Parašė andyour
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Kainos Lietuvoje ir kitur
Collapse
X
-
Parašė andyour Rodyti pranešimą
Čia bet kokio ūkininko paklausk, jis tau pasakys kokios yra supirkimo kainos.
Ar čia irgi pagal tave melas?
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimą
Čia statistika. Tai viena. Antra, mes nežinome, kiek moka pardavėjai (prekybininkai) perdirbėjams. Net ir atmetus mokesčius, prekybininkų dalis galutinėje kainoje yra didžiausia, nors ne jie įdeda didžiasią indėlį į produkto sukūrimą, pradedant nuo žemės ūkio žaliavos, baigiant perdirbimu ir pristatymu į didmeninius prekybininkų sandėlius.Paskutinis taisė andyour; 2018.08.26, 19:53.
Comment
-
Parašė andyour Rodyti pranešimąParduotuvių tinklas iš didelių šildomu elektra angarų ant brangių miesto sklypų kainuoja daug. Logistika taip pat kainuoja, kad tu galėtum šalia namų per 5min nueiti ir per 5min nusipirkti.
Comment
-
Parašė andyour Rodyti pranešimą
Parduotuvių tinklas iš didelių šildomu elektra angarų ant brangių miesto sklypų kainuoja daug. Logistika taip pat kainuoja, kad tu galėtum šalia namų per 5min nueiti ir per 5min nusipirkti. Gi neseniai Rimi dar dirbo nuostolingai. Pats ūkininkas tau pieno pigiau kaip 0.7eur/litras neparduos. Ar ūkininkas šioje vietoje jau irgi patenka į bloguosius prekybininkus?
Ūkininkui šiuo atveju atitenka visa suma, o prekybos ir perdirbimo atveju jis gauna skatikus. Imdamas tokią kainą, ūkininkas stengiasi kompensuoti nuostolius, kuriuos patiria parduodamas perdirbėjui. Aišku, pieno kokybė visai ne ta, kuri jau po perdirbimo. Tai tai irgi kainuoja. Nenori - nepirk. Bet perki natūralų neapdirbtą pieną.Paskutinis taisė Al1; 2018.08.26, 20:49.
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimą
O kas juos verčia statytis miestų centruose? O kas juos verčia šildytis elektra? Kas juos verčia šildytis taip, kad pardavėjos žiemą laksto su trumpom rankovėm, o atėję iš lauko apsirengę žmonės turi prakaituoti... Kas verčia nedaryti langų ir apšvietinėti parduotuvę elektrą ištisą jos darbo laiką? Ir t.t. Veiklos optimizavimui nearti dirvonai. Bet paprasčiau mokėtis skatikus eiliniams darbuotojams, eksploatuoti pastatys, kurie pagal energijos naudojimo efektyvumą yra XX a. pradžios fabrikų lygyje, ir kelti kainas. Bo dar yra ką iš žmonių išspausti...
Ūkininkui šiuo atveju atitenka visa suma, o prekybos ir perdirbimo atveju jis gauna skatikus. Imdamas tokią kainą, ūkininkas stengiasi kompensuoti nuostolius, kuriuos patiria parduodamas perdirbėjui. Aišku, pieno kokybė visai ne ta, kuri jau po perdirbimo. Tai tai irgi kainuoja. Nenori - nepirk. Bet perki natūralų neapdirbtą pieną.
Comment
-
O tu matyt jau esi savininkas ir tave dabartinė situacija tenkina? Arba milijonierius, ir tau nesvarbu, 100 ar 20 eurų išleisti kasdieniams maisto ir buitiniams pirkiniams?
Tau kiek dar kartų reikės aiškinti, kad rinka padalinta ir joks naujas dalyvis į ją be valstybės reguliavimo ir rinkos perdalinimo neateis. Nei su visuomeninės reikmėmis, nei su pelno siekimu. Neaišku?
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąTau kiek dar kartų reikės aiškinti, kad rinka padalinta ir joks naujas dalyvis į ją be valstybės reguliavimo ir rinkos perdalinimo neateis. Nei su visuomeninės reikmėmis, nei su pelno siekimu. Neaišku?
ne pats kokybiškiausias tekstas, bet pradžiai sueis:
Inovacijos griauna visuomenėje įsigalėjusias normas. Šis griovimas gali būti iššūkis rinkos normoms ar netgi jų pakeitimas – griauti galima būdus, kaip kompanijos uždirba pinigus, klientų poreikius ir juos efektyviausiai tenkinančių sprendimų tipai. Griovimo židinius atsirasti skatina klientų problemos.
