Smulkusis verslas

[somis]

Arba tiesiog užtektų šiek tiek padėti smulkiesiems prekybininkams. Tarkime sukurti daugiau vietų turguose, mažiau dokumentų prašyti iš jų, rečiau tikrinti smulkiųjų prekiautojų dokumentus.
Taip susikurtų natūrali konkurencija. O kai konkurentų daug - prekybos centrai tiesiog negalėtų užsikelti labai didelio antkainio, nes pas juos niekas nebepirktų.
Juk būtent dėl smulkiųjų prekybininkų spaudimo ir nebeliko konkurencijos.

Jei kam įdomu, tai situacija Kaune, pvz su 25mečio turgumi.
Dar ilgai prieš atsirandant daugeliui prekybos centrų, čia smulkūs prekiautojai buvo susikūrę pusiau legalų turgų. Beveik niekam jis netrugdė. Daugelis žmonių čia įsigydavo pieno, daržovių, kaimiškos mėsos. Žodžiu visi buvo patenkinti.
Tuomet prekybos centrai suprato, kad pieno ir daržovių pardavimo apimtys yra mažos. Prispaudė vienais ar kitais metodais valdininkus, o šie policininkus, kad, matai, čia yra gatvė, ir čia prekiauti kaimo bobutėms su trim litrais mėlynių yra draudžiama. Netgi patys policininkai, vaikantys prekeivius, sakydavo, kad nieko negali padaryti, kad čia jiems iš viršaus taip paliepta.
Kadangi tie policininkai paprasti nelabai ir stengėsi vaikyti prekybininkus, tai buvo atsiūsta ir kažkokių aukštesnių pareigūnų. Anie jau kurį laiką vaikščiodavo su visokiom filmavimo kamerom, ir, aišku, jau baudos prekiaujantiems siekdavo ne tik po 5lt
Dabar tas didysis turgus išnyko, liko tik keli neleagalūs prekeiviai, ir daug pirkėjų, kurie stotų savo kūnu, kad tik tuos prekeivius su pigiu pienu ir pigia mėsa, apsaugotų.
Deja, daugelis žmonių tingi ieškoti, tingi anksti atsikelti, tingi ilgoje eilėje prie pieno ir mėsos prastovėti, ir apsipirkinėja prekybos centruose, kur pienas tris kartus brangesnis, mėsa du kart brangesnė ir tt.

P.S. atsiprašau,kad pusiau ne į temą.

[Aš]

Tarkime sukurti daugiau vietų turguose, mažiau dokumentų prašyti iš jų, rečiau tikrinti smulkiųjų prekiautojų dokumentus.

Čia išvis neverta komentaro nesąmonė.

Jei kam įdomu, tai situacija Kaune, pvz su 25mečio turgumi.
Dar ilgai prieš atsirandant daugeliui prekybos centrų, čia smulkūs prekiautojai buvo susikūrę pusiau legalų turgų. Beveik niekam jis netrugdė. Daugelis žmonių čia įsigydavo pieno, daržovių, kaimiškos mėsos. Žodžiu visi buvo patenkinti.
Tuomet prekybos centrai suprato, kad pieno ir daržovių pardavimo apimtys yra mažos. Prispaudė vienais ar kitais metodais valdininkus, o šie policininkus, kad, matai, čia yra gatvė, ir čia prekiauti kaimo bobutėms su trim litrais mėlynių yra draudžiama. Netgi patys policininkai, vaikantys prekeivius, sakydavo, kad nieko negali padaryti, kad čia jiems iš viršaus taip paliepta.

Tai, kad veikia tas valkatynas (turgus). Jį reikia arba iš pagrindų keist (sukurt normalią prekybos erdvę), arba naikint.

Kadangi tie policininkai paprasti nelabai ir stengėsi vaikyti prekybininkus, tai buvo atsiūsta ir kažkokių aukštesnių pareigūnų. Anie jau kurį laiką vaikščiodavo su visokiom filmavimo kamerom, ir, aišku, jau baudos prekiaujantiems siekdavo ne tik po 5lt

Mokesčiai privalo būt mokami preciziškai. To nedarantys patys pažeidžia konkurencijos sąlygas bei kenkia miestui finansiškai. Tokių subjektų veikla turi būt baudžiama ir, jei tai nepadeda, stabdoma.

Beje, įvairi apskaita reikalinga ne vien dėl mokesčių. To reikia ir veiklos (platinamų prekių) legalumui, kokybei užtikrinti ir t.t..

Dabar tas didysis turgus išnyko, liko tik keli neleagalūs prekeiviai, ir daug pirkėjų, kurie stotų savo kūnu, kad tik tuos prekeivius su pigiu pienu ir pigia mėsa, apsaugotų.
Deja, daugelis žmonių tingi ieškoti, tingi anksti atsikelti, tingi ilgoje eilėje prie pieno ir mėsos prastovėti, ir apsipirkinėja prekybos centruose, kur pienas tris kartus brangesnis, mėsa du kart brangesnė ir tt.

Kaune kuriami nauji turgūs (Girstučio, Vilijampolės, Šilainių, jei kažką sumaišiau, galima mane pataisyt), nematau čia jokio sąmokslo prieš smulkiuosius prekeivius. Smulkiąją prekybą (kalbu apie turgus) įsivaizduoju visiškai kitaip, nė tenka ją matyti (senuosiuose turguose).

[John]

Čia išvis neverta komentaro nesąmonė.


Tai, kad veikia tas valkatynas (turgus). Jį reikia arba iš pagrindų keist (sukurt normalią prekybos erdvę), arba naikint.


Mokesčiai privalo būt mokami preciziškai. To nedarantys patys pažeidžia konkurencijos sąlygas bei kenkia miestui finansiškai. Tokių subjektų veikla turi būt baudžiama ir, jei tai nepadeda, stabdoma.

Beje, įvairi apskaita reikalinga ne vien dėl mokesčių. To reikia ir veiklos (platinamų prekių) legalumui, kokybei užtikrinti ir t.t..

Kaune kuriami nauji turgūs (Girstučio, Vilijampolės, Šilainių, jei kažką sumaišiau, galima mane pataisyt), nematau čia jokio sąmokslo prieš smulkiuosius prekeivius. Smulkiąją prekybą (kalbu apie turgus) įsivaizduoju visiškai kitaip, nė tenka ją matyti (senuosiuose turguose).

