Bekeliaujant po svetimas šalis ne vienam tenka ir pabendrauti su kaimyninių tautų atstovais. Apie kaimynines tautas paprastai yra susikūrę stereotipų - kuo artimesnė tauta, tuo daugiau.
Įdomu būtų šioje temoje pasidalinti bendravimo su latviais įspūdžiais.
Temą sukurti paskatino labai gražus Alvydo Butkaus straipsnis.
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/...hp?id=15043656
Beje, šiandien - Latvijos Nepriklausomybės diena.
Sveikinimai latviams ir visiems, susijusiems su Latvija
Įdomu būtų šioje temoje pasidalinti bendravimo su latviais įspūdžiais.
Temą sukurti paskatino labai gražus Alvydo Butkaus straipsnis.
Lietuva ir Latvija: laikas atsisakyti senųjų stereotipų
Alvydas Butkus, www.DELFI.lt
2007 lapkričio mėn. 18 d. 00:02
Čia nebus kalbama apie tai, kaip gražiai draugauja abi mūsų šalys ir tautos, bet atvirkščiai – kalbėsiu apie tuos atvejus, kai tarp mūsų randasi nesusipratimų, kurie, natūralu, yra mūsų solidarumo griovėjai bei papildomas ginklas nedraugams.
Supratimo sunkumų tarp dviejų tautų gali rastis dėl keleto priežasčių. Iš jų svarbiausios yra keturios:
kalbos barjeras,
informacijos stoka,
tautiniai stereotipai ir
skirtinga tų pačių istorijos faktų interpretacija.
Apie kalbos barjerą tarp lietuvių ir latvių nėra ko kalbėti – jo niekada ir nebuvo.
(...)
Paradoksalu, bet informacijos trūkumas vis dėlto egzistuoja (...) Esame vieninteliai kaimynai, nematantys vieni kitų televizijos – net žinių santraukų.
(...)
Tautiniams stereotipams irgi tenka savas vaidmuo. Tie stereotipai susiformavę per šimtmečius ir nėra vienpusiški. Mes juos vis prisimenam priklausomai nuo situacijos. Kai reikia solidarumo, akcentuojami pozityvieji stereotipai – vienintelės išlikusios baltų tautos su archajiškiausiomis dabartinėmis indoeuropiečių kalbomis ir unikalia etnokultūra, Antrojo pasaulinio karo bei sovietizmo aukos ir t.t.
(...) Tačiau situacijai pakvipus konkurencija, prisimenami negatyvieji stereotipai.
(...)
Eurovizijos balsavimo rezultatų paskelbimas iš Latvijos, palydėtas žodžiu "braliukas", davė daugiau, nei visų metų Latvijos diplomatų darbas, kuriant pozityvų savo šalies įvaizdį Lietuvoje.
(...)
Vienas kitas nesantaikos obuoliukas pasitaiko ir interpretuojant mūsų bendros istorijos įvykius. Tiek Latvijos spaudoje, tiek interneto forumuose vis dar paeskaluojamas Palangos istorinės priklausomybės klausimas – pasirodo samprotavimų, kad Palangos pajūris esąs „atiduotas” ar net „dovanotas” Lietuvai 1921 m.
Mūsų laikų diplomatiniai ginčai ir nesusipratimai
Garsiai įvardyti nesusipratimai pasirodė praėjusio amžiaus 10 dešimtmečio pabaigoje, kai Lietuva prie Šventosios pradėjo statyti Būtingės naftos terminalą. Būtent tada pasipylė argumentai, kad ten esanti istorinė latvių žemė, kadaise dovanota Lietuvai. Po to sekė jau pagrįsti ekologiniai ir techniniai motyvai, kuriuos savo ruožtu Lietuvos pusė visiškai ignoravo, kontrargumentuodama, kad Latvija paprasčiausiai bijanti Būtingės konkurencijos su Ventspiliu. Pati Lietuva akcentavo terminalo būtinybę, prisimindama blokadą iš Rusijos pusės 1990 m. Istorija parodė, kad teisios buvo abi šalys.
(...)
Lietuvos ir Latvijos santykius laikinai aptemdydavę kiaulienos, kiaušinių, sūrelių, pieno, degtukų ir kiti prekybininkų kariukai.
(...)
Dviem paskutiniesiems plačiau žinomiems nesusipratimams nėra nė metų. Per NATO samitą Rygoje, kai buvo dirbtinai priverta ES vidinė siena tarp Lietuvos ir Latvijos, krito į akis latvių pareigūnų argumentų įvairovė ir paviršutiniškumas: kamščiai Latvijos pasienyje su Rusija, blogi Latvijos keliai, NATO samitas (nors mašinos daugiausia laikytos Latgalos pusėje) ir kt.
(...)
