Kainos Lietuvoje ir kitur

[udrius]

Vokietijoj kiekviename bažnytkaimyje yra jūsų mylimas Lidlas ir Aldi (kartais ir ne vienas) ir tikėtina dar viena kita tinklinė krautuvė. Patogu.

nekabink makaronų - nėra. Neapsimokėjo, uždarė. Bendruomenės pačios važinėjasi pirkti produktus. Vokietis pamatęs Lietuvos kaime mažą parduotuve buvo taip nustebęs ir taip džiaugėsi, kad jos išsaugotos.

[Al1]

Aš tau sakau, kad mažmeninės prekybos pelno maržą yra tik 3%. Tai nuo kiekvieno tavo euro, prekybcentriai uždirba 3 centus. Rimi neseniai dar dirbo nuostolingai. Prizma bankrutavo, nes neišsimokėjo už nuomą. Visi kiti prekybos tinklai patys už savo pinigus perka sklypus ir stato. Tu labai naiviai įsivaizduoji, kad gyvenime taip lengva uždirbti pinigus. Jeigu Lietuva būtų aukso kasykla, kaip sakai, čia jau kaip vanagai sulėktų viso pasaulio prekybcentriai. Tik neseniai atėjo Lidl, tas kur daro pinigus iš labiausiai nepasiturinčių. Tai daug ką pasako.

Nesek čia pasakų apie 3 procentus. Prisma bankrutavo (ar pasitraukė nepamačiusi perspektyvos), nes neturėjo tinklo. Kiek ten tų jos parduotuvių buvo. Be to ir kainas buvo užsiraukusi nesveikas. Lidl'as jau bent kainų neužraukė... Taip, rado nišą. Dar kartą kartoju, kad niekas daugiau į rinką ir neateis, nes ji pilna užimta ir pasidalinta. O jei būtų perdalinta, tai atsirastų dvigubai daugiau naujų dalyvių ir padidėtų konkurencija, visų pirma PC turėtų susimažinti nesveikai užkeltas veiklos išlaidas, o paskui ir pelno maržas. Bei didinti atlyginimus eiliniams darbuotojams, o ne tik aukščiausio lygio vadovams.

[andyour]

Taip, rado nišą. Dar kartą kartoju, kad niekas daugiau į rinką ir neateis, nes ji pilna užimta ir pasidalinta.

Bet Lidl ėmė ir atėjo. Jei čia būtų aukso kasykla, sulėktų viso pasaulio prekybcentriai, o ne vienas Lidl orientuotas į mažų kainų ieškotojus.

[Al1]

Žinai, 5 saugę žmonės lengvajame automobilyje telpa, nors 4 važiuoti patogiau, bet šeštam vietos nėra. Galima lįsti į bagažinę ar gulti ant kelių ant galinės sėdynės sėdintiems. Bet vis tiek tai ne važiavimas. Taip ir su PC tinklais. Bet valstybė gali duoti tą naują 8-vietį miniveną ir visi tilps. Dar ir daugiau keleivių tilps.

[andyour]

Žinai, 5 saugę žmonės lengvajame automobilyje telpa, nors 4 važiuoti patogiau, bet šeštam vietos nėra. Galima lįsti į bagažinę ar gulti ant kelių ant galinės sėdynės sėdintiems. Bet vis tiek tai ne važiavimas. Taip ir su PC tinklais.

Po šio komentaro daugiau nebeturiu ką tau pasakyti.

[lukass]

Nutekėjo slaptas Vyriausybės planas pažaboti prekybos tinklus

...Tačiau esamus pasiūlymus galima suskirstyti į kelias grupes:
Pirma. Didėsiantis valstybės dalyvavimas prekyboje ir ėjimas į pelningiausias prekybos sritis – kalbama apie valstybinį alkoholio prekybos monopolį, valstybines vaistines gydymo įstaigose, rinkliavų valstybei priklausančiuose turguose naikinimą mainais už mažesnes kainas.
Antra. Spaudimas prekybos tinklams per kontroliuojančias institucijas ir mokestinę sistemą. Tai reikalavimas vesti dvigubą apskaitą, kurioje būtų galima tiksliai įvertinti prekybininkų uždarbį, baudos už pernelyg didelę koncentraciją, valstybės parama smulkiam ir vidutiniam verslui. Pavyzdžiui, galimybė žmonėms perkantiems mažose parduotuvėse už pirkinius susigrąžinti gyventojų pajamų mokestį (GPM).
Trečia. Prekybos tinklų pelningumo mažinimas. Tai reglamentuotos sutartys tarp tiekėjų ir prekybininkų. Kalbant paprasčiau – atskirti įvairias rinkodarines ir panašias paslaugas, kurias teikia prekybininkai bei kurios sudaro pakankamai didelę jų pajamų dalį.

