Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvių kalba

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Sula Rodyti pranešimą
    Kaip "lietuviškai" kirčiuoti žodžius taksi, bistro, forte, kutiurjė, varjetė, rondo ir pan.. Kokios kirčiuotės jie yra?
    Manau šiuo klausimu tik nori išbandyti mano žinias Pateikdamas nelietuviškos kilmės žodžius, kurie net nėra prigiję, elgiesi nesąžiningai, nes jų kirčiavimas nėra norminis ir jiems kirčiuotės nenustatysi (nebent interpretuosi savaip). Žinotina, kad tarptautiniai daiktavardžiai dažniausiai kirčiuojami pagal pirmąją arba antrąją kirčiuotę.
    Taksi - nekaitomas dkt., dėl to kirčiuotės jam nenustatysi. Bendrinėje kalboje tãksi, bet puikiai žinome, kad nesutampa su šnekamojoje kalboje įprastu kirčiavimu.
    Bistro - ginčytinas žodis, nes kai kurie konservatyvūs kalbininkai šio žodžio nepripažįsta, tačiau yra tų, kurie šį žodį norėtų priimti į lietuvių kalbą. Kadangi žodis yra neteiktina svetimybė (pagal „Kalbos patarimus“ (Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas, Vilnius, 2005)), nekaitomas, todėl ir kirčiuotės nenustatysi. Kirčiuojamas bìstro („i" kairiniu k. ž.).
    Forte (1) - „fortas" (1). Jei kalbi apie šį žodį, tai būtų vns. Vt. „fOrte" (o kairiniu kirčio ženklu). Jei kalbi apie iš italų kalbos kilusį muzikos terminą „forte" (stipriai, garsiai), tai jo kirčiavimas lygiai toks pat.
    Kutiurjė - tokio žodžio neradau, tik į jį panašų - „kurtjė", kilęs iš pranc. k. - makleris. Reikėtų vadovautis taisykle „nelinksniuojami tarptautiniai žodžiai, kurių gale yra balsis, turi priešpaskutinio arba trečiojo nuo galo skiemens kirtį". Taigi: „kutiurjė" ir „kurtjė" paskutinysis „u" kairiniu kirčio ženklu.
    Varjetė - Varjètė („e" kairiniu k. ž.).
    Rondo - pirmasis „o" kairiniu k. ž.
    www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!

    Comment


      Įdomu, kaip kalbininkai išvertė Jönköping ('Jionšioping') miesto pavadinimą?

      Comment


        Parašė Silber418 Rodyti pranešimą
        Įdomu, kaip kalