Na, blogiausiu atveju galima butų pavadinimą pakeisti į 'Maksima'.
Juoko dėlei, galiu pasakyti, kad su ta "Maxima" yra toks kuriozas: ne kartą teko girdėti vyresnius žmones (kuriems ženklas x pažįstamas ne kaip "iksas", o labiau asocijuojasi su rusiška х) tariant "Machima".
Juoko dėlei, galiu pasakyti, kad su ta "Maxima" yra toks kuriozas: ne kartą teko girdėti vyresnius žmones (kuriems ženklas x pažįstamas ne kaip "iksas", o labiau asocijuojasi su rusiška х) tariant "Machima".
Mano močiutė. Jai 87 metai. Pagal ją, skalbimo milteliai vadinasi Tich
Patikėk, vardo parinkimą riboja ne tik gramatika, bet ir kiti kriterijai. Taip kad vaikui Šikniaus ar Kiaulės vardo niekas suteikti neleis.
Dėl vardų. Nežinau dėl Šikniaus ar Kiaulės. 2005 m. man pasakė parašyti varda spauzdintom raidiem koki noriu duoti vaikui. Aš parašiau, be lietuviškų galūnių. .
Buvau, nepastebėjau.
Reiškė apgavo arba jau nėjime.
O jei taip ir yra, tai kodėl negalėtų būti atvirkščiai - didelis pavadinimas lietuviškai, o ant durų specialiai užsieniečiams mažomis raidėmis informacija angliškai, koks čia objektas?
Iš visos šios diskusijos apie pavadinimus galima padaryti paradoksalią išvadą.
Jeigu sugalvosi savo įmonę pavadinti "Pyrmas pasimatimas" - į kovą prieš tave stos visa valstybės mašinerija, ir tikriausiai tokio pavadinimo neleis. O jeigu sugalvosi kokį lotynišką, anglišką ar zulusišką pavadinimą - tai nieko, jokių problemų nekils arba jos nesunkiai apeinamos. Taigi, perdėta "kova už kalbos švarą" tik skatina užsienietiškų pavadinimų plitimą. Jeigu žmogus beraštis ir tuo didžiuojasi - kodėl valstybės institucijos turi kištis, kažką drausti ir taisyti?
Iš visos šios diskusijos apie pavadinimus galima padaryti paradoksalią išvadą.
Jeigu sugalvosi savo įmonę pavadinti "Pyrmas pasimatimas" - į kovą prieš tave stos visa valstybės mašinerija, ir tikriausiai tokio pavadinimo neleis. O jeigu sugalvosi kokį lotynišką, anglišką ar zulusišką pavadinimą - tai nieko, jokių problemų nekils arba jos nesunkiai apeinamos. Taigi, perdėta "kova už kalbos švarą" tik skatina užsienietiškų pavadinimų plitimą. Jeigu žmogus beraštis ir tuo didžiuojasi - kodėl valstybės institucijos turi kištis, kažką drausti ir taisyti?
Kaip vienas žmogus pasakė. "Viskas priklauso nuo to ant kiek užpildyta stikline" O jeigu rimtai nuo to kas kokiu ryšiu turi, kaip sugeba įrodyti valdininkui kad taip bus geriu, motyvuoti savo minti ir idėja. O valdininkai (biurokratai) pas mus dažinei būna tuk, tuk.
"Jeśli kto władzę cierpi, nie mów, że jej słucha;
Bóg czasem daje władzę w ręce złego ducha."
"Forum Palace" yra verslininkų bukumo pavyzdys. Argumentų nors vežimu vežk:
1. Tai joks prekės pavadinimas, tam reikalui įkurta UAB vadinasi Forumo rūmai.
2. Pavadinimas beprasmis ir neinformatyvus tiek lietuvių, tiek anglų kalba. Matyt, kažkas nelabai žinojo žodžio "forumas" reikšmę.
