ne pabaiga – jeigu pavyks išvengti spąstų prie įėjimo, galima į juos įkliūti prie išėjimo.

„Daugumos pensijų fondų taisyklėse numatyta galimybė darbuotojui išsiimti dalį į pensijų fondus sumokėtų įmokų. Vadinasi, atsiranda ir galimybė darbuotojams piktnaudžiauti šia teise ir tiesiog periodiškai išsiimant įmokas gauti didesnį neapmokestintą darbo užmokestį“, – perspėja p. Lisauskas. Tokius atvejus VMI priskirtų piktnaudžiavimui, o išmokas apmokestintų kaip darbo užmokestį.

„Gali pasitaikyti, kad įmokas mokėjo ir pats darbuotojas arba ankstesnis darbdavys. Kai darbuotojas išsiima įmokas, nėra aišku, kieno sumokėtas įmokas jis išsiėmė. Jeigu nėra aišku, kokios įmokos išsiimamos, kaip nustatyti, kam tenka prievolė jas apmokestinti piktnaudžiavimo atveju“, – kelia klausimą p. Lisauskas. Anot jo, mokestinių ginčų dėl darbuotojų išsiimtų reikšmingų įmokų jau yra ir juos VMI laimi.

„Kuo daugiau darbuotojų ir kuo dažniau išsiima įmokas iš pensijų fondo, tuo didesnė tikimybė, kad VMI įžvelgs piktnaudžiavimą. Aplinkybes, kad darbdavys negali uždrausti darbuotojui iš savo sąskaitos išsiimti įmokų ir kad dalis darbuotojų vis dėlto kaupia ir jų neišsiima, VMI laiko nesvarbiomis“, – perspėja p. Lisauskas.

VMI pažymi, kad mokesčio lengvata skatinamas ilgalaikis kaupimas, o ne įmokų naudojimas asmeniniams poreikiams tenkinti dar nesulaukus pensinio amžiaus. VMI nuomone, susitarimas tarp darbdavio ir darbuotojo atsiimti darbdavio sumokėtas įmokas nesulaukus pensinio amžiaus, pagal turinį yra darbo užmokesčio mokėjimo būdas, naudojamas siekiant mokestinės naudos.

Dėl šios VMI pozicijos nediskutuotų nė vienas sąžiningas darbdavys, bet jie kalba apie visai kitą riziką, kai tokio susitarimo nėra, o darbuotojas tiesiog savo iniciatyva nusprendžia išsiimti pinigų iš pensijos sąskaitos.

Nei darbdavys, nei pensijų fondo valdytojas pagal esamą teisinį reguliavimą negali kaip nors uždrausti darbuotojui elgtis su asmenine sąskaita. Yra manančių, kad tokią landą nesunkiai užlopytų įstatymo pataisa, numatanti prievolę asmeniui, išsiimančiam pinigus iš savo sąskaitos pažeidžiant Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, sumokėti visus mokesčius, numatytus už su darbo santykiais susijusias pajamas. Tokia pataisa saugotų nuo nesąžiningų pagundų ir darbuotoją, ir darbdavį.

Šarūnas Ruzgys, UAB „Luminor investicijų valdymas“ vadovas, atkreipia dėmesį, kad pastarąją riziką galima kontroliuoti ir pasirinkus antros pakopos pensijų fondus, iš kurių iki pensijos nieko išsiimti negalima. Taip pat galima rinktis tokius trečios pakopos pensijų fondus, kurių taisyklėse numatyta, kad įmokų išsiimti negalima.

„Darbuotojams galimybė prireikus išsiimti pinigus iš fondo yra svarbi, todėl darbdaviai dažniausiai renkasi nesuvaržytus trečios pakopos pensijų fondus. Bet tuo atveju, jeigu darbuotojas išsiima pinigus, įmonė turi galimybę nutraukti tolesnį įmokų mokėjimą tokiam darbuotojui“, – apie riziką mažinančias priemones kalba p. Ruzgys.