As, pripazink, kad smulkiojo verslo salygos Lietuvoje yra jei ne katastrofiskos, tai bent jau tikrai nedziuginancios.
Kodel Britanijoje norint pradeti savo versla is esmes nereikia daryti NIEKO? Tiesiog tereikia uzregistruoti imones varda ir dar pora formalumu (jokiu tikrinimu, pradzioje jokiu mokesciu, jokio minimalaus kapitalo ir panasiu nesamoniu). Tiesiog sukurtos salygos zmogui bandyti suktis, kuomet Lietuvoje tiesiog uzkertamas kelias... mazuju imoniu apskaitos institucijos UK is esmes apskritai nekontroliuoja (formaliai gal ir turetu, bet realiai tai vargiai kada nors buna)...
Rezultatas? Smulkusis verslas cia KLESTI ir tempia didele dali ekonomikos... zmones, noredami kazka pradeti tai gali daryti bet kada, net jeigu tam pradeti teturi £100.... gal po metu apyvartoje jau suksis ir visas £50000 ar daugiau (o gal ir 0... ka padarysi). Svarbiausia nedrausti ir nevazyti zmogaus laisves kurti savo gyvenima ir versla. Mokesciai ir visi kiti dalykai prasideda nebent tada, kai imone pradeda sekmingai veikti ir nesti pelna (nors net ir tokiu atveju, ne visi ir ne visada tuos mokescius sumoka... bet kokiu atveju, tai naudingiau, nei sedejimas be darbo ir gyvenimas is valstybes ar kitokios paramos).
Laisvo verslo kurimo ribojimas kenkia ne tik ekonomikai, bet ir moralei. Zmogus itikinamas, kad eilinis mirtingasis tiesiog "negali" kurti savo verslo, nes tam reikia "kazko daugiau" (t.y. didelio kapitalo, rysiu ir t.t.). Kas is to? Smulkusis verslas Letuvoje merdeja arba apskritai neegzistuoja. Mano supratimu, tai nuo Tarybiniu laiku islikes valdininku mentalitetas "kontroliuoti" ir "neleisti"... lyg koks refleksas, skirtas varzyti zmoniu laisve ir nora veikti.

[Aš]

As, pripazink, kad smulkiojo verslo salygos Lietuvoje yra jei ne katastrofiskos, tai bent jau tikrai nedziuginancios.

Aš nei paneigiau to, nei patvirtinau. Kur tobulėt mes turim ir turėsim visada. Tačiau aš nematau nieko gero toj betvarkėj, kuri ginama. Nesu nusistatęs prieš turgus, kaip jau minėjau, kuriami nauji, sutvarkyti, o senieji, konkrečiai tas 25-io, tampa mikrorajono votimi. Smulkųjį verslą būtina skatinti, tam, kad verslumas pasklistų didesnėje visuomenės terpėje, kad jaunimas galėtų ieškoti ne vien juos tenkinančio darbo čia Lietuvoje, bet ir mėgintų čia kurti savo verslą (nors kažin ar jaunimas domėsis veikla turguje, bet ne tai svarbiausia).

Kodel Britanijoje norint pradeti savo versla is esmes nereikia daryti NIEKO? Tiesiog tereikia uzregistruoti imones varda ir dar pora formalumu (jokiu tikrinimu, pradzioje jokiu mokesciu, jokio minimalaus kapitalo ir panasiu nesamoniu).

Visiškai visiškai jokių mokesčių? Kokį laikotarpį tai trunka nuo prekybos pradžios?

Dėl tikrinimų, nemanau, kad jie kažkaip kenkia veiklai, nebent morališkai, gal jaučiama tarsi priespauda. Tačiau manau, kad labiausiai to atsisakyti trukdo būtent mūsų mentalitetas. Gi tik akimirkai atleisk vadeles, iškart bus betvarkė. Jei žmonės nesilaiko elementarių tvarkos, higienos normų, tai baudimas už tai man neatrodo verslo žlugdymu. Manau, kad pirmais kartais apsieinama su mažomis baudomis arba tik įspėjimais. O tie higienos reikalavimai turguose nėra kažkokie nerealūs. Būtų galima apeliuot į pačių prekeivių rūpinimąsi savo prekės ir paslaugos kokybe, požiūriu į klientą. Dažnai tas požiūris baigiasi ties pinigų paėmimu. Tikiu, kad Britanijoje situacija visiškai kitokia ir kad ten tam tikrus dalykus galima ir supaprastinti.

Mano supratimu, tai nuo Tarybiniu laiku islikes valdininku mentalitetas "kontroliuoti" ir "neleisti"... lyg koks refleksas, skirtas varzyti zmoniu laisve ir nora veikti.

Ne visiškai taip. Kaip jau minėjau, Britanijoje situacija kitokia, ten leisti/neleisti įgauna kitokią prasmę. Nuo sovietinių laikų likučiai yra ne tik valdžioje, bet ir visuomenėje, įvertink ir tai. Nereikia represijos, tačiau iki tam tikro lygio kontrolė būti turi (kaip jau sakiau, kad prekės būtų kokybiškos, nekeltų grėsmės sveikatai ir t.t., kad jos būtų legalios) ir man tai atrodo normalu.

O dėl mokesčių nebuvimo, būtų galima nuo jų atleisti tokius prekeivius, kurie praktiškai neturi įtakos rinkai, gal miestui tai netgi taptų pelningiau, visgi nemanau, kad mokesčių iš tokių subjektų surenkama labai daug.

Be to, smulkus verslas gali pasireikšti labai įvairiai. Tarkim, be minėtų naujų turgaviečių Kaune, yra toks KTU aukštųjų technologijų slėnis, jis, skirtingai nė „Technopolis“ yra orientuotas būtent į pradedančiuosius, ten netgi pradeda savo veiklą kai kurie KTU baigę studentai. Štai už tokios veiklos paramą esu visom keturiom, bet tai nesulyginami dalykai su tuo, apie ką anksčiau kalbėjom. Pagalvok, kiek vertingas yra kiniškų prekių importas ir perpardavimas Lietuvoje (tipinė Lietuvos turgaus veikla, bent jau 25-io).

