Parašė Al1
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Lietuvių kalba
Collapse
X
-
einam, bėgam, plaukiam
Iš kitos pusės žiūrint, tai kame tas pavadinimo Norfa lietuviškumas? Kad turi galūnę? Bet pats žodis tai reikšmingas tiek pat, kiek bet kuris užsienio kalbos žodis. Jis juk nieko nepasako. Būtų kokia maistuva, maistėja arba pigmaistis , būtų visai kas kita. Arba kad ir bet koks kitas žinomas daiktavardis. Pvz., Lenkijoje yra parduotuvių tinklas Biedronka (boružė). Čia rinkodaros problema, kad prekybos centrai, kurie yra žinomi visoje šalyje, pavadinami beprasmiais žodžiais, kurie lietuviški tik morfologijos požiūriu. Dar iš tos serijos yra neblogas taksi įmonės pavadinimas Kobla . Ar jis daug lietuviškesnis už Etam? Gudresni vadovai įmones pavadina normaliais žodžiais, nors ir nesusijusiais su įmonės veiklos pobūdžiu, pvz., Senukai .Paskutinis taisė senasnamas; 2012.04.26, 16:23.
Comment
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąKai kam reikėtų kalbos dalių pradžiamokslio .Paskutinis taisė bebop; 2012.04.26, 16:41.Nepatinka dirbti už mažai? Dirbk už daug.
Comment
-
Bėgam - normalus žodis. Trumpesnės žodžių formos (vietoj bėgame) nėra koks nors nusižengimas. Bet tu lygini kaitomą lietuvių k. veiksmažodžio formą su užsienio kalbos žodžiu, kuris greičiausiai net nėra bendrinis žodis, bet prekės ženklas. Pvz., yra prancūziška pavardė Tritnigant ir liet. padalyvinė forma sningant. Tai ar daug prasmės yra ieškoti prancūziškos pavardės ir lietuviško padalyvio galūnių panašumų? Juk dėl to nei ta pavardė tampa lietuviškesnė, nei tas padalyvis prancūziškesnis. Be to, įmonių pavadinimuose paprastai naudojami daiktavardžiai.Paskutinis taisė senasnamas; 2012.04.26, 17:08.
Comment
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąBėgam - normalus žodis. Trumpesnės žodžių formos (vietoj bėgame) nėra koks nors nusižengimas. Bet tu lygini kaitomą lietuvių k. veiksmažodžio formą su užsienio kalbos žodžiu, kuris greičiausiai net nėra bendrinis žodis, bet prekės ženklas. Pvz., yra prancūziška pavardė Tritnigant ir liet. padalyvinė forma sningant. Tai ar daug prasmės yra ieškoti panašumų tarp prancūziškos pavardės ir lietuviško padalyvio? Be to, įmonių pavadinimuose paprastai naudojami daiktavardžiai.
Comment
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąBėgam - normalus žodis. Trumpesnės žodžių formos (vietoj bėgame) nėra koks nors nusižengimas. Bet tu lygini kaitomą lietuvių k. veiksmažodžio formą su užsienio kalbos žodžiu, kuris greičiausiai net nėra bendrinis žodis, bet prekės ženklas. Pvz., yra prancūziška pavardė Tritnigant ir liet. padalyvinė forma sningant. Tai ar daug prasmės yra ieškoti prancūziškos pavardės ir lietuviško padalyvio galūnių panašumų? Juk dėl to nei ta pavardė tampa lietuviškesnė, nei tas padalyvis prancūziškesnis. Be to, įmonių pavadinimuose paprastai naudojami daiktavardžiai.Paskutinis taisė bebop; 2012.04.26, 17:20.Nepatinka dirbti už mažai? Dirbk už daug.
Comment
-
Etam tiksliau būtų lyginti su Norfa. Abu tie žodžiai vienodai prasmingi ir daug pasakantys. Turbūt jei būtų Etama arba Etamas, tai viskas būtų gerai - žodis jau būtų tapęs lietuvišku . O jei vietoj Norfa būtų Norf, tai tas žodis jau būtų nelietuviškas. Toks gana sausas formalus vertinimas. O Barsukas normalus vartojamas žodis, kaip Panorama arba Ozas.Paskutinis taisė senasnamas; 2012.04.26, 17:18.
