Taigi parašiau, kad paprasčiau operacinės sistemos lygmenyje programiniu būdu išspręsti šį reikalą su kabutėmis, o ne įvedinėti AŽERTY klaviatūrą. Tik reikia spręsti.
Worde '' '' kabutės automatiškai keičiamos lietuviškomis, jei tik nustatyta lietuviška klaviatūra.
Taigi, praktiškai kabučių problemą operacinės sistemos mastu galima būtų išspręsti grynai programinėmis priemonėmis. Kad esant nustatytai lietuviškai klaviatūrai, paspaudus kabučių klavišą prie klavišo „Enter“, būtų vaizduojamos lietuviškos kabutės.
Šiaip kabutės ir pan. yra jau nebe kalbos, o simbolių ir korektūros srities dalykas. MS Word'e dėl kabučių retai kyla problemų, o štai internete daug kur jų nenori priimti. Bet tai yra tik simbolių reikalas, visiškai nekenkiantis kalbos sistemai, tad didelių problemų čia nematau Svarbiausia, kad spaudoje jos būtų lietuviškos.
Dar noriu sugrįžti prie Romo googlės apžvalgos Buvo labai įdomu, niekad ir nežinojau, kad yra tokios galimybės, tad ir aš norėčiau pasiteirauti, jei ne paslaptis, kaip tas googlės funkcijas rasti?
Gal Romas labai nesupyks, tačiau jo pranešimuose pastebėjau keletą dažnų kalbos klaidų. Kadangi diskutuojame lietuvių kalbos skiltyje, jas pataisysiu ir pakomentuosiu
<...> tai krepšinio mėgėjų tarpe šitos proporcijos <...>
Šiuo atveju reikėtų sakyti tarp krepšinio mėgėjų, nes vietininkas tarpe turi būti suprantamas tik tiesiogiai, o čia jau galima ir labai nepadoriai pagalvoti (Ta pati klaida ir pasakymas tame tarpe, bet taisyklingas pasakymas - tuo tarpu).
Pabaigai - gūglės paieškų tendencijos žiniasklaidoje 2008-2010 metais <...> Pabaigai - tiesiog "laikraštis"<...>.
Tačiau šveplieji laikraščio ieškotojai yra atsparesni, mažiau įtakojami nuotaikų <...>
Naudininko pradžiai ir pabaigai vartojimas taip pat klaidingas, šiuo atveju tinka tik vietininkas pradžioje ir pabaigoje arba pradėdamas/baigdamas noriu...
Na ir bene pati populiariausia klaida iš didžiųjų klaidų - veiksmažodis įtakoti, kurį reikėtų keisti: veikti, lemti, daryti įtaką. Jis pastaruoju metu ypač paplitęs, todėl manau, dera apie tai išsamiau pakalbėti, juoba mokyklose mokytojai retai sugeba kompetentingai paaiškinti, kodėl jis blogas, tepasakydami, kad negalima ir tiek.
Jum tikriausiai irgi kyla klausimas, kuo šis, iš pažiūros lietuviškas, vedinys yra blogas.
Bet yra pora argumentų:
1. Manytina, kad tai germanizmas (plg. vok. einfluss), bet šis argumentas silpnas ir menkai pagrįstas.
2. Daiktavardinis veiksmažodis įtakoti prieštarauja lietuvių k. daiktavardžių darybos dėsniams ir ardo veiksmažodžių darybos sistemą.
Kodėl ardo sistemą?
Dėsningai daiktavardis įtaka yra padaromas iš priešdėlinio veiksmažodžio įtekėti. Dėsningai čia galima tik atgalinė veiksmažodžio daryba iš daiktavardžio, taigi: įtekėti-įtaka-įtekėti, bet įtakoti niekaip nepatenka į sistemą.
Kodėl negalima šio atvejo įteisinti kaip išimties, jei jis taip gausiai vartojamas? Įtakoti yra nesunkiai pakeičiamas kitais žodžiais ir yra nereikalingas.
Taip pat tuomet būtų atvertas kelias daugeliui kitų panašių darinių, kurie išstumtų iš vartosenos kai kuriuos įprastus veiksmažodžius.