Septyni pagrindiniai inovacijų šaltiniai pagal Peterį Druckerį:
– Nepasitenkinimas, kai reikalai nesiklosto taip, kaip turėtų pagal tradicinę išmintį;
– Pasenusios pramonės sritys ar procesai, kuriems jau seniai laikas keistis;
– Atradimai, kokios naujos žinios ar gebėjimai, sukuriantys galimybes;
– Gyvenimo būdas arba demografiniai pokyčiai;
– Neviltis, kai verkiant reikia geresnio būdo;
– Netikėta sėkmė ar nesėkmė;
– Pasikeitę požiūriai.
Kas yra griovimas ir kaip tai vyksta?
Clay Christensenas, Harvardo universiteto profesorius kalba apie šiandienos rinkose dažnai atsirandančias „griaunančias inovacijas“, kai rinkos lyderis – visų gerbiamas ir pelningas – yra greitai nustumiamas pigesnio naujoko, siūlančio prastesnį, bet paklausų produktą.
Naujokas dažniausiai būna gerai išnagrinėjęs klientų prioritetus ir radęs būdus, kaip juos realizuoti mažesnėmis sąnaudomis, jis nebando padaryti daugiau nei reikia, kaip linkę elgtis dominuojantys rinkos lyderiai.
Vos tik šis naujokas susiranda nišą kur nors rinkos kamputyje, jis gali įtikinti vis daugiau klientų, kad jo produktas ir jiems tinka. Tokia griūtis gali ištikti bet ką: pradedant sudėtingais duomenų saugojimo įrenginiais, kuriuos „sužlugdo“ mažesni ir pigesni, ir baigiant įvairiausiomis rinkomis, kaip oro linijų bendrovės ir draudimo įmonės.
https://en.wikipedia.org/wiki/Disruptive_innovation
Sėkmės dar kartą. Laukiam.
Comment
-
Kaip ir teisinga, bet tai tik teorija. Kuri su praktika turi mažai ką bendro, ypač tokioje pasakų ir mitų srityje, kaip ekonomika, kai realybė sau, mokslas, sekdamas pėdomis, bando ją aprašyti, tuo tarpu realybė jau būna pasikeitusi, kol tas mokslinis aprašymas tampa pripažintu. Todėl dauguma to, ką sako ekonomistai, nei veikia, nei iš viso egzistuoja realybėje...
Comment
-
Parašė Aleksio Rodyti pranešimąO kodėl Vokietijoje ar Anglijoje (kur žemė kainuoja brangiau, kur darbo jėga kainuoja daug-daug brangiau, kur logistika kainuoja brangiau) kainos dažnai yra tokios pačios arba net mažesnės?
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimą
O kas juos verčia statytis miestų centruose? O kas juos verčia šildytis elektra? Kas juos verčia šildytis taip, kad pardavėjos žiemą laksto su trumpom rankovėm, o atėję iš lauko apsirengę žmonės turi prakaituoti... Kas verčia nedaryti langų ir apšvietinėti parduotuvę elektrą ištisą jos darbo laiką? Ir t.t. Veiklos optimizavimui nearti dirvonai.
Parašė Al1 Rodyti pranešimąŪkininkui šiuo atveju atitenka visa suma, o prekybos ir perdirbimo atveju jis gauna skatikus. Imdamas tokią kainą, ūkininkas stengiasi kompensuoti nuostolius, kuriuos patiria parduodamas perdirbėjui. Aišku, pieno kokybė visai ne ta, kuri jau po perdirbimo. Tai tai irgi kainuoja. Nenori - nepirk. Bet perki natūralų neapdirbtą pieną.Paskutinis taisė andyour; 2018.08.27, 08:26.
Comment
-
Parašė andyour Rodyti pranešimą
Vartotojas verčia, rinkdamasis karštą vasarą kondicionuojamą parduotuvę su dideliu asortimentu.
