Dabar maisote du atskirus dalykus i viena, ir is to gaunasi nekokios isvados. Primenu, kad mano komentaras buvo apie *viena* individa. Tai bandau paaiskinti ant pirstu. Jonas ir Petras yra visiskai identiski, bet Jonas pasieme vartojamaja paskola ir nusipirko atostogas siandien, o Petras taupe vienus metus ir tu paciu atostogu isskrido metais veliau. Jei imam kad abu Jonas ir Petras visas savo santaupas isleido vartojimui, Petras vartojo daugiau nei Jonas.
O kelionių agentūros darbuotojas Juozas vartojo daugiau Petro ar Jono išlaidų atveju? Reikia žiūrėti visumą, o visumoje kaip matom didesnį BVP gyventojui turi tos šalys, kurios daugiau turi skolų, reiškia didesnis vartojimas šiandien sukuria geometrine progresija daugiau vertės nei jos atima paskolų aptarnavimas.
Ir kas svarbiausia - sukaupti pinigai kuriu (daugiau maziau) neitakoja politiku sprendimai, kaip pvz krizes metu sumazinti pensijas.
Sukaupti prekių pensijai yra neįmanoma. Visi tie pinigai tiesiogiai ar netiesiogiai, daugiau ar mažiau, didina išteklių deficitą ir išnaudoja gaminančius prekes ir paslaugas.
O kelionių agentūros darbuotojas Juozas vartojo daugiau Petro ar Jono išlaidų atveju? Reikia žiūrėti visumą, o visumoje kaip matom didesnį BVP gyventojui turi tos šalys, kurios daugiau turi skolų, reiškia didesnis vartojimas šiandien sukuria geometrine progresija daugiau vertės nei jos atima paskolų aptarnavimas.
Iš tų skolų gyvena pensijiniai fondai ir jų klientai. Jeigu skolos išnyks, išnyks ir didelės pensijos.
O kelionių agentūros darbuotojas Juozas vartojo daugiau Petro ar Jono išlaidų atveju? Reikia žiūrėti visumą, o visumoje kaip matom didesnį BVP gyventojui turi tos šalys, kurios daugiau turi skolų, reiškia didesnis vartojimas šiandien sukuria geometrine progresija daugiau vertės nei jos atima paskolų aptarnavimas.
Teoriškai kaip ir tiesa, praktiškai reik žiūrėt konkrečią situaciją, didesnis BVP ir „didesnis vartojimas“ nebūtinai reiškia geresnę gyvenimo kokybę, ir klausimas, kaip iš tikro pasiskirsto ta didesnė vertė. Pvz JAV visi skolinasi vis daugiau, vien tik tam kad išlaikyt esamą pragyvenimo lygį, nes būtinosios pragyvenimo išlaidos patiria vis didesnę infliaciją, o atlyginimai stagnuoja. Tai ten iš esmės nebūtinai visi vartoja daugiau, tiesiog potencialiai daugiau sumoka už tą patį. (Aišku, čia šneku ne apie šalies skolą, bet apie privačius įsiskolinimus).
Ar valstybė žada prisidėti tais keliais procentais nuo užpraeitų metų vdu? Reformos metu buvo kalbama taip, dabar kiek skaitau pranešimų šita detalė nebeminima, ar ją visi "pamiršo" ar kažkas pasikeitė reformoje?
o visumoje kaip matom didesnį BVP gyventojui turi tos šalys, kurios daugiau turi skolų, reiškia didesnis vartojimas šiandien sukuria geometrine progresija daugiau vertės nei jos atima paskolų aptarnavimas.
Na tai iki 2008 vidurio buvo daug mananciu kad kiekvienam, kas dar pulsa turi, reikia duoti po paskola. Dabar sia savaite praejus lygiai 10 metu The Economist raso vedamaji ar pasimokeme is savo klaidu.
Na tai iki 2008 vidurio buvo daug mananciu kad kiekvienam, kas dar pulsa turi, reikia duoti po paskola. Dabar sia savaite praejus lygiai 10 metu The Economist raso vedamaji ar pasimokeme is savo klaidu.
