Kainos Lietuvoje ir kitur

[MAR1US]

Kaip žinodamas prieš savaitę atsakiau kitoje temoje:



Čia citata iš aukščiau minėto jų oficialios svetainės puslapio:


O šiaip - teisybė, Aldi ar Lidl kainos žymiai skiriasi nuo kitų prekybos tinklų. Tarkim, 4 pintos (daugiau nei 2l) 4% riebumo pieno - Aldi kainuoja 1 svarą, tuo tarpu Morrisons - 1,49 svaro. Pramoninių prekių kainos vargu ar labai sužavėtų Lietuvos gyventojus - neretai jos nėra mažos - tačiau kai kurių maisto prekių kaina+kokybė mūsiškiams manau tikrai patiks. Na, tik aišku ne pvz. obuoliai, kurių 6-7 maži obuoliukai (~600 g) kainuoja svarą, ir pan

O ar pieno kaina nuolatinė po svarą ar akcija, nes tam pačiam Morrisons irgi dažnai būna akcija pienui po svarą(4l). Nors kiek pamenu kiaušiniai Lidl ir be akcijų pigiau negu kitur.
Manau, jog jie tiesiog mažesnę kaina sugeba pasiūlyti savo antkainių sąskaita ir mažesnėm sąnaudom negu kiti tinklai.

[John]

O ar skiriasi kainos konkrečiai tokių pat prekių?

Jeigu ne, tada reiškia tiesiog produktai yra prastenės kokybės, todėl pigesni.

Kainos labaiusiai skiriasi skirtingų brand'ų, bet iš esmės tokių pačių prekių (galima paskaityti jų sudėtį, nes ji rašoma visur). Prekių išvaizda ir skonis identiški, todėl apie "blogesnę kokybę" kalbėti reiktų labai atsargiai ir tik turint kažkokios apčiuopiamos informacijos. Kalbame apie vidutinio lygio (mid-range) prekes, kurios iš principo negali smarkiai skirtis, nepriklausomai nuo to, kas jas parduoda. Pigaus (value) segmento kainos gali būti mažesnės ir Tesco, bet tai jau kita kalba, nes Lidl 'value' segmento maisto prekių turbūt nelabai ir rasi.

Yra ir geresnių pavyzdžių. Alus. Grafenwalder (Lidl prekės ženklas) 500ml alaus skardinė kainuoja 85p. Tai 4,8% alc.vol. Pilsner tipo alus, pagamintas iš taip vadinamų tradicinių alaus ingredientų ir su užrašu, kad pagamintas pagal "German Purity Law" (Reinheitsgebot). Skonis panašus į kokio Stella ar Grolsch. Tiesiog normalus ir, sakyčiau, visai neblogas alus. Už panašią kainą Tesco galima nusipirkti Tesco own-brand alaus (tiesa, tik po 4 skardines), kuris, be alaus ingredientų, turi dar ir anglies dioksido (t.y. dirbtinio "gazo") ir karamelės (dažiklio), o skardinės dydis yra ne 500ml, bet 440ml. Na o skonis toks, kokio turbūt nenorėtum gerti nei už dyką. Pigiausias "normalus" alus kainuoja ~30% daugiau. Tai apie "geresnę kokybę" kalbėti kaip ir neišeina, nes alaus atveju yra atvirkščiai - geresnė kokybė kainuoja pigiau.


Kitaip tariant, tos pačios kokybės prekės kainuoja gerokai pigiau. Nebent kažkokiu stebuklingu būdu (kurio nežino Tesco ir dauguma kitų supermarketų), Lidl'as, išvengdamas higienos ir kokybės inspekcijų, sugeba pagaminti to paties segmento prekes, kurios atrodo, kvepai ir teistina vienodai, yra identiškos sudėties, kaip ir kitur, bet yra gerokai pigesnės ir pagal kažkokius neįvardintus kriterijus yra "blogesnės kokybės".

[Marius_vln]

O ar pieno kaina nuolatinė po svarą ar akcija, nes tam pačiam Morrisons irgi dažnai būna akcija pienui po svarą(4l).

