Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) atkreipia dėmesį, kad lietuvių kalboje nepriimtini užsienietiški vardai, kurie neturi lietuviškiems daiktavardžiams būdingų galūnių, yra tariami ir rašomi skirtingai bei rašomi su nelietuviškomis raidėmis. Taip pat netaisyklingi užsienietiškam tarimui adaptuoti lietuviški vardai. <...>.
Tikrai gaila Noyouso ir Gabios, nes jiems žiauriai nepasisekė "tėvų loterijoje"...
Kita vertus, nesuprantu, kuo VLKK kliūva mišrios šeimos... Pamato raidę "x" ar "w", ir apsiputoja... Bet juk žmonėms kažkaip gyventi reikia, nepriklausomai nuo kalbininkų-fantastų...
Kita vertus, nesuprantu, kuo VLKK kliūva mišrios šeimos... Pamato raidę "x" ar "w", ir apsiputoja... Bet juk žmonėms kažkaip gyventi reikia, nepriklausomai nuo kalbininkų-fantastų...
Pritariu. Labai ribotas ir konservatyvus mąstymas. Tai raidės, kurios paprastai neturėtų žmonėms gadinti gyvenimo.
Pritariu. Labai ribotas ir konservatyvus mąstymas. Tai raidės, kurios paprastai neturėtų žmonėms gadinti gyvenimo.
VLKK toks darbas. Lietuvių kalboj nėra tokių raidžių, tai ir ginama kalba, kad neatsirastų visokių nesąmonių ir po kiek šimtmečių nebetektų gailėtis, kad Lietuvoj lietuvių k. šneka tik 30 proc. gyventojų.
www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!
VLKK toks darbas. Lietuvių kalboj nėra tokių raidžių, tai ir ginama kalba, kad neatsirastų visokių nesąmonių ir po kiek šimtmečių nebetektų gailėtis, kad Lietuvoj lietuvių k. šneka tik 30 proc. gyventojų.
Atleisk, bet tai skamba kaip niekuo nepagrįsta nacionalistinė paranoja... Tokios kalbos labai primena sovietinę doktriną, kad geriau dabar paaukoti šimtus tūkstančių ar net milijonus, kad tik ateityje ("po kiek šimtmečių") "visiems gyventi būtų geriau". Žinoma, dabar kalba neina apie fizinį sunaikinimą, tačiau išlieka principinis noras ignoruoti šiandien gyvenančių individų teises neaiškios ateities utopijos vardan... Mes negalime žinoti, galbūt už kelių šimtmečių nebebus pačios žmonijos, todėl tuo pagrindu negalime grįsti dabarties kalbinių ir politinių projektų...
Esu įsitikinęs, kad lietuvių kalba niekada nebuvo geresnėje padėtyje, visų pirma dėl to, kad turime nepriklausomą valstybę ir tvirtas saugumo garantijas, be to, gyvybingą aukštąją kultūrą ir mokslą (gal pastarasis kiek silpnesnis), pamažu stiprėjančias miestietiško gyvenimo tradicijas. Senovėje lietuvių bajorai atsisakė lietuvių kalbos, nes ši jiems nieko negalėjo pasiūlyti - nei politiškai, nei ekonomiškai, nei tuo labiau kultūriškai. Dabartinė padėtis - visiškai kitokia; žinoma, gerokai padidėjo anglų kalbos poreikis, tačiau funkcinė dvikalbystė tikrai nereiškia lietuvių kalbos pabaigos.
Galiausiai, VLKK šiuo metu gina ne lietuvių kalbą apskritai, o tik tam tikrą jos versiją, įšaldytą laike. Pokyčiai yra neišvengiami, ir kalba taip pat turi keistis, jeigu nori išlikti (likti panaudojama moderniame kontekste).
Atleisk, bet tai skamba kaip niekuo nepagrįsta nacionalistinė paranoja... Tokios kalbos labai primena sovietinę doktriną, kad geriau dabar paaukoti šimtus tūkstančių ar net milijonus, kad tik ateityje ("po kiek šimtmečių") "visiems gyventi būtų geriau". Žinoma, dabar kalba neina apie fizinį sunaikinimą, tačiau išlieka principinis noras ignoruoti šiandien gyvenančių individų teises neaiškios ateities utopijos vardan... Mes negalime žinoti, galbūt už kelių šimtmečių nebebus pačios žmonijos, todėl tuo pagrindu negalime grįsti dabarties kalbinių ir politinių projektų...
Esu įsitikinęs, kad lietuvių kalba niekada nebuvo geresnėje padėtyje, visų pirma dėl to, kad turime nepriklausomą valstybę ir tvirtas saugumo garantijas, be to, gyvybingą aukštąją kultūrą ir mokslą (gal pastarasis kiek silpnesnis), pamažu stiprėjančias miestietiško gyvenimo tradicijas. Senovėje lietuvių bajorai atsisakė lietuvių kalbos, nes ši jiems nieko negalėjo pasiūlyti - nei politiškai, nei ekonomiškai, nei tuo labiau kultūriškai. Dabartinė padėtis - visiškai kitokia; žinoma, gerokai padidėjo anglų kalbos poreikis, tačiau funkcinė dvikalbystė tikrai nereiškia lietuvių kalbos pabaigos.