Siūlomos priemonės:
1. Reglamentuoti standartines, (bazines) sutarčių tarp tiekėjų ir prekybos tinklų sąlygas, apimančias subalansuotas teises ir pareigas abiejų pusių atžvilgių, sąžiningą standartizuotą ginčų sprendimą.
2. Paskirti (įkurti) institucinį vienetą, atsakingą už šių sutarčių (punkte 1) sąlygų laikymosi priežiūrą, ginčų sprendimui, įgalinti instituciją skirti baudas už sąlygų pažeidimus.
3. Sukurti platformą, kurioje būtų skelbiama informacija apie tai, kokiomis kainomis parduoda ūkininkai produktus į verslo grandinę ir, iš kitos pusės, kokia produktų kaina skirtinguose prekybos tinkluose.
4. Teikti finansinę, ekspertinę, kitą techninę pagalbą, įtraukiant savivaldybes, siekiant skatinti maisto produktų tiekėjus kooperuotis suteikiant didesnes derybines galias derantis su prekybininkais.
5. Nuolatos rengti ir skelbti maisto produktų kainų svyravimų analizę (Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas).
6. Sukurti mokestinę paskatą – galimybę gyventojams deklaruojant pajamas ir teikiant GPM deklaraciją, susigrąžinti dalį išlaidų, patirtų perkant maisto produktus ne prekybos tinkluose: t. y. mažose šeimos valdomose krautuvėlėse, taip pat turguje. Priemonė orientuota į smulkaus verslo skatinimą ir šešėlio mažinimą.
7. Tobulinti viešųjų pirkimų teisinę bazę, numatant pareigą vertinti pirkimuose, jei perkama iš smulkios ar vidutinės įmonės (subjekto).
8. Iš esmės mažinti administracinę naštą ir rizikas smulkiam ir vidutiniam verslui, dirbančiam prekybos maisto produktų pardavimo rinkoje.
9. Peržiūrėti Konkurencijos tarybos įgaliojimus ir šiuo metu veikiantį priežiūros modelį, įvertinant kontrolės institucijų funkcijas, efektyvumą, rezultatus.
10. Lokalizuotų koncentracijos žemėlapių sukūrimas ir šiuo metu esamų koncentracijos procentų, įtvirtintų teisės dokumentais, adekvatumo priežiūra.
11. Numatyti skatinamąsias priemones pritraukiant naujus rinkos dalyvius į maisto mažmeninės rinkos segmentą. Aktyvių veiksmų dėl užsienio investuotojų imtis per „Invest Lithuania“.
12. Reglamentuoti – atskirti – susiformavusias prekybos tinklų funkcijas: nustatant, kad dideli prekybos tinklai atlieka tradicinį vaidmenį, tokį kaip turgavietės ir „shopping malls“ (t. y. Suteikia bazinę paslaugą – parduoti produkciją lentynoje). nustatyti, kad papildomų intensyvių marketingo paslaugų teikimas, pirkėjų pritraukimas ir kitos prekybos tinklo paslaugos teikiamos pagal atskirus agentavimo susitarimus.
13. Šių (punkte Nr. 12 aukščiau) agentavimo paslaugų teikimas galėtų būti atliekamas tik atskiro juridinio asmens (ne lentynos paslaugos teikėjo, taip išvengiant interesų konflikto)
14. Reglamentuoti, kaip didieji prekybos tinklai veda atskiras apskaitas: viena savo firminių produktų pardavimui, kita – tiekėjų produktų pardavimui.
15. Prekybos tinklų darbo laiko ribojimas savaitgaliais ir švenčių dienomis.
16. Įvertinti, kokią rinkos dalį bendrai užima prekybos tinklai ne tik šalies, bet ir regiono, miesto, smulkesnio teritorinio vieneto mastu ir kokia jų apyvarta lyginant su smulkiais ir vidutiniais verslininkais. Nustatyti leistinas ribas.
17. Numatyti poveikio priemones už perteklinę koncentraciją – nuo papildomų mokesčių iki tolimesnės plėtros ribojimo ar įpareigojimo mažinti prekybos plotus.
18. Įvertinti Konkurencijos tarybos efektyvumą ir turimas priemones. Įvertinti, kokia rinkos situacija bendrai, ar nėra oligopolijos, vieno dominuojančio rinkos dalyvio,. Prie kurio kiti derina savo kainas. Sukurti prielaidas Konkurencijos tarybai gauti daugiau informacijos iš rinkos dalyvių.
19. Sukurti prielaidas Konkurencijos tarybai gauti daugiau informacijos iš rinkos dalyvių.
20. Tikslinti LR Konkurencijos įstatyme įtvirtintą konkurenciją ribojančio susitarimo sąvoką.
21. Pavesti Konkurencijos tarybai įvertinti prekybos tinklų su tiekėjais sudaromas sutartis ir jų priedus, sąlygas, baudų dydžius, sutarčių nutraukimo sąlygas, rizikos pasidalinimą tarp prekės tiekėjo ir prekybos tinklo. Tikslinti LR Konkurencijos įstatyme įtvirtintą konkurenciją ribojančio susitarimo sąvoką.
22. Pavesti Konkurencijos tarybai nustatyti, kokia reali situacija prekybos plotų nuomos rinkoje. Ar nėra taikomos skirtingos sąlygos ir ribojimai naujai į rinką ateinantiems žaidėjams? Kokia didžiausių rinkos dalyvių įtaka?
23. Peržiūrėti visų kontrolės ir vartotojų teises ginančių institucijų taikomas sankcijas. Jei sankcijos akivaizdžiai neatitinka pažeidimo dydžio, jas didinti. Peržiūrėti jų skyrimo mechanizmą, institucijų nurodymų privalomumą.
24. Didinti Valstybės dalyvavimą probleminėse srityse. Šiuo metu Seime svarstomos valstybės valdomų vaistinių įkūrimas valstybinėse gydymo įstaigose.
25. Valstybinis alkoholio prekybos monopolis.
26. Valstybės valdomos turgavietės ir kiti prekybos plotai, už kuriuos nebūtų renkamos rinkliavos, tačiau siekiama mažesnių kainų.
27. Įpareigoti prekybininkus aiškiau nurodyti svorio vieneto (kilogramo) ar tūrio vieneto (litro), o ne tik prekės vieneto kainą. Įvertinti, kodėl šiuo metu tinkamai neužtikrinamas toks jau galiojančių teisės aktų reikalavimas.
28. Griežtinti atsakomybę už prekybos tinklų vadybininkų sukčiavimą, korupcines veikas, šešėlinius susitarimus ir piktnaudžiavimus. Aktyviau įsitraukti į tokių nusikaltimų ar nusižengimų tyrimą, teikti pagalbą prekybos tinklams, užtikrinti apie tokias veikas pranešusių asmenų ir jų interesų apsaugą.
29. Teikti paramą žemės ūkio ir maisto produkcijos gamintojams, siekiant paskatinti trumpųjų maisto grandinių veiklą.
30. Papildyti LR Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą...

