O gal tiesiog kvailas žodis, prastai skambantis ir nemielas širdžiai? Gal žmogus mieliau tiesiog pasakys "Buvau vakar tame labai jaukiame bare senamiestyje" (kas labiau tikėtina)? Kiekviena kalba turi tokių žodžių, kurių net labai norėdamas neišversi į kitą kalbą. Kas žino, gal kažkur mūsų Didžiajame Lietuvių kalbos žodyne ir tūno koks nors žodis taikliai apibūdinantis tą tavo glamour. Juk neužmirštame, kad šis žodynas turi virš 500 000 antraštinių žodžių, kai tuomet Oxfordo anglų kalbos žodynas kažkur virš 300 000.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Lietuvių kalba
Collapse
X
-
Parašė bebop Rodyti pranešimąJuk neužmirštame, kad šis žodynas turi virš 500 000 antraštinių žodžių, kai tuomet Oxfordo anglų kalbos žodynas kažkur virš 300 000.
Beje, kadangi tai tema apie lietuvių kalbą, tai pataisysiu tamstą: ne virš, o su viršum arba daugiau kaip. Virš būna tik viršuje kažko. Pavyzdžiui, virš Vilniaus skrenda lėktuvas. Nors galima sakyti 300 000 su viršum. Man ir pačiam tai atrodo kvailoka, bet kažkodėl taip jau reikia.Paskutinis taisė John; 2011.04.10, 21:26.
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąLabai šaunu, kad vartotinas. Nors dar negirdėjau, kad jį kas nors vartotų. Man labiau aktualus ne pats žodis ir ar jis vartotinas, bet kaip geriausiai ir patogiausiai apibūdinti mano minimą žodį, nesilaužant liežuvio ir nesulaukiant klausimų "a kas tai yr?". Na tikrai Lietuvoje niekas nesako "Buvau vakar tame labai glamūriškame bare senamiestyje"... kažkaip neskamba. Nors gal Lietuvoje tiesiog nėra daug glamūriškų objektų.
John, tai apibūdink, ką tas glamourous tiksliai reiškia šios dienos Londono slenge - rasim atitikmenį
Man kyla toks įtarimas, kad daugelis, tą žodį "glamūrinis" naudojančių, patys nelabai supranta ką jis reiškia. Pvz "glamūriškas baras", tai čia koks - krūtas ir rūžavas?
Comment
-
Parašė c2h5oh Rodyti pranešimąkrūtas ir rūžavas?
Comment
-
Mindaugas Jackevičius, www.DELFI.lt
2011 balandžio mėn. 24 d. 22:34
Kalbininkai siūlo šąla, bąla rašyti be nosinių
Kaip rašoma VLKK puslapyje internete, kalbininkės dr. Daiva Vaišnienė ir doc. Nijolė Linkevičienė siūlė diskutuoti dėl įsidėmėtinos esamojo laiko veiksmažodžių, tokių kaip šąla, bąla, gęsta, mąžta, rašybos.
Aiškinama, kad toks klausimas iškeltas visuomenės, ypač mokytojų, pageidavimu. Žmones glumina tai, kad, pavyzdžiui, šąla ir šalo tariami vienodai, tačiau rašomi skirtingai.
N. Linkevičienė pareiškė nuomonę, kad jeigu istorinė rašyba ir palaikytina, tai tik tų žodžių, kurie visose gramatinėse ir darybinėse formose rašomi vienodai. To pavyzdys - ąžuolas, ąžuolų, ąžuoliukas, ąžuolynas.
(...)
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas doc. dr. Antanas Smetona atkreipė dėmesį į faktą, kad šiuolaikinėje bendrinėje kalboje nosinių garsų nebuvo – jie išnyko iki jos susiformavimo, o nosinės raidės yra palyginti naujas dalykas. Tad, jo nuomone, ši rašybos taisyklė galėtų būti pakeista.
(...)
Pasak VLKK pirmininkės Irenos Smetonienės, apie rašybos taisyklių svarstymus imta kalbėti iškart baigus peržiūrėti skyrybos taisykles. Prieš keletą metų įsigaliojusios naujos skyrybos taisyklės numatė privalomąją ir pasirenkamąją skyrybą.
„Svarstant skyrybos taisykles, argumentai buvo aiškūs, tad daug keblumų nekilo. Rašyboje prasideda emocijos. Čia daug sutartinių dalykų – pavyzdžiui, didžiųjų raidžių rašymas“, - DELFI sakė I. Smetonienė.
VLKK pirmininkės teigimu, natūralu, kad daiktavardžiai ąžuolas, žąsis yra istorizmai, tad tokie ir liks. Tačiau keltas klausimas dėl nosinių raidžių rašybos žodžių šaknyse. Klausimą, ar čia reikalingos nosinės raidės, dar 1933 m. kėlė kalbininkai Antanas Salys, Pranas Skardžius, Jurgis Talmantas.
„Diskusijos prasidėjo, bet jos taip ir baigėsi – kai kam pasidaro gaila, daliai visuomenės tai atrodo kaip kalbos pagrindas, nors vieni kalbininkai turi argumentų už, kiti – prieš. Dėl to dabar rašybos svarstymas apskritai yra sustojęs – daug nuomonių, o bendro susitarimo nėra“, - aiškino I. Smetonienė.
