Jei pase taip parašyta, tai ir kituose dokumentuose rašo. Bet išduodant pasą jį išduodantys padarė nusikaltimą - nesilaikė teisės aktų dėl nelietuviškų pavardžių ir vardų užrašymo. O ten aiškiai parašyta, kad rašoma lietuviškai pagal tarimą. Galima sugramtinta ir nesugramatinta forma. Nors ta nesugramatinta forma yra visiška nesąmonė ir pūlinys, darkantis lietuvių kalbą. Ir nuo šitokios nesąmonės tuo laiku, kuomet ji buvo įteisinta, lietuvių kalbos neapgynė kalbininkai. Priešingai, ją parsidavę kalbininkai, uodžiantys irš kur vėjas pučia, įtraukė į naujos lietuvių kalbos gramatikos redakciją, kuri galioja ir dabar ir turi įstatymo galią.
Tamsta dar ir kalbininkas turbūt, ne tik darbininkas
Na, čia buvo tik vienas pavyzdžių...
Tik aklas gali nematyti, kad skirtingas vyro ir žmonos (o tuo labiau jų vaikų) pavardžių rašymas pagimdo aibę nesusipratimų ir nuolatinių nereikalingų klausimų.
Bet svarbiausia, kad sudaro daug prielaidų teisinėms dviprasmybėms, jau nekalbant apie banko atsiskaitymus, nekilnojamojo turto įsigijimą, palikimo klausimus ir taip toliau...
Gal dar pasiūlysi visur su savimi DNR tyrimus nešioti?
Jokių problemų skirtingos pavardės nesudaro, nes visi pultų jas turėti tokias pat šeimoje. O tuo tarpu vienos moterys pasikeičia pavardę į vyro, kitos - ne. Vienos prisideda vyro pavardę prie savosios mergautinės ir ką, sakysi, kad tai įrodo giminystės ar šeimyninį ryšį? Arba, pavyzdžiui, tekant antrą kartą vaikų pavardės gali likti tėvo, o motina gali pasikeisti pavardę į naujojo vyro. Ir kaip tuomet reikės įrodinėti šeimyninius ryšius? Tuo tarpu užsienyje netgi na niekaip neįrodysi tik su pasu, kad Jonaitytė ir Jonaitis yra giminės. Kaip ir Andersen ir Andersson nėra giminės, nors skiriasi tik pora raidžių.
Todėl dauguma kai kurių asmenų ir tavo pateikiamų problemų nėra jokios problemos, o tik išmislas.
Nemanau, kad padarė nusikaltimą, nes manes paklausė, ar lituanuzuojam, ar paliekam originalą (jau rašiau čia apie tai). Reiškia tokie teises aktai tada buvo... bet kažkodėl manau, kad ir dabar taip butu galima įrašyti...
Na ir kas, kad paklausė. Bet užrašyti turėjo taip, kaip nurodo įstatymai. O ten tik du variantai - užrašymas sugramatinant (t.y. pridedant galūnę ir lietuviškas priesagas moteriškoms pavardėms, arba nesugramatinant - užrašant pagal tarimą lietuviškomis raidėmis).
Kadangi užrašymas pagal tarimą yra nelabai reglamentuotas, tai gaunasi bardakas. Nes dauguma tų moteriškių metrikacijos biure nemoka gerai lietuvių kalbos. Todėl ir sakau, kad seniai turėjo būti parengtos taisyklės perrašymui iš ES ir kai kurių kitų pagrindinių kalbų į lietuvių kalbą. Galėjo būti seniai sukurta programa, kuri, suvedus originalią pavardę ir nurodžius kalbą, kuria ji užrašyta, perrašytų ją lietuviškai. Ir tik taip, kaip pateikia programa, būtų galima užrašyti domumente. Kilus nesusipratimams, neaiškumams ar kt., apie lietuviškai užrašamos pavardės ir vardo rašybą turėtų spręsti speciali kalbininkų komisija.
Tai kodėl sakai, kad nelietuviškai? Įstatymai nurodo lietuviškai sugramatintai arba nesugramatintai. Jei užrašė ne taip, tai pažeidė įstatymą ir padarė nusikaltimą.
Tai kodėl sakai, kad nelietuviškai? Įstatymai nurodo lietuviškai sugramatintai arba nesugramatintai. Jei užrašė ne taip, tai pažeidė įstatymą ir padarė nusikaltimą.
Todėl kad nežinojau kad nesugramatintai irgi lietuviškai... šiaip kažkoks nonsence...
Kažkaip buvau pamiršęs... Mes čia diskutuojame apie tai, kad rašant pavardes nelietuviškai bus didelių problemų. Taip, bus. Nes net ir lietuviškas pavardes ar vardus užrašant kyla problemų...
Pažįstu vieną žmogų, jis yra lietuvis, o jo vardas Stanislavas. Pavardė lietuviška. Tuo tarpu dauguma jo vardą rašo Stanislovas, net ir perrašant iš kitų dokumentų, akis kažkaip tą vieną raidę a "sukeičia" su o. Ir jis dėl to labai pyksta.
