Pensijos, pensijų fondai, laiminga senatvė ir t.t.

[senasnamas]

Su pesimistinėmis prognozėmis sutinka ir ekonomikos ekspertas Raimondas Kuodis, pabrėždamas, kad Lietuva turi iš esmės mažiausią biudžetą Europos Sąjungoje (ES), palyginti su Bendruoju vidaus produktu (BVP), ir padėtis tik blogėja.

Jei nesugebama surinkti mokesčių ir protingai jų paskirstyti, tai tiek ir naudos iš to BVP augimo.

Mums trūksta suvokimo, ką reiškia per mažas biudžetas palyginti su šalies išsivystymu. Todėl viešasis sektorius iš esmės degraduoja: sveikatos apsauga – į vokelius, aukštasis mokslas – į masiškumą ir standartų kritimą, socialinė apsauga – į skurdą“, – konstatuoja R. Kuodis.

[Sula]

Jei nesugebama surinkti mokesčių ir protingai jų paskirstyti, tai tiek ir naudos iš to BVP augimo.

Apie tai iš dalies buvo diskutuota ir "Pasaulio ekonomikos naujienų" temoje.

Čia esminis punktas, sakyčiau, kad šalies valdžia (ne tik politinė!) šią problemą iš esmės ignoruoja. Nors ir pats R. Kuodis lyg ir priskirtinas prie valdžios

S. Jakeliūnas ragino visus grąžinti atgal į "Sodrą" ir nesiūlė jokių valstybinio fondo reformų. Iš ko, o tiksliau, kokio dydžio būtų mokamos pensijos po 20-30 metų? De facto "Sodra" jau dabar dotuojama iš kitų mokesčių, t.y. netiesiogiai iš visų mūsų mokesčių mokėtojų. Neįvykdyta jokia jos pensijinės dalies reforma, kad būtų aiškios bent proporcijos, ką ir kaip gausi ateityje. Pvz.: gal dar nukels pensijinį amžių iki 70 metų. Ar atskirs pagaliau bazinę pensiją/pašalpą ir t.t.

[senasnamas]

Centriniam bankui, rodos, rūpintis pensijomis nepriklauso. Šiaip Kuodis anksčiau yra pateikęs įdomių pasiūlymų, bet kad niekam neįdomu. Toliau nei kadencija niekas nežiūri. Kokios gali būti pensijos ir kiek gali būti surenkama mokesčių, kai penktadalis dirbančių gauna minimalią algą. Principas paprastas: kiek pats uždirbsi, savarankiškai sukaupsi, tiek ir turėsi. Geriau išvis panaikintų pensinį draudimą ir leistų žmonėms tvarkytis savo nuožiūra. Nes ar uždirbi 3000 Lt, ar uždirbi 1000 Lt, ta pensija ne kažin kiek skiriasi. Sistema visai neskatina mokėti daugiau mokesčių, nes tie mokesčiai nukeliauja tiems, kurie nieko nesumoka.
Bazinė pensija, rodos, yra 360 Lt. Pagrindinė pensijos dalis yra 120 proc. bazinės. Tai turint būtiną 30 m. darbo stažą prie bazinės prisideda 432 Lt. Po to pridedamos visokios papildomos dalys, priklausančios nuo stažo, įmokų ir pan., kurios nelabai ką keičia. Esmė ta, kad išdirbęs 30 metų, nusipelnai 400+ Lt kas mėnesį. Ar tie 400 Lt kažkaip paveikia pensininko gyvenimo kokybę?

[Lettered]

Centriniam bankui, rodos, rūpintis pensijomis nepriklauso. Šiaip Kuodis anksčiau yra pateikęs įdomių pasiūlymų, bet kad niekam neįdomu. Toliau nei kadencija niekas nežiūri. Kokios gali būti pensijos ir kiek gali būti surenkama mokesčių, kai penktadalis dirbančių gauna minimalią algą. Principas paprastas: kiek pats uždirbsi, savarankiškai sukaupsi, tiek ir turėsi. Geriau išvis panaikintų pensinį draudimą ir leistų žmonėms tvarkytis savo nuožiūra. Nes ar uždirbi 3000 Lt, ar uždirbi 1000 Lt, ta pensija ne kažin kiek skiriasi. Sistema visai neskatina mokėti daugiau mokesčių, nes tie mokesčiai nukeliauja tiems, kurie nieko nesumoka.
Bazinė pensija, rodos, yra 360 Lt. Pagrindinė pensijos dalis yra 120 proc. bazinės. Tai turint būtiną 30 m. darbo stažą prie bazinės prisideda 432 Lt. Po to pridedamos visokios papildomos dalys, priklausančios nuo stažo, įmokų ir pan., kurios nelabai ką keičia. Esmė ta, kad išdirbęs 30 metų, nusipelnai 400+ Lt kas mėnesį. Ar tie 400 Lt kažkaip paveikia pensininko gyvenimo kokybę?