Turbūt kalbame ne apie 4l, bet apie 4 pintas?
Taip, Aldi nuolat kaina 1 svaras. O Morrisons - taip, yra ir dabar akcija - pirkt 3 pakuotes po 4 pintas (daugiau nei 2 litrai), ir jos visos kainuos 3 svarus - tik kur tokį kiekį pieno dėt

Galima lygint daugybę produktų, kad ir "duoną" (nors man kažkaip nesiverčia liežuvis tą pripūstinį produktą duona vadint) - lygiai ta pati prekė yra Aldi ar Morrisons labai skirtinga kaina. Nekalbu jau apie kokį nors Sainsbury's, kur net primityvi šaldyta "Margarita" pica (vien bulka ir sūris) kainuoja berods 6 svarus... kosmosas

Beje, grįžtant prie vaisių - sakykim, čia visi prekybos centrai turi taip vadinamus "fairtrade" bananus - kurių vienas kg kainuoja berods 68 pensus, bet kuriuo metų laiku - pas mus panašią kainą gali pamatyti tik per akcijas Na, bet Lietuvoje tarkim obuoliai visuomet žymiai pigesni, ar nektarinai.
Žinoma, čia skaičiuoju primityviai, versdamas kainas pagal banko kursą, o ne pagal tai, kiek žmogus turi dirbti Lietuvoje ir Anglijoje, kad tą patį produktą įsigytų - tuomet situacija būtų laaabai prasta Lietuvos nenaudai.

[vap]

Yra ir geresnių pavyzdžių. Alus. Grafenwalder (Lidl prekės ženklas) 500ml alaus skardinė kainuoja 85p. Tai 4,8% alc.vol. Pilsner tipo alus, pagamintas iš taip vadinamų tradicinių alaus ingredientų ir su užrašu, kad pagamintas pagal "German Purity Law" (Reinheitsgebot). Skonis panašus į kokio Stella ar Grolsch. Tiesiog normalus ir, sakyčiau, visai neblogas alus. Už panašią kainą Tesco galima nusipirkti Tesco own-brand alaus (tiesa, tik po 4 skardines), kuris, be alaus ingredientų, turi dar ir anglies dioksido (t.y. dirbtinio "gazo") ir karamelės (dažiklio), o skardinės dydis yra ne 500ml, bet 440ml. Na o skonis toks, kokio turbūt nenorėtum gerti nei už dyką. Pigiausias "normalus" alus kainuoja ~30% daugiau. Tai apie "geresnę kokybę" kalbėti kaip ir neišeina, nes alaus atveju yra atvirkščiai - geresnė kokybė kainuoja pigiau.

Na faktas, kad Grafenwalder ne visa sudėtis parašyta, nes dirbtinio CO2 ir ten tikrai yra, o karamelės (dažiklio) yra ir Grimbergene ir daugumoje kito alaus, bet kiek domėjausi, tai taip Grafenwalder ne pats prasčiausias pasirinkimas.

[John]

Na faktas, kad Grafenwalder ne visa sudėtis parašyta, nes dirbtinio CO2 ir ten tikrai yra, o karamelės (dažiklio) yra ir Grimbergene ir daugumoje kito alaus, bet kiek domėjausi, tai taip Grafenwalder ne pats prasčiausias pasirinkimas.

Iš kur informacija apie nepilnai rašomą sudėtį? Visada maniau, kad po "ingredients:" rašoma pilna sudėtis?

[index]

Iš kur informacija apie nepilnai rašomą sudėtį? Visada maniau, kad po "ingredients:" rašoma pilna sudėtis?

Kiek žinau, jei alus pasterizuojamas, jame natūralios angliarūgštės nelieka, todėl jį reikia iš naujo užgazuoti. Tik vieni gamintojai jos į alų prileidžia nedaug, todėl to nesijaučia, o kiti užgazuoja kaip limonadą.

Tai ir klausimas ar reikia rašyti tokį ingredientą, kuris produkte būtų ir taip, natūraliai?

[Lettered]

Kainos labaiusiai skiriasi skirtingų brand'ų, bet iš esmės tokių pačių prekių (galima paskaityti jų sudėtį, nes ji rašoma visur). Prekių išvaizda ir skonis identiški, todėl apie "blogesnę kokybę" kalbėti reiktų labai atsargiai ir tik turint kažkokios apčiuopiamos informacijos. Kalbame apie vidutinio lygio (mid-range) prekes, kurios iš principo negali smarkiai skirtis, nepriklausomai nuo to, kas jas parduoda. Pigaus (value) segmento kainos gali būti mažesnės ir Tesco, bet tai jau kita kalba, nes Lidl 'value' segmento maisto prekių turbūt nelabai ir rasi.