Nepasimokėm, nes skola nuo 2008 beveik visų šalių išaugo kelis kartus ir jų niekas negrąžins. Čia reiktų užduoti klausimą, ar galima pasimokyti negyventi geriau, jei tai įmanoma.
Na tai iki 2008 vidurio buvo daug mananciu kad kiekvienam, kas dar pulsa turi, reikia duoti po paskola. Dabar sia savaite praejus lygiai 10 metu The Economist raso vedamaji ar pasimokeme is savo klaidu.
Dabar nuėjau paskolos į SEB, davė 12% metinių 25 metų senumo klientui su puikia istorija, atseit "labai palankūs",
Susilaikiau nepasukiojęs piršto prie smilkinio. Kažkas Lietuvoje remia vartojimą, pučia burbulą??
Tai iš SEB paskolos pvz. namo statybai apskritai negausi (ir apskritai tai ne tas bankas, kuriam rūpėtų smulkus, kad ir 25 metų senumo, klientas).
O ką čia jpou velia apie skolas subprime juodaodžiams temoje apie LT pensijas tai ko gero tik jis pats žino
Ponuli - pas jus su teksto suvokimu sunku. Kur as kalbejau apie sub-prime paskolas juodaodziams? Net nereikia ziureti i US rinka, bankai Lietuvoje sekmingai didino namu ukiu skolas nekreipdami demesio i galimybes grazinti skolas. Bet anot kai kuriu sito thread'o dalyviu - tai yra siekiamybe - kuo daugiau skolu - tuo daugiau pinigu - tuo geriau visi gyvenam.
Ponuli - pas jus su teksto suvokimu sunku. Kur as kalbejau apie sub-prime paskolas juodaodziams? Net nereikia ziureti i US rinka, bankai Lietuvoje sekmingai didino namu ukiu skolas nekreipdami demesio i galimybes grazinti skolas. Bet anot kai kuriu sito thread'o dalyviu - tai yra siekiamybe - kuo daugiau skolu - tuo daugiau pinigu - tuo geriau visi gyvenam.
Norėti gerai gyventi neuždrausi.
Be to Lietuva jau daug metų yra pasirinkusi neįtakoti monetarinės politikos ir, demokratijos sąlygomis, turi tik ribotas galimybes suvaldyti credit binge.
It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Savanoriškas pensijų kaupimas III pakopoje, kai žmogus pats nutaria, kiek ir kur kaups senatvei, kelia skandalus. III pakopą sudaro „tikri“ pensijų fondai ir vadinamieji netikri, kurie viskuo panašūs, bet iš tikrųjų yra investicinis gyvybės draudimas. Tokia situacija, anot Pensijų fondų dalyvių asociacijos, gali ne tik suklaidinti. Manydamas, kad pradeda kaupti pensijų fonde, žmogus gali likti išvis be nieko, nes uždarbis pagal draudimo sutartį gali būti geresnis bendrovei, o ne jam.
M. Kalesinsko teigimu, tie, kas piktinasi pensijų fondais, iš tikrųjų turėjo investicinio gyvybės draudimo produktą, tik klaidingai pavadintą III pakopos pensija. Investicinis draudimas žmogui gali atsieiti brangiau.
„Tam ir sugalvoti buvo III pakopos pensijų fondų, kad jie labai paprasti, skaidrūs, aiškūs. Gyvybės draudimo sutartys yra sudėtingesnės, mokesčių gali būti daugiau. Tai iš esmės yra kitokia lėšų kaupimo forma. Lėšos kaupiamos įmonės balanse, o ne atskirai nuo valdytojo lėšų, o komisiniai nurašomi kitokiais būdais. Investicijų vertė skaičiuojama taip pat kitokiais būdais ir vartotojui šiek tiek sudėtingiau tai susekti“, – įspėja specialistas.
Nuo kitų metų kažkaip privesrtinai (bet bus galima laikinai atsisakyti) visiems papildomai reikės mokėti 2proc į 2 pakopą privačioms korporacijoms?