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/agro/agroverslo....d?id=78988773

[Arunasx]

Kitaip nei "pasiruošimu" rinkimams negaliu traktuoti šitos atseit kovos su kainų augimu. Arba acto garinimu žiūrint į kosmosą.
Pvz.: kaip galima įteisinti ES konkurencijos kontekste GPM sugrąžinimą jei perkama "mažose" parduotuvėse. Čia panašiai jau buvo diskutuota viešai dėl vaistinių kiekio apribojimo mieste. Elementarus būdas apeiti - įsteigti n kontroliuojamų įmonių. Ir kaip tai įteisinti, kas yra maža, kas yra valdoma iš kokių Niderlandų ir Seišelių ir t.t. Automatiškai pažeidžiama ES teisė dėl konkurencijos pažeidimų.

[Galys]

Kitaip nei "pasiruošimu" rinkimams negaliu traktuoti šitos atseit kovos su kainų augimu. Arba acto garinimu žiūrint į kosmosą.
Pvz.: kaip galima įteisinti ES konkurencijos kontekste GPM sugrąžinimą jei perkama "mažose" parduotuvėse. Čia panašiai jau buvo diskutuota viešai dėl vaistinių kiekio apribojimo mieste. Elementarus būdas apeiti - įsteigti n kontroliuojamų įmonių. Ir kaip tai įteisinti, kas yra maža, kas yra valdoma iš kokių Niderlandų ir Seišelių ir t.t. Automatiškai pažeidžiama ES teisė dėl konkurencijos pažeidimų.

Įsivaizduoju kokiu kiekiu raudonų kaspinų ir baltų balandžiių buvo apkabinėtas vyriausybės elektroninis laiškas delfiui su šituo "nutekintu" kovos su prekybcentraiais planu.