Esmė ta, kad valstybė neturtinga, tad gali reformuoti mokesčių sistemas nereformavęs, rezultatas bus tas pats. OK, visi kaupiam pensijas privačiai ir panaikinam SODROS mokesčius, bet tuomet pensininkus vis tiek kažkam reiks išlaikyti ir mokesčiai bus perkelti ant kitų paslaugų. Kažkur buvo paskaičiuota, jog mokesčių sistema lemia tik kelis procentus šalies turtingumo (bvp).

[Al1]

S. Jakeliūnas ragino visus grąžinti atgal į "Sodrą" ir nesiūlė jokių valstybinio fondo reformų. Iš ko, o tiksliau, kokio dydžio būtų mokamos pensijos po 20-30 metų? De facto "Sodra" jau dabar dotuojama iš kitų mokesčių, t.y. netiesiogiai iš visų mūsų mokesčių mokėtojų. Neįvykdyta jokia jos pensijinės dalies reforma, kad būtų aiškios bent proporcijos, ką ir kaip gausi ateityje. Pvz.: gal dar nukels pensijinį amžių iki 70 metų. Ar atskirs pagaliau bazinę pensiją/pašalpą ir t.t.

O iš ko būtų mokama privatiems fondams. Pinigų yra, tik jie atitenka ne dabartinių pensininkų pensijoms, o nukeliauja į privačias fondų kišenes su pažadais kažkada tai ateityje mokėti pensijas. Iš ko gi jie jas mokės, kai investuoti niekur nepasimoka, kai pasaulyje krizė dar tęsis ilgai, nes tai sisteminė Vakarų krizė, o ne eilinė ekonominė. Galiausiai pasaulinis labai tikėtinas. Todėl protinguoliai mausto kvailelius šiandien, kol pinigas dar turi vertę. Tuo tarpu šiandien pensininkai negauna to, ką galėtų gauti. O ateities pensininkams kabinami makaronai. Valstybė priversta kamštyto Sodros skyles, užuot kišusi tuos pinigus ten, kur trūksta. O reikia daug kur.

[Sula]

Centriniam bankui, rodos, rūpintis pensijomis nepriklauso.

Taip, bet visgi verta rūpintis finansų rinkos stabilumu, o 12 milijardinė Sodra, ko gero, pagal apyvartą didžiausia Lietuvos institucija.
Tik kad nuostata "po mūsų nors ir tvanas - gyvenkim šia diena" stebina. Labiau panaši į lygiagrečią VMI struktūrą, surenkančią ir paskirstančią.

[senasnamas]

OK, visi kaupiam kaupiam pensijas privačiai ir panaikinam SODROS mokesčius, bet tuomet pensininkus vis tiek kažkam reiks išlaikyti ir mokesčiai bus perkelti ant kitų paslaugų.

Ar taip, ar taip deficitas finansuojamas iš biudžeto. Tai mokėtų visiems tik bazinę pensiją, o likusi dalis ateitų iš asmeninių santaupų, vaikų pagalbos (vaikai gali tėvams padėti tiesiogiai, o ne per neefektyvų tarpininką vardu Sodra), prekybos turgelyje, normalaus darbo visu ar puse etato (sulaukus pensinio amžiaus) ir pan. Sodros etatų skaičių būtų galima kaip reikiant sumažinti . Nėra prasmės žaisti tą pensijų sistemą, kai normali pensija mažai skiriasi nuo bazinės ir orios senatvės vis tiek neužtikrina. Aišku, perėjimas turėtų būti laipsniškas. Apibendrinus, valstybė prisiima per didelius įsipareigojimus atsižvelgiant į surenkamus mokesčius.

[Sula]

Esmė ta, kad valstybė neturtinga, (bvp).

Tai Kuodis ir rašo, kad pagal eilę kriterijų esam prie turtingesnių. Pvz.: Lenkijoje pensijos beveik dvigubai didesnės (pats stebiuosi).