Gal kas labiau suprantat esmę ir galit papasakot, nes man nesuprantama kaip galima valstybiniu lygiu stumti, kad žmonės mokėtų pinigus daugiausiai užsienio privačioms kopmpanijoms, kurios gali bet kada bankrutuoti, sugalvoti kokių būdų neišmokėti ar panašiai. Nesuprantu kodėl žmogus norėtų mokėti privačioms įmonėms su viltimi, kad kažkada jos galbūt išmokės pensiją.
Nuo kitų metų kažkaip privesrtinai (bet bus galima laikinai atsisakyti) visiems papildomai reikės mokėti 2proc į 2 pakopą privačioms korporacijoms?
Gal kas labiau suprantat esmę ir galit papasakot, nes man nesuprantama kaip galima valstybiniu lygiu stumti, kad žmonės mokėtų pinigus daugiausiai užsienio privačioms kopmpanijoms, kurios gali bet kada bankrutuoti, sugalvoti kokių būdų neišmokėti ar panašiai. Nesuprantu kodėl žmogus norėtų mokėti privačioms įmonėms su viltimi, kad kažkada jos galbūt išmokės pensiją.
Trumpas atsakymas yra toks - tai gerai pasiteisinusi išsysčiusių šalių praktika, skirta priversti žmones rūpintis savo pensija
Ilgas atsakymas yra labai ilgas, ir tingiu rašyti..
If a lion could speak, we could not understand him.
Bus įdomu pamatyti statistiką kiek žmonių nepatingės atsisakyti iš pradžių ir kiek žmonių kai prasidės nuskaičiavimai pradės skųstis, kad bubilius kybys.
Beje, kokia padėtis dabar su antros pakopos fondais mažų atlyginimų atveju? Pamenu buvo skaičiavimų, kad dėl nemažų administravimo mokesčių mažai uždirbančių pervedimai iš esmės pravalgomi ir nelabai kas ten kaupiasi. Ypač jei pasirenkamas konservatyvus variantas su maža rizika.
Iš principo tai yra užmaskuotas mokesčių pakėlimas. Ar antros pakopos vidutinio fondo grąža, atmetus administravimo mokesčius ir t.t., atsveria vidutines paskolos palūkanas? Įtarčiau, kad apsimoka greičiau išsimokėti pvz būsto paskolą.
Bus įdomu pamatyti statistiką kiek žmonių nepatingės atsisakyti iš pradžių ir kiek žmonių kai prasidės nuskaičiavimai pradės skųstis, kad bubilius kybys.
Beje, kokia padėtis dabar su antros pakopos fondais mažų atlyginimų atveju? Pamenu buvo skaičiavimų, kad dėl nemažų administravimo mokesčių mažai uždirbančių pervedimai iš esmės pravalgomi ir nelabai kas ten kaupiasi. Ypač jei pasirenkamas konservatyvus variantas su maža rizika.
Iš principo tai yra užmaskuotas mokesčių pakėlimas. Ar antros pakopos vidutinio fondo grąža, atmetus administravimo mokesčius ir t.t., atsveria vidutines paskolos palūkanas? Įtarčiau, kad apsimoka greičiau išsimokėti pvz būsto paskolą.
Tu turbūt norėjai pasakyti didelių atlyginimų atveju?
Praktiškai labai sunku įsivaizduoti kad dabartinėmis mokestinėmis sąlygomis kaupiant 2+2+2 mažus atlyginimus gaunantys galėtų turėti neigiamą gražą.
If a lion could speak, we could not understand him.
Tu turbūt norėjai pasakyti didelių atlyginimų atveju?
Praktiškai labai sunku įsivaizduoti kad dabartinėmis mokestinėmis sąlygomis kaupiant 2+2+2 mažus atlyginimus gaunantys galėtų turėti neigiamą gražą.
Su ta komunistine tvarka, kad visiems valstybė primoka nuo vidutinio atlyginimo, taip, mažiau uždirbantiems yra daugiau naudos. Bet vistiek lieka esminis klausimas - kokio dydžio administravimo mokestis ir kas lieka jį atmetus.
Comment