Lietuvių kalba

[c2h5oh]

Yra tokia patarlė: „Kieno vežime sėdi, to ir giesmę giedi“.
Jeigu mišri šeima susilaukia vaikų ir nori jam skirti nelietuvišką ir lietuviškaisiais rašmenimis neužrašomą vardą (pvz tas pats Xavier, Wesque, Quexe, etc.), tai jiems reikėtų vaikui prašyti ne Lietuvos pilietybės, o tos valstybės, kurioje įstatymai leidžia tokius vardus. Nes pilietybė rodo priklausymą tam tikrai bendruomenei, o bendruomenė pati nusistato tam tikras taisykles savo nariams. Tarp tų taisyklių — ir vardų, pavardžių bei pavadinimų rašymas. Kaip ir šis forumas — jeigu nori čia dalyvauti, turi paklusti forumo taisyklėms, kurias rasi čia: http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?p=178522
Jeigu nepatinka esančios taisyklės, gali tose pačiose taisyklėse (valstybėje — Konstitucijoje) numatytais būdais tas taisykles keisti. Jeigu nenori „vargintis“ — renkiesi kitą bendruomenę. Nieko sudėtingo.

Tai kad dabartinės taisyklės nedraudžia Noyuso ir Gabios.

Ir kaip tai galima būtų uždrausti - gal sudaryti leistinų vardų sąrašą ir kitokiais vardais neleisti registruoti vaikų? Kokiu teisiniu pagrindu tai būtų daroma (o teisinio pagrindo reikėtų rimto - nes būtų ribojama tėvų teisė išrinkti vaikui vardą)? Kokie ekspertai tą sąrašą sudarytų ir kas tą sąrašą tvirtintų?

Ir ką daryti, jeigu į Lietuvos ambasadą ateina Lietuvos piliečiai registruoti savo vaiko, ir pateikia angliškos savivaldybės išduotą gimimo aktą (ar kaip ten jis Anglijoje vadinasi?), kur parašytas "neteiktinas" vardas, ar su "neteiktinom" raidėm? Juk angliškai savivaldybei lietuviškos taisyklės dzin, kokį tėvai vardą užrašo, taip jie ir įregistruoja. Siųsti tokius Lietuvos piliečius "ant trijų raidžių", neregistruoti jų vaikų, atimti pilietybę?

[Al1]

Suprantu, kad toks VLKK darbas, tačiau nemanau, kad vardus reikėtų drastiškai keisti arba jų nepripažinti dėl to, kad juose yra "x", "q" ar "w" raidės. Viena yra raidžių vartojimas buitinėje kalboje, o kita - jų panaudojimas užrašant vardus arba pavardes.

Buitinėjė kalboje kaip tik ir galima vaiko Maksimo vardą rašyti Maximas ar Maxas ir pan. O dokumentuose ir oficialiuose raštuose turi būti rašoma pagal lietuvių kalbos gramatikos taisykles.

O jeigu imigrantų šeima norėtų užsiregistruoti Lietuvoje?

Prancūzai turi puikią praktiką. Imigrantų vaikams suteikiami tik vardai iš oficialaus vardų sąrašo. Ir niekas ten iš emigrantų nepeza apie žmogaus teisių pažeidimus. Nepatinka - varyk į savo ubagišką tėvynę.

Viskas būtų gražu ir paprasta tavo išaiškinime, jeigu ne vienas BET. Eilinį karta atsimušame į sunkiai suvokiamą užsispyrimą nepriimti lotyniškų raidžių (ar tai būtų lenkai, ar imigrantai, ar mišrių šeimų vaikai) - tai yra, pačioje valstybėje kažkas iš principo yra negerai. Nesąmonė atstumti žmogų vien tik dėl to, kad jo vardas ATRODO nelietuviškai...

Pazižiūrėk geriau kiek kalbų vartoja pilną lotynišką abėcėlę. Daugumos Rytų Europos kalbų abėcėlių nėra q, x ir w raidžių.

[Al1]

Tai kad dabartinės taisyklės nedraudžia Noyuso ir Gabios.