3. Angliško varianto vartojimas absoliučiai nepagrįstas. Atseit eina užsienietis gatve, perskaito "Forum palace" ir nusprendžia užsukti? Išvis klausimas, kokias asociacijas užsieniečiui keltų tas užrašas. Manau, kad jokių, nes toks žodžių junginys anglų kalboje nevartojamas. Jei rinkodaros supratimas tik toks, tai, tarkim, kad ir lenkiškas pavadinimas būtų daug labiau pateisinamas.
Tai kokiu tikslu pasirinktas būtent toks pavadinimas? Atsakymas paprastas - siekiant pademonstruoti savo bukumą. Bijau, kad tokiais patologiniais atvejais kalbos institucijos yra per silpnos ką nors pakeisti - reikia ir kitų sričių specialistų .
Dar vienas pavyzdys: amerikiečio rašytojo Mark Twain vardas, logiškai mastant, lietuviškai turėtų būti rašomas kaip "Markas Tveinas", bet.... rusiškai yra Марк Твен (Mark Tven) todėl lietuviškai, savaime aišku, yra rašoma "Markas Tvenas"
You have your way. I have my way. As for the right way, the correct way, and the only way, it does not exist.
Dar vienas pavyzdys: amerikiečio rašytojo Mark Twain vardas, logiškai mastant, lietuviškai turėtų būti rašomas kaip "Markas Tveinas", bet.... rusiškai yra Марк Твен (Mark Tven) todėl lietuviškai, savaime aišku, yra rašoma "Markas Tvenas"
Ką tu čia nusišneki? Čia tokia Lietuvių kalbos cpecifika ir tai nustato kalbotyros spyacyalystaij, kurie tikrai už tave geriau žino.
Parašiau kalbos komisijai Abejoju, kad sulauksiu atsakymo, bet negalėjau to nepadaryti.
P.S. Taip, aš neturiu ką veikti
Gerb. Ponai/Ponios,
Mano vardas yra Blitz, laisvalaikiu dirbu anglų-lietuvių/lietuvių-anglų kalbų vertėju. Dėl šio darbo specifikos man yra ypač aktualios įvairiausios lietuvių kalbos subtilybės, kurias bandau išsiaiškinti tam, kad savo darbą galėčiau atlikti greičiau ir efektyviau. Neseniai susidūriau su keletu problemų versdamas vietovardžius bei vardus ir pavardes ir norėjau paklausti jūsų patarimo. Konkrečiai domina, kokiomis taisyklėmis reikia vadovautis norint tuos vietovardžius, vardus ir pavardes išversti iš užsienio kalbų į lietuvių kalbą.
Pateiksiu kelis pavyzdžius vietovardžių ir vardų, kurių vertimų iš užsienio kalbų metodai man nebuvo suprantami.
1. Politiko Tony Blair ar rašytojo Mark Twain vardai, mano nuomone, lietuviškai turėtų būti rašomi „Tonis Bleiras“ ir „Markas Tveinas“, bet jie yra rašomi „Tonis Bleras“ ir „Markas Tvenas“. Tai mane nustebino, nes dvibalsis „ei“ lietuvių kalboje yra gana plačiai naudojamas. Ar yra kažkokia konkreti taisyklė, kuri panaikina tą „i“ raidę vertime ir jei taip, kur galima tą taisyklę rasti?
2. Miestai Göteborg ar Köln, mano nuomone, turėtų būti rašomi "Gioteborgas" ir "Kiolnas", bet lietuvių kalboje jie yra rašomi "Geteborgas" ir "Kelnas". Ar germaniškasis ö (tariasi „io“) visada tampa visiškai nesusijusia „e“ raide lietuvių kalbos vertime, ar tik kažkokiuose konkrečiuose atvejuose?
3. Panašiai kaip viršuje, vokiečių rašytojas Goethe lietuviškai, mano nuomone, turėtų būti rašomas “Giotė” (pagal tarimą), bet šis vardas yra rašomas “Getė”. Vėlgi, ar yra kažkokia konkreti taisyklė, kuria vadovaujantis vertime “dingsta” “o” raidė?
Teko kažkada vieno žodžio ieškot, tai jie ten dar ir savo klausimų/atsakymų skyrelį turi. Ai, dar kalbainėms galima ir telefonu paskambint, tik iš Londono brangokai gautus.
Comment