Pašnekovės teigimu, visi puikiai supranta, kad kalba kinta, tačiau kai pereiname prie formalių – rašybos susitarimo dalykų – įsitraukia emocijos ir sutarimo nėra. Pasak I. Smetonienės, rašyba – kalbos pagrindas, tad čia sutarimas būtinas.
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=44749755
Kas įvedė nosines raides?
Comment
-
Parašė Romas Rodyti pranešimąMindaugas Jackevičius, www.DELFI.lt
2011 balandžio mėn. 24 d. 22:34
Kalbininkai siūlo šąla, bąla rašyti be nosinių
Pašnekovės teigimu, visi puikiai supranta, kad kalba kinta, tačiau kai pereiname...
Kad kalba kinta, byloja nuo 2003 m. teikiamos kirčiavimo rekomendacijos – įvedami nauji galimi variantai, grįžtama prie senųjų kirčiavimo variantų. Dėl to leistina kirčiuoti, pavyzdžiui, Oda, odA, Yda, ydA, prOga, progA.
I. Smetonienės teigimu, kalba turi būti keičiama atlikus sociolingvistinius tyrimus, o ne vadovaujantis subjektyviais vertinimais.
Comment
-
Turime savo kalbą ir turime ją tausoti. - tuščias lozungas, nes ją darkome ir kitakalbiams net gero pacvyzdžio nemokame duoti. Paimklime vietovardžius kelio ženkluose. Čia, Vilniaus krašte, net rajonų centrų ir miestų pavadinimų patys nemokame kirčiuoti ir kitų nemokome. Vien tik Širvintas lietuvoški moksleiviai ir mokslinčiai ištaria ir parašo dešimčia variantų. Todėl duokime pavyzdį kitakalbiams autochtonamsir svečiams iš Vakarų, bent jau aplink sostinę nuo Daugpilio iki Kalvarijos paroddydami upės ar gyvenvitės pavadinimo kirčiuotą skiemenį labai aiškiai, kaip vienas rusas vairuotojas pasakė, ir arkliui, ir vaikui suprantamai - didesnėmis raidėmis, kurias čia parodau dižiosiomis:ŠIRvintos, VIsaginas, PabraDĖ, RUkainiai, MAIšiagala. Ačiū pasakys kožnas
Comment
-
Parašė Valdas Banaitis Rodyti pranešimąTurime savo kalbą ir turime ją tausoti. - tuščias lozungas, nes ją darkome ir kitakalbiams net gero pacvyzdžio nemokame duoti. Paimklime vietovardžius kelio ženkluose. Čia, Vilniaus krašte, net rajonų centrų ir miestų pavadinimų patys nemokame kirčiuoti ir kitų nemokome. Vien tik Širvintas lietuvoški moksleiviai ir mokslinčiai ištaria ir parašo dešimčia variantų. Todėl duokime pavyzdį kitakalbiams autochtonamsir svečiams iš Vakarų, bent jau aplink sostinę nuo Daugpilio iki Kalvarijos paroddydami upės ar gyvenvitės pavadinimo kirčiuotą skiemenį labai aiškiai, kaip vienas rusas vairuotojas pasakė, ir arkliui, ir vaikui suprantamai - didesnėmis raidėmis, kurias čia parodau dižiosiomis:ŠIRvintos, VIsaginas, PabraDĖ, RUkainiai, MAIšiagala. Ačiū pasakys kožnasPost in English - fight censorship!
Comment
-
Parašė Egiuxz Rodyti pranešimąBūtent. Lietuvos išskirtinumas ir yra tas, kad nedaugelis kalbų turi tikras tarmes, o ne dialektus.
Comment
-
Parašė disident Rodyti pranešimąO kuo skiriasi tarmė nuo dialekto? Wiki tai pateikia kaip sinominus http://lt.wikipedia.org/wiki/Tarm%C4%97I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
Parama Siaurojo geležinkelio klubui
Comment
-
Parašė disident Rodyti pranešimąO kuo skiriasi tarmė nuo dialekto? Wiki tai pateikia kaip sinominus http://lt.wikipedia.org/wiki/Tarm%C4%97
Comment
-
Parašė Egiuxz Rodyti pranešimąKiek man žinoma, tarmė priklauso nuo regiono ir turi kalbines taisykles, o dialektas yra kaip ir koks padrikas kratinys, kuris priklauso nuo kiekvieno žmogaus susigalvotų taisyklių (vilnietiška "lenkų" kalba).I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
Parama Siaurojo geležinkelio klubui
Comment
-
Parašė Egiuxz Rodyti pranešimąO tuo tarpu tarmės išlaiko kalbą kaip pagrindą, tik sąskambis ir kai kurios taisyklės yra kitų kalbų (latvių - žemaičių), taip ?
Jeigu skirtingų tarmių bendruomenės ilgą laiką gyvena atskirai, dažnai tarmė išsivysto į kalbą. Kažkada taip lotynų kalba suskilo į italų, prancūzų, ispanų, portugalų, rumunų, dalmatų ir kitas kalbas. Dabar panašus procesas vyksta su anglų kalba, bet dėl didesnio šiandieninio mobilumo tie procesai gerokai sulėtėjo.
Man kyla minčių, kad „geležinė uždanga“ Vilnijos lenkų tarmę priartino prie atskiros kalbos.I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
Parama Siaurojo geležinkelio klubui
Comment
Comment