Lzinios.lt 2018 08 13
Lietuviai ir latviai – pusbroliai iš skirtingų pasaulių
Lietuviai ir latviai – pusbroliai iš skirtingų pasaulių
Latviai – vieninteliai mums likę giminaičiai baltai, tačiau romantiškoji baltų vienybė ir šiandien yra veik tokia pati menama, kaip ir viduramžiais. Livonijos valstybėje latviams teko visiškai kitas raidos kelias, nei lietuviams ir jau prisijungus Livoniją XVI amžiuje, skirtumai tarp lietuvių ir latvių tapo tokie ryškūs, kad mes atstovavome visiškai skirtingas kultūras
LDK kaimynystėje įsikūrusios Livonijos istorija tūlam lietuviui asocijuojasi pirmiausiai su karais ir pasipriešinimu kryžiuočiams. Rečiau pasidomime kokia tai buvo visuomenė ir kaip ji keitėsi.
Iš arčiau pažvelgti į Livonijos ir jos žmonių gyvenimą LŽ padėjo istorikas daktaras Ernestas Vasiliauskas: (...)
– Minėjote, kad XV amžiuje visuomenės sankloda Livonijoje pergyveno panašius pokyčius kaip ir Lietuvoje. Kuo tuomet lietuviška visuomenė skyrėsi nuo livoniškosios?
– Vienas didžiausių skirtumų – miestų tinklo kūrimasis Livonijoje. Taip pat galima pažymėti, kad Livonijos visuomenė vadovavosi visiškai kitokia – vokiška – teisės sistema. Materialiosios kultūros atžvilgiu lietuviai taip pat skyrėsi nuo kaimynų Livonijoje. Archeologų radiniai rodo, kad dabartinė Latvija ir Estija šiuo atžvilgiu pateko į Vakarų Europos kultūrinį arealą, o Lietuva – į Vidurio Europos. (...) Latvijos teritorijoje formavosi pilių tinklas, jų iš viso buvo apie 100. Pilys taip pat buvo savotiški nedideli centrai, prie kurių kūrėsi amatininkai ir augo miesteliai.
(...)
– Ne paslaptis, kad XX amžiaus pradžioje nemaža latvių inteligentijos dalis į lietuvius žiūrėjo iš aukšto, kaip į žemesnės kultūros atstovus, o kai kurie net prognozavo, kad ilgainiui Lietuva savo noru prisijungs prieš esą aukštesniosios latvių kultūros. Iš kur pas latvius radosi toks požiūris?
– Jis atsirado XIX amžiuje, vykstant tautiniam Naujalatvių judėjimui. Gana radikalių pažiūrų judėjimas iš tiesų brandino „Didžiosios Latvijos“ idėją, o Lietuva turėjo tapti jos dalimi. Toks požiūris iš aukšto Latvijoje išliko iki pat 1940 metų.
https://www.lzinios.lt/lzinios/Istor...asauliu/270502
LDK kaimynystėje įsikūrusios Livonijos istorija tūlam lietuviui asocijuojasi pirmiausiai su karais ir pasipriešinimu kryžiuočiams. Rečiau pasidomime kokia tai buvo visuomenė ir kaip ji keitėsi.
Iš arčiau pažvelgti į Livonijos ir jos žmonių gyvenimą LŽ padėjo istorikas daktaras Ernestas Vasiliauskas: (...)
– Minėjote, kad XV amžiuje visuomenės sankloda Livonijoje pergyveno panašius pokyčius kaip ir Lietuvoje. Kuo tuomet lietuviška visuomenė skyrėsi nuo livoniškosios?
– Vienas didžiausių skirtumų – miestų tinklo kūrimasis Livonijoje. Taip pat galima pažymėti, kad Livonijos visuomenė vadovavosi visiškai kitokia – vokiška – teisės sistema. Materialiosios kultūros atžvilgiu lietuviai taip pat skyrėsi nuo kaimynų Livonijoje. Archeologų radiniai rodo, kad dabartinė Latvija ir Estija šiuo atžvilgiu pateko į Vakarų Europos kultūrinį arealą, o Lietuva – į Vidurio Europos. (...) Latvijos teritorijoje formavosi pilių tinklas, jų iš viso buvo apie 100. Pilys taip pat buvo savotiški nedideli centrai, prie kurių kūrėsi amatininkai ir augo miesteliai.
(...)
– Ne paslaptis, kad XX amžiaus pradžioje nemaža latvių inteligentijos dalis į lietuvius žiūrėjo iš aukšto, kaip į žemesnės kultūros atstovus, o kai kurie net prognozavo, kad ilgainiui Lietuva savo noru prisijungs prieš esą aukštesniosios latvių kultūros. Iš kur pas latvius radosi toks požiūris?
– Jis atsirado XIX amžiuje, vykstant tautiniam Naujalatvių judėjimui. Gana radikalių pažiūrų judėjimas iš tiesų brandino „Didžiosios Latvijos“ idėją, o Lietuva turėjo tapti jos dalimi. Toks požiūris iš aukšto Latvijoje išliko iki pat 1940 metų.
https://www.lzinios.lt/lzinios/Istor...asauliu/270502
Comment