Comment
-
/\ "NOthing Real, FAke"Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Nyderlandų, Vokietijos keliai pro automobilio langą
Naujas video: Niedersachsen, NL - Bremen, 126 km, 29 May 2012
Comment
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąIš kitos pusės žiūrint, tai kame tas pavadinimo Norfa lietuviškumas? Kad turi galūnę?Visi forumų moderatoriai yra forumo balastas.
Comment
-
Mindaugas Jackevičius, www.DELFI.lt
2012 m. balandžio 27 d. 12:32
I.Smetonienė: q ir w pavardėse įtakos kalbai nepadarytų
Kalbininkės nuomone, nelietuviškose pavardėse rašomos raidės q ir w įtakos kalbai nepadarytų, kaip nepadarė šių raidžių vartojimas prekės ženkluose.
(...)
Atsirado skaitytojų, siūliusių lietuvių kalboje atsisakyti č, ž ir visų nosinių raidžių – esą dėl jų labai brangi lokalizacijos kaina. Pasak kalbininkės, kiekviena kalba turi savų specifinių raidžių, tačiau net nesvarstoma galimybių jų atsisakyti tam, kad kažkam būtų lengviau lokalizuoti, rašyti, mokytis ar dar kažką daryti
„Tikriausiai skaitytojai žino mano nuomonę dėl kai kurių nosinių raidžių, kurias iš tiesų galima svarstyti, ar jos labai būtinos mūsų kalboje. Kalbu apie nosines raides veiksmažodžių esamajame laike: sąla, bąla ir taip toliau. Beje, šie žodžiai Lietuvių kalbos žodyne pateikiami ir su variantu be nosinės raidės“, – teigė I. Smetonienė.
VLKK pirmininkė atkreipė dėmesį, kad Kalbos komisija prieš keletą metų apsisprendė dėl skyrybos supaprastinimo. Kitas žingsnis turėjo būti rašybos svarstymai. „Skyrybą tvarkyti buvo paprasčiau, nes privalomoji skyryba susijusi su sintakse, o rašyba yra sutartinis dalykas. Todėl įstrigome, ir tai, kas buvo numatyta, tikrai nepadarėme“, – pripažino kalbininkė.
Visas straipsnis: http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=58603269
Delfi konferencija: http://conference.delfi.lt/web/confe...ow.sym?id=161#
Comment
-
Kalbos darkytojai Smetonienei laikas trauktis iš pareigų. Tikriausiai naujos kadencija ji nesieks.
Vienas geras komentaras po straipsniu delfyje.
visos Europos tautos (išskyrus dalį slavų, vartojančių kirilicą, ir graikus) turi raidynus , sukurtus lotynų abėcėlės pagrindu. Pasaulyje tokių tautų dar daugiau. Bet reikalas yra tas, kad beveik kiekviena tauta , vartojanti raidynus lotynų abėcėlės pagrindu , įsivedė tiek diakritinių ženklų ir modifikuotų raidžių, kad visas jas net suskaičiuoti būtų sunku. O kas galėtų be klaidų perskaityt vardus ir pavardes, užrašytas originalo kalbom?
Manau, kad lietuvių kalba išduodamuose dokumentuose ir kitur užsienietiški asmenvardžiai turi būti užrašomi lietuviška perraša .Originalo formą būtina pateikti šalia skliausteliuose , o pasuose - atskiram puslapyje.
Man , pavyzdžiui, visai nesuprantama Delfio ir kitų periodinių leidinių praktika , kai asmenvardžius tautų, vartojančių kirilicą, arabų, kinų ir kitus raidynus, jie pateikia angliška perraša. Tai visiška nesąmonė, nes laikantis tokio nuoseklumo ir letuviškas pavardes reikėtų rašyti angliškai (Baltshyunas??).
Lietuviško raidyno papildymas raidėmis q, w, x nieko neišspręs , nes nieko spręsti ir nereikia. Turime puikią lietuvišką abėcėlę, kuria galime užrašyti bet kokius asmenvardžius ar vietovardžius ir taip užrašę pakankamai gerai perteikti jų fonetinį skambesį.