Galiausiai, VLKK šiuo metu gina ne lietuvių kalbą apskritai, o tik tam tikrą jos versiją, įšaldytą laike. Pokyčiai yra neišvengiami, ir kalba taip pat turi keistis, jeigu nori išlikti (likti panaudojama moderniame kontekste).
Reikėtų ramiau su išsireiškimais. Toliau praėjo noras diskutuoti šia tema, nors dar būčiau pasisakęs.
www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!
Reikėtų ramiau su išsireiškimais. Toliau praėjo noras diskutuoti šia tema, nors dar būčiau pasisakęs.
с выражением - gal geriau vartoti posakiais, frazėmis, pasakymais
O apie kalbos priežiūrą tenorėjau pasakyti, kad visiškai "paleidus bendrinės kalbos vadžias" ilgainiui imtų formuotis nauji kalbos variantai - puskalbės, pustarmės vietoje vienos bendrinės kalbos (kuri yra dirbtinė, todėl nuolat reikalauja priežiūros). Aišku, ši teorija visai negalioja tarmėms, tai jau visai kas kita
VLKK toks darbas. Lietuvių kalboj nėra tokių raidžių, tai ir ginama kalba, kad neatsirastų visokių nesąmonių ir po kiek šimtmečių nebetektų gailėtis, kad Lietuvoj lietuvių k. šneka tik 30 proc. gyventojų.
Suprantu, kad toks VLKK darbas, tačiau nemanau, kad vardus reikėtų drastiškai keisti arba jų nepripažinti dėl to, kad juose yra "x", "q" ar "w" raidės. Viena yra raidžių vartojimas buitinėje kalboje, o kita - jų panaudojimas užrašant vardus arba pavardes.
VLKK toks darbas. Lietuvių kalboj nėra tokių raidžių, tai ir ginama kalba, kad neatsirastų visokių nesąmonių ir po kiek šimtmečių nebetektų gailėtis, kad Lietuvoj lietuvių k. šneka tik 30 proc. gyventojų.
Vytauto Didžiojo laikais lietuvių kalba kalbėjo mažiau nei 30% LDK gyventojų. Ir ką?
It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Suprantu, kad toks VLKK darbas, tačiau nemanau, kad vardus reikėtų drastiškai keisti arba jų nepripažinti dėl to, kad juose yra "x", "q" ar "w" raidės. Viena yra raidžių vartojimas buitinėje kalboje, o kita - jų panaudojimas užrašant vardus arba pavardes.
Xavier Jonaitis, pavyzdžiui? Jei lietuviškas pasas, tegul ir rašo Ksavieras, jeigu pasas ne lietuviškas, tai ir problemos nėra.
O jeigu imigrantų šeima norėtų užsiregistruoti Lietuvoje?
Tada naujųjų lietuvių pasuose būtų pridėtos atitinkamos galūnės prie vardų ir pavardžių, kai kuriais atvejais jų nereiktų net pridėti ir galėtų džiaugtis sočiu gyvenimu Lietuvoje.
Tokios kalbos labai primena sovietinę doktriną, kad geriau dabar paaukoti šimtus tūkstančių ar net milijonus, kad tik ateityje ("po kiek šimtmečių") "visiems gyventi būtų geriau". Žinoma, dabar kalba neina apie fizinį sunaikinimą, tačiau išlieka principinis noras ignoruoti šiandien gyvenančių individų teises neaiškios ateities utopijos vardan... Mes negalime žinoti, galbūt už kelių šimtmečių nebebus pačios žmonijos, todėl tuo pagrindu negalime grįsti dabarties kalbinių ir politinių projektų...
Yra tokia patarlė: „Kieno vežime sėdi, to ir giesmę giedi“.
Jeigu mišri šeima susilaukia vaikų ir nori jam skirti nelietuvišką ir lietuviškaisiais rašmenimis neužrašomą vardą (pvz tas pats Xavier, Wesque, Quexe, etc.), tai jiems reikėtų vaikui prašyti ne Lietuvos pilietybės, o tos valstybės, kurioje įstatymai leidžia tokius vardus. Nes pilietybė rodo priklausymą tam tikrai bendruomenei, o bendruomenė pati nusistato tam tikras taisykles savo nariams. Tarp tų taisyklių — ir vardų, pavardžių bei pavadinimų rašymas. Kaip ir šis forumas — jeigu nori čia dalyvauti, turi paklusti forumo taisyklėms, kurias rasi čia: http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?p=178522
Jeigu nepatinka esančios taisyklės, gali tose pačiose taisyklėse (valstybėje — Konstitucijoje) numatytais būdais tas taisykles keisti. Jeigu nenori „vargintis“ — renkiesi kitą bendruomenę. Nieko sudėtingo.
