Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvių kalba

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė John Rodyti pranešimą
    Lol. Dienos anekdotas.
    kas jau kas, bet humanitarinės specialybės nėra nuvertintos. Jos kaip tik yra nesveikai pervertintos, dėl ko paskutinius 20 metų Lietuvoje buvo ruošiami niekam nereikalingi "specialistai", kai tikslieji mokslai buvo pamiršti (gal tiesiog todėl, kad norint juos suvokti, nepakanka "iškalti", o reikia turėti košės galvoje). Nors būtent jie uždirba duoną ne tik sau, bet ir visokiems "humanitarinių mokslų specialistams", nekalbant apie filologus..

    Beje, viena gera mano draugė Londone yra ne bet kas, o pati tikriausia Lietuvių kalbos filologė. Po šiai dienai save koneveikia ir vadina "durne" ir "nevykėle", kad pasirinko tokią specialbę ir savo gyvenimo eigoje atsidūrė nevisai ten, kur norėtų būti. Aš jai vis juokais pasiūlau nusižudyti.
    Dabar Lietuvoje lietuvių filologijos specialistai kaip tik paklausūs, nes tai plataus kultūrinio (ne vien literatūrinio), lingvistinio ir istorinio profilio specialybė, kurią baigę gali tęsti studijas, keliant kvalifikacinį laipsnį, taip pat galima dirbti bet kurioje kultūros įstaigoje, taip pat žiniasklaidos, viešųjų ryšių ir kt. komunikacijos srityse. Tačiau reikia sutikti - filologas su tik bakalauru - nieko rimta. Dabar filologai jau nebaigę studijų yra graibstomi darbdavių. Reikia tik mokėti save pateikti.

    Bet visuomenę vis dar pernelyg nuvertina filologus, sakydami, kad tai - nerimtas mokslas, neva tai tik deskriptyvinis pseudomokslas.
    www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!

    Comment


      O aš vis dėlto manau, kad filologai yra rimta ir reikalinga specialybė. Žinau keletą filologų, kurie itin gerai uždirba, ir tikrai nepasakyčiau, kad tai yra neperspektyvi specialybė. Ir čia galioja tie patys dėsniai: geras specialistas = geras atlyginimas. Be to, yra labai įdomių pakraiptų kaip etnolingvistika.

      Kaip ir prieš kelis šimtus metų, taip ir dabar, iškyla vienas ir tas pats pagrindinis dalykas - lietuvių kalba neturi autoriteto. Tas formavosi ilgai ir greitu laiku nežada sustoti. Lietuviai nelabai mėgsta lietuvių kalbos, todėl visada ją bando pakreipti, pritaikyti ją prie įtakingesnių kalbų (lenkų, rusų, anglų). Gal taip mano, kad taip taps panašesni į tos tautybės žmones? Na atsakymo nežinau: gal tai dėl to, kad ji nuolatos buvo laikoma kaimiečių kalba, gal dėlto, kad krizė (atodo, kad sovietmetyje lietuvių kalba buvo žymiai labiau gerbiama) ir t.t.

      Gal ir keistai šneku, kad save įtraukiu į juos, tačiau esmė, kad man kalba yra įrankis, kuris padeda išreikšti save. Jeigu tas įrankis blogai veikia, dažniausiai žmonės juos pakeičia geresniais arba modifikuoja į geresnius. Aš myliu lietuvių kalbą ir aš labai norėčiau, kad ji tobulėtų ir augtų sveika ir laiminga, tačiau dabartinės tendencijos nieko gero nežada, o gyvenimas juk nestovi. O su nelanksčia ir primityvia lietuvių kalba nenorėčiau stovėti ir aš.
      Paskutinis taisė bebop; 2012.04.11, 19:26.
      Nepatinka dirbti už mažai? Dirbk už daug.

      Comment


        Parašė Ametistas
        Čia apie transformacijas, ar apie lietuvių kalbą diskutuosime?
        Na tu šitam forume didžiausias mūsų kalbos žinovas.