[Silber418]

Neseniai gyvenau Nyderlanduose, ne sostinės regione. Vidutiniškai, kainos ten didesnės 2-3 kartus, bet kai kurie maisto produktai pigesni.

[andyour]

Neseniai gyvenau Nyderlanduose, ne sostinės regione. Vidutiniškai, kainos ten didesnės 2-3 kartus, bet kai kurie maisto produktai pigesni.

Visos olandiškos daržovės greičiausiai, jei jau čia atveža. Kadangi ten žemė pati brangiausia, tai subsidijos žemės ūkiui kosminio dydžio, gali užsiimti šiuo "verslu".

[Silber418]

Visos olandiškos daržovės greičiausiai, jei jau čia atveža. Kadangi ten žemė pati brangiausia, tai subsidijos žemės ūkiui kosminio dydžio, gali užsiimti šiuo "verslu".

Deja, maisto produktų ir buities prekių asortimentas parduotuvėse nenustebino. Tikėjausi rasti didesnį vietos agrikultūros produkcijos pasirinkimą.

[booraz]

Skaitau aš šitą Viriausibės planą ir ausys linksta. Bandžiau surasti nors vieną gerą mintį, bet niekaip. Na nebent 7 punktas gal ir geras, bet labai lengvai apeinamas, didelėm įmonėm įkurti mažą įmone kelių valandų reikalas ir gali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Kaip tik brangu ten kur mažos parduotuvės, kaimuose, daugiabučio pirmuose aukštuose įsikūrusiuose, lariokuose, bet visuose prekybos centruose, tai kainos normalios. Labai geras pavyzdys yra Nidos Maxima, kol nebuvo Maximos Nidoje, tai kainos mažose parduotuvėlėse buvo du kartus didesnės negu Klaipėdoje, bet atsiradus Maximai situacija pasikeitė į gerąją pusę, nebereikia bulvių vežtis iš Klaipėdos. Tai čia tu gali kurti tų mažų parduotuvėlių daug, bet ekonomine prasme tai nenaudinga vartotojams.

O 29. punktą galėtų tiesiai šviesiai parašyti: Teikti paramą Agrokoncernui ir maisto produkcijos gamintojams.

[andyour]

Kiauliena ES per metus atpigo šeštadaliu

Vidutinė kiaulienos kaina Latvijoje per metus nukrito 14,5 proc., Lietuvoje – 18 proc., Estijoje – 10,2 procento.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujien...1027308?copied

[ttttt]

Jeigu nebus bent minamalios viešos erdvės, tuomet didžiulis nusivylimas ir praktiškai šito kampo užsimezgusios gyvybinės ląstelės sunaikinimas, liks tik perėja masei žmonių ir daugiau nieko.

Dar buvo tokia mintis, kad pastačius ten viešbutį atsirastų instagraminė (gal jau labiau tiktokinė) vieta su tarkim kokiais jacuzzi su vaizdu į po kokių 5-7 metų jau pakankamai įspūdingą NMC kalvą, kas būtų puiki nemokama reklama miestui (pvz Varšuvą per soc. tinklus tik tokiu būdu ir matau, kai kokie draugai ar buvę grupiokai išvaro savaitgaliui atsipalaiduot į SPA dangoraižiuose).

Man tik keista matyti tokias privaciu mokyklu kainas kurios yra net brangesnes negu kur as gyvenu Vakaru Europoje.

Kai Švedijoj su žymiai didesniais atlyginimais labai daug prekių yra pigesnės nei Lietuvoje, tai jau nelabai stebina tokios kainos, nes aišku į ką jos yra orientuotos. Į tokias mokyklas galės patekti tik mega-turčių vaikai ir daroma tai tam, kad nuo pat vaikystės jų bendravimo rate nebūtų visokių ubagų (įprastų šeimų vaikų) ir jų ubagiškų problemų.

Įprastam middle class žmogui (kas kokiam 80-90% Lietuvos jau yra "turtingas"), kuris turi namą ar "kotedžą" kur nors suburbijoj už miesto, tokios kainos yra absoliučiai neadekvačios, nes jis tiesiog leis savo vaiką į Licėjų ar kokią geresnę gimnaziją, o už tuos pinigus paskui galės jam nupirkti butą kur nors Paupy, bet visokiems multimilijoninių įmonių sąvininkams nėra problemų ir sumokėt už mokyklą ir nusipirkti vaikui butą, namą ir ko jis tik užsinorės.