Parašė andyour Rodyti pranešimąŪkininkai nepatiria nuostolių tiekdami perdirbėjui, Tiesiog tiesiogiai parduodamas produktą, gali papildomai santykinai neblogai uždirbti. Ūkininkai nusipirkę perdirbimo aparatus tampa smulkiais perdirbėjais, gamina grietinę, sviestą. Jeigu pirkėjų būtų daugiau, gal nebereiktų pardavinėti tarpininkams perdirbėjams.
Dar vienas momentas, keliantis kainas - produkcijos grąžinimas tiekėjams, jei pardavėjas jos nesugebėjo parduoti. Pardavėjas neneša jokios atsakomybės dėl to, kiek parduos ir nepatiria žalos, tik tiekėjas. Kuris dar ir už prekybos plotą moka. Štai kur feodalizmas. Galiausiai už viską apmoka pirkėjas.
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimą
O aš rašiau apie žiemą. Galiausiai, atviros vitrinos-šaldytuvai tai ne kondicionavimas ir net ne normalus prekių laikymas, o energijos švaistymas. Ir visa tai prisideda prie kainos.
Parašė Al1 Rodyti pranešimąKokioje paralelinėje visatoje gyveni? Ūkininkai iš viso nenustato kainų, arba parduoda už tiek, kiek moka, arba turi supūdyti, tai, ką užaugino. Kainas diktuoja perdirbėjai, supirkėjai, o dar didesni diktatoriai yra prekybos tinklai. Ir čia nėra jokios laisvos rinkos. Yra klasikinis stipriojo diktatas silpnesniam. Ūkininkai, patys perdirbantys tai, ką užaugino, yra nesąmonė, esant stambiems prekybos tinklams. Nes pastarieji neprasideda su smulkiais tiekėjais. O kitokio būdo realizuoti savo produkciją ūkininkai nelabai ir turi kur. Tik turguje. Žodžiu, užburtas ratas. Būtų normali valdžia valstybėje, nesivadovautų pseudoekonominėmis ideologijomis, tai situacija tiek su žemės ūkiu, tiek ir su prekyba, bei visa grandimi ūkininkas - perdirbėjas - pardavėjas (įskaitant ir kitus šios grandies dalyvius, kurie vienu atveju yra, kitu atveju jų nėra) būtų visai kitokia.
Dar vienas momentas, keliantis kainas - produkcijos grąžinimas tiekėjams, jei pardavėjas jos nesugebėjo parduoti. Pardavėjas neneša jokios atsakomybės dėl to, kiek parduos ir nepatiria žalos, tik tiekėjas. Kuris dar ir už prekybos plotą moka. Štai kur feodalizmas. Galiausiai už viską apmoka pirkėjas.
Vakaruose puikiai egzistuoja specializuotos parduotuvės, bet ten visiškai ne pigiau nei prekybos tinkle. Tiesiog ten daugiau kokybės.Paskutinis taisė andyour; 2018.08.27, 10:26.
Comment
-
Vartotojas perka tai, ką parduoda, ir už tokią kainą, kokia parduoda. Kalbu apie pagrindines prekes. Nes pasirinkimo didelio nėra - tik kito tinklo PC. Kituose tinkluose tas pats. Gal tik kai kurių prekių kainos kiek mažesnės ar didesnės, kitas gamintojas, bet kokybė ir kaina ta pati. Imant bendrai, o ne ieškant "razinų"...
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąVartotojas perka tai, ką parduoda, ir už tokią kainą, kokia parduoda. Kalbu apie pagrindines prekes. Nes pasirinkimo didelio nėra - tik kito tinklo PC. Kituose tinkluose tas pats. Gal tik kai kurių prekių kainos kiek mažesnės ar didesnės, kitas gamintojas, bet kokybė ir kaina ta pati. Imant bendrai, o ne ieškant "razinų"...
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąO daug pirkėjų mėsos skyriuje Maximoje ar IKI tam tikru dienos metu?Paskutinis taisė andyour; 2018.08.27, 19:38.
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąO daug PC tinklų ant kiekvieno kampo? Kartais mažiau nei Lietuvoje. Ištisuose rajonuose nėra tinklinių PC, kai Lietuvoje tokiuose rajonuose veiktų 1-2 PC.Paskutinis taisė andyour; 2018.08.27, 20:22.
Comment
Comment