Lietuvių kalba

[Ametistas]

Čia tik formaliai atrodo elementaru, o iš tikrųjų ne visuomet taip paprasta, pvz., nei iš klausos, nei iš aplinkinių kalbos neatsirinksi, ar reikšmėms reikšmes ar reikšmes, ar klausimams ar klausimams klausimus, pienams pienus ar pienus Čia tik keletas atvejų, kur nežinodamas ar neatsivertęs žodyno nieko nepeši O tokių pavojingų žodžių šimtai

Tūkstančiai. Žinoma, jei žmogus kirčiuoja blogai ar skundžiasi klausos sutrikimais, tai pagal mano nurodytą būda kirčiuotės teisingai nenustatys. Bet nors jau pusę žodžių šiuo būdu teisingai nustatyti tikrai galima. O svarbiausia, kad tai yra labai lengvas būdas, nereikia į galvą kišti daug taisyklių.

[Godo]

Tūkstančiai. Žinoma, jei žmogus kirčiuoja blogai ar skundžiasi klausos sutrikimais, tai pagal mano nurodytą būda kirčiuotės teisingai nenustatys. Bet nors jau pusę žodžių šiuo būdu teisingai nustatyti tikrai galima. O svarbiausia, kad tai yra labai lengvas būdas, nereikia į galvą kišti daug taisyklių.

Tiesa, ir aš taip darau, bet tikrai pasitaiko nemažai atvejų, kur be žodyno neaišku

[Sula]

O sunku susirasti?

Tai aš gi žinau. Mokyklą baigiau ir ne bet kaip

Turiu galvoje padėtį, kai nežinoma žodžio kirčio padėtis jokiame linksnyje, ir nėra giminingų žodžių. Žodynu naudotis nuolat galimybės nėra. Arba to žodžio žodyne nėra. Pvz.: kaip paaiškinti kitakalbiui, besimokančiam lietuviškai.

Na kažkaip negirdėjau tokių kalbų, bet gal kažkas ir bandė kurti tokias taisykles.

Ką gi veikia Lietuvių kalbos institutas?

Abejoju

Žiauna yra tik 1 kirčiuotės. http://www.lki.lt/dlkz/

Ar sunku peržvelgti, apie ką buvo kalbėta?

žiáuna sf. (1) K.Būg, Š, FrnW, DŽ, NdŽ, KŽ, žiaunà (4) K.Būg, RŽ, NdŽ, KŽ, (3) LKKII169(Lkm); S.Dauk

[Godo]

Turiu galvoje padėtį, kai nežinoma žodžio kirčio padėtis jokiame linksnyje, ir nėra giminingų žodžių. Žodynu naudotis nuolat galimybės nėra. Arba to žodžio žodyne nėra. Pvz.: kaip paaiškinti kitakalbiui, besimokančiam lietuviškai.

Kai kurių žodžių priegaidės, kaip jau ir minėjau, be žodyno nenustatysi O užsieniečiui tegalima pasakyti - taip yra ir tiek... Tiesa, kartais priegaidę gali padėti nustatyti geras kurios nors tarmės mokėjimas ir jos santykio su bendrinės kalbos kirčiavimu išmanymas

Ką gi veikia Lietuvių kalbos institutas?

/\ Tą patį, ką ir daugelis institutų - mala vieną tokį daiktą ir dar vėžlišku greičiu Ai, dar ir kavą verda Nors aišku, visiems kirčiavimo atvejams taisyklių sukurti neįmanoma.

[laimutis]

Paskutinėse dviejose nuotraukose matoma lietuviška iškaba "TEKNIKOS IR STATYMO DARBŲ KANTORA" Pastebėjo šis blogeris: http://mylimasvilnius.wordpress.com/...a-ir-statymas/

Beje, kas ten paskutinėj nuotraukoj - transporto kamštis prospekte?

Čia tai įdomu, lietuviška iškaba carinėje Lietuvoje, įdomu kam ši kontora priklausė.

[julius]

Čia tai įdomu, lietuviška iškaba carinėje Lietuvoje, įdomu kam ši kontora priklausė.

Speju, kad galejo priklausyti Vileišiams - Petras Vileišis gi buvo inžinierius, turėjo Vilniuje metalo dirbinių fabrikėlį, ir jame stengėsi darbinti lietuvius - tam kad vilnius "atlietuvėtų"

http://lt.wikipedia.org/wiki/Petras_Vileišis

[AIRzol]

Verta dėmesio ir "K" raidė žodyje "TEKNIKOS", kuri aiškiai atkeliavo iš angliško tarimo.