[Lettered]

Tai Kuodis ir rašo, kad pagal eilę kriterijų esam prie turtingesnių. Pvz.: Lenkijoje pensijos beveik dvigubai didesnės (pats stebiuosi).

Atlyginimai taip pat didesni, ne tik pensijos. Lenkija turtingesnė valstybė, net vizualiai nuvažiavus matosi didelis skirtumas.

[Tomas]

Padėtis nepasikeis tol, kol nebus suvokta, kad valdžia pinigų gali tiesiog duoti.

[Sula]

O iš ko būtų mokama privatiems fondams. Pinigų yra, tik jie atitenka ne dabartinių pensininkų pensijoms, o nukeliauja į privačias fondų kišenes su pažadais kažkada tai ateityje mokėti pensijas. Iš ko gi jie jas mokės, kai investuoti niekur nepasimoka, kai pasaulyje krizė dar tęsis ilgai, nes tai sisteminė Vakarų krizė, o ne eilinė ekonominė. Galiausiai pasaulinis labai tikėtinas. Todėl protinguoliai mausto kvailelius šiandien, kol pinigas dar turi vertę. Tuo tarpu šiandien pensininkai negauna to, ką galėtų gauti. O ateities pensininkams kabinami makaronai. Valstybė priversta kamštyto Sodros skyles, užuot kišusi tuos pinigus ten, kur trūksta. O reikia daug kur.

Esmė tame, kad fondininkai yra "boba iš ratų - ratams lengviau". Sodros ir valdžios vietoje tik džiaugčiausi, nes milijonui būsimų pensininkų nereikės mokėti dalies išmokų. Aišku gali kilti įtampų, jei fondai smigs kaip 2008 ar 1929 metais. Bet tam ir Vyriausybė, kad sudėtų saugiklius ar garantus. Juolab, kad rinkos su laiku atsistato.

Darant reformą 2003 m. net nebuvo galvojama, kad įmokos į fondus bus tik iš Sodros surinktų mokesčių. Vėl gi tam tikras procentas galėjo būti fiksuotas kaupiamosioms įmokoms, o sodrininkai gal jų net galėtų nemokėti, pvz.: 30% sodrininkams ir 35% fondininkams. Bet dar didesnis apiplėšimas yra mokėti sau III pakopos pensiją iš algos apmokestintos visais 60%, ir dar p.Jakeliūnas grąsina panaikinti 15% lengvatą.

[Sula]

Atlyginimai taip pat didesni, ne tik pensijos. Lenkija turtingesnė valstybė, net vizualiai nuvažiavus matosi didelis skirtumas.

Pagal BVP žmogui Lietuva jau lenkia Lenkiją. Apie tai ir "minkau" mintį. Va, ir investicinė aplinka net 20 vietoj pasaulyje. Pagal aukštąjį mokslą berods pasaulio dešimtuke net.

[Lettered]

Pagal BVP žmogui Lietuva jau lenkia Lenkiją. Apie tai ir "minkau" mintį. Va, ir investicinė aplinka net 20 vietoj pasaulyje. Pagal aukštąjį mokslą berods pasaulio dešimtuke net.

Tai tuo ir pasidžiaukim, SSRS irgi turėjo aukštą BVP, visokie naikintuvai, povandeniniai laivai, atominės bombos labai brangios

[Sula]

Tai tuo ir pasidžiaukim, SSRS irgi turėjo aukštą BVP, visokie naikintuvai, povandeniniai laivai, atominės bombos labai brangios

Trūksta Lietuvoj fufaikės, kerzavykų ir barščių lėkštės garantuotos.

[Al1]

Ar taip, ar taip deficitas finansuojamas iš biudžeto. Tai mokėtų visiems tik bazinę pensiją, o likusi dalis ateitų iš asmeninių santaupų, vaikų pagalbos (vaikai gali tėvams padėti tiesiogiai, o ne per neefektyvų tarpininką vardu Sodra), prekybos turgelyje, normalaus darbo visu ar puse etato (sulaukus pensinio amžiaus) ir pan. Sodros etatų skaičių būtų galima kaip reikiant sumažinti . Nėra prasmės žaisti tą pensijų sistemą, kai normali pensija mažai skiriasi nuo bazinės ir orios senatvės vis tiek neužtikrina. Aišku, perėjimas turėtų būti laipsniškas. Apibendrinus, valstybė prisiima per didelius įsipareigojimus atsižvelgiant į surenkamus mokesčius.