Antrasis nesusipratimas buvo Lietuvos prezidento išdėstyti „pamokymai“ Latvijai ir Estijai, kaip jos turėtų elgtis su savo nepiliečiais. Interviu radijui „Echo Moskvi“ Lietuvos prezidentas leidęs sau neatsargiai pasakyti, kad Lietuva galėtų būti pavyzdys šiaurės kaimynėms pilietybės klausimu, nutylėjęs, kad buvusiųjų sovietinių migrantų disproporcija Latvijoje ir Lietuvoje yra milžiniška.
Alvydas Butkus, www.DELFI.lt
2007 lapkričio mėn. 18 d. 00:02
Čia nebus kalbama apie tai, kaip gražiai draugauja abi mūsų šalys ir tautos, bet atvirkščiai – kalbėsiu apie tuos atvejus, kai tarp mūsų randasi nesusipratimų, kurie, natūralu, yra mūsų solidarumo griovėjai bei papildomas ginklas nedraugams.
Supratimo sunkumų tarp dviejų tautų gali rastis dėl keleto priežasčių. Iš jų svarbiausios yra keturios:
kalbos barjeras,
informacijos stoka,
tautiniai stereotipai ir
skirtinga tų pačių istorijos faktų interpretacija.
Apie kalbos barjerą tarp lietuvių ir latvių nėra ko kalbėti – jo niekada ir nebuvo.
(...)
Paradoksalu, bet informacijos trūkumas vis dėlto egzistuoja (...) Esame vieninteliai kaimynai, nematantys vieni kitų televizijos – net žinių santraukų.
(...)
Tautiniams stereotipams irgi tenka savas vaidmuo. Tie stereotipai susiformavę per šimtmečius ir nėra vienpusiški. Mes juos vis prisimenam priklausomai nuo situacijos. Kai reikia solidarumo, akcentuojami pozityvieji stereotipai – vienintelės išlikusios baltų tautos su archajiškiausiomis dabartinėmis indoeuropiečių kalbomis ir unikalia etnokultūra, Antrojo pasaulinio karo bei sovietizmo aukos ir t.t.
(...) Tačiau situacijai pakvipus konkurencija, prisimenami negatyvieji stereotipai.
(...)
Eurovizijos balsavimo rezultatų paskelbimas iš Latvijos, palydėtas žodžiu "braliukas", davė daugiau, nei visų metų Latvijos diplomatų darbas, kuriant pozityvų savo šalies įvaizdį Lietuvoje.
(...)
Vienas kitas nesantaikos obuoliukas pasitaiko ir interpretuojant mūsų bendros istorijos įvykius. Tiek Latvijos spaudoje, tiek interneto forumuose vis dar paeskaluojamas Palangos istorinės priklausomybės klausimas – pasirodo samprotavimų, kad Palangos pajūris esąs „atiduotas” ar net „dovanotas” Lietuvai 1921 m.
Mūsų laikų diplomatiniai ginčai ir nesusipratimai
Garsiai įvardyti nesusipratimai pasirodė praėjusio amžiaus 10 dešimtmečio pabaigoje, kai Lietuva prie Šventosios pradėjo statyti Būtingės naftos terminalą. Būtent tada pasipylė argumentai, kad ten esanti istorinė latvių žemė, kadaise dovanota Lietuvai. Po to sekė jau pagrįsti ekologiniai ir techniniai motyvai, kuriuos savo ruožtu Lietuvos pusė visiškai ignoravo, kontrargumentuodama, kad Latvija paprasčiausiai bijanti Būtingės konkurencijos su Ventspiliu. Pati Lietuva akcentavo terminalo būtinybę, prisimindama blokadą iš Rusijos pusės 1990 m. Istorija parodė, kad teisios buvo abi šalys.
(...)
Lietuvos ir Latvijos santykius laikinai aptemdydavę kiaulienos, kiaušinių, sūrelių, pieno, degtukų ir kiti prekybininkų kariukai.
(...)
Dviem paskutiniesiems plačiau žinomiems nesusipratimams nėra nė metų. Per NATO samitą Rygoje, kai buvo dirbtinai priverta ES vidinė siena tarp Lietuvos ir Latvijos, krito į akis latvių pareigūnų argumentų įvairovė ir paviršutiniškumas: kamščiai Latvijos pasienyje su Rusija, blogi Latvijos keliai, NATO samitas (nors mašinos daugiausia laikytos Latgalos pusėje) ir kt.
(...)
Antrasis nesusipratimas buvo Lietuvos prezidento išdėstyti „pamokymai“ Latvijai ir Estijai, kaip jos turėtų elgtis su savo nepiliečiais. Interviu radijui „Echo Moskvi“ Lietuvos prezidentas leidęs sau neatsargiai pasakyti, kad Lietuva galėtų būti pavyzdys šiaurės kaimynėms pilietybės klausimu, nutylėjęs, kad buvusiųjų sovietinių migrantų disproporcija Latvijoje ir Lietuvoje yra milžiniška.
Beje, šiandien - Latvijos Nepriklausomybės diena.
Sveikinimai latviams ir visiems, susijusiems su Latvija
Comment