Dar replikėlė poniai Smetonienei dėl lietuviškų moteriškų pavardžių be atitinkamų priesagų. Visų pirma, Jūs , Gerbiama autore, kažkodėl nepasivadinot Smetone, vadinas, Jums prie širdies senovinė - įprastinė - forma. Visų antra, nepriesaginės formos labai priimtinos pasirodė tik visokioms Zvonkėms -Bunkėms, Vaitkevičėms ir kitoms jų mentaliteto personoms. Visų trečia, skirtingas priesagas netekėjusioms ir ištekėjusioms moterims pavadinti turi labai nedaugelis tautų (lietuviai šiuo požiūriu nuosekliausi),tad manau, jog priesagos -aitė, - ytė, -utė , - (i)ūtė ir -ienė, -uvienė yra mūsų nematerialaus paveldo dalis; tai bandyti eliminuoti yra nusikaltimas
Paskutinis taisė Al1; 2012.04.28, 08:39.
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąKalbos darkytojai Smetonienei laikas trauktis iš pareigų.
Gal pasidarys geriau:
Mindaugas Jackevičius, www.DELFI.lt
2012 m. balandžio 26 d. 18:05
Ketvirtadienį Seimas pradėjo svarstyti naują Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) sudėtį. Siūloma, kad naujai sudarytai komisijai vadovautų Lietuvos edukologijos universiteto docentė Daiva Vaišnienė. Jei tam pritars Seimas, D. Vaišnienė poste pakeis dvi penkerių metų kadencijas VLKK pirmininkavusią Vilniaus universiteto docentę daktarę Ireną Smetonienę.
(...)
Komisijos pirmininke siūloma skirti Lietuvių kalbos instituto Skaitmeninių kalbos išteklių laboratorijos vadovę, humanitarinių mokslų daktarę D. Vaišnienę. Į jos pavaduotojas siūloma J. Palionytė. Ši komisijos narė dvi kadencijas buvo I. Smetonienės pavaduotoja.
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...#ixzz1tJIgdPK8
Comment
-
Parašė Romas Rodyti pranešimąTaip vertinant lietuvių kalbos darkytojų yra gal kokie trys milijonai...
Parašė Romas Rodyti pranešimąGal pasidarys geriau:
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąne tam, kad palaikytų (...) kosmopolitines lervas
Comment
-
Tendencija: lietuviai liaunasi rusintis, bet sparčiai anglinasi
http://www.lrytas.lt/-13362329161336...-anglinasi.htm
Bene egriausia vieta
Pasak kreipimosi autorių, „viešuosiuose užrašuose, tarp jų ir iškabose, angliški prekių, paslaugų ir įmonių ženklai dažnai stelbia valstybinę lietuvių kalbą, nustumia ją nuo akių į nuošalę arba visai jos nelieka. Tai labai apsunkina savo pačių šalyje gyvenančių žmonių galimybes gauti reikalingą informaciją, žeidžia orumą tų žmonių, kurie nenori jo prarasti, ir pagrįstai piktina net ir tą visuomenės dalį, kuri moka anglų kalbą“.
Comment
-
Parašė Romas Rodyti pranešimąKažkodėl teko pasitelkti svetimus žodžius
Parašė John Rodyti pranešimąTendencija: lietuviai liaunasi rusintis, bet sparčiai anglinasi
http://www.lrytas.lt/-13362329161336...-anglinasi.htm
Bene egriausia vieta
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąNes jie yra tarptautiniai seniai priimti į lietuvių kalbą. Be to kilę iš klasikinių (lotynų, graikų) kalbų.
Be abejo. Taip ir yra. Ir kuo toliau, tuo daugiau tokių iškabų. Koks nors įmantrus nelietuviškas pavadinimas ir angliškai "Coffee & Tea", ar "Bar", ar "Hotel", ar "Pizza & Pasta" ir pan. O dar blogiau, kai valstybinės įmonės imamos vadinti angliškai ar angliška santrumpa, pavyzdžiui, "Litgrid".
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąReiktų juos už vienos vietos pakabninti Lukiškių aikštėje už tokius dalykus. Arba iki gyvos galvos į kaliūzę.„O kūjis su pjautuvu - juk tai paprastos liaudies, darbininkų ir valstiečių simboliai. Dabar ženkliukus, pirktus Pilies gatvėje, ir kuriuos visą laiką iki uždraudimo nešiodavausi prisisegęs prie kuprinės, turėjau pasidėti į stalčių.“ - Tomizmas
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąO dar blogiau, kai valstybinės įmonės imamos vadinti angliškai ar angliška santrumpa, pavyzdžiui, "Litgrid".
Comment
Comment