Tai būtų genocidas. Valstybė neprsiima per didelių įsipareigojimų, tik surenka per mažai mokesčių. Koks šešėlis Lietuvoje? Valstybė taip pat turi gyventi pagal išgales, o ne skolintis. Kiek Lietuva kasmet sumoka bankams už kreditus ir palūkanų? Už tai vien tik pensijas būtų galima dvigubinti. Ir dar liktų. Pažymiu, kad pinigai skolinti bendrai pravalgyti, išpūsti NT rinką, o ne pensijoms išmokėti. Deja, visuomet valstybės skolos, sukurtos privataus verslo ir išdavikų valdžiažmogių, dengiamos silpniausių visuomenės narių sąskaita, socialinės sistemos palaipsne likvidacija (mažinant finansavimą)...

Esmė tame, kad fondininkai yra "boba iš ratų - ratams lengviau". Sodros ir valdžios vietoje tik džiaugčiausi, nes milijonui būsimų pensininkų nereikės mokėti dalies išmokų. Aišku gali kilti įtampų, jei fondai smigs kaip 2008 ar 1929 metais. Bet tam ir Vyriausybė, kad sudėtų saugiklius ar garantus. Juolab, kad rinkos su laiku atsistato.

Darant reformą 2003 m. net nebuvo galvojama, kad įmokos į fondus bus tik iš Sodros surinktų mokesčių. Vėl gi tam tikras procentas galėjo būti fiksuotas kaupiamosioms įmokoms, o sodrininkai gal jų net galėtų nemokėti, pvz.: 30% sodrininkams ir 35% fondininkams. Bet dar didesnis apiplėšimas yra mokėti sau III pakopos pensiją iš algos apmokestintos visais 60%, ir dar p.Jakeliūnas grąsina panaikinti 15% lengvatą.

Nesąmonės. Kuo čia džiaugtis? Sodros mokesčiai vis tiek renkami. Tik jie patenka į privačių fondų kišenes. Tai tu vadini "boba iš ratų"??? Žmonės moka, bet atėjus pensijai gaus špygą. Tai apiplėšimas, kuriame dalyvauja ir valstybė, tačiau ji už tai nieko negauna, tik padeda plėšikams. Vyriausybės saugikliai tai nuostolių padengimas iš valstybės kišenės. Dabartinė krizė yra sisteminė, iš jos išeities NĖRA. Tik sistemos dekonstrukcija. Bet to niekas nenori. Kurį laiką viskas taip ir tempsis. Bet galas vis tiek ateis. Aplamai nėra ko net diskutuoti su tais, kurie nenusimano elementarioje matematikoje (kad iš vienur atėmus, reikia pridėti iš kitur, jei suma ta pati) ir nemato, kad privatūs fondai tai parazitai, gaunantys realius pinigus dabar ir duodantys pažadus ateičiai, kuri yra visiškai neaiški, miglora ir niekas neduos juokių garantijų, kad ateityje nebus jokių kataklizmų.
Darant reforma niekas apie nieką negalvojo. Nes svarbiausia buvo privačiam verslui į lįsti į valstybės kišenę. Ir jis įlindo, prisidengus melu, demagogija ir niekuo nepagrįstais pažadais apie šviesų rytojų.

[Arunasx]

Panašu, kad ši tema tikrai gali atgyti, ne vien iki naujo Seimo darbo pradžios diskusijų forma:

Ką darys su būsimų pensininkų sukauptu turtu

Šiuo metu per milijoną dirbančiųjų (Visų 1,24 mln. pensijų fondų dalyvių turto vertė yra 2,36 mlrd. Eur) kaupia pensiją antros pakopos pensijų fonduose, kurių turtas vertinamas milijardais eurų. Ką su šiais pinigais ir pačiu pensijų kaupimu planuoja daryti Seimo rinkimuose daugiausia balsų laimėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS)?