Ir kaip tai galima būtų uždrausti - gal sudaryti leistinų vardų sąrašą ir kitokiais vardais neleisti registruoti vaikų? Kokiu teisiniu pagrindu tai būtų daroma (o teisinio pagrindo reikėtų rimto - nes būtų ribojama tėvų teisė išrinkti vaikui vardą)? Kokie ekspertai tą sąrašą sudarytų ir kas tą sąrašą tvirtintų?

Ir ką daryti, jeigu į Lietuvos ambasadą ateina Lietuvos piliečiai registruoti savo vaiko, ir pateikia angliškos savivaldybės išduotą gimimo aktą (ar kaip ten jis Anglijoje vadinasi?), kur parašytas "neteiktinas" vardas, ar su "neteiktinom" raidėm? Juk angliškai savivaldybei lietuviškos taisyklės dzin, kokį tėvai vardą užrašo, taip jie ir įregistruoja. Siųsti tokius Lietuvos piliečius "ant trijų raidžių", neregistruoti jų vaikų, atimti pilietybę?

Tų vardų rašyba neatitinka lietuvių kalbos gramatikos taisyklių. Arba jei jau taip užrašoma, tai ir bus tariama No-y-us, o ne Nojus. G-a-b-ia kaip Dalia. Juk netariame Dalija.

Teisinis pagrindas yra - lietuvių kalba yra valstybinė (konstitucinė nuostata) ir taškas.

O Lietuvos ambasadoje vaikas turi būti užregistruotas užrašant vardą ir pavardę pagal lietuvių kalbos taisykles.
Lygiai taip pat Lietuvoje imigrantų kalbos taisyklės lietuvos civilinės metrikacijos įstaigoms yra dzin ir vardai turi būti užrašomi valstybine lietuvių kalba.

[c2h5oh]

Prancūzai turi puikią praktiką. Imigrantų vaikams suteikiami tik vardai iš oficialaus vardų sąrašo. Ir niekas ten iš emigrantų nepeza apie žmogaus teisių pažeidimus. Nepatinka - varyk į savo ubagišką tėvynę.

O galima bent kokią nuorodėlę į šaltinį? Būtų labai įdomu paskaityt, kaip tai taikoma.

Aš va pabandžiau paieškoti - ir nieko nerandu. Prancūzijoje gimęs vaikas per 3 dienas privalo būti užregistruotas tos vietovės savivaldybėje (merijoje). Užsieniečiams skirti puslapiai (pvz. http://geneva.angloinfo.com/countries/france/birth.asp ) nemini, kad bus problemų suteikiant neprancūzišką vardą (o tai juk labai svarbi aplinkybė!). Taip pat gausu informacijos, kad šiuo metu Prancūzijoje itin populiarūs netradiciniai vardai (http://nameberry.com/blog/2010/02/05...rench-prenoms/ ), tarp kurių yra graikiškas Yannis, airiškas Ryan, ir netgi naujai sugalvotas beprasmis Lilou.

American names are still used in France, but not nearly as much as in the 1990’s. The new wave has brought more European names than ever. Italian names (Carla, Enzo, Matteo), Greek names (Yanis), and Spanish names (Inès, Lola) are flourishing. Not to mention the highly fashionable Irish names (Kylian, Ryan), which have had an international success.

Pažiūrėjau keletą merijų puslapių - nieko nerašo, kad sugalvojant vardą reikia vadovautis kažkokiomis taisyklėmis.

Galiausiai, Prancūzijos futbolo rinktinė tiesiog knibžda atseit draudžiamais vardais - Zinédine Zidane, Samir Nasri, Hatem Ben Arfa, Karim Benzema, Sidney Govou, Jimmy Briand, Djibril Cissé, William Gallas... Visi gimę Prancūzijoje.

Žodžiu - pateik nuorodą.

[c2h5oh]

Tų vardų rašyba neatitinka lietuvių kalbos gramatikos taisyklių. Arba jei jau taip užrašoma, tai ir bus tariama No-y-us, o ne Nojus. G-a-b-ia kaip Dalia. Juk netariame Dalija.

O iš kur tu žinai, kaip tie tėvai nori tarti? Gal jie ir nori tarti Gabia (kaip Dalia). Tai jų pačių reikalas. Tai nedraudžiama.

Teisinis pagrindas yra - lietuvių kalba yra valstybinė (konstitucinė nuostata) ir taškas.

Konstitucijoje yra ir daugiau straipsnių, ne tik tas vienas.