[John]

As,
mazuju imoniu kontrole yra minimali t.y. faktiskai ju isvis niekas netikrina ir nekontroliuoja... netgi neprivaloma apskaita (aisku ja visi visviena turi vien tik savo vidinems imones reikmems)... kitaip tariant jokios faktines finansu kontroles, is esmes vykdoma "uzmerktu akiu" politika, nes tai tiesiog naudinga ekonomikai (aisku, reikia moketi soc. draudimo mokesti, bet tai pacio imones ikurejo valios reikalas ir jo paties rupinimasis savo pensija senatveje...). Aisku, tikrinimo teise jie turi ir noredami gali surengti "reida", bet taip tiesiog nebuvo ir nebus, nes nera tokio poziurio i versla (t.y. "kontroliuoti" ir varzyti). Rezultatai aiskus ir negincijamai pozityvus, tereikia iseiti i gatve ir pamatyti, kiek cia visokiu mazu parduotuveliu, kirpyklu, mazu imoniu ir t.t.. T.y. tiesiog fantastiska aplinka smulkiajam verslui, jokios baimes ir jokiu varzymu. Tiesa pasakius, pats tuo sunkiai tikejau, bet teko praeiti sioki toki accountingo moduli ir siuo metu gvildenu sioki toki enterprise&enterpreneurchip kursa... siek tiek pazvelges i tai naujomis akimis, manau, kad Britanija yra absoliutus rojus, norintiems kurti smulkuji versla. Lietuva turetu nieko nelaukdama imti pavyzdi ir baigti visas nesamones su smulkiuju terorizavimu, nes tikrai sunku isivaizduoti, kaip ateityje Lietuvos ekonomika istemps vien su supermarketais ir stambiomis imonemis.

[Aš]

Lietuva turetu nieko nelaukdama imti pavyzdi ir baigti visas nesamones su smulkiuju terorizavimu <...>

Galbūt, bet aš taip radikaliai visko nekeisčiau, daryčiau taip: parinkčiau keletą esamų turgaviečių (jei jau kalbam apie jas) ir padaryčiau eksperimentą, t.y., įvesčiau tvarką, panašią į esančią Britanijoje. Jei pasiteisintų, tada būtų galima tokią praktiką plėsti masiškai.

Bet tai būtų galima daryt kurioje nors naujesnių turgaviečių, nes ten yra tam tikra vidinė tvarka. 25-io turguje visa tai baigtųsi fiasko. Beje, greičiausiai tas pats likimas būtų ir su naujesnėmis turgavietėmis, net su tuo dokumentų tikrinimu ir t.t. ten įstatymų nesilaikoma, žinau konkrečių atvejų.

Tad tokiai veiklai, kaip turgaus prekyba, kol kas, manau, kontrolė yra būtina. Ir čia nereik kaltint vien valdžios. Neabejoju, kad ir Britanijoje yra užtikrinimos ir nuolat palaikomos maistu, ypač greitai gendančiu, prekiaujančių įstaigų higienos normos ir t.t.. Beje, pas mus ta kontrolė toli gražu nėra tokia, kokia galėtų būti. Kažin, kas darytųsi, jei būtų imta gilintis ar tikrai „Nike“ turguje yra „Nike“. Galim prisiminti ir ai, kaip Kauno meras su palyda nukeliavęs į Stoties turgų rado ten galybę nelegaliai prekiaujančių asmenų, vadinasi ir taip į viską žiūrima pro pirštus.

Dėl kitokios veiklos, ne turgaus prekybos, reikėtų vertinti atskirai. Inovatyviai veiklai reikėtų ne tik sudaryti palankias sąlygas, bet dar ir skatinti papildomai.

Beje, kaip Lietuvoje yra su ta 100 000 litų metine apyvarta? Berods, neviršijant šios sumos nebūtina registruoti savo įmonės ir mokėti mokesčių. Jei būtent taip ir yra, tai nematau ko skųstis.

[Metropolis]

Įdomi diskusija užvirė. Apie verslo sąlygas Lietuvoje ir kitose šalyse ne kartą buvo diskutuota ir šiame forume, ir ne tik, tad nesileisiu į gilesnę diskusiją. Norėčiau tik pacituoti J. Čičinsko dalį komentaro (iš www.balsas.lt/naujiena/168575), kuriame jis
analizuoja įvairius reitingus:

Pasaulio bankas paskelbė savąjį verslo sąlygų (Doing Business) indeksą: surikiavo 178 pasaulio valstybes pagal tai, kiek palankios jose sąlygos verslui. Kaip ir visi reitingai, šis tik pateikia šalių rikiuotę, bet ne kažin ką paaiškina. Jame, kaip ir kituose indeksuose, turtingos, tvarkingos šalys susitelkia sąrašo priekyje, skurdžios – pabaigoje.

Todėl lieka neaišku, ar turtingosios teikia daugiau laisvės verslui dėl to, kad jose ir valdininkų darbo, ir verslo kultūra aukštesnė, ar priešingai – jos susiprato teikti daugiau laisvės verslui, ir dėl to tapo turtingos ir kultūringos. Greitai ir neatsakysi į tokį klausimą.

Svarbiau paprastesnis dalykas – ar negalima pasimokyti iš to indekso? Tai yra, ar negalima kažką sau naudingo išpešti – apart padejavimo ar dar didesnio kompleksavimo dėl to, kad Lietuva tame verslo sąlygų indekse iš pernykštės 16 vietos smuko į 26 vietą pasaulyje (tarp 178 valstybių).

Imkime vieną iš svarbiausių (nes pradinė) procedūrų – verslo įmonės įkūrimą. 2004 m. Lietuvoje tam reikėjo atlikti 9 procedūras, 2005 m. jau tik 8, 2006 m. – 7, 2007 m. irgi 7. Tam 2004 m. tekdavo sugaišti 26 dienas ir niekas nepasikeitė iki pat dabar. Čia jau keisčiau – jei procedūrų sumažėjo, ar negalėjo sumažėti ir jų vykdymo trukmė?