• Darbuotojų apklausa: geriau didesnė suma į pensijų fondą, o ne mažesnė – į sąskaitą
• „Sodros“ vadovė: anuitetai, skirtingai nei pensijos, indeksuojami nebus
• Ant svarstyklių: pasyvus investavimas ar II ir III pensijų pakopos

Anot p. Ruzgio, daugumą įmonių nuo didesnių pervedimų darbuotojų naudai atbaido mokestinės rizikos ir papildoma administracinė našta, tačiau yra ir tokių, kurios visa apimtimi naudojasi lengvatomis.

Kituose rašiniuose VŽ planuoja paklausti politikų, profsąjungų ir pensijų ekspertų, kaip jie vertina dabartinę padėtį dėl darbdavių įmokų į darbuotojų pensijų fondus, ką galbūt reikėtų pakeisti ir kokia praktika yra kitose šalyse.

Skirtinga pensinio kaupimo nauda darbuotojui

Kai darbdavys perveda dalį lėšų į darbuotojo pensijų fondus, pastarajam nereikia mokėti pajamų mokesčio ir „Sodros“ įmokų, valstybė taip pat suteikia pelno mokesčio lengvatą įmonei.

Pavyzdžiui, darbo vietos kaina siekia 1.634 Eur, darbuotojas po mokesčių į rankas gauna 1.000 Eur (skaičiuojame pagal 2019 m. tvarką). Darbdavys nusprendžia darbo vietos sąnaudas padidinti 100 Eur – tokiu atveju darbuotojas papildomai po mokesčių gautų 56 Eur į rankas.

Jeigu visą šį algos padidėjimą (56 Eur) asmuo pats nukreiptų į pensijų fondus, jis dar galėtų susigrąžinti 20% pajamų mokesčio (11 Eur). Vadinasi, pasirinkęs tokį kelią darbuotojas gautų 67 Eur naudos (56 + 11). Jeigu darbuotojas sutartų su darbdaviu 100 Eur pervesti į darbuotojo pensijų fondo sąskaitą, į ją patektų visa 100 Eur suma. Kitaip tariant, pirmuoju atveju darbuotojo nauda – 67 Eur, o antruoju atveju – 100 Eur.

[Arunasx]

Lieka mėnuo apsispręsti – kada verta pinigus grąžinti „Sodrai“, net jei nori kaupti pensijų fonde
https://www.15min.lt/verslas/naujien...de-662-1148032
http://www.aktuarai.lt/pensiju-refor...o-skaiciuokle/

[vaidasp]

Pensijai sukauptos sumos apmokestinamos nuo 0% iki 20% tarifu https://www.vz.lt/finansai-apskaita/...-iki-20-tarifu
Kas gali įkelti pilną straipsnį?

Renkantis pensijų kaupimo būdą, svarbu ne tik įmokoms taikomos mokesčių lengvatos ir subsidijos, bet ir tai, kaip sukauptos sumos apmokestinamos, kai jos yra išmokamos.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Pensijos kaina: paveldimas anuitetas geriau, bet kainuotų daugiau

VMI atsako į VŽ klausimus dėl sukauptų sumų apmokestinimo.

Kaip apmokestinami II pensijų pakopoje sukaupti pinigai, kai jie nesiekia 10.000 Eur ir yra išmokami asmeniui, sulaukusiam pensinio amžiaus?

Pensijų kaupimo dalyvių (gyventojų) sukauptos sumos, kurios išmokamos kaip vienkartinės pensijų išmokos ar kaip periodinės pensijų išmokos, pajamų mokesčiu neapmokestinamos.

Kaip apmokestinami anuitetai, įsigyti iš II pensijų pakopoje sukauptų lėšų?

Pensijų kaupimo dalyvių (gyventojo) sukauptos sumos, kurios išmokamos kaip pensijų anuitetas, pajamų mokesčiu neapmokestinamos.