        Comment


          Parašė Kitas Džiugas Rodyti pranešimą
          Na tu šitam forume didžiausias mūsų kalbos žinovas.
          Yra ir už mane didesnis, doktorantas, tik kažkur nugaravęs.
          www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!

          Comment


            Parašė bebop Rodyti pranešimą
            O aš vis dėlto manau, kad filologai yra rimta ir reikalinga specialybė. Žinau keletą filologų, kurie itin gerai uždirba, ir tikrai nepasakyčiau, kad tai yra neperspektyvi specialybė. Ir čia galioja tie patys dėsniai: geras specialistas = geras atlyginimas. Be to, yra labai įdomių pakraiptų kaip etnolingvistika.

            Kaip ir prieš kelis šimtus metų, taip ir dabar, iškyla vienas ir tas pats pagrindinis dalykas - lietuvių kalba neturi autoriteto. Tas formavosi ilgai ir greitu laiku nežada sustoti. Lietuviai nelabai mėgsta lietuvių kalbos, todėl visada ją bando pakreipti, pritaikyti ją prie įtakingesnių kalbų (lenkų, rusų, anglų). Gal taip mano, kad taip taps panašesni į tos tautybės žmones? Na atsakymo nežinau: gal tai dėl to, kad ji nuolatos buvo laikoma kaimiečių kalba, gal dėlto, kad krizė (atodo, kad sovietmetyje lietuvių kalba buvo žymiai labiau gerbiama) ir t.t.

            Gal ir keistai šneku, kad save įtraukiu į juos, tačiau esmė, kad man kalba yra įrankis, kuris padeda išreikšti save. Jeigu tas įrankis blogai veikia, dažniausiai žmonės juos pakeičia geresniais arba modifikuoja į geresnius. Aš myliu lietuvių kalbą ir aš labai norėčiau, kad ji tobulėtų ir augtų sveika ir laiminga, tačiau dabartinės tendencijos nieko gero nežada, o gyvenimas juk nestovi. O su nelanksčia ir primityvia lietuvių kalba nenorėčiau stovėti ir aš.
            Nes lietuviams įteigtas (ir labai seniai) nepilnavertiškumo kompleksas. Visame kame, net ir kalboje tai pasireiškia.

            Comment


              Parašė Ametistas Rodyti pranešimą
              Kažkaip keistai šneki. Visiškai nesupratau, ką norėjai pasakyti savo pirmaisiais sakiniais.
              Lietuvių kalba yra viena seniausi indoeuropiečių kalbų, todėl ir prižiūrima kruopščiau, stengiamasi išlaikyti kalbinį unikumą.
              Kad kai kurie naujadarai yra nepatrauklūs, reikia sutikti. Jie natūraliai prigyja arba ne. Bet perdėtai teigti, kad kalbininkai nurodinėja, kaip kalbėti - irgi netinka.
              Likusi komentaro dalis - nusišnekėjimas.
              Norėjau išgirst tamstos nuomonę, parašytą savais žodžiais, kas yra kalba, o buvau pasiųstas į googlę. Tai ir susidaro vaizdas, kad pas filologus tokio dalyko, kaip NUOMONĖ nėra. Yra tik taisyklės, kurios yra, o jeigu nėra, tai greit bus. Tad čia joks nusišnekėjimas.

              Dėl lietuvių kalbos kalbinio išlaikymo: kuo nusikalto būtent panašumai su vokiečių, rusų, lenkų kalbomis? Fobijos kažkokios? "Oj, ačiū labai skamba panašiai ir rusiškai, tai sukeiskim vietom žodžius. Nors pala, dar ir didelis ačiū panašus į rusų, tai davai paskelbiam netaisyklingu." Juokinga net darosi, kuomet pasiklausai kaip taisyklingai reikia kalbėt.

              Comment


                O kam apsunkinti kalbą svetimomis konstrukcijomis, kai turim tokio pat lengvumo savas?