O dar atkreipkime dėmesį į tai, kad latviai ir estai mus lenkia: 2007 m. Estijoje verslui įsteigti reikia 5 procedūrų, sugaištant tik 7 dienas (!), Latvijoje – taip pat 5 procedūrų, sugaištant 16 dienų. Tai faktai, verčiantys pamąstyti (jei atsirastų norinčių tai daryti). Juk sunku įrodyti, kad Latvijoje ir Estijoje paveldėtos aplinkybės verslui yra kitokios, arba kad jie dėl tokio savo liberalizmo dabar graužia nagus, patirdami didelę ekonominę stagnaciją ir dar didesnę nei pas mus korupciją.

Paminėkime dar ir pasaulio lyderį šioje srityje – Australiją: dvi procedūros ir dvi dienos verslui įregistruoti. Visai nesolidu, kas nors pasakytų; bet ar labai kenkia, rimtai pažiūrėjus?

Verslo įregistravimo mokesčiai Lietuvoje santykinai vis mažėjo – vertinant juos kaip vidutinių pajamų vienam gyventojui dalį (nes tos pajamos didėjo). 2004 m. verslo įregistravimas kainavo 6,3 proc. vienam gyventojui tenkančio metinių pajamų vidurkio, 2005 m. – 3,3 proc., 2006 m. – 2,8 proc., 2007 m. – 3,04 proc. Ir vėl ta pati pastaba: Estijoje ir Latvijoje ši našta 2007 m. buvo mažesnė – atitinkamai 2,04 ir 3,02 proc.

Perpus mažesnis pas mūsų kaimynus ir minimalaus kapitalo reikalavimas registruojant įmonę.

Todėl turėtume pakartoti klausimą: kaip gali būti, kad Estijoje ir Latvijoje verslo įregistravimas kainuoja mažiau ir pigiau nei Lietuvoje? Kodėl pas mus verslą pradėti yra sunkiau ir brangiau? Gal verta apsilankyti Rygoje ir Taline?

Su pasaulio lyderiais ir lygintis neverta. Danijoje nereikia nieko mokėti registruojant įmonę (bandyk sau sveikas, kad tik tau sektųsi; pradėsi veikti – gausi mokėt mokesčius), o jokių kapitalo minimalių dydžių nereikalauja JAV, Jungtinė karalystė, Kanada, Izraelis, Australija (kitaip tariant – tie išmintingesnieji, kurie su iždo pageidavimais prisistatys vėliau, kai verslas jau suksis; bet čia tarp kitko).



Va, taip...Na, bet šiais klausimais geriau diskutuoti ekonomikos temoje, o ne infliacijos Lietuvoje...

[auksellis]

Lietuva turetu nieko nelaukdama imti pavyzdi ir baigti visas nesamones su smulkiuju terorizavimu, nes tikrai sunku isivaizduoti, kaip ateityje Lietuvos ekonomika istemps vien su supermarketais ir stambiomis imonemis.

Kažkodėl kyla mintys, kad nėra planuojama baigti tas paminėtas nesamones, o kaip tik - atvirkčiai. Paimkime pavyzdį iš mažmeninės prekybas, kuri Lietuvos ūkį bene labiausiai ir traukia į priekį. Šiaulių pačiame centre atidaromas apie 30 000 kv.m. prekybos centras. Už maždaug kokio pusvalandžio kelio pėstute - dar kitas, tokio paties ploto. Dar pridėkim visas tas maximas, iki ir norfas. Persikelkim į miesto pakraštį - Pietinis rajonas. Neskaitant vėlgi visų maximų ir pan., vienas šalia kito statomi kiti du monstrai - Akropolis ir PC Arena. Abiejų jų bendras plotas sieks kokius 80 - 100 tūkst. kv. m. Taigi, ką daryti smulkiesiems prekybininkams, kurie įsirengę gana jaukias ir tvarkingas parduotuves daugiabučių pirmame aukšte. Ir ne vien parduotuvės, o ir foto salonai, kepyklėlės, vaikų žaislų, konpiuterinės technikos salonai.... Mano manymu, kas nugalės ir kas bus stipresnis - aišku ir nesunku nuspėti.

Kol Lietuvoje bus toks didelis vartojimas ir jo prieaugis, didieji supermarketai steigsis ir toliau. O mini parduotuvės, kuriuose galima nusipirkti dar karštą pyragą ar kaimiškų naminių kiaušinių - bus egzotika.

Verlumą, verslumo dvasią galima ugdyti ir skatinti kiek tik nori ir kiek tik netingi, bet jeigu sąlygos bus tokios kaip dabar, SVV neklestės kaip, sakykime toje pačioje Britanijoje.

Tad tokiai veiklai, kaip turgaus prekyba, kol kas, manau, kontrolė yra būtina. Ir čia nereik kaltint vien valdžios. <...>Beje, kaip Lietuvoje yra su ta 100 000 litų metine apyvarta? Berods, neviršijant šios sumos nebūtina registruoti savo įmonės ir mokėti mokesčių. Jei būtent taip ir yra, tai nematau ko skųstis.

200 proc. pritariu, kad higieniniai reikalavimai būtų nustatyti ir kontroliuojami griežtai. Baisu matyti kaip žmonės perka pieną iš žmonių, reguliariai atvežančių į daugiabučių kiemus. Apie kažkokį kokybės ir saugos garantą kalbėti tada jau nebėra jokios prasmės. Tai turėtų būti daroma tam skirtoje vietoje, kaip pridera.

Jei neklystu, mokesčius turi mokėti visada. Ir nėra jokios išimties. Jei nenori steigti įmonės, gali išsipirkti veiklos patentą, ką dažnai daro amatininkai, teisininkai ir pan., bet tada vistiek turi mokėti pajamų mokesčius mokesčių inspekcijai metų gale.

Reziumė, grįžtant prie temos: kol bus tokia didžiųjų monopolija, konkurencija, kurią galėtų pakelti smulkieji, sunkiai galima. Nėra konkurencijos, kainos kyla...

[tivoli]

As,
Lietuva turetu nieko nelaukdama imti pavyzdi ir baigti visas nesamones su smulkiuju terorizavimu, nes tikrai sunku isivaizduoti, kaip ateityje Lietuvos ekonomika istemps vien su supermarketais ir stambiomis imonemis.

Arba neištempsim kaip tu sakai, ar tapsim Japonija su vyraujančiu koncorciuminiu ir oligopoliniu korporacijų šalies ūkiu (nors tuo labai abejoju).