Kaip apmokestinamos III pakopoje sukauptos sumos: įmokos, kapitalo prieaugis?

Pajamų mokesčiu neapmokestinama visa pensijų fondo dalyvio (gyventojo) gauta suma tokiais atvejais:

Kai pensijų kaupimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai (5 metai ir daugiau) ir išmoką gaunantis gyventojas yra sulaukęs įstatyme nustatyto pensinio amžiaus arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25% ar 30–40% darbingumo lygis, taip pat gyventojui išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą, jeigu išstojama iš pensijų fondo ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo pensijos kaupimo sutarties sudarymo dienos ir išmoką gaunantis pensijų fondo dalyvis yra sulaukęs pensinio amžiaus.

Kai pensijų kaupimo sutarties terminas yra trumpesnis kaip 5 metai arba netenkinamos kitos išdėstytos sąlygos, gautos išmokos (išmokos dalies) apmokestinimas priklauso nuo to, kas mokėjo įmokas ir ar mokamos įmokos buvo atimamos iš gyventojo pajamų GPMĮ 21 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pajamų mokesčiu neapmokestinama pensijų išmokos dalis, lygi įmokoms (grąžinamos įmokos išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą), kurias mokėjo gyventojas ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų GPMĮ 21 str. nustatyta tvarka. Jeigu įmokos buvo atimamos iš pajamų GPMĮ 21 str. nustatyta tvarka arba įmokas mokėjo darbdavys (juridinis asmuo), šios įmokos išmokant pensijų išmoką – apmokestinamos. Apmokestinimo lengvata taip pat nenumatyta išmokos daliai, viršijančiai įmokas (kapitalo prieaugiui).

Kaip apmokestinamos II, III pensijų pakopose sukauptos lėšos, kai įmokas moka darbdavys?

Darbdavio sumokėtos įmokos išmokų pagal II pakopos pensijų kaupimo sutartis apmokestinimui įtakos nedaro. Visa gauta pensijų išmoka, kaip nurodyta atsakymuose į 1–2 klausimus, pajamų mokesčiu neapmokestinama. Dėl išmokų pagal III pakopos pensijų kaupimo sutartis apmokestinimo, kai įmokas mokėjo darbdavys, paaiškinta atsakyme į 3-ią klausimą.

Ar tuo atveju, kai asmuo pinigus iš III pensijų pakopos pasiims, kai jam iki pensijos, pavyzdžiui, bus likę ketveri metai, visa išmokama suma bus apmokestinama 15% pajamų mokesčiu?

Jeigu gyventojas išstoja iš pensijų fondų ir nepasirenka jokio kito pensijų fondo nesulaukęs pensinio amžiaus, grąžinamų įmokų apmokestinimas priklauso nuo to, ar naudojosi mokesčio lengvata ir kas mokėjo įmokas.

Jeigu įmokas mokėjo gyventojas ir šių įmokų neatimdavo iš pajamų GPMĮ 21 str. nustatyta tvarka – grąžinamos įmokos pajamų mokesčiu neapmokestinamos (nors ir nesulaukęs pensinio amžiaus).

Jeigu įmokos buvo atimamos iš pajamų GPMĮ 21 str. nustatyta tvarka arba įmokas mokėjo darbdavys (juridinis asmuo), grąžinamos įmokos, kurios buvo atimamos iš pajamų arba kurias mokėjo darbdavys, apmokestinamos.

Jeigu gauta daugiau negu sumokėta įmokų, išmokos dalis, viršijanti įmokas (kapitalo prieaugis), visada apmokestinama (tarifas mokestiniu laikotarpiu – 15%, o jeigu metinė pajamų dalis viršija 120 VDU – viršijanti dalis apmokestinama 20% tarifu).