O Lietuvos ambasadoje vaikas turi būti užregistruotas užrašant vardą ir pavardę pagal lietuvių kalbos taisykles.
Lygiai taip pat Lietuvoje imigrantų kalbos taisyklės lietuvos civilinės metrikacijos įstaigoms yra dzin ir vardai turi būti užrašomi valstybine lietuvių kalba.

Tai vaikas turės 2 gimimo liudijimus su skirtingais vardais?

[senasnamas]

O iš kur tu žinai, kaip tie tėvai nori tarti?

Tokius vardus duodantys tėvai per menkai išprusę, kad jų noras kažkaip tarti turėtų kokią nors reikšmę. Jie turbūt įsivaizduoja, kad savo naujadarais vaikui palengvins gyvenimą. Deja, kaip tik pasunkins. Dėl vardo Gabija, tai anglų k. variantas yra Gabriela ir mažybinės formos Gabi, Gabbie, Gaby, bet nėra jokių Gabia. Lietuvių kalboje tokios formos tuo labiau nėra. Tai pagal kokios kalbos taisykles jį tarti? Nemanau, kad "kūrėjai" dėl to labai suko galvą. Neįpūtė tokiems proto švietimo sistema, tai turėtų įpūsti griežti įstatymai. Nes nėra nieko baisiau, kai tėvai visą savo kvailumą sudeda į vaiko vardą. Tas paskui visą gyvenimą turi aiškinti kitiems, kodėl jo vardas toks ar anoks.
Radau, kad Gabia yra miestas Dramblio Kaulo Krante. Matyt, vienas iš tėvų, kilęs iš ten . Tai būtų vienintelis bent kažkiek suvokiamas argumentas duoti tokį vardą.

[qwe]

Tokius vardus duodantys tėvai per menkai išprusę, kad jų noras kažkaip tarti turėtų kokią nors reikšmę.

Taip taip taip... reikia dar sudaryti komisiją kuri nustatytų tėvų išprusimą prieš suteikiant vaikui vardą. Neatitinkančius standartų reikia siūst prievartiniam "išprusinimui" geriausiai į tam pritaikytus lagerius, o vaikus konfiskuot valstybės naudai, t.y. į vaikų namus atiduot. O atiduotus pavadint tik vardais iš specialaus griežtai sudaryto sarašo. Kitaip visa tvarka sugrius ir šviesus rytojus neateis.

[senasnamas]

Taip, reikia duoti sąrašiuką iš penkių vardų ir tegu iš jo renkasi . Visi tik išloš. Paskui laksto po visas institucijas, skundžiasi, ieško teisybės ir įsivaizduoja, kad kovoja už savo vaiko teises. Čia puikus pavyzdys, kaip galima prisikurti problemų lygioje vietoje. Protingesni šito išvengia - duoda vaikui trumpą, gerai žinomą vardą ir visi patenkinti. O savo energiją nukreipia siekdami užtikrinti vaikui geresnį išsilavinimą, geresnes gyvenimo sąlygas, o ne kvailo vardo įteisinimą. Gal kažkam atrodo, kad vaikų vardai ta sritis, kur tėvai gali demonstruoti savo kūrybiškumą ir išmonę. Tegu geriau pagalvoja, ar vaikai užaugę už tai padėkos.

[c2h5oh]

Tokius vardus duodantys tėvai per menkai išprusę, kad jų noras kažkaip tarti turėtų kokią nors reikšmę.

Jeigu tau tėvų noras duoti vaikui vardą neturi reikšmės - tuo viskas ir pasakyta. Tinkamus vardus vaikams parinks valdininkai. Totalitarizmas vardan kalbos grynumo.

Jūsų nelaimei (bet visų kalbančiųjų lietuviškai laimei), Lietuvos įstatymai to nenumato. Valdininkams nesuteikta teisė spręsti, kas "pakankamai išprusęs" suteikti savo vaikui vardą, o kas ne.