Reikia tiesiog suprasti, kad įprastam middle class lietuvių vaikui tokios mokyklos net nešviečia, nes jo tėvai at very best galės susimokėt už Landsbergio žmonos ir panašias mokyklas, todėl tokių "elitui" skirtų mokyklų kainos gali būti nors ir 30K ar 50K per metus - turtingiausi vistiek noriai mokės ir dar tuo ir didžiuosis.

[Tomas]

Kai Švedijoj su žymiai didesniais atlyginimais labai daug prekių yra pigesnės nei Lietuvoje

Kažkokie ten ledai pilni chemijos. Kas dar?

[ttttt]

Kažkokie ten ledai pilni chemijos. Kas dar?

Čia yra visiškas offtopic (būčiau pats perkėlęs diskusiją į kitą temą, bet nerandu tinkamos), bet labai daug kas, bent jau iš to, ką perku aš. Nuo maisto prekių iki drabužių ir kai kurios technikos (nesakau, kad viskas).

Ypač juokingai atrodo kai pvz ICA gali rasti tų pačių prekių pigiau nei jai priklausančiose Rimi Lietuvoje (kartais net kelis kartus pigiau, kaip pvz tie ledai, kuriuos įsiminėt (kurie beje jau dar pabrango ir jau kainuoja apie 10-12eur), visokios šaldytos picos, tortai, pusfabrikačiai, padažai, sausainiai ir t.t.), arba atvirškčiai Maximai priklausančiose Apoteksgruppen vaistinėse gali rasti tų pačių vaistų pigiau, nei tai pačiai Maximai priklausančiose Eurovaistinėse Lietuvoje Na arba išvis kokiam AboutYou ar Zalando dažnai būna, kad tie patys tos pačios parduotuvės drabužiai kainuoja pigiau kai .lt pakeiti į .se

Vėlgi, nesakau, kad tai yra taikoma viskam, bet jeigu kada nuvažiuosite į Švediją (aišku ne į Stokholmo centrą) kainos parduotuvėse jūs maloniai nustebins (na arba atvikščiai nemaloniai, jeigu lyginti su Lietuvą žinant koks didžiulis yra perkamosios galios skirtumas). Beje, jeigu norėsite pats palyginti kainas online, turėkit omeny, kad Švedijoj skirtingos to pačio tinklo parduotuvės gali turėti skirtingas tų pačių prekių kainas, tad nesirinkite parduotuvių senamiesčiuose, turistinėse vietose, verslo centrų rajonuose ir t.t. kur tos kainos bus žymiai aukštesnės nei kitur.

[Obi-Wan Kenobi]

Vasarą, kiek pamenu, benzinas kainavo Švedijoje apie 2 eur už litrą (kronomis), kai pas mus buvo apie 1,8 eur. O pajamų lygis skiriasi kartais, ne procentais.

[sankauskas]

Vasarą, kiek pamenu, benzinas kainavo Švedijoje apie 2 eur už litrą (kronomis), kai pas mus buvo apie 1,8 eur. O pajamų lygis skiriasi kartais, ne procentais.

Aš tai nesuprantu, koks tikslas tokius vėjus rašinėti, kai bet kas gali per 2 minutes susirasti visus reikiamus duomenis

Kainų skirtumai




Ir, atitinkamai, pajamų lygio skirtumai



"Kartais" pajamos skyrėsi prieš >10 metų. Dabar pajamos skiriasi 38%

[gerietis]

Vasarą, kiek pamenu, benzinas kainavo Švedijoje apie 2 eur už litrą (kronomis), kai pas mus buvo apie 1,8 eur. O pajamų lygis skiriasi kartais, ne procentais.

Aha, ir Tesla kainuoja 1:1 kaip Švedijoje, tik mums dar reikia mokėti 1200 eurų už atvežimą iš Olandijos. Duokit tris kartus pigesnes Teslas, nes nu juk pajamų lygis!

[Gator]

Aš tai nesuprantu, koks tikslas tokius vėjus rašinėti, kai bet kas gali per 2 minutes susirasti visus reikiamus duomenis

Kainų skirtumai




Ir, atitinkamai, pajamų lygio skirtumai



"Kartais" pajamos skyrėsi prieš >10 metų. Dabar pajamos skiriasi 38%

Jis sakė, kad benzinas brangiau, o ne, kad visas prekių krepšelis brangiau.

Jis sakė, kad pajamos (tipiškai - atlyginimai), o ne Gdp pps skiriasi kartais.