Yra tokia patarlė: „Kieno vežime sėdi, to ir giesmę giedi“.
Jeigu mišri šeima susilaukia vaikų ir nori jam skirti nelietuvišką ir lietuviškaisiais rašmenimis neužrašomą vardą (pvz tas pats Xavier, Wesque, Quexe, etc.), tai jiems reikėtų vaikui prašyti ne Lietuvos pilietybės, o tos valstybės, kurioje įstatymai leidžia tokius vardus. Nes pilietybė rodo priklausymą tam tikrai bendruomenei, o bendruomenė pati nusistato tam tikras taisykles savo nariams. Tarp tų taisyklių — ir vardų, pavardžių bei pavadinimų rašymas. Kaip ir šis forumas — jeigu nori čia dalyvauti, turi paklusti forumo taisyklėms, kurias rasi čia: http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?p=178522
Jeigu nepatinka esančios taisyklės, gali tose pačiose taisyklėse (valstybėje — Konstitucijoje) numatytais būdais tas taisykles keisti. Jeigu nenori „vargintis“ — renkiesi kitą bendruomenę. Nieko sudėtingo.
Viskas būtų gražu ir paprasta tavo išaiškinime, jeigu ne vienas BET. Eilinį karta atsimušame į sunkiai suvokiamą užsispyrimą nepriimti lotyniškų raidžių (ar tai būtų lenkai, ar imigrantai, ar mišrių šeimų vaikai) - tai yra, pačioje valstybėje kažkas iš principo yra negerai. Nesąmonė atstumti žmogų vien tik dėl to, kad jo vardas ATRODO nelietuviškai...
Viskas aišku. Bet aš truputi nesupratau tarkim vardai Edvard, Viktor, Dmitrij, Vladimir, Stanislav, Vladislav, Pavel ir dar visa krūva vardu, kaip turi but rašomi?
"Jeśli kto władzę cierpi, nie mów, że jej słucha;
Bóg czasem daje władzę w ręce złego ducha."
Viskas aišku. Bet aš truputi nesupratau tarkim vardai Edvard, Viktor, Dmitrij, Vladimir, Stanislav, Vladislav, Pavel ir dar visa krūva vardu, kaip turi but rašomi?
O kaip linksniuoti vardus be galūnių? Juk galūnė as, is, us tiesiog nurodo vardininko linksnį, gerai pavyzdžiui rusų kalboje vardininkas gali būti be galūnės, bet netgi rusai prideda savo galūnes naudodami pavyzdžiui kilmininką.
Atleisk, bet tai skamba kaip niekuo nepagrįsta nacionalistinė paranoja... Tokios kalbos labai primena sovietinę doktriną, kad geriau dabar paaukoti šimtus tūkstančių ar net milijonus, kad tik ateityje ("po kiek šimtmečių") "visiems gyventi būtų geriau". Žinoma, dabar kalba neina apie fizinį sunaikinimą, tačiau išlieka principinis noras ignoruoti šiandien gyvenančių individų teises neaiškios ateities utopijos vardan... Mes negalime žinoti, galbūt už kelių šimtmečių nebebus pačios žmonijos, todėl tuo pagrindu negalime grįsti dabarties kalbinių ir politinių projektų...
Esu įsitikinęs, kad lietuvių kalba niekada nebuvo geresnėje padėtyje, visų pirma dėl to, kad turime nepriklausomą valstybę ir tvirtas saugumo garantijas, be to, gyvybingą aukštąją kultūrą ir mokslą (gal pastarasis kiek silpnesnis), pamažu stiprėjančias miestietiško gyvenimo tradicijas. Senovėje lietuvių bajorai atsisakė lietuvių kalbos, nes ši jiems nieko negalėjo pasiūlyti - nei politiškai, nei ekonomiškai, nei tuo labiau kultūriškai. Dabartinė padėtis - visiškai kitokia; žinoma, gerokai padidėjo anglų kalbos poreikis, tačiau funkcinė dvikalbystė tikrai nereiškia lietuvių kalbos pabaigos.
Galiausiai, VLKK šiuo metu gina ne lietuvių kalbą apskritai, o tik tam tikrą jos versiją, įšaldytą laike. Pokyčiai yra neišvengiami, ir kalba taip pat turi keistis, jeigu nori išlikti (likti panaudojama moderniame kontekste).
Lietuvių kalba puikia išsiverčia be raidžių x, w ir q. Nes visus šiuos garsus bent jau lotyniškame jų tarimo variante, kuris vartojamas ir lietuvių kalboje, atitinka raidės ks (gz), v ir k. Taip pat reikia ponui priminti, kad lietuvių kalbos rašyba remiasi pirmiausia fonetika, t.y. tarimu, priešingai nei anglų ar kai kurių kitų kalbų.
Comment