Įsivaizduokime, ar ne juokingai skamba, jei kavinėje padavėjos prašytume:
-Gal galite man pasąskaitoti? (vietoje suskaičiuoti) ir pan.
Lygiai tokia pati klaida yra ir veiksmažodis sąlygoti (padarytas iš sąlyga, kuri yra iš veiksmažodžio sulygti), taisomas lemti, sudaryti sąlygas.
Tai tiek
Dėsningai daiktavardis įtaka yra padaromas iš priešdėlinio veiksmažodžio įtekėti. Dėsningai čia galima tik atgalinė veiksmažodžio daryba iš daiktavardžio, taigi: įtekėti-įtaka-įtekėti, bet įtakoti niekaip nepatenka į sistemą.
Gal tada galite paaiškinti „kainuoti“ - „kaina“ - „įkainoti“ stebuklingą metamorfozę?
Gal tada galite paaiškinti „kainuoti“ - „kaina“ - „įkainoti“ stebuklingą metamorfozę?
Geras klausimas
Leistini abu variantai - įkainuoti ir įkainoti, nes jie abu yra to paties darybos tipo (todėl tarpusavyje nekonkuruoja) ir neišstumia iš vartosenos jokių kitų tos pačios šaknies veiksmažodžių, kurių tiesiog nėra (jei būtų koks pvz., įkainėti ar pan., tuomet ir šie būtų žalingi). Beje, kaina yra skolinys, ir šiuo atveju pirminis yra daiktavardis kaina, iš kurio vedamos kitos kalbos dalys, o įtaka - atvirkščiai, padaryta iš įtekėti. Tai skirtingi darybos atvejai.
Na joa ziurek kaip klaipedoj sudejo grazus modernus nauji zibintai ta aikste visa spalvota, o pas mus sudes pacias pigiausias pilkas plyteles ir visas modernumas
Tokių pavyzdžių galima pridėti šimtus.
Kodėl tai nėra kontroliuojama? Kodėl šitie /\ teršėjai (kitaip nepavadinsi, o dar nori tik rezultato (nuotraukų ir t.t) pastangų neįdėdami) negerbia kitų forumo dalyvių? Kodėl mes turime skaityti kažkokią zulu kalbą, kuri yra iškraipyta, kažkoks raidžių kratinys? Ar čia nėra moderatorių? Yra. Kodėl jie net nesugeba ištrinti viso šito šlamšto iš temų?
Siūlau skirti neigiamus įverčius už netaisyklingą rašymą, o jei nepadeda - skirti apribojimus. Išimtis - jeigu rašoma iš užsienio, kur lietuviškos klaviatūros nėra.
Kas yra „lietuviška“ klaviatūra? yra du išdėstymo būdai, kiekvienas renkasi pats. AŽERTY ir tokia, kur vietoj skaičių lietuviškos raidės. Tai reiktų ant jos suklijuoti abu variantus? ar kaip? Ir kas tai turėtų daryti? Įmonės lipdukus klijuoti ar gamykloje specialiai tokias užsakinėti?
Klaviatūros nustatymas visų pirma yra operacinėje sistemoje.
Tai kad žmonės nerašo taisyklinga lietuvių kalba yra ne klaviatūros problema, o tai kad žmonės tiesiog tingi per kalbos nustatymus susirast lietuvių kalbą. Tame, manau, yra didžiausia problema, nes visos kalbos jau automatiškai būna įrašytos operacinėje sistemoje. Ir visi tie verkšlenimai, kad, atseit, "pas mane klaviatūroje nėra lietuvių kalbos" atrodo mažų mažiausiai labai juokingai.
Na ir bene pati populiariausia klaida iš didžiųjų klaidų - veiksmažodis įtakoti, kurį reikėtų keisti: veikti, lemti, daryti įtaką. Jis pastaruoju metu ypač paplitęs, todėl manau, dera apie tai išsamiau pakalbėti, juoba mokyklose mokytojai retai sugeba kompetentingai paaiškinti, kodėl jis blogas, tepasakydami, kad negalima ir tiek.
Jum tikriausiai irgi kyla klausimas, kuo šis, iš pažiūros lietuviškas, vedinys yra blogas.