Šios partijos programoje numatyta pertvarkyti dabartinę pensijų sistemą taip, kad valstybės lėšomis būtų finansuojama tik pagrindinė, visiems vienodo dydžio, indeksuojama pensijos dalis ir kintamoji dalis, kurios dydis priklausytų nuo sumokėtų „Sodros“ įmokų. Sprendžiant iš programos nuostatų, ją įgyvendinus neliktų dabartinės antrosios pensijų sistemos pakopos. Tai yra, į pensijų fondus nebūtų pervedama „Sodros“ įmokų dalis, ir papildoma įmoka iš valstybės biudžeto. Tačiau LVŽS žada įvesti kitas dvi pakopas, nefinansuojamas valstybės lėšomis. Tai būtų:

„Profesinė kaupiamoji pensija, finansuojama savanoriškomis darbdavio ir asmens įmokomis, kurioms nebūtų taikomi gyventojų pajamų ir įmonių pelno mokesčiai. Šiuo metu tokia pensijų sistemos grandis nėra išplėtota, todėl skatinsime darbdavius ir darbuotojus naudotis šia galimybe“. Taip pat ir kita, „privati kaupiamoji asmens pensija, apjungianti dabartinę antrą ir trečią pakopas, finansuojama asmens įmokomis, kurioms būtų taikomas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis“.

Lietuvos bankas yra nustatęs, kad šiuo metu daugelis kaupiančių pensiją asmenų tai daro jiems netinkamame pagal rizikos laipsnį fonde ir rizikuoja patirti nuostolių. Kad to nebūtų, Lietuvos bankas yra parengęs atitinkamą įstatymo projektą. S. Jakeliūnas taip pat yra viešai kalbėjęs, kad jam nepriimtina, jog žmonės yra prisėmę rizikas dėl jiems nesuprantamo finansų paslaugų produkto. Tačiau pasak Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidento Šarūno Ruzgio, teigiantys, kad pensijų fondai sudėtingas finansinis instrumentas, nėra teisūs: „Taip, jo sukūrimas ir jo veikimo logika nėra paprasta, nes remiasi vertybinių popierių rinkomis. Tačiau pensijų fondai visame pasaulyje yra vieni labiausiai pritaikytų tam, kad net finansiškai neišprusęs žmogus galėtų sukaupti senatvei pinigų <...>. Nebent valstybė pati atima pinigus iš būsimų pensininkų, kaip tai nutiko prieš kelis dešimtmečius Argentinoje, o prieš kelis metus Vengrijoje“.

Jis priminė, kad 2013 m. kaupimą sustabdė tik 24 tūkst. asmenų. Didžioji dalis (409 tūkst.) aktyvių fondų dalyvių sutiko mokėti papildomas asmenines įmokas.

„Tam kuriami keli pensijų fondai, besiskiriantys rizikos laipsniu: labiau rizikingi skirti jaunimui, o konservatyvesni – vyresnio amžiaus dirbantiesiems. <...> Vienintelis sudėtingumas tas, kad žmogus turi teisingai nuspręsti, kurį pensijų fondą pasirinkti. Kaip matote, tik dėl to pensijų fondai negali tapti ir nėra sudėtingi instrumentai“, – komentavo Š. Ruzgys.

Teigiantys, kad pensijų fonduose žmonės turi kaupti tik savanoriškai, nesupranta arba nenori suprasti žmonių psichologijos, nes tai iš esmės sunaikintų pensijų fondus ir padarytų juos turtingųjų privilegija: šiuo metu savarankiškai tai daro tik kelios dešimtys tūkstančių žmonių, o su valstybės pagalba – 1,2 mln., taigi keliasdešimt kartų daugiau. Jeigu valstybės įmokos bus sustabdytos, savo įmokas sustabdys ir absoliuti dauguma pensijų fondų dalyvių“, – aiškino jis. Anot Š. Ruzgio, pensijų fondai nėra tam, kad pakeistų „Sodrą“, jie ją papildo. Iš to esą laimi dirbantieji, galintys sukaupti didesnę pensiją. Jiems tai yra dar viena paskata reikalauti oficialaus atlyginimo, o ne pinigų „vokelio“ – iš to laimi ir valstybė, surinkdama didesnius mokesčius.

Todėl manome, kad sistema veikia tinkamai. Dabar visi – tiek valstybė, tiek politikai, tiek pensijų kaupimo bendrovės, – turi aktyviai šviesti dirbančiuosius, kad jie tinkamai pasiruoštų senatvei ir sukauptų pensijai pakankamas sumas lėšų“, – tikino jis.

http://www.delfi.lt/verslas/verslas/....d?id=72698852

p.s. VŽ žiūri tik dabartinio momento konjuktūros ir nemąsto, kas bus po 20-30 metų.
Paskelbė, kad padidins pensijas 40€ būsimų pensininkų sąskaita ir gauna dabar daug balsų.

p.p.s. rėksniai tegul net neišsižioja apie tai, kad fondų valdytojai susižeria milijonų milijonus. Pakartosiu ką rašiau:

Dabar yra atskaitoma tik procentinė dalis max 1%, o ne koks nors fiksuotas mokestis nuo valdomo turto, o mokestis nuo pervedamų įmokų yra sumažintas jau iki 0,5% ir bus panaikintas iš viso nuo 2017 sausio.