Jeigu skirtingi brandai, tuomet nieko keisto, jog ir kainos skiriasi. Pvz. toje pačioje Maximoje tas pats produktas (pagal sudėtį ir skonį galima nesunkiai atskirti) pažymėtas ne originalaus gamintojo brandu, o Maximos (Optima, Favorit) iš kart tampa pigesnis apie trečdalį, nors iš esmės tai yra tie patys produktai parduodami tame pačiame prekybos centre. Jeigu tikėti gandais, jog pvz. mėsos produktams užsideda antkainius iki 2/3, tuomet turi nemažus rezervus žaisti su kainomis ir paklausa.

[Sula]

Būtų masinis didmeninkas, plačiai importuojantis kad ir lenkišką (vokišką, vengrišką, rumūnišką..) produkciją - jau 20-25% pigiau nei Maximos/IKI/RIMI/Norfos treste.

[Lettered]

Būtų masinis didmeninkas, plačiai importuojantis kad ir lenkišką (vokišką, vengrišką, rumūnišką..) produkciją - jau 20-25% pigiau nei Maximos/IKI/RIMI/Norfos treste.

Toje pačioje Maximoje lenkiškas pienas už lietuvišką pigesnis trečdaliu.

[vap]

Iš kur informacija apie nepilnai rašomą sudėtį? Visada maniau, kad po "ingredients:" rašoma pilna sudėtis?

kadangi neturiu tikslios sudėties šio alaus, todėl negaliu teigti, kad 100% taip yra. Bet jei alus pasterizuotas ir jis turi nors kiek "gazo" vadinasi jis prisotintas CO2. Ar tai ingridientas ar ne kitas klausimas.

[MAR1US]

Turbūt kalbame ne apie 4l, bet apie 4 pintas?
Taip, Aldi nuolat kaina 1 svaras. O Morrisons - taip, yra ir dabar akcija - pirkt 3 pakuotes po 4 pintas (daugiau nei 2 litrai), ir jos visos kainuos 3 svarus - tik kur tokį kiekį pieno dėt

Galima lygint daugybę produktų, kad ir "duoną" (nors man kažkaip nesiverčia liežuvis tą pripūstinį produktą duona vadint) - lygiai ta pati prekė yra Aldi ar Morrisons labai skirtinga kaina. Nekalbu jau apie kokį nors Sainsbury's, kur net primityvi šaldyta "Margarita" pica (vien bulka ir sūris) kainuoja berods 6 svarus... kosmosas

Beje, grįžtant prie vaisių - sakykim, čia visi prekybos centrai turi taip vadinamus "fairtrade" bananus - kurių vienas kg kainuoja berods 68 pensus, bet kuriuo metų laiku - pas mus panašią kainą gali pamatyti tik per akcijas Na, bet Lietuvoje tarkim obuoliai visuomet žymiai pigesni, ar nektarinai.
Žinoma, čia skaičiuoju primityviai, versdamas kainas pagal banko kursą, o ne pagal tai, kiek žmogus turi dirbti Lietuvoje ir Anglijoje, kad tą patį produktą įsigytų - tuomet situacija būtų laaabai prasta Lietuvos nenaudai.

Tikrai taip, 4 pintos, ne litrai. Bet Morrisosns būna akcija būtent vienai pakuotei, jog kainuoja svarą, o tai pirk tris pakuotes už tris svarus tai ten jau nuolatinė akcija . O tokius kiekius geria apsivaikavusios šeimos su 5 vaikais

Pagalvojau, jog kainas mažesnės gali būti dar ir dėl svaro euro kurso, nes gi daug produktų pagaminti yra Vokietijoje, panašiai gaunasi kai mums apsimokiau pirkti lenkiškus produktus dėl palankaus zloto kurso lito atžvilgiu.

O kai yra su pvz. mėsos kainomis Lidl, Aldi - pigiau nei kituose tinkluose?