Arba dar vienas pavyzdys iš mano šeimos. Mano dieduko pavardė - lietuviška, nors kilmė galbūt gali būti ir prancūziška (su labai dideliais iškraipymais). Ir didesne dalimi atvejų ji būdavo užrašoma neteisingai, net jei rašoma perrašant iš kitų dokumentų... Tuo tarpu močiutė ir mama tokios problemos kažkodėl neturėjo, nes priesaga -ienė ir -aitė, atitinkamai, kažkaip stebuklingai išspręsdavo "problemą".
Na ir gyvena žmonės, turi problemų kartais, bet gyvena. O tie, kas turėtų nelietuviškai užrašytas pavardes ir vardus, turėtų labai didelių problemų, daug didesnių, nei čia kai kas aiškina, kad turės susilietuvinę pavardes...
Kažkaip buvau pamiršęs... Mes čia diskutuojame apie tai, kad rašant pavardes nelietuviškai bus didelių problemų. Taip, bus. Nes net ir lietuviškas pavardes ar vardus užrašant kyla problemų...
Pažįstu vieną žmogų, jis yra lietuvis, o jo vardas Stanislavas. Pavardė lietuviška. Tuo tarpu dauguma jo vardą rašo Stanislovas, net ir perrašant iš kitų dokumentų, akis kažkaip tą vieną raidę a "sukeičia" su o. Ir jis dėl to labai pyksta.
Bet juk tas žmogus nenorėtų, kad jo vardą valdžia imtų ir pakeistų?
Vardai ir pavardės - labai asmeninis dalykas. Simbolizuojantis žmogaus ryšį su tėvais (kurie sugalvojo vardą, tuo vardu mama šaukdavo) ir visa gimine. Geriau valdžiai į tai nelįsti (be būtino reikalo).
Na ir gyvena žmonės, turi problemų kartais, bet gyvena. O tie, kas turėtų nelietuviškai užrašytas pavardes ir vardus, turėtų labai didelių problemų, daug didesnių, nei čia kai kas aiškina, kad turės susilietuvinę pavardes
Tame ir reikalas, kad turėtų visokių nepatogumų. Ir todėl tas pavardes keistųsi tik mažytis procentas aršiausių radikalų. Dabar tas aktualu tik todėl, kad draudžiama.
Būtent būtinas reikalas ir yra neleisti rašyti vardų ir pavardžių nelietuviškai. O dėl vienos ar kitos raidės, jei pavardė ar vardas užrašytas lietuviškai ir gramatiškai taisyklingai (pvz., Kęstutis, o ne Kestutis), tai yra asmeninis to žmogaus reikalas.
Keistųsi, dar ir kaip keistųsi. Be to, reikia nepamiršti, kad tai atvertų visokioms moteriškėms, ištekėjusioms už užsieniečio, ir jų vaikams galimybę rašyti pavardes ir vardus nelietuviškai.
Keistųsi, dar ir kaip keistųsi. Be to, reikia nepamiršti, kad tai atvertų visokioms moteriškėms, ištekėjusioms už užsieniečio, ir jų vaikams galimybę rašyti pavardes ir vardus nelietuviškai.
Tokia galimybė ir dabar yra - vaikus reikia daryti ne Lietuvos, o vyro šalies piliečiais. Lietuva, matyt, to ir siekia.
Joks normalus žmogus vien dėl to, kad pavardės negalima užrašyti nelietuviškai, savo vaikui nebandys suteikinėti vieno iš tėvų (o jei vyras lietuvis, bet motina užsienietė, kuri užsigeidė nelietuviško vardo?) šalies pilietybės.
Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė siūlo papildyti Valstybinės kalbos įstatymą nauja nuostata, suteikiančia galimybę Lietuvos kariuomenės tarptautinius dokumentus rengti tik užsienio kalba...
Tačiau žinomas kalbininkas, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas habil. dr. Kazimieras Garšva sako, kad tai - tik žiedeliai, mat lietuvių kalbai kitais projektais ruošiamasi smogti daug skaudžiau.
Lietuvių kalbai gresia išnykimas. Bent jau skaitmeninėje erdvėje
Naujo tyrimo duomenimis, 21-ai Europos kalbai gresia išnykimas skaitmeninėje erdvėje, informuoja huffingtonpost.co.uk. Didžiausia grėsmė išnykti – islandų, latvių, lietuvių ir maltiečių kalboms, kiek mažesnė rizika bulgarų, graikų, vengrų ir lenkų kalboms.
Nes ten mirtininkų sąrašas. Net Lenkija paminėta, kurioje gyventojų 13 kartų daugiau nei Lietuvoje. Šiaip Estija informatikos srityje yra pažengusi, matyt, ir iš savo terminų nesišaipo, lokalizuotų programų nesibaido. Neaišku, ar pravardę E-stonia patys susigalvojo, ar kiti sugalvojo, bet turbūt pagrindo tam yra.
Comment