[Godo]

Verta dėmesio ir "K" raidė žodyje "TEKNIKOS", kuri aiškiai atkeliavo iš angliško tarimo.

/\ Tikrai ne, čia tiesiog senovinis tarimas, nes garsas ch lietuvių kalboje yra labai naujas, todėl anksčiau vietoje jo tardavo k, kaip ir p vietoje naujo f. Tarmėse ir dabar kai kur taip taria O technika - graikiškos kilmės.

[music]

/\ Tikrai ne, čia tiesiog senovinis tarimas, nes garsas ch lietuvių kalboje yra labai naujas, todėl anksčiau vietoje jo tardavo k, kaip ir p vietoje naujo f. Tarmėse ir dabar kai kur taip taria O technika - graikiškos kilmės.

Įdomiausiai pasielgė latviai, ch išvis panaikino ir įvedė h. Dabar pas juos tehnika

[AIRzol]

/\ Tikrai ne, čia tiesiog senovinis tarimas, nes garsas ch lietuvių kalboje yra labai naujas, todėl anksčiau vietoje jo tardavo k, kaip ir p vietoje naujo f. Tarmėse ir dabar kai kur taip taria O technika - graikiškos kilmės.

Bet anglai (o gal ir daugiau kalbų taip yra?) "CH" taria kaip "k", todėl ir pamaniau, kad lietuvaičiai nusižiūrėjo "CH" tarimą nuo anglų. O kaip buvo iš tiesų ir kodėl galiausiai pradėjom naudot vokišką "CH" tarimo variantą

[Godo]

Temoje http://www.miestai.net/forumas/showt...t=7515&page=13 kilo tokia diskusija:

Verta dėmesio ir "K" raidė žodyje "TEKNIKOS", kuri aiškiai atkeliavo iš angliško tarimo.

/\ Tikrai ne, čia tiesiog senovinis tarimas, nes garsas ch lietuvių kalboje yra labai naujas, todėl anksčiau vietoje jo tardavo k, kaip ir p vietoje naujo f. Tarmėse ir dabar kai kur taip taria O technika - graikiškos kilmės.

Įdomiausiai pasielgė latviai, ch išvis panaikino ir įvedė h. Dabar pas juos tehnika

Bet anglai (o gal ir daugiau kalbų taip yra?) "CH" taria kaip "k", todėl ir pamaniau, kad lietuvaičiai nusižiūrėjo "CH" tarimą nuo anglų. O kaip buvo iš tiesų ir kodėl galiausiai pradėjom naudot vokišką "CH" tarimo variantą

Tad kviečiu ją pratęsti čia

Geras klausimas Žodis technika ko gero buvo sunormintas XX a. pradžioje didžiųjų kalbos normintojų - K. Būgos ar J. Jablonskio. Tam kalbininkai turėjo svarų argumentą:
Kalbų tipologijoje yra tokie terminai: sateminės kalbos ir kentuminės kalbos (terminas pagal žodžio "šimtas" tarimo būdą - lot., centum (sen. kentum); gr. satem) Taip skiriamos kalbos pagal tam tikro indoeuropiečių kalbų garso atliepimą kai kuriuose bendros šaknies žodžiuose: pvz., lietuvių kalba yra sateminė, nes šioje pozicijoje daugeliu atvejų taria š, ch - šimtas, širdis, naujesni žd. - chemija, technika ir t.t, anglų kalba - kentuminė, taria h, k - hundred, hart, technique [k], chemistry [k] ir t.t. Pagal šį kriterijų galima skirstyti visas indoeuropiečių kalbas (pvz., rusų - kaip ir lietuvių - sateminė: сто, сердца, техника, химия ir t.t.). Taigi technika tariame tėl mūsų kalbos tipo (baltų (latviai, tardami h vietoje ch - pasielgė "netipologiškai"), slavų kalbos - sateminės, germanų - kentuminės ir t.t.) Ši kalbų ypatybė yra labai sena ir gana tvarkingai išlaikoma visose indoeuropiečių kalbose, todėl taip ir skirstoma. Galite pasitikrinti daugiau mokamų kalbų ir žodžių

[Godo]