[senasnamas]

Buvo kažkada istorija apie merginą vardu Fekalija . Tėvams tas žodis tiesiog gražiai skambėjo, o jo reikšmė buvo nežinoma. Galima numanyti, kokia laimė su tokiu vardu kasdieniniam gyvenime. Kalbos požiūriu viskas gerai - vardas linksniuojamas, ištariamas, nėra svetimų raidžių. Niekas tokių vardų registruoti nedraudžia. Tėvų saviraiškos poreikis patenkintas, vaikai paaugs ir pasakys ačiū .
Kai Lietuviai nuvažiuoja į vakarus turbūt nesipiktina, kad visi Šarūnai ir Žydrūnai rašomi Sarunas, Zydrunas, t. y. adaptuojami pagal vietinės kalbos taisykles. O tai kodėl lietuvių kalboje negali būti adaptuojami - ar lietuvių kalba turi priimti visų pasaulio kalbų raides? Vardas patenka į kalbos sistemą, turi būti aiškus jo linksniavimas, tarimas, rašyba. Tėvų išmonė turi turėti ribas. Jei ne tam tikri apribojimai, tik padaugėtų nelaimingų vaikų su keistais vardais. Sulaukę pilnametystės paskui bėga tuos vardus keistis - papildomos išlaidos, laiko gaišimas ir kitos su tuo susijusios problemos. Tėvų "pastangos" toje srityje nebūna įvertintos.

[Al1]

O galima bent kokią nuorodėlę į šaltinį? Būtų labai įdomu paskaityt, kaip tai taikoma.

Aš va pabandžiau paieškoti - ir nieko nerandu. Prancūzijoje gimęs vaikas per 3 dienas privalo būti užregistruotas tos vietovės savivaldybėje (merijoje). Užsieniečiams skirti puslapiai (pvz. http://geneva.angloinfo.com/countries/france/birth.asp ) nemini, kad bus problemų suteikiant neprancūzišką vardą (o tai juk labai svarbi aplinkybė!). Taip pat gausu informacijos, kad šiuo metu Prancūzijoje itin populiarūs netradiciniai vardai (http://nameberry.com/blog/2010/02/05...rench-prenoms/ ), tarp kurių yra graikiškas Yannis, airiškas Ryan, ir netgi naujai sugalvotas beprasmis Lilou.


Pažiūrėjau keletą merijų puslapių - nieko nerašo, kad sugalvojant vardą reikia vadovautis kažkokiomis taisyklėmis.

Galiausiai, Prancūzijos futbolo rinktinė tiesiog knibžda atseit draudžiamais vardais - Zinédine Zidane, Samir Nasri, Hatem Ben Arfa, Karim Benzema, Sidney Govou, Jimmy Briand, Djibril Cissé, William Gallas... Visi gimę Prancūzijoje.

Žodžiu - pateik nuorodą.

Prašom. Tik viskas prancūziškai.

Esmė tokia. Iš tiesų sąrašas yra, bet jis neoficialus. Ir pagal galiojančius įstatymus civilinės metrikacijos darbuotojas privalo nesuteikti vardo, jei jis neatitinka tam tikrų kriterijų.

Teisės aktai, reglamentuojantys prancūziškų vardų suteikimą siekia Prancūzijos revoliucijos laikus.

Dabar galioja Prancūzijos Civilinio kodekso instrukcijos, kuriose aprašoma, koks vardas gali būti suteiktas.

Vardas negali būti žeidžiantis vaiko interesų - nejuokingas, grubus, žeidžiantis, nesudėtingas, nebūti fantazijos vaisus. Taip, taip instrukcijoje rašoma - fantazijos. Negalima duoti vaikui istorinių neigiamų asmenybių vardų, kad ir Hitlerio ar pan.

Kilus įtarimui dėl neatitinkančio reikalavimų vardo, civilinės metrikacijos pareigūnas privalo nesuteikti vardo ir kreiptis į Respublikos prokurorą.

http://www.legifrance.gouv.fr/affich...915&dateTexte=

Iki tol galioję teisės aktai buvo dar griežtesni. Bet liberalizmas nugalėjo...

Užtat įgijant Prancūzijos pilietybę asmeniui pageidaujant vardas ir pavardė gali būti suprancūzinami. Tačiau ne bet kaip, o pagal griežtą įstatymą. Ir čia jau jokie pageidavimai kaip užrašyti vardą ar pavardę nepadės. Užrašys taip, kaip reikia.

http://www.legifrance.gouv.fr/affich...Texte=20090609

[Al1]

O iš kur tu žinai, kaip tie tėvai nori tarti? Gal jie ir nori tarti Gabia (kaip Dalia). Tai jų pačių reikalas. Tai nedraudžiama.