                Comment


                  Bendram išsilavinimui - Baltarusijoje buvo rastas jotvingių kalbos žodynėlis. Apie tai yra parašyta prof. Zinkevičiaus studija, o trumpiau:
                  http://lt.wikipedia.org/wiki/Narevo_...Eodyn%C4%97lis

                  Comment


                    Parašė Egiuxz Rodyti pranešimą
                    Norėjau išgirst tamstos nuomonę, parašytą savais žodžiais, kas yra kalba, o buvau pasiųstas į googlę. Tai ir susidaro vaizdas, kad pas filologus tokio dalyko, kaip NUOMONĖ nėra. Yra tik taisyklės, kurios yra, o jeigu nėra, tai greit bus. Tad čia joks nusišnekėjimas.

                    Dėl lietuvių kalbos kalbinio išlaikymo: kuo nusikalto būtent panašumai su vokiečių, rusų, lenkų kalbomis? Fobijos kažkokios? "Oj, ačiū labai skamba panašiai ir rusiškai, tai sukeiskim vietom žodžius. Nors pala, dar ir didelis ačiū panašus į rusų, tai davai paskelbiam netaisyklingu." Juokinga net darosi, kuomet pasiklausai kaip taisyklingai reikia kalbėt.
                    Daugelis taisyklių yra visai ne naujos, o tiesiog lietuvių pamirštos. Dėl didelės rusų kalbos įtakos daugelio kasdienei kalbėsenai būtent rusų kalba padarė didžiulę įtaką ir dėl to kalbos vartotojai nesugeba suprasti, kas yra taisykla, o kas ne. Pakaktų atsivesti senus mokyklinius vadovėlius - taisyklės tos pačios. Tik, kartoju, vartotojai jas pamiršę. Ir kai primenami kalbos normatyvai, liaudis staiga išpučia akis ir sako: „Siaubas, vėl naujovių prigalvojo“. Iš šono tai atrodo juokingai.
                    www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!

                    Comment


                      Parašė Ametistas Rodyti pranešimą
                      Daugelis taisyklių yra visai ne naujos, o tiesiog lietuvių pamirštos. Dėl didelės rusų kalbos įtakos daugelio kasdienei kalbėsenai būtent rusų kalba padarė didžiulę įtaką ir dėl to kalbos vartotojai nesugeba suprasti, kas yra taisykla, o kas ne. Pakaktų atsivesti senus mokyklinius vadovėlius - taisyklės tos pačios. Tik, kartoju, vartotojai jas pamiršę.
                      Ne kalba turi prisitaikyti prie taisyklių, o taisyklės turi būti pritaikomos esamai kalbai.

                      Comment


                        Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
                        Ne kalba turi prisitaikyti prie taisyklių, o taisyklės turi būti pritaikomos esamai kalbai.
                        Kalbininkai tam ir skirti, kad matytų, kur pokytis motyvuotas, o kur tėra veikiausiai laikina svetimžodžio invazija.
                        Ta riba labai plonytė. Ir įtariu, kad kalbininkai tiesiog bijo į kalbą priimti naujoves iš kitų kalbų, nes po to proceso jau nesustabdysi... O rezultatas gali būti nebūtinai naudingas.
                        Panašu, kad turime daug ne tik tėvynės, bet ir kalbos patriotų. Manau, kad nei konservatyvumas, nei visiškas liberalizmas į gerą, kalbant apie kalbą, nenuvestų. Mūsų kalbos vartotojų permažai liberaliems pokyčiams. Bet ir konservatyvizmas ilgai nesitęs - jau dabar matomi teigiami pokyčiai.
                        Paskutinis taisė Ametistas; 2012.04.13, 19:20.
                        www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!

                        Comment


                          Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
                          Ne kalba turi prisitaikyti prie taisyklių, o taisyklės turi būti pritaikomos esamai kalbai.
                          Nesąmonė. Taip ir kalbos neliktų, jei būtų leista visus netaisyklingus ir užsienietiškus žodžius integruoti, rašyti originalo kalba, vartoti konstrukcijas (angliškas, rusiškas ar kitas)...