Bet yra pora argumentų:
1. Manytina, kad tai germanizmas (plg. vok. einfluss), bet šis argumentas silpnas ir menkai pagrįstas.
2. Daiktavardinis veiksmažodis įtakoti prieštarauja lietuvių k. daiktavardžių darybos dėsniams ir ardo veiksmažodžių darybos sistemą.
Kodėl ardo sistemą?
Dėsningai daiktavardis įtaka yra padaromas iš priešdėlinio veiksmažodžio įtekėti. Dėsningai čia galima tik atgalinė veiksmažodžio daryba iš daiktavardžio, taigi: įtekėti-įtaka-įtekėti, bet įtakoti niekaip nepatenka į sistemą.
Kodėl negalima šio atvejo įteisinti kaip išimties, jei jis taip gausiai vartojamas? Įtakoti yra nesunkiai pakeičiamas kitais žodžiais ir yra nereikalingas.
Taip pat tuomet būtų atvertas kelias daugeliui kitų panašių darinių, kurie išstumtų iš vartosenos kai kuriuos įprastus veiksmažodžius.
Šios argumentacijos silpnoji vieta štai kur. Kas nusprendė, nustatė ir įrodė, kad niekada negalima sudaryti veiksmažodžio iš daiktavardžio, kuris pats kilęs iš veiksmažodžio?
Ypač šiuo atveju, kai daiktavardžio "įtaka" reikšmė jau seniai visai kita ir nieko bendro su "įtekėti" nebeturi.
Na o tai, kad tą pačią mintį galima pasakyti ir kitais būdais - tai nerimtas kalbos susintojų argumentas. Kuo daugiau skirtingų būdų "pasakyti tą patį" - tuo išraiškingesnė kalba.
Galiu sutikt, kad "įtakoti" - negražus, neelegantiškas, nerekomenduotinas žodis. Jis būdingas biurokratų sausai kalbai. Bet kad tai klaida - nesutinku.
Šios argumentacijos silpnoji vieta štai kur. Kas nusprendė, nustatė ir įrodė, kad niekada negalima sudaryti veiksmažodžio iš daiktavardžio, kuris pats kilęs iš veiksmažodžio?
Ypač šiuo atveju, kai daiktavardžio "įtaka" reikšmė jau seniai visai kita ir nieko bendro su "įtekėti" nebeturi.
Na o tai, kad tą pačią mintį galima pasakyti ir kitais būdais - tai nerimtas kalbos susintojų argumentas. Kuo daugiau skirtingų būdų "pasakyti tą patį" - tuo išraiškingesnė kalba.
Galiu sutikt, kad "įtakoti" - negražus, neelegantiškas, nerekomenduotinas žodis. Jis būdingas biurokratų sausai kalbai. Bet kad tai klaida - nesutinku.
Senesnis argumentas prieš įtakoti visgi buvo vertalo iš vokiečių (einfluss) arba rusų (влиять) kalbos, be to įtakoti yra labai naujas vedinys, nepaliudytas net XX a. pr. tekstuose, o dabar yra taip paplitęs, jog tapo parazituojančiu žodžiu. Beje, įtakoti yra įtrauktas į didžiųjų kalbos klaidų sąrašą, tad norėdami nedaryti klaidų, nevartokite jo. Klaidų sąrašas yra kaip įstatymas, nebūtinai jame viskam reikia pritarti, bet kol jis galioja, viešai kalbant jo reikia laikytis.
Žodžių daryba - labai tikslus ir tvarkingas reiškinys, kur dėsniai veikia ir yra mažai išimčių. Be to, pagal nusistovėjusius darybos tipus iš daiktavardžių-abstraktų (įtaka) veiksmažodžiai su priesaga -oti tradiciškai nesudaromi.
Kam tie darybos dėsniai reikalingi?
Jie nėra išgalvoti, o tiesiog nustatyti, išgryninti iš kalbos. Be tokių dėsnių būtų dar didesnis chaosas, kiltų dar daugiau keblumų mokant lietuviškai kitakalbius, kuriant terminus, verčiant ir pan.
Beje, vienas pavyzdys:
Kaip manote, kuris variantas - liudytojas ar liudininkas ir kodėl yra darybiškai dėsningas ir taisyklingas vedinys?, pakomentuosiu vėliau
„Suvirinti“ — „suvirintojas“, „liudyti“ — „liudytojas“ „-ininkas“ priesaga yra lipdoma prie daiktavardžių, pavyzdžiui, „mėsa“ — „mėsininkas“, „kilmė“ — „kilmininkas“, „mokslas“ — „mokslininkas“
Nebeliko man ką ir komentuoti, 10 balų!
O liudininkas kol kas taip pat nelaikomas didžiąja klaida, nors rekomenduojama nevartoti šios formos
Beje, teisininkai kaip terminus įsiteisino ir liudininką, ir liudytoją, ir teisės terminijoje šiems variantams dabar suteiktos šiek tiek skirtingos reikšmės (kurių aš nežinau). Tačiau kasdienėje kalboje tie reikšmių niuansai nėra svarbūs. Kadangi Carnifex'o ką tik išaiškintas darybos tipas veikia praktiškai be išimčių, viešojoje kalboje visuomet geriau vartoti liudytojas
Beje, teisininkai kaip terminus įsiteisino ir liudininką ir liudytoją, ir teisės terminijoje šiems variantams dabar suteiktos šiek tiek skirtingos reikšmės (kurių aš nežinau). Tačiau kasdienėje kalboje tie reikšmių niuansai nėra svarbūs. Kadangi Carnifex'o ką tik išaiškintas darybos tipas veikia praktiškai be išimčių, viešojoje kalboje visuomet geriau vartoti liudytojas
Deja, yra atvirkščiai
Aš juos, kažkodėl, visada laikiau turinčiais skirtingą reikšmę. Pagal mane "liudininkas" yra žmogus matęs tam tikrą įvykį ("liudininkas matė, kaip A.J. apiplėšė parduotuvę"), o "liudytojas" - žmogus liudijantis teisme. Kaip yra iš tikro - nežinau.
Aš juos, kažkodėl, visada laikiau turinčiais skirtingą reikšmę. Pagal mane "liudininkas" yra žmogus matęs tam tikrą įvykį ("liudininkas matė, kaip A.J. apiplėšė parduotuvę"), o "liudytojas" - žmogus liudijantis teisme. Kaip yra iš tikro - nežinau.
Lyg kažkaip panašiai ir yra, o gal ir atvirkščiai, bet tai jau teisės terminijos, ne bendrinės kalbos dalykai
Lyg kažkaip panašiai ir yra, o gal ir atvirkščiai, bet tai jau teisės terminijos, ne bendrinės kalbos dalykai
Tokiu atveju (jeigu abu žodžiai egzistuoja kalboje, ir net turintys skirtingą prasmą), teorija "-ininkas prie daiktavardžio, -ojas prie veiksmažodžio" tėra tik negriežtas apibendrinimas, o ne taisyklė.
Taigi šios taisyklės neatitinkančius žodžius apšaukti klaidomis nėra jokio pagrindo
Tokiu atveju (jeigu abu žodžiai egzistuoja kalboje, ir net turintys skirtingą prasmą), teorija "-ininkas prie daiktavardžio, -ojas prie veiksmažodžio" tėra tik negriežtas apibendrinimas, o ne taisyklė.
Taigi šios taisyklės neatitinkančius žodžius apšaukti klaidomis nėra jokio pagrindo
Na ne visai taip
Tas teisininkų liudininkas yra terminas, visai neseniai ir dirbtiniu būdu (nežinia, kuo argumentuojant) įteisintas tik kaip specialiosios srities terminas, o tai nereiškia, kad tai būtinai yra ir norminis bendrinės kalbos žodis.
Darybos tipas, jog pamatiniu žodžiu pasakyto veiksmo atlikėjų pavadinimai iš veiksmažodžių sudaromi su priesaga -tojas, iš daiktavardžių su -ininkas yra labai senas, tradicinis ir dėsningas lietuvių kalbos dalykas, todėl dėl vieno termino nevalia jį ardyti, juolab, kad išimčių visur ir taip netrūksta
O terminologijoje yra ir daugiau kazusų, kai dėl įvairių priežasčių į kokios nors srities terminiją įtraukiami nenorminiai žodžiai. Kartais tai taisoma, o kartais tai taip ir lieka.
Comment