Konstitucijoje yra ir daugiau straipsnių, ne tik tas vienas.


Tai vaikas turės 2 gimimo liudijimus su skirtingais vardais?

Jei taip nori tarti, tai atėję į CM skyrių taip ir pasakys - mes dukrai išrinkome vardą Gabia.
O ne atėję sakys - Gabija, bet rašykite Gabia.

Ir kokie kiti straipsniai Konstitucijoje apgins norą suteikti vaikui nelietuviškai užrašomą vardą? Gal tai:

Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų.

O jei kokie durni tėvai sugalvos berniukui duoti moterišką vardą?

Kas dėl dviejų gimimo liudijimų. Tai jų nebus. Jei vaikui buvo gimimo liudijimas išduotas užsienio šalyje, registruojant vaiką Lietuvoje ar LR ambasadoje, užsienietiškas gimimo liudijimas bus atimtas, o vietoj jo išduotas Lietuvos Respublikos dokumetas. Ta pati tvarka ir su pasais galioja. Na, jei neatims, tai bent jau pradurs skyles ir padarys liudijimą negaliojančiu.

Jeigu tau tėvų noras duoti vaikui vardą neturi reikšmės - tuo viskas ir pasakyta. Tinkamus vardus vaikams parinks valdininkai. Totalitarizmas vardan kalbos grynumo.

Jūsų nelaimei (bet visų kalbančiųjų lietuviškai laimei), Lietuvos įstatymai to nenumato. Valdininkams nesuteikta teisė spręsti, kas "pakankamai išprusęs" suteikti savo vaikui vardą, o kas ne.

Tėvų noras duoti vaikams vardą turi reikšmę ir pirmiausiai paisoma tėvų pageidavimo. Juk niekas prievarta nesiūlo CM skyriuje suteikti vienokį ar kitokį vardą naujagimiui. Bet tėvų teisės nėra absoliutinės ir ribojamos įstatymų numatyta tvarka. Todėl nebus nei Šūdžiaus, nei Kalės, nei Noyous ar John'o vardas suteiktas vaikui Lietuvoje.

[c2h5oh]

Prašom. Tik viskas prancūziškai.

Esmė tokia. Iš tiesų sąrašas yra, bet jis neoficialus. Ir pagal galiojančius įstatymus civilinės metrikacijos darbuotojas privalo nesuteikti vardo, jei jis neatitinka tam tikrų kriterijų.
(...)
Vardas negali būti žeidžiantis vaiko interesų - nejuokingas, grubus, žeidžiantis, nesudėtingas, nebūti fantazijos vaisus. Taip, taip instrukcijoje rašoma - fantazijos. Negalima duoti vaikui istorinių neigiamų asmenybių vardų, kad ir Hitlerio ar pan.

Kilus įtarimui dėl neatitinkančio reikalavimų vardo, civilinės metrikacijos pareigūnas privalo nesuteikti vardo ir kreiptis į Respublikos prokurorą.

http://www.legifrance.gouv.fr/affich...915&dateTexte=

Ačiū už nuorodą.

Bet toje instrukcijoje aš nerandu draudimo vaiką pavadindi taip, kaip nori (o sąlyga dėl vaiko interesų, spėju, yra ir Lietuvos įstatymuose - tad kalbam ne apie Fekalijas ir Hitlerius). Nebent prancūzai ir visokius "netaisyklingus" vardus (pvz, kataloniškus ar bretoniškus) kažkada buvo priskyrę žeidžiantiems vaiko interesus?

Bet yra tiesiogiai įrašyta, kad užsieniečių vardai neverčiami:

532-1 3o Prénoms des personnes étrangères désignées dans les actes.

En ce qui concerne les prénoms, il n'y a pas lieu de les traduire en français (par exemple, un Italien dont le prénom est Giuseppe ne doit pas figurer dans les registres de l'état civil français sous le prénom de Joseph).

Užtat įgijant Prancūzijos pilietybę asmeniui pageidaujant vardas ir pavardė gali būti suprancūzinami. Tačiau ne bet kaip, o pagal griežtą įstatymą.