O iš smulkaus verslo pusės Lietuvoje turėčiau pasakyti, kad su draugais po bakalauro baigimo (kursiokais) norėjom įkurti savo mažą įmonę, bet pamatę kiek reikės ir kiek mokesčiai prispaus jau pačią pirmą dieną, nekalbant apie žiaurią konkurenciją (beje, pradinį įnašą turėjom), atidėjom ilgiems metams į piekį šį planą - nes turėtume išnaudoti rizikos faktorių didelį, kad bent atsipirktų pradinis įnašas ir investicijos. Kita kursiokė turėjo įkurti viešą įstaigą, o ne įmonę savo verslui dėl mokesčių lengvatų ir palyginus mažo popierizmo. Anot josč net viešai įstaigai įkurti reikia apie pusantros savaites popieriukus tvarkytis...O tokios akcijos kaip "Verslauk Lietuvoje" yra niekinės, kai reali situacija neatitinka akcijinių pasiūlymų

[rat]

Arba tiesiog užtektų šiek tiek padėti smulkiesiems prekybininkams. Tarkime sukurti daugiau vietų turguose, mažiau dokumentų prašyti iš jų, rečiau tikrinti smulkiųjų prekiautojų dokumentus.

Vienas žodis - VP (Maxima, Akropolis, Eurovaistinė, VST etc etc etc).
Kas leis smulkmei vystytis, kai žmonėms reikia pinigų užsidirbti, manot labai pigiai kainuoja viskas? Vaikus išlaikyk, bobą išlaikyk, golfas irgi ne iš pigiųjų pramogų. Koks čia dar smulkus verslas? Juokaujat?

[John]

Arba neištempsim kaip tu sakai, ar tapsim Japonija su vyraujančiu koncorciuminiu ir oligopoliniu korporacijų šalies ūkiu (nors tuo labai abejoju).

O iš smulkaus verslo pusės Lietuvoje turėčiau pasakyti, kad su draugais po bakalauro baigimo (kursiokais) norėjom įkurti savo mažą įmonę, bet pamatę kiek reikės ir kiek mokesčiai prispaus jau pačią pirmą dieną, nekalbant apie žiaurią konkurenciją (beje, pradinį įnašą turėjom), atidėjom ilgiems metams į piekį šį planą - nes turėtume išnaudoti rizikos faktorių didelį, kad bent atsipirktų pradinis įnašas ir investicijos. Kita kursiokė turėjo įkurti viešą įstaigą, o ne įmonę savo verslui dėl mokesčių lengvatų ir palyginus mažo popierizmo. Anot josč net viešai įstaigai įkurti reikia apie pusantros savaites popieriukus tvarkytis...O tokios akcijos kaip "Verslauk Lietuvoje" yra niekinės, kai reali situacija neatitinka akcijinių pasiūlymų

Na kad ir Japonija paskutinius 10 metu su tuo savo ukiu stovejo vietoje... jau is esmes uzleido savo "turtingiausios" Azijos salies pozicijas Honkongui ir Singapurui (kur smulkiojo verslo salygos irgi puikios)... O Japonija ir taip niekada netapsim jau vien del kuturiniu skirtumu (totalus lojalumas kompanijai, darbas visam gyvenimui ir t.t.). Uztat ir baisoka darosi matant, kad smulkusis verslas tiesiogiai naikinamas, o alternatyvu kelti salies uki nelabai yra, nebent visi isidarbins supermarketuose. Dideliu tarptautiniu banku bustiniu irgi neturime, o turizmui (dar vienas stambus sektorius, is kurio galetume "gyventi") irgi reikia smulkaus verslo. Man tiesiog idomu, ka apie smulkiojo verslo situacija Lietuvoje galvoja pats premjeras, ministrai ir Seimo zmones. Negi jie nesupranta, kad tokiomis salygomis mes niekur nenueisim? Net juokas (ir pyktis) ima, kai kazka blevyzgoja apie Airijos pavyzdy. Tik kodel viska daro atvirksciai, nei Airija?

[C5]

Na kad ir Japonija paskutinius 10 metu su tuo savo ukiu stovejo vietoje... jau is esmes uzleido savo "turtingiausios" Azijos salies pozicijas Honkongui ir Singapurui (kur smulkiojo verslo salygos irgi puikios)... O Japonija ir taip niekada netapsim jau vien del kuturiniu skirtumu (totalus lojalumas kompanijai, darbas visam gyvenimui ir t.t.). Uztat ir baisoka darosi matant, kad smulkusis verslas tiesiogiai naikinamas, o alternatyvu kelti salies uki nelabai yra, nebent visi isidarbins supermarketuose. Dideliu tarptautiniu banku bustiniu irgi neturime, o turizmui (dar vienas stambus sektorius, is kurio galetume "gyventi") irgi reikia smulkaus verslo. Man tiesiog idomu, ka apie smulkiojo verslo situacija Lietuvoje galvoja pats premjeras, ministrai ir Seimo zmones. Negi jie nesupranta, kad tokiomis salygomis mes niekur nenueisim? Net juokas (ir pyktis) ima, kai kazka blevyzgoja apie Airijos pavyzdy. Tik kodel viska daro atvirksciai, nei Airija?

Taip taip, kol pats nesusiduri su smulkaus verslo kūrimu Airijoje, sunku patikėt, kad gali būti taip paprasta!
Mano indivudualios įmonės (self-employed) atidarymo procesas:
1. Užpildžiau mokesčių inspekcijos (toliau – Revenue) anketą internetu – nemokamai
2. Užsiregistravau vardą (Business name) – neprivaloma, €20
2. Po savaitės gavau savo PVM (VAT) numerį ir business name sertifikatą
3. Kas 2 mėnesius susitvarkau VAT balansą. Jei nėra apyvartos, nėra ir mokesčių.
4. Už kalendorinius metus (pvz. 2006) susimokėjau pajamų mokestį 20% iki kitų metų spalio 31 d. Tiesa, čia progresyviniai mokesčiai ir jei pasieksi tam tikrą pajamų lygį, teks mokėti 42% nuo perviršio. Bet ir tai galima legaliai išvengt.
VISKAS!!! Visokius buhalterinius niuansus su Revenue išsiaiškinu tik el. paštu. Jokių inspekcijų, jokių extra mokesčių – tik dirbk ir laiku susimokėk, kas tau priklauso. Šiuo atžvilgiu Airija yra tikras rojus.