[sleader]

Tikrai taip, 4 pintos, ne litrai. Bet Morrisosns būna akcija būtent vienai pakuotei, jog kainuoja svarą, o tai pirk tris pakuotes už tris svarus tai ten jau nuolatinė akcija . O tokius kiekius geria apsivaikavusios šeimos su 5 vaikais

Tos akcijos, kad kuo daugiau perki - tuo pigiau, yra pagrindinis dalykas kurio galima pasigesti Lietuvoje Pas mus ne retu atveju pirkti mažą kiekį labiau apsimoka, nei didelį vienoje pakuotėje

[pauliaK]

Labai daug susideda į efektyvumą ir bendrą paslaugų spektrą. Natūralu, kad palyginti maži ir maksimaliai efektyviai dirbantys lidl/aldi sugeba pasiūlyti gerokai mažesnę kainą, tai iš principo ir yra esminė priežastis rinktis juos. Dideli žaidėjai, dažniausiai save pozicionuojantys kaip vidutinio arba aukštesnio lygio supermarketai siūlo nepalyginamai platesnį spektrą prekių ir paslaugų, kas kainuoja.

Daugelis Jūsų matyt net neįsivaizduojat kiek normaliai funkcionuojantis supermarketas savo prekių tiesiog išmeta lauk. Siūlyti didelį greit gendančių maisto produktų pasirinkimą yra nemažos sąnaudos ir tai savaime didina bendrą prekių savikainą. Visokie darbuotojai, kurie dirba prie atskirų prekystalių, kaip kad šviežia žuvis, salotos ar tiesiog kokių nors užkandžių/gėrimų bariuke viduje taip pat yra papildomos sąnaudos ir efektyvumo neprideda, tačiau vietą daro patrauklesne apsipirkti dėl papildomų paslaugų/pramogų. Tokie kasdien visų perkami maišto produktai kaip pienas, kiaušinai ar duona, neretai būna pardavinėjami už savikainą (ne Lietuvoje), kad pritraukti klientą ir padėti formuoti nebrangios apsipirkti vietos įvaizdį.

Kalbant apie prekių ženklus ir jų asociacijas su kokybe, šitam reikalui didieji gamintojai meta didžiulius pinigus, tam jog klientas suvoktų tam tikrą prekę kaip kokybės etaloną ir sutiktų mokėti daugiau už tai, nors tai ir nebūtinai tiesa. Daugelio 'gerų' prekės ženklų didelę savikainos dalį sudaro reklama, įmantri pakuotė ir papildomi pozicionavimo sprendimai, tokie kaip geriausių lentynų išsipirkimas prekybos centruose (taip daugelis prekybos centrų pardavinėja lentynų plotą). Taip pat visokios 'nuolaidos' kuomet gaminiai yra dirbtinai įkainojami brangiau, tam kad sukelti didesnį wow efektą padarius 'didelę' nuolaidą ir taip vos ne valdant kada ir kokį kiekį tam tikros produkcijos parduoti. Vartotojų reakciją prognozuoti ir sekti ypatingai lengva visokių 'nuolaidų' ir lojalumo kortelių pagalba, kuomet vartotojai patys dažniausiai to nesuprasdami labai tiksliai nurodo kokiomis aplinkybėmis, ką, kada, kokiu kiekiu ir prie kokios kainos arba kokiu kainų skirtumu lyginant su konkuruojančiomis prekėmis perka tiriamą preke. Žinant visą šia informaciją belieka skaičius sustatyti į formulę ir apsiskaičiuoti maksimalų galimą pelną :-).

Viiiisa tai susideda į bendrus kaštus, kurie kas be ko yra gerokai didesni nei efektyviai veikiančių lidl/aldi, kurie viso to neturi, produktų pasirinkimas dažniausiai yra gana ribotas, ypač vaisių/daržoviū ar mėsos gaminių, todėl nesunku sekti jų kiekius, vartotojas nesirenka iš galybės variantų, dažniausiai turi du - tris, kaip jau buvo anksčiau pastebėta nedidelis darbuotojų skaičius, kurie dažniausiai būna universalūs ir gali daryti bet ką, pradedant prekių priėmimu, salės papildymu ir darbu kasos aparatu.

Vienu žodžiu, nereikia galvoti, kad produkcija yra prastenė tik todėl, kad ji kainuoja mažiau. Kaina yra toli gražu ne viskas. Čia kaip ir su kokiu visiems puikiai žinomu Ryanair, jei moki mažiau už bilietą, nereiškia kad tavo šansai pasiekti kelionės tikslą yra mažesni :-).

[index]

Tokie kasdien visų perkami maišto produktai kaip pienas, kiaušinai ar duona, neretai būna pardavinėjami už savikainą (ne Lietuvoje), kad pritraukti klientą ir padėti formuoti nebrangios apsipirkti vietos įvaizdį.