Didelis skirtumas - pageidajant galima (Lietuvoje, jei neklystu, irgi galima susilietuvinti), ir privaloma.

Jei taip nori tarti, tai atėję į CM skyrių taip ir pasakys - mes dukrai išrinkome vardą Gabia.
O ne atėję sakys - Gabija, bet rašykite Gabia.

Jie gali atėję pasakyti - atėjome registruoti savo vaiko, štai užpildėme formą. Tarnautojui paklausus "o kaip tarsite šį vardą", jie gali atsakyti "ne jūsų reikalas" - ir bus teisūs.

[praetor]

Mūsiškiai lietuviai kai kurie pasirašinėdami emeilus ar gamindamiesi vizitines angliškas nerašo vardo ir pavardės taip kaip pase ir darko vardą, kad tik suprastų vargšeliai užsieniečiai. Tiesiog graudžiai juokinga

[Al1]

Ačiū už nuorodą.

Bet toje instrukcijoje aš nerandu draudimo vaiką pavadindi taip, kaip nori (o sąlyga dėl vaiko interesų, spėju, yra ir Lietuvos įstatymuose - tad kalbam ne apie Fekalijas ir Hitlerius). Nebent prancūzai ir visokius "netaisyklingus" vardus (pvz, kataloniškus ar bretoniškus) kažkada buvo priskyrę žeidžiantiems vaiko interesus?

Bet yra tiesiogiai įrašyta, kad užsieniečių vardai neverčiami:




Didelis skirtumas - pageidajant galima (Lietuvoje, jei neklystu, irgi galima susilietuvinti), ir privaloma.

Jie gali atėję pasakyti - atėjome registruoti savo vaiko, štai užpildėme formą. Tarnautojui paklausus "o kaip tarsite šį vardą", jie gali atsakyti "ne jūsų reikalas" - ir bus teisūs.

Iki šio liberalaus įstatymo įsigaliojimo galiojo dar Prancūzijos Revoliucijos laikų įstatymas, kuris numatė pageidavimą suteikti primiausia tuos vardus, kurie buvo kažkokiame 17xx metų kalendoriuje. Taip pat neprancūzams buvo leidžiama pasirikti vardus iš jų "kalendorių", tarkim, graikams ar rusams iš stačiatikių ar kokių nors protestantų...

Kas dėl užsienietikšų vardų. Tai pranzūzų kalbos rašyba yra ne fonetinė, o istorinė. Todėl prancūzai tuos užsienietiškus vardus skaitys pagal prancūzų kalbos tarimo taisyklės. John bus Žon (n nosinis), Charles - Šarl', kokia nors Joanna (vokietė) - Žoan' ir t.t.

Tarnautojui instrukcijoje aiškiai yra prašyta, kad jis privalo kilus neaiškumams dėl vardo (o tai, kad tėvai nenori ištarti užrašyto vardo ar ištaria visai ne taip, kaip tūlam prancūzui atrodo, jog yra prašyta, gal dar juokingai skamba, ir yra pagrindas), neregistruoti ir kreiptis į Respublikos (ne šiaip eilinį) prokurorą.

[c2h5oh]

Iki šio liberalaus įstatymo įsigaliojimo galiojo dar Prancūzijos Revoliucijos laikų įstatymas, kuris numatė pageidavimą suteikti primiausia tuos vardus, kurie buvo kažkokiame 17xx metų kalendoriuje. Taip pat neprancūzams buvo leidžiama pasirikti vardus iš jų "kalendorių", tarkim, graikams ar rusams iš stačiatikių ar kokių nors protestantų...

Taigi šiuo atveju Noyous'o tėvams lieptume pavadinti vaiką "Noah", o Gabios pakeisti į Gaby (taisyklingai angliškai) - tik tiek. Kuo tai padėtų lietuvių kalbos švarumui, nesuprantu niekaip.

Deja neturiu pakankamai žinių, kad pakomentuočiau Prancūzijos biurokratijos praktiką vardų srity nuo 18 amžiaus pabaigos iki dabar. Bet faktas, kad ir jie eina link liberalizacijos, o tos taisyklė (kurios gal vis dar egzistuoja) labai plačios - ką ir parodo mano pateiktas trumpas prancūzų futbolininkų sąrašėlis. Ribos tokios plačios, kad jokios reikšmės (išskyrus biurokratinę ir vieno kito atsitiktinio Noyous'o išžvejojimą) kalbai jos neturi. Mūsų atveju, rezultatas būtų nevertas pastangų.