                          Comment


                            Parašė Ametistas Rodyti pranešimą
                            Panašu, kad turime daug ne tik tėvynės, bet ir kalbos patriotų. Manau, kad nei konservatyvumas, nei visiškas liberalizmas į gerą, kalbant apie kalbą, nenuvestų. Mūsų kalbos vartotojų permažai liberaliems pokyčiams. Bet ir konservatyvizmas ilgai nesitęs - jau dabar matomi teigiami pokyčiai.
                            Kokie teigiami pokyčiai? Nieko gero, kai užsienietiški žodžiai ir konstrukcijos išstumia lietuviškus. Nieko gero, jei būtų nusileista iki tokio lygio, kaip kad dabar Lenkijoje - užsienietiški žodžiai jau netgi rašomi originalo kalba su lenkų kalboje nesančiom raidėm: v, x, q ir kt.

                            Comment


                              Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                              Nesąmonė. Taip ir kalbos neliktų, jei būtų leista visus netaisyklingus ir užsienietiškus žodžius integruoti, rašyti originalo kalba, vartoti konstrukcijas (angliškas, rusiškas ar kitas)...
                              O ar daug kas sako vaizduoklis, jei kalba apie PC monitorių?
                              Aš irgi buvau ir būsiu už lietuvių kalbą, tačiau ne tik man, bet greičiausiai visiems mano draugams, bičiuliams, pažįstamiems itin keistai ir sakyčiau atstumiančiai atrodo bandymas kiekvienam žodžiui sugalvoti atitinkamą reikšmę. Taip, to reikia, terminologija ir visa kita, tačiau kaip sakiau, taip ir sakysiu "afteris", o ne "dūzgės". ir nemanau, kad tokiu konkrečiu atveju įžeidžiu lietuvių kalbą.
                              Kita vertus, net ir tokie, kartais juokingi atitikmenys labai greitai tampa neatsiejamu hm...sinonimu (?). Iš pradžių ironiškai, su šypsena sakai " vėliau trauksim į dūzgesssss", o po kurio laiko, žiūrėk, jau tampa neatsiejama kalbos dalimi

                              Comment


                                Mažiau gerti lietuviams reikia, tai ir afteriai bus neaktualūs.

                                Comment


                                  Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                                  Mažiau gerti lietuviams reikia, tai ir afteriai bus neaktualūs.
                                  čia tik pavyzdys staiaga šovęs į galvą. Jų galima parašyti daugybę...Turėjau omenyje, kad kartais perlenkiama lazda su atitikmenimis, tačiau net ir tokiu atveju, jie įsivyrauja visuomenėje, tik kartais nereikėtų piktai didaktiškai grūmoti lazdele . Dėl to nebučiau linkęs kategoriškai teigti, jog iškyla daugybę problemų lietuvių kalbai. Manyčiau, tai normali visuomenės reakcija, kuri būdingai visoms pasaulio visuomenėms. Po kurio laiko, daug tokių atitikmenų tampa normaliu reiškiniu.

                                  Comment


                                    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                                    Nesąmonė. Taip ir kalbos neliktų, jei būtų leista visus netaisyklingus ir užsienietiškus žodžius integruoti, rašyti originalo kalba, vartoti konstrukcijas (angliškas, rusiškas ar kitas)...
                                    Ar mes dabar kalbame tokia pačia kalba, kuria kalbėjo Mindaugas ir Algirdas prieš 700 metų? Ne - kalba pasiketė (ir ne tik lietuvių, bet ir kitos gyvos kalbos). Taip kad nieko baisaus skoliniuose nėra, jeigu skolintos gramatinės ir leksinės konstrukcijos leidžia išreikšti mintį.

                                    Comment


                                      Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
                                      Ar mes dabar kalbame tokia pačia kalba, kuria kalbėjo Mindaugas ir Algirdas prieš 700 metų? Ne - kalba pasiketė (ir ne tik lietuvių, bet ir kitos gyvos kalbos). Taip kad nieko baisaus skoliniuose nėra, jeigu skolintos gramatinės ir leksinės konstrukcijos leidžia išreikšti mintį.
                                      Apskritai, tai teisingiausia būtų, jei kiekvienas naujas žodis būtų imamas iš tos kalbos, kurioje jis atsirado. Be didelio davatkiškumo. Taip liktų kalbose senieji žodžiai ir atsirastų naujų. Argi ne teisingiau būtų ir toliau vadinti monitorių monitoriumi o ne kažkokiu liguistos kalbininkų sąmonės sukurtu vaizduokliu?