[Arunas]

Žinau kad visada yra vietos tobulėjimui. Bet vėlgi, nereikia verkti ten, kur išties nereikia.

Pasaulio bankas yra išleidęs leidinį "Doing business", kuriame šalys sureitinguotos pagal daugelį faktorių (tokių kaip įvairių suvaržymu, procedūrų kiekį ir pan.).

http://www.doingbusiness.org/documen...fullreport.pdf

Taigi, pagal galutinį reitingą Lietuva yra 15 valstybė pasaulyje! Pasiskaitykit, ir sužinosit kokie suvaržymai ar kaštai tikrąja to žodžio prasme yra kitose šalyse.

Ir dar - ką jūs norit kad valstybė darytų dėl smulkaus verslo - pinigus nemokamai dalintų? Daugeliu atveju stambus verslas yra ignoruojamas, nes valstybė dažnai nesugeba užtikrinti, kad visi smulkieji laiku ir kaip priklauso susimokėtų mokesčius, dėl ko su smulkiaisiais labai sunku konkuruot.

[somis]

Aš:
labai neišsiplėsiu, nes čia pusiau ne į temą.
Bet:
kodėl Mega, nors yra visiškoje lempiškoje vietoje, turi pelną, o Dainavos centras bankrutavo? ir tt. ir pan.
Noriu pasakyti, jog, kad ir koks būtų turgus, jis vistiek bus žmonių traukos vieta. Jei jis pritrauks daug žmonių - ten jau galės didesnį pelną kurti ir smulkieji prekybininkai.
Dėl įvairių kitų turgų:
turbūt tamsta nebandei nei karto turguje prekiauti. Tai va, papasakosiu. Ar pastebėjai,kad daugelio tų paprastųjų turgų prekiautojai, kai juos ruošiamasi iškraustyti po stogu - prieštarauja? Taip yra dėl to, kad po stogu, dėl turgaus mokesčių, jiems papraščiausiai neapsimokėtų prekiauti. Ir dėl to sužlugtų dar daugiau verslo, o atitinkamai ir sumažėtų žmonių srautai.
Dėl sanitarinių sąlygų pardavinėjant pieną kiemuose:
Negirdėjau, kad miestuose dėl to būtų kilusi kokia nors epidemija ar panašiai. Be to - ką daryti pensininkei, kuri gauna, na, tarkime 600LT/mėn, iš jų bent 400 sumoka komunalinių? Gal pirkti švarų ir neriebų pieną už 3lt iš parduotuvės? aišku nepamirštant ir dešrų už 40LTL/kg, bei grietinės ir varškės.
Chebra, žinokite, jei ne tie neleagalūs prekybininkai kiemuose - žmonės badautų. Gaila,kad kai kurie yra nuo to toli, ir to nesupranta.

P.S. ir, manau, tiems pensininkams ir daugiavaikėms neturtingoms šeimoms yra nesvarbu, ar tas pienas steriliai švarus, ir ar nuo to valstybė gaus daugiau mokesčių. Jie papraščiausiai nori valgyti.

[Aš]

kodėl Mega, nors yra visiškoje lempiškoje vietoje, turi pelną, o Dainavos centras bankrutavo? ir tt. ir pan.

Gal todėl, kad šių prekybos centrų mastai yra visiškai skirtingi, vienas siūlo praktiškai viską, kitas - toli gražu ne. Į vieną važiuojama specialiai, kad ir iš tolėliau, antrasis, jei jau bus nuspręsta vykti kažkur tolėliau, nekasdieniam apsipirkimui, tikrai nebus pasirinktas. Vienas investuoja begalę pinigų į savo vardo palaikymą, apie kitą negirdėjau nieko ypatingo, kol neiškilo bėdos ir jos nebuvo paviešintos. Ar tikrai nematai skirtumų tarp „Megos“ ir „Dainavos“?

Noriu pasakyti, jog, kad ir koks būtų turgus, jis vistiek bus žmonių traukos vieta.

Na, juk tai visiška nesąmonė. Kam tada apgailestauji dėl 25-io turgaus? Dirbtinai sužlugdytas? Nejuokinkim žmonių, pasižiūrėk tu į jį, apgailėtinas valkatynas. Manęs visiškai nestebina, jei rinka renkasi kur kas padoresnes turgavietes, pavyzdžiui tokias, kaip esanti Girstupyje, ten tiek pardavėjų, tiek pirkėjų per akis.

Noriu pasakyti, jog rinkai svarbu ką perka, kur ir kokiomis sąlygomis perka, kokios yra pardavėjo vertybės (sąžiningumas ar ne ir panašiai).

Dar vienas pastebėjimas, argi Girstupyje esantis turgus ir virš jo esanti „Iki“ nėra puikus smulkiojo ir stambiojo verslo simbiozės pavyzdys? Abu prekybos objektai yra traukos taškai, abu jie pritraukia klientūrą ne vien sau, bet ir antram iš narių.

Jei jis pritrauks daug žmonių - ten jau galės didesnį pelną kurti ir smulkieji prekybininkai.

Kaip jau minėjau, Kaune yra turgaviečių, kurios sėkmingai veikia. Yra kuriamos naujos. Ir matau kažkieno norą rast sąmokslo teoriją, vietoj to, kad pripažintų, jog kokybė (visapusiška) yra svarbu ir į ją rinka tučtuojau reaguoja.

Nori kaltint valdžią, kaltink dėl to, kad 25-io turgaus nerenovuoja. Tačiau, kuriamos naujos turgavietės, visko vienu metu nepakeisi, todėl nematau prasmės tai daryt.

Dėl įvairių kitų turgų:
turbūt tamsta nebandei nei karto turguje prekiauti. Tai va, papasakosiu.

Esi teisus, niekada nebandžiau. Papasakok ką nors iš savo praktikos.