Tarnautojui instrukcijoje aiškiai yra prašyta, kad jis privalo kilus neaiškumams dėl vardo (o tai, kad tėvai nenori ištarti užrašyto vardo ar ištaria visai ne taip, kaip tūlam prancūzui atrodo, jog yra prašyta, gal dar juokingai skamba, ir yra pagrindas), neregistruoti ir kreiptis į Respublikos (ne šiaip eilinį) prokurorą.

Pas juos Respublikos prokuroras hierarchijoje yra žemiau už "šiaip eilinį" prokurorą Ir jis toli gražu ne prokuroras lietuvišku supratimu (jo funkcijos gerokai skiriasi).

[Aleksas666]

Mūsiškiai lietuviai kai kurie pasirašinėdami emeilus ar gamindamiesi vizitines angliškas nerašo vardo ir pavardės taip kaip pase ir darko vardą, kad tik suprastų vargšeliai užsieniečiai. Tiesiog graudžiai juokinga

Manau, jog ne tik elektroniniai paštai bei vizitinės kortelės nukentėjo nuo "anglizacijos". Mane asmeniškai siutina "Google" kai įvedu kokį nors žodį lietuviškom raidėm man trumpinius rodo jau nebe lietuviškom raidėm, tad tenka pilnai visą žodį lietuviškai rašyti. Ši problema yra nepakankamos savigarbos pasekmė, žmones rašo lotyniškomis raidėmis, nes jiems "tipo" lengviau, bet šiuo atvėju aš galiu pasakyti, kad tie žmonės kurie taip mano net labai klysta, kadangi pats rašau tik lietuviškomis raidėmis ir jokių problemų nematau.

[Romas]

Mane asmeniškai siutina "Google" kai įvedu kokį nors žodį lietuviškom raidėm man trumpinius rodo jau nebe lietuviškom raidėm, tad tenka pilnai visą žodį lietuviškai rašyti.
Ši problema yra nepakankamos savigarbos pasekmė, žmones rašo lotyniškomis raidėmis

Retkarčiais būna labai malonu, kai Gūglės sufleris išmeta spėjamą pavadinimą lietuviškosmis raidėmis


Nors dažniau tenka konstatuoti faktą, kad tik kokie nors visų keikiami biurokratai (o kam daugiau reikalinga ta seniūnija) dar turį įprotį rašyti lietuviškai, o daugelio kitų vartotojų šveploji rašytinė kalba sėkmingai degraduoja link SMS'ų lygio

[Wycka]

Parašiau kalbos komisijai Abejoju, kad sulauksiu atsakymo, bet negalėjau to nepadaryti.

2. Miestai Göteborg ar Köln, mano nuomone, turėtų būti rašomi "Gioteborgas" ir "Kiolnas", bet lietuvių kalboje jie yra rašomi "Geteborgas" ir "Kelnas". Ar germaniškasis ö (tariasi „io“) visada tampa visiškai nesusijusia „e“ raide lietuvių kalbos vertime, ar tik kažkokiuose konkrečiuose atvejuose?
3. Panašiai kaip viršuje, vokiečių rašytojas Goethe lietuviškai, mano nuomone, turėtų būti rašomas “Giotė” (pagal tarimą), bet šis vardas yra rašomas “Getė”. Vėlgi, ar yra kažkokia konkreti taisyklė, kuria vadovaujantis vertime “dingsta” “o” raidė?

Geriau vėliau, negu niekad.
Lietuvių kalboje, tiek lietuviškos tiek nelietuviškos kilmės žodžiuose, garsas „io“ egzistuoja, pvz. žodžiuose „kioskas“ arba „žiogas“.

[Carnifex]

Kai aš parašiau dėl Birmos/Burmos makalynės, tai atrašė kitą dieną (pripažindami, kad nemaža dalis užsienio vietovardžių pasiekė lietuvių kalbą per motulę Rusiją, todėl nenuostabu, kad šiuo ir kitais atvejais yra ženklūs skirtumai nuo vietinės ir/ar tarptautinės vartosenos).