Kiek žinau, šiuo tikslu mūsų prekybos centrai šviežią mėsą dažnai parduoda netgi nuostolingai.

[c2h5oh]

Tai aš suprantu. Jie dažnai (bet ne visada) įsukuria ne tokiose "prestižinėse" ar "patogiose" vietose, parduoda (bent jau UK) niekam nežinomų vokiškų ar kitokių užsienietiškų brand'ų prekes (arba savo own-brand prekes), prekybos salėje negroja muzikos (juk tai irgi kainuoja, nors ir nedaug).

Kita vertus, pastebėjau, kad Lidl'uose dažnai būna švariau, nei tuose pačiuose Tescuose, retai būna tuščių lentynų ("out of stock"), kas yra kasdienybė "normaliuose" supermarketuose.

Nepaisant visko, sunku suvokti, kad tos pačios kasdieninės prekės gali kainuoti taip smarkiai pigiau.

Na tai pirmai pradžiai - tokie elementarūs, bendro pobūdžio dalykai:

* paprastesnės parduotuvės - viskas tiesiog sukrauta dėžėm ir padėklais.
* mažiau darbuotojų
* mažesnis asortimentas. Kuo daugiau tos pačios prekės rūšių turi - tuo didesnės išlaidos (daugiau darbo su tiekėjais, daugiau atsargų ir įšaldytų lėšų, daugiau nuostolių dėl pasibaigusio galiojimo)
* mažas gendančių produktų asortimentas. Brangesnės parduotuvės ir pigios (Aldi, Norfos ir pan) skirtumas gerai matosi daržovių skyriuje. O kokio šviežios žuvies skyriaus gali ir išvis nebūti.

O dėl "skonis vienodas" - tai čia individualus reikalas. Kažkam ir "Aldi" kava skani.

[John]

Labai daug susideda į efektyvumą ir bendrą paslaugų spektrą. Natūralu, kad palyginti maži ir maksimaliai efektyviai dirbantys lidl/aldi sugeba pasiūlyti gerokai mažesnę kainą, tai iš principo ir yra esminė priežastis rinktis juos. Dideli žaidėjai, dažniausiai save pozicionuojantys kaip vidutinio arba aukštesnio lygio supermarketai siūlo nepalyginamai platesnį spektrą prekių ir paslaugų, kas kainuoja.

Daugelis Jūsų matyt net neįsivaizduojat kiek normaliai funkcionuojantis supermarketas savo prekių tiesiog išmeta lauk. Siūlyti didelį greit gendančių maisto produktų pasirinkimą yra nemažos sąnaudos ir tai savaime didina bendrą prekių savikainą. Visokie darbuotojai, kurie dirba prie atskirų prekystalių, kaip kad šviežia žuvis, salotos ar tiesiog kokių nors užkandžių/gėrimų bariuke viduje taip pat yra papildomos sąnaudos ir efektyvumo neprideda, tačiau vietą daro patrauklesne apsipirkti dėl papildomų paslaugų/pramogų. Tokie kasdien visų perkami maišto produktai kaip pienas, kiaušinai ar duona, neretai būna pardavinėjami už savikainą (ne Lietuvoje), kad pritraukti klientą ir padėti formuoti nebrangios apsipirkti vietos įvaizdį.

Kalbant apie prekių ženklus ir jų asociacijas su kokybe, šitam reikalui didieji gamintojai meta didžiulius pinigus, tam jog klientas suvoktų tam tikrą prekę kaip kokybės etaloną ir sutiktų mokėti daugiau už tai, nors tai ir nebūtinai tiesa. Daugelio 'gerų' prekės ženklų didelę savikainos dalį sudaro reklama, įmantri pakuotė ir papildomi pozicionavimo sprendimai, tokie kaip geriausių lentynų išsipirkimas prekybos centruose (taip daugelis prekybos centrų pardavinėja lentynų plotą). Taip pat visokios 'nuolaidos' kuomet gaminiai yra dirbtinai įkainojami brangiau, tam kad sukelti didesnį wow efektą padarius 'didelę' nuolaidą ir taip vos ne valdant kada ir kokį kiekį tam tikros produkcijos parduoti. Vartotojų reakciją prognozuoti ir sekti ypatingai lengva visokių 'nuolaidų' ir lojalumo kortelių pagalba, kuomet vartotojai patys dažniausiai to nesuprasdami labai tiksliai nurodo kokiomis aplinkybėmis, ką, kada, kokiu kiekiu ir prie kokios kainos arba kokiu kainų skirtumu lyginant su konkuruojančiomis prekėmis perka tiriamą preke. Žinant visą šia informaciją belieka skaičius sustatyti į formulę ir apsiskaičiuoti maksimalų galimą pelną :-).