Ar pastebėjai,kad daugelio tų paprastųjų turgų prekiautojai, kai juos ruošiamasi iškraustyti po stogu - prieštarauja? Taip yra dėl to, kad po stogu, dėl turgaus mokesčių, jiems papraščiausiai neapsimokėtų prekiauti. Ir dėl to sužlugtų dar daugiau verslo, o atitinkamai ir sumažėtų žmonių srautai.

Niekas nieko neišvaro po stogu jėga, tai pirma. Kaune veikia ne viena turgavietė „be stogo“. Antra, kaip rodo praktika, žmonių srautai turgavietėse „po stogu“ gerokai lenkia analogus „be stogo“.

Beje, nematau nieko keisto, jog miestas ar privatus kapitalas pirmiausiai investuoja į tuos subjektus, kurie yra įgalūs mokėti bent jau turgaus mokestį. Tie subjektai visvien atstovauja smulkųjį verslą. Kai tapsime turtingesni, galėsime imti ir visiškai dotuoti, atnaujindami turgavietes nemokamai. Esme laikyčiau tai, kad turgavietės yra kuriamos, reiškia, į šią konkrečią smulkiojo verslo sritį yra atsižvelgiama, o platesnei paramai dar nepribrendo laikas, dar nesame pajėgūs.

Dėl sanitarinių sąlygų pardavinėjant pieną kiemuose:
Negirdėjau, kad miestuose dėl to būtų kilusi kokia nors epidemija ar panašiai. Be to - ką daryti pensininkei, kuri gauna, na, tarkime 600LT/mėn, iš jų bent 400 sumoka komunalinių? Gal pirkti švarų ir neriebų pieną už 3lt iš parduotuvės? aišku nepamirštant ir dešrų už 40LTL/kg, bei grietinės ir varškės.

Šiaip tie žmonės, kurie tuo užsiima, nėra tokie jau antihigieniški, tiesiog jų pardavimo būdas savotiškas, bet aš jo nekritikuoju. Tačiau higienos normas išlaikyti reikia, nesvarbu, kad epidemija dar nekilo. Vadinasi kontrolė duoda vaisių Gal ir Vilijampolės tilto nerekonstruokim, kol jis nesugrius.

Chebra, žinokite, jei ne tie neleagalūs prekybininkai kiemuose - žmonės badautų. Gaila,kad kai kurie yra nuo to toli, ir to nesupranta.

Be reikalo puoli į tokius nepasvertus kraštutinumus. Skurdžiausiai daliai rinkos reikia ir tokių pardavėjų. Tačiau absoliučiai joks protingas žmogus, kad ir koks neturtingas jis būtų, visvien sąmoningai nepirks tokio produkto, kuris keltų grėsmę jo sveikatai. Bent jau ne tokio produkto jis pagrįstai tikėsis, tad privaloma užtikrinti, kad šie lūkesčiai būtų pateisinti.

P.S. ir, manau, tiems pensininkams ir daugiavaikėms neturtingoms šeimoms yra nesvarbu, ar tas pienas steriliai švarus, ir ar nuo to valstybė gaus daugiau mokesčių. Jie papraščiausiai nori valgyti.

Nesutinku dėl tokių žmonių pozicijos dėl jų pačių sveikatos. Dėl mokesčių galima nujausti, kad būtent taip ir yra. Tačiau atminkim, kad ta pati badaujanti dalis yra remiama iš tų pačių mokesčių. Yra dalis visuomenės, kuri ir išgyvena tik valstybės paramos dėka. Tokie žmonės (kuriems nerūpi valstybės biudžetas) yra trumparegiai ir neretai kenkia tiek sau, tiek kitiems.

***

Aš nesakau, kad Lietuvoj smulkiuoju verslu yra pakankamai rūpinamasi. Nors įvertinti mūsų pačių galimybes tai daryti yra gana sudėtinga. Tačiau, jei ir taip, tai turgavietės tikrai nėra pirmasis prioritetas, kuriuo turėtų būti rūpinamasi. Nori remti smulkųjį verslą, šaunu, steigiam antrą aukštųjų technologijų slėnį smulkiesiems Kaune arba tame, jau egzistuojančiame, ir, beje, labai sėkmingai veikiančiame, sudarom šiltnamio sąlygas. Investuojam į tai, kas leis mums uždirbti ir ateityje efektyviai mažinti badaujančiųjų skaičių ne tik turint geresnę galimybę juos remti, bet ir vykdyti tam tikras veiksmingas programas, kurios leistų jiems išbristi iš to liūno, kuriame jie dabar yra. O iki tol turėtų būti palaikomas tik minimalus reikalingas lygmuo. Nerekomenduočiau rinktis to kelio, kurio pagalba neprogresuosime arba tai darysime labai lėtai, kuris skatins remiamą dalį tiesiog laukti kitos labdaros porcijos ir mis mūsų potencialu.

[Linas]

Na, jau tikrai nepirkčiau iš prekiautojų nuo gatvės nieko, kad ir visai neturėčiau pinigų, jau geriau būčiau nevalgęs ar vienas kruopas valgyčiau. Lietuva tikrai nėra jau tokia visai varginga valstybė, kad reikėtų prekiauti, kas kur sumąsto. Chaotiška prekyba yra vienas pagrindinių absoliučiai skurdžios ar netvarkingos valstybės požymis. Dar jei kokiam kieme iš mašinos prekiauja, tai dar dar, rizikuoja tik savo sveikata, bet prekiautojus nuo grindinių turgų prieigose vaikyčiau be jokio gailesčio. Jei jau nori prekiauti, tai būk malonus, eik į turgų.

[Aš]

Na, jau tikrai nepirkčiau iš prekiautojų nuo gatvės nieko, kad ir visai neturėčiau pinigų, jau geriau būčiau nevalgęs ar vienas kruopas valgyčiau. Lietuva tikrai nėra jau tokia visai varginga valstybė, kad reikėtų prekiauti, kas kur sumąsto. Chaotiška prekyba yra vienas pagrindinių absoliučiai skurdžios ar netvarkingos valstybės požymis. Dar jei kokiam kieme iš mašinos prekiauja, tai dar dar, rizikuoja tik savo sveikata, bet prekiautojus nuo grindinių turgų prieigose vaikyčiau be jokio gailesčio. Jei jau nori prekiauti, tai būk malonus, eik į turgų.