Teigti, kad visa išmokama suma apmokestinama, nėra tikslu, nes gali būti, kad sumokėta įmokų daugiau negu atimta iš pajamų (nes lengvata yra ribojamo dydžio – 25% apmokestinamųjų pajamų). Lengvatą reikia grąžinti, jei pensinio amžiaus nesulaukiama. Iš pensijų fondų gautos išmokos apmokestinamos tokia dalimi, kiek buvo atimamos iš pajamų GPMĮ 21 str. nustatyta tvarka.

Jeigu sutartis sudaryta iki 2012 12 31, pensinis amžius sukanka sulaukus 55-erių. Jeigu sutartis sudaryta nuo 2013 01 01, pensinis amžius sukanka iki išėjimo į pensiją likus 5 metams.

Kaip apmokestinamos lėšos, jeigu asmuo 30 metų investavo į indeksinius fondus, akcijas ir šių aktyvų neparduodavo, o po 30 metų juos visus pardavė?

Pajamos iš finansinių priemonių pardavimo arba kitokio perleidimo nuosavybėn ar išvestinių finansinių priemonių realizavimo pajamų mokesčiu neapmokestinamos, jeigu:

•?finansinės priemonės išleistos vienetų, įsteigtų ne tikslinėse teritorijose;

•?finansinių priemonių įsigijimo kainos ir kitų GPMĮ 19 straipsnyje nurodytų su jų pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn bei išvestinių finansinių priemonių realizavimu susijusių išlaidų skirtumas neviršija 500 Eur per mokestinį laikotarpį.

Jeigu gautas skirtumas viršija 500 Eur, viršijančioji dalis apmokestinama.

500 Eur nustatyta pajamų mokesčio lengvata netaikoma, kai akcininkas akcijas parduoda šias akcijas išleidusiam vienetui. Akcijų nominalios vertės padidinimo atveju lengvata netaikoma pajamų daliai, kuri lygi akcijos nominalios vertės padidinimo sumai.

Jeigu asmuo 30 metų investuoja ir visas investicijas parduoda po 30 metų, jam bus pritaikyta tik 500 Eur dydžio neapmokestinamoji suma?

TaipKaip apmokestinamos iš obligacijų gautos palūkanos?

Jeigu obligacijų įsigyta nuo 2014 m. sausio 1 d., pajamų mokesčiu neapmokestinama 500 Eur per mokestinį laikotarpį gauta bendra palūkanų suma, gauta už:

•?vienetų (tiek už Lietuvos, tiek užsienio valstybių) ne nuosavybės vertybinius popierius (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos ne nuosavybės vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams) taip pat

•?Lietuvos ir užsienio valstybių vyriausybių, taip pat jų politinių ar teritorijos administracinių padalinių, vietos valdžios ne nuosavybės vertybinius popierius ir

•?už indėlius, dėl kurių sutartys sudarytos nuo 2014 m. sausio 1 d.

Kai bendra per mokestinį laikotarpį gautų nurodytų palūkanų suma viršija 500 Eur sumą, gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinama nustatytąjį dydį viršijanti suma.

Kokiu tarifu apmokestinamos visos šios minėtos pajamos?

Pajamoms taikomas 15% pajamų mokesčio tarifas. Kai metinė pajamų ne iš darbo santykių (išskyrus individualios veiklos pajamas, pajamas iš paskirstytojo pelno, tantjemas ar atlygį už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautas pajamas pagal autoriaus sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautas pajamas) dalis viršija 120 vidutinių darbo užmokesčių, apmokestinama 20% tarifu. Šiemet 120 VDU siekia 136.344 Eur.

• Apie pusei PVM mokėtojų keičiasi PVM mokėjimo ir deklaravimo tvarka
• V. Šapoka: Lietuva turi pasiruošti lėtesniam ūkio augimui
• Šią ir kitą savaitę VMI tikrins turgavietes

Jeigu asmuo investuoja 30 metų ir vienu metu parduoda visas akcijas bei gauna 200.000 Eur, 120 VDU viršijanti suma bus apmokestinama 20% GPM?

Mokestis skaičiuojamas nuo apmokestinamųjų pajamų – iš pajamų, gautų už akcijų pardavimą, atėmus tų akcijų įsigijimo kainą. Jei apmokestinamosios pajamos viršija 120 VDU, viršijanti suma bus apmokestinta 20% GPM.

Ar „Sodros“ senatvės pensija pridedama, kai vertinama, ar asmeniui reikia mokėti didesnį pajamų mokesčio tarifą?

„Sodros“ senatvės pensija nepridedama.

[Arunasx]

Estijoje nugalėjo populizmas:
Estijos valdžia apsisprendė: jau kitąmet atrakina pensijų fondus https://www.vz.lt/finansai-apskaita/...pensiju-fondus

Estijos valdančiosios koalicijos partnerės šią savaitę apsisprendė nuo kitų metų įgyvendinti pensijų reformą, kuri numato ir radikalų žingsnį – leisti iš II pakopos fondų žmonėms išsiimti pinigus. Reformos plano autoriai tarp pagrindinių argumentų nurodo tai, kad žmogus visada elgiasi protingiau nei valstybė, tad ir savo senatve pasirūpins geriau.

p.s. bullshit. Jei valstybė neverstų, tai >90% visai nekauptų senatvės pensijos ir po to rėktų, kad mes visą gyvenimą dirbome, pirkome patentą po €100 per metus nemokėdami kitų mokesčių ir todėl privalote mums suteikti nemokamą gydymą ir pensiją po €1000 per mėnesį, kad gyventi oriai kaip vokiečiai.

[sankauskas]

žmogus visada elgiasi protingiau nei valstybė

Galvojau kad Tversky su Kahnemanu jau galutinai palaidojo homo economicus mitą, bet štai Estijos parlamentas jį vėl prikėlė.

[Tomas]

Lietuva pralaužė ledus, estai iš paskos.

[Lettered]

Galvojau kad Tversky su Kahnemanu jau galutinai palaidojo homo economicus mitą, bet štai Estijos parlamentas jį vėl prikėlė.

Jūs manot, kad koks Skvernas ar Kirkilas geriau pasirūpins jūsų pensija už jus pačius?

[Arunasx]

Jūs manot, kad koks Skvernas ar Kirkilas geriau pasirūpins jūsų pensija už jus pačius?

Ne, bet jei pinigai yra PF, tai tada nėra tiesiogiai jų pasiekiami. Negali už tuos pinigus sukloti trinkelių savo rinkimų apygardoje.

[sankauskas]

Jūs manot, kad koks Skvernas ar Kirkilas geriau pasirūpins jūsų pensija už jus pačius?

Už mane, ne nemanau. Už tave ir likusius 2 milijonus varguolių - taip, ko gero.

[Lettered]

Už mane, ne nemanau. Už tave ir likusius 2 milijonus varguolių - taip, ko gero.

Jeigu už tave ne geriau, tada ir už visus likusius.

[Arunasx]

Įmeskite prašau pilną kas gali:
VMI: bendrovė įmokas į III pakopos fondus gali mokėti ir iš algų fondo https://www.vz.lt/finansai-apskaita/...-is-algu-fondo
p.s. įdomus komentaras:

Kažkoks kratinys. Aiškumo irgi nekažką. Kaip suprasti tokį išaiškinimą: "lėšos gali būti nukreipiamos, jeigu dėl jų išmokėjimo darbuotojams dar nėra susitarta įmonės vidaus dokumentuose ar darbo sutartyje" ir "darbdavio įmokų į pensijų fondus sąlygos turėtų būti aprašytos vidinėje įmonės tvarkoje". Iš anksto sutarti įmonės vidaus dokumentuose negalima, bet būtina aprašyti įmonės vidinėje tvarkoje . Ir įdomu, kas gi VMI nuomone keičiasi, jei pvz. 3 proc. nuo atlyginimo į III pakopą nurodyti darbo sutartyje ir tie patys 3 proc. "vidaus tvarkoje" ? Kodėl sutartyje negalima, o vidaus tvarkoje jau galima ? Juk būtent sutartis ir yra pagrindinis susitarimo dokumentas su darbuotoju, o ne "vidaus tvarkos". O tai kolektyvinėje sutartyje irgi negalima ? Čia daugiau panašu ne į išaiškinimą, o į užuominą. Maždaug - darykit kaip norit, VMI bet kuriuo atveju nustatys "kaip reikia"...

[Arunasx]

Metas sugriauti pensijų fondų monopolį https://www.vz.lt/finansai-apskaita/...fondu-monopoli

Šiemet Finansų ministerija planuoja svarstyti vadinamosios investicinės sąskaitos lengvatą. Ji leistų pačiam investuoti ir kaupti senatvei – mokesčių lengvata galima būtų pasinaudoti ir be pensijų fondų paslaugų. Į tokią sąskaitą pervesti pinigai būtų neapmokestinami pajamų mokesčiu, o ją valdantis asmuo galėtų pats nuspręsti, kur šias lėšas investuoti (plačiau skaitykite: „Ant Finansų ministerijos stalo – investicinės sąskaitos lengvatos“). Jeigu jis šių pinigų neišsimoka gana ilgą laiką, vėliau, sulaukęs pensinio amžiaus, visus pinigus iš šios sąskaitos galėtų pasiimti be mokesčių.
Tokia tvarka sulaužytų pensinių fondų ir draudimo įmonių monopolį. Šiuo metu, norint pasinaudoti ilgalaikiam taupymui skirtomis lengvatomis, pensijų fondų ir draudimo bendrovių išvengti neįmanoma. O jos už savo paslaugas skaičiuoja administracinius mokesčius. Įstatymo projekto kol kas nėra, todėl apie lengvatą galima svarstyti remiantis tokių šalių kaip JAV ar Estija patirtimi, kur tokia tvarka taikoma.
Svarbu, kad investicijų pasirinkimas būtų kuo didesnis, kad už tokias investicines sąskaitas nereikėtų mokėti dirbtinų administravimo mokesčių. Taip pat, kad asmuo galėtų pats pasirinkti, į ką investuoti ir kokius prekybos mokesčius nori sumokėti. Tokios investicinės sąskaitos leistų išvengti atvejų, kai investuojant į pensijų fondus reikia sumokėti ne tik jų mokesčius, bet ir tarptautinių fondų, į kuriuos jie investuoja, mokesčius. Savo ruožtu pensijų fondai pajutę didesnę konkurenciją taip pat turėtų pasitempti ir pasiūlyti geresnį grąžos ir turto valdymo mokesčių santykį.
Šiuo metu į pensijų fondus per metus be mokesčių galima pervesti ne daugiau kaip 1.500 Eur.

[sankauskas]

Labai teigiamas postūmis. Ačiū valstiečiams.

[Sula]

Nelabai supratau, ką reiškia ši frazė. Ar tikrai yra toks apribojimas (šiaip aš jau turėčiau jį viršyti)?

Šiuo metu į pensijų fondus per metus be mokesčių galima pervesti ne daugiau kaip 1.500 Eur.

[mantasm]

Nelabai supratau, ką reiškia ši frazė. Ar tikrai yra toks apribojimas (šiaip aš jau turėčiau jį viršyti)?

Čia trečiai pakopai

[Sula]

Čia trečiai pakopai

Velniai žino, juk nuo pernai į II pakopą mokame "patys".

[mantasm]

Velniai žino, juk nuo pernai į II pakopą mokame "patys".

II pakopa eina į specialius fondus, III pakopa gerokai laisviau. Panašu, kad šitu pakeitimu faktiškai sujungs II ir III pakopas.