Plius dabartinė II pakopos fondo įmonė rodo vidutinę metinę grąžą >10% per paskutinius 5 metus, tiesa perėjau ten nesenai, nes buvau Danske, kurį nupirko Swedbankis, pats rodantis pačius šūdiniausius rezultatus. Todėl išmoviau po 3 dienų kai tik paskelbė oficialiai po LB leidimo.
O principinis man reikalas yra tame, kad aš matau konkrečias kaupiamas sumas, o ne visišką 0 mano "asmeninėje" sąskaitoje Sodroje. Aišku tokios nėra visai, nes išmoka viską iškart dabar visokioms pašalpoms ir pensijoms buduliams, kurie šika mediniame tualete lauke arba ūkininkams, kurie iš esmės nemoka įmokų kaip tokių.

[Sula]

Man labiau įdomu, kas bus daroma su demografine krize, dargi paaštrinta emigracija. Didiinsim Sodros mokestį iki 50%?
Tie dabartiniai 2-4% Sodros tikrai neišgelbės.
Kodėl nesvarstoma valstybinių ar bent kontroliuojamų fondų galimybė??
Nėra pinigų valstybinėms investicinėms programoms? Tai leiskim tokiem fondams įsigyti valstybines obligacijas ar net akcijas. Didelė rizika, kad išvogs? Rizika yra, bet yra ir stimulas kontroliuoti, kai paklaus būsimi pensininkai, kaip panaudoti jų pinigai.

[Lettered]

Man labiau įdomu, kas bus daroma su demografine krize, dargi paaštrinta emigracija. Didiinsim Sodros mokestį iki 50%?
Tie dabartiniai 2-4% Sodros tikrai neišgelbės.
Kodėl nesvarstoma valstybinių ar bent kontroliuojamų fondų galimybė??
Nėra pinigų valstybinėms investicinėms programoms? Tai leiskim tokiem fondams įsigyti valstybines obligacijas ar net akcijas. Didelė rizika, kad išvogs? Rizika yra, bet yra ir stimulas kontroliuoti, kai paklaus būsimi pensininkai, kaip panaudoti jų pinigai.

Manote tokie fondai daug uždirbs, kai obligacijos pardavinėjamos su minusinėmis palūkanomis ir nesimato, kad artimiausioje ateityje kažkas pasikeistų? Jau praėjo auksiniai fondų laikai.

[Arunasx]

Ir realius rezultatus reikėtų žiūrėti LB:

II pakopos pensijų fondų IRR rodiklis

IRR (angl. internal rate of return) – vidinė grąžos norma, parodanti, kiek per metus vidutiniškai paauga (procentais) kiekvienas iš atliktų SODRA pervedimų (investicijų) į pensijų fondus. IRR atsižvelgia į visus pensijų fondų atskaitymus. IRR suskaičiuotas dalyviui, kuris nenutrūkstamai kaupė pensijų lėšas fonde analizuojamu laikotarpiu (3 m., 5 m. ar nuo veiklos pradžios) ir gavo vidutinį Lietuvos darbo rinkos darbo užmokestį, skelbiamą Lietuvos Respublikos Statistikos departamento.

https://www.lb.lt/ii_pakopos_pensiju_fondu_irr_rodiklis
https://www.lb.lt/ii_pakopos_pensiju_fondu

[Sula]

Manote tokie fondai daug uždirbs, kai obligacijos pardavinėjamos su minusinėmis palūkanomis ir nesimato, kad artimiausioje ateityje kažkas pasikeistų? Jau praėjo auksiniai fondų laikai.

Obligacijos valstybinės, ilgalaikės tikrai gali uždirbti. Kam LRV skolinasi iš užsienio bankų ar fondų? Ir paskutinės paskolos paimtos ne neigiamomis palūkanomis.
Galima tų pačių LG ar LP akcijas praplatinti, kaip pas tuos pačius vokiečius ar skandinavus. Kad ir Utenos plentą prafinansuoti, kuriam "nėra pinigų". Ir t.t. ir pan.
Aišku, jeigu visur tik vogti, tai niekur nieko neapsimoka.
Čia tas pats kas su demokratija - blogiausia valdymo forma, bet nieko geresnio nesugalvota.