Svarbi šios prekybos dalis yra ne vien dalis, matoma Lietuvoje, bet ir visa kita grandinė. Imkim pavyzdį, cigaretes neprižiūrimose turgavietėse - dažnai nelegalios, kontrabandinės. Apranga ir avalynė, įsigilinkim, iš kur dažnai importuojama? Iš Kinijos. Apie vergovę (labai reali vergovė, aš neperlenkiu) Kinijoj esat girdėję? Apie darbo sąlygas ten? Kaip išgaunamas tas prekės pigumas? Neretai darbo sąlygomis, prieštaraujančiomis žmogaus teisėms ir tiesiog žmoniškumui. Ar jūs norite tai remti? Viena yra, kai Lietuvos amatininkas nori kažką gaminti, kurti ir parduoti. Antra, kai yra žalingas mūsų ekonomikai importas (importas, o ne vietinė gamyba), apie kurio specifiką užsiminiau.

Ir t.t..

***

Greičiausiai teks kurti temą, skirtą smulkiajam verslui ir perkelti dalį pranešimų.

[ACC]

Yra tos sąlygos smulkiam verslui sudarytos, paskutiniaisiais metais daug kas buvo supaprastinta. Gal tik kai kada painu visus tuos įstatymus išsinagrinėti.

[John]

Svarbi šios prekybos dalis yra ne vien dalis, matoma Lietuvoje, bet ir visa kita grandinė. Imkim pavyzdį, cigaretes neprižiūrimose turgavietėse - dažnai nelegalios, kontrabandinės. Apranga ir avalynė, įsigilinkim, iš kur dažnai importuojama? Iš Kinijos. Apie vergovę (labai reali vergovė, aš neperlenkiu) Kinijoj esat girdėję? Apie darbo sąlygas ten? Kaip išgaunamas tas prekės pigumas? Neretai darbo sąlygomis, prieštaraujančiomis žmogaus teisėms ir tiesiog žmoniškumui. Ar jūs norite tai remti? Viena yra, kai Lietuvos amatininkas nori kažką gaminti, kurti ir parduoti. Antra, kai yra žalingas mūsų ekonomikai importas (importas, o ne vietinė gamyba), apie kurio specifiką užsiminiau.

Ir t.t..

***

Greičiausiai teks kurti temą, skirtą smulkiajam verslui ir perkelti dalį pranešimų.

Vergove Kinijoje yra Kinijos problema, o ne mano. Kaip ir vergove D.Britanijoje ir kitose V.Europos salyse ar JAV. Tiesiog Kinija kiek didesne ir ten susitelke daugiau gamybos.

Vargu ar bent vienoje (netgi pazangiausioje) pasaulio salyse rasime nepriakaistingai tvarkinga prekyba. Londono turguose ir turgeliuose (ar net ant gatves) siulomi pardavineti nelegalus ar padirbti (fake) gaminiai... Honkongas garseja padirbtu laikrodziu ir panasiu dalyku prekyba... pastebetina, kad abi salys (UK ir Honkongas) kartu su skandinavijos salimis yra bene skaidriausios ekonomikos, sukuriancios geriausias salygas verslui. Taigi prie tokiu menkniekiu nereiktu kabinetis. Svarbiausia yra galimybe ir salygos bet kuriam zmogui daryti savo versla. Kol kas Lietuvoje to nera ir tai yra didele problema.

[Aš]

Vergove Kinijoje yra Kinijos problema, o ne mano. Kaip ir vergove D.Britanijoje ir kitose V.Europos salyse ar JAV. Tiesiog Kinija kiek didesne ir ten susitelke daugiau gamybos.

Labai jau lengvabūdiškai atsakei. Tai viso pasaulio problema, bent jau visiems tai turėtų rūpėti, o kaltė tai sutinku, Kinijos, šiuo atveju. Bet aš klausiu, ar tu remi tokią situaciją? Pirkdamas tokias prekes ir siūlydamas plėsti tokią veiklą - remi.

Vargu ar bent vienoje (netgi pazangiausioje) pasaulio salyse rasime nepriakaistingai tvarkinga prekyba. Londono turguose ir turgeliuose (ar net ant gatves) siulomi pardavineti nelegalus ar padirbti (fake) gaminiai... Honkongas garseja padirbtu laikrodziu ir panasiu dalyku prekyba... pastebetina, kad abi salys (UK ir Honkongas) kartu su skandinavijos salimis yra bene skaidriausios ekonomikos, sukuriancios geriausias salygas verslui. Taigi prie tokiu menkniekiu nereiktu kabinetis. Svarbiausia yra galimybe ir salygos bet kuriam zmogui daryti savo versla. Kol kas Lietuvoje to nera ir tai yra didele problema.

Tai klastoti prekes nėra nieko blogo? Neimkim visos šalies, imkim šalį ir tada žiūrėkim į gerąsias jos prekyvietes ir blogąsias. Esu tikras, kad Britanijoje prekiaujama ne vien klastotėmis ar kontrabanda ir kad prekeivis, norėdamas dirbti pelningai, tikrai neturi prekiauti būtent taip.

Aš siūlyčiau žmones skatinti kurti, bet ne importuoti, perpardavinėti ir dar neaiškios kilmės bei kokybės produktus. Kažin, Kaune egzistuoja kas nors panašaus į amatininkų, menininkų miestelį (veikiantį nuolat). Jei visus kuriančius žmones sutelktume vienon vieton taip, kaip sutelkiami kiniško šlamšto pardavėjai, toks miestelis galėtų tapti traukos objektu ir, manau, išlaikytų pelningas darbo vietas, suteiktų žmonėms veiklos, gal net leistų plėtoti mūsų etnografiją perduodant ją naujai kartai, sudominant ją tuo. Toks objektas net mūsų kultūrą galėtų reprezentuoti tinkamai įgyvedinus, tai galėtų tapti ir turistų stotele susipažįstant su miestu.

Kad smulkųjį verslą reikia remti, neprieštarauja niekas. Bet ne viską reikia remti, bent jau ne vienodai ir tam tikriems dalykams reikėtų parodyt dėmesį kuo skubiau, o kai kas tegul laukia savo eilės, didesnių mūsų paramos galimybių. Į tą „kai kas“ neabejotinai įtraukčiau kiniško šlamšto importą ir prekybą kontrabanda.