Viiiisa tai susideda į bendrus kaštus, kurie kas be ko yra gerokai didesni nei efektyviai veikiančių lidl/aldi, kurie viso to neturi, produktų pasirinkimas dažniausiai yra gana ribotas, ypač vaisių/daržoviū ar mėsos gaminių, todėl nesunku sekti jų kiekius, vartotojas nesirenka iš galybės variantų, dažniausiai turi du - tris, kaip jau buvo anksčiau pastebėta nedidelis darbuotojų skaičius, kurie dažniausiai būna universalūs ir gali daryti bet ką, pradedant prekių priėmimu, salės papildymu ir darbu kasos aparatu.

Vienu žodžiu, nereikia galvoti, kad produkcija yra prastenė tik todėl, kad ji kainuoja mažiau. Kaina yra toli gražu ne viskas. Čia kaip ir su kokiu visiems puikiai žinomu Ryanair, jei moki mažiau už bilietą, nereiškia kad tavo šansai pasiekti kelionės tikslą yra mažesni :-).

Turbūt kad infornaryviausias ir geriausias postas šia tema.

[John]

Na tai pirmai pradžiai - tokie elementarūs, bendro pobūdžio dalykai:

* paprastesnės parduotuvės - viskas tiesiog sukrauta dėžėm ir padėklais.
* mažiau darbuotojų
* mažesnis asortimentas. Kuo daugiau tos pačios prekės rūšių turi - tuo didesnės išlaidos (daugiau darbo su tiekėjais, daugiau atsargų ir įšaldytų lėšų, daugiau nuostolių dėl pasibaigusio galiojimo)
* mažas gendančių produktų asortimentas. Brangesnės parduotuvės ir pigios (Aldi, Norfos ir pan) skirtumas gerai matosi daržovių skyriuje. O kokio šviežios žuvies skyriaus gali ir išvis nebūti.

O dėl "skonis vienodas" - tai čia individualus reikalas. Kažkam ir "Aldi" kava skani.

Vienodas skonis testavimo pagrindu 1:1. Tai nebūtinai reiškia, kad labai skanu (būna skaniau), bet tik tai, kad skonis yra vienodas.

[vytauc]

Jonai, dar vienas labai svarbus momentas - labai didelę dalį Lidl apyvartos sudaro "Private label" prekės. Pagal sudėtį jos gali būti identiškos brand'inėms, bet jų kainos pjūvyje nėra marketinginės sudedamosios.

[John]

Jonai, dar vienas labai svarbus momentas - labai didelę dalį Lidl apyvartos sudaro "Private label" prekės. Pagal sudėtį jos gali būti identiškos brand'inėms, bet jų kainos pjūvyje nėra marketinginės sudedamosios.

Be abejo. Own brand maržos paprastai būna labai didelės. Nors Tesco own brand irgi labai gerai išvystytas. Praktiškai visi Tesco own brand gaminiai yra žymiai brangesni, nei Lidl. O kartais brangesni net ir už brandinius produktus tame pačiame Tesco. Jie daug investavo į savo prekės ženklą. Nors dabar jiems turėjo smarkiai kirsti arklienos skandalas, kas rodo, kad realiai jų kokybės kontrolė yra abejotino lygio.

[Lettered]

Kiek žinau, šiuo tikslu mūsų prekybos centrai šviežią mėsą dažnai parduoda netgi nuostolingai.

Jeigu galutinės mėsos kainos (be PVM) 20-30% sudaro prekybos centrų dalis, tai kaip gali būti prekyba nuostolinga? Netgi turguje kai kurie sugeba neblogai uždirbti dar pigiau mėsą pardavinėdami, o pas kokią nors Maximą, kuri turi didelę rinkos dalį ir dideliais kiekiais parduodant/perkant realiai savikaina turėtų dar mažesnė būti, beto ir gamintojus paspausti turi daugiau svertų.