Bet anglai (o gal ir daugiau kalbų taip yra?) "CH" taria kaip "k", todėl ir pamaniau, kad lietuvaičiai nusižiūrėjo "CH" tarimą nuo anglų. O kaip buvo iš tiesų ir kodėl galiausiai pradėjom naudot vokišką "CH" tarimo variantą

Kviečiu šią diskusiją tęsti temoje Lietuvių kalba

[Civis]

Apie kalbos raidą ir jos vaizdinius: kokia oficialioji lietuvių kalbos ideologija?
www.lrytas.lt

Išmintinga diskusija. Siūlau nepagailėti laiko (17 puslapių gi) ir perskaityti

[Godo]

Pamenu, šioje temoje ne kartą yra kilę klausimų apie Lietuvių kalbos institutą
Nors ir gana vienpusiškas, tačiau pakankamai iškalbingas straipsnis apie LKI veiklos specifiką: http://www.lzinios.lt/lt/2011-03-15/..._nereikia.html

[Al1]

Specifika tai aiški. Bet užsienietis, "tvarkantis" lietuvių kalbą - nonsensas. Iš kitos pusės nėra ko stebėtis, nes bendrinę lietuvių kalba kūrė ir žydas perkrikštas J. Jablonskis.

[Kecal]

Specifika tai aiški. Bet užsienietis, "tvarkantis" lietuvių kalbą - nonsensas. Iš kitos pusės nėra ko stebėtis, nes bendrinę lietuvių kalba kūrė ir žydas perkrikštas J. Jablonskis.

Kaip baisu... Tavo vietoje skubiai atsisakyčiau bendrinės kalbos ir pradėčiau žemaičiuoti

[Al1]

Kaip baisu... Tavo vietoje skubiai atsisakyčiau bendrinės kalbos ir pradėčiau žemaičiuoti

Nepanikuok. .
Bet šiais laikais patikėti lietuviyų kalbos reikalus užsieniečiui - tai visiškas savigarbos neturėjimas. Jablonskis nors vietinis žydas buvo...

[senasnamas]

Bet užsienietis, "tvarkantis" lietuvių kalbą - nonsensas.

Į konkrečius darbus reikia žiūrėti, o ne į tautybę. Tas belgas lietuvių kalbą išmano geriau už dažną lietuvį. Ar jį reikėtų izoliuoti, jei domisi baltistika ir ją išmano geriau nei kai kurie lietuvių kalbininkai? Pirmąją lietuvių kalbos gramatiką parašė pusiau lietuvis, pusiau vokietis Danielius Kleinas. Turbūt Lietuvai turėtų dėl to būti didelė gėda? Geriau, kad mokslo darbą dirbtų koks neišmanėlis, svarbu, kad tik būtų vietinis? Kaip matyti iš straipsnio, lietuviams mokslas nelabai ir rūpi, svarbu biznis. Dėl manęs tai tegu institute dirba kad ir dešimt tokių belgų - lietuvių kalba dėl to nesuprancūzės.
Iš vieno komentaro:

Akselis Holvoetas lietuvių kalbos tyrinėjimams labiau reikalingas, negu tie tyrinėjimai pačiam Holvoetui... Noriu pasakyti, kad gaila ne Holvoeto, kad jį atleido iš darbo, o Lietuvos mokslo.

[Sula]

Nemaniau, kad tokioje mokslo ir kultūros šventovėje irgi vyrauja korupcija, rietenos, kova dėl kėdžių, savanaudiški grupiniai interesai ir visuomeninės misijos ignoravimas.

[D.P]

Specifika tai aiški. Bet užsienietis, "tvarkantis" lietuvių kalbą - nonsensas. Iš kitos pusės nėra ko stebėtis, nes bendrinę lietuvių kalba kūrė ir žydas perkrikštas J. Jablonskis.

Laikantis tokios logikos reikėtu apskritai atsisakyti ir iš Lietuvos kultūros išbraukti Koršunovą, Mamontovą, Jablonskį, Karsaviną, Riomerį, Bulhaką, Mickevicių, Kosčiuską, Glaubicą, Vilniaus Gaoną, Ganelino-Čekasino-Tarasovo (Vilnius jazz mokyklos korifėjai, pasaulinis lygis), Arną Funką (smolenskietis, kuręs tarpukario Kaune), Karolį Reisoną (latvis, Kaunas), Štromą, Milošą-Milašių, net ir T.Venclovą ir šimtus kitų...? Pernelyg suabsoliutinti tautinės kilmės nereikėtų...