                                      Comment


                                        Parašė J.U. Rodyti pranešimą
                                        Apskritai, tai teisingiausia būtų, jei kiekvienas naujas žodis būtų imamas iš tos kalbos, kurioje jis atsirado. Be didelio davatkiškumo. Taip liktų kalbose senieji žodžiai ir atsirastų naujų. Argi ne teisingiau būtų ir toliau vadinti monitorių monitoriumi o ne kažkokiu liguistos kalbininkų sąmonės sukurtu vaizduokliu?
                                        Neteisingiau, nes „monitorius“ reiškia stebėtoją lotyniškai.
                                        Ir tai kalbininkai minios spaudimui pasidavė...

                                        Comment


                                          Kaip ir prieš kelis šimtus metų, taip ir dabar, iškyla vienas ir tas pats pagrindinis dalykas - lietuvių kalba neturi autoriteto. Tas formavosi ilgai ir greitu laiku nežada sustoti. Lietuviai nelabai mėgsta lietuvių kalbos, todėl visada ją bando pakreipti, pritaikyti ją prie įtakingesnių kalbų (lenkų, rusų, anglų). Gal taip mano, kad taip taps panašesni į tos tautybės žmones? Na atsakymo nežinau: gal tai dėl to, kad ji nuolatos buvo laikoma kaimiečių kalba, gal dėlto, kad krizė (atodo, kad sovietmetyje lietuvių kalba buvo žymiai labiau gerbiama) ir t.t.
                                          Būtent, lietuviams trūksta didžiavimosi savimi ir savo kalba. Galų gale bent jau elementarios savigarbos. Geras pavyzdys A. Užkalnis. Savo interneto dienoraštyje yra pripažinęs, kad jaučia kompleksą, jog yra iš mažos ir menkos šalies. Sprendžiant iš jo veiklos, tas kompleksas jam kaip reikiant neduoda ramybės, kaip ir supratimas, kad anglu ne tampama, o gimstama. Matyt, į Lietuvą todėl ir grįžo, nes suprato, kad anglu tapti neišeis. Turbūt nieko keista, kad terpę savo kenkėjiškai veiklai rado būtent Lietuvos ryte. Yra tam tinkama lietuvių patarlė: padorus paukštis savo lizdo neteršia. Užkalnis turbūt įsivaizduoja, kad daro gerą darbą ir savo rašliavomis Lietuvą modernina ir artina prie Vakarų.
                                          Žečpospolitos laikais bajorai kalbėjo lenkiškai, nes lietuviškai kalbėti buvo žemas lygis. Kad šiandien kalbam lietuviškai, daugiausiai reikėtų dėkoti eiliniams kaimiečiams iš dūminių pirkių, kurie tą kalbą išsaugojo. Dabar analogiška situacija: pagyvenę užsienyje, pamatę pasaulio ir šiaip save mėgstantys priskirti prie įsivaizduojamo elito, savo gimtąją kalbą menkina, šaiposi iš lietuvių literatūros, o aukština anglų ar bet kokią kitą kalbą, nes juk tai madinga, pelninga ir cool. Tai yra ne kas kita, o viešas savo kompleksų demonstravimas. Reikėtų bent jau pasimokyti iš karo meto emigrantų, kurie lietuvybę puoselėja, moko savo vaikus lietuviškai ir išlaiko tą kalbą net kelintoje kartoje. Taip yra todėl, kad per karą į Vakarus daugiausia traukėsi išsilavinę žmonės, suvokiantys gimtosios kalbos vertę. Tuo tarpu tarp dabartinių emigrantų yra daug beraščių, kurie didžiuojasi, kad jų vaikai angliškai kalba geriau nei lietuviškai. Lyg gimtoji kalba būtų kliūtis daryti karjerą ar trukdytų išmokti užsienio kalbą.
                                          Paskutinis taisė senasnamas; 2012.04.13, 21:38.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X