).
).
. Juk gyvenome, gyvename ir gyvensime slavų kaimynystėje ir, savaime suprantama, kaimyninės kalbos sąveikauja tarpusavyje. Taip yra praktiškai tarp visų kaimyninių kalbų, nepaisant įvairių istorinių įvykių, okupacijų ir pan. (ir slavai turi baltizmų). O trečiųjų kalbų skoliniai labai dažnai būna paveikti kaimyninių kalbų per jas persiskolinant, nes, ypač seniau, tiek žodžiai, tiek su jais susijusios realijos paprasčiausiai negalėdavo tiesiogiai patekti dėl atstumo, tiesioginių ryšių nebuvimo ir t.t. ir čia nėra nieko blogo, pvz., dauguma lotynizmų, atėjusių su bažnytiniais tekstais, yra paveikti lenkų kalbos pvz., turime figa, bet ne "fika", nes šis skolinys keliavo taip: liet. figa < lenk. figa < lot. ficus. Čia turiu omenyje senuosius IX-XIV a. slavizmus, pvz., turgus, asilas, morka, kopūstas ir pan. . Tik visuomet reikia kreipti dėmesį į skolinių senumą - iš slavų kalbų turime keletą skolinimosi periodų: senieji (net ir ikikrikščioniškųjų laikų), carinės okupacijos ir tarybinių laikų. Aišku, ne visuomet tai galima tiksliai nustatyti. Bendrinėje kalboje norminami ir taisomi šiuo atveju galėtų būti tik naujausi, tarybinių laikų dalykai, kiti jau prigiję ir tapę tradicija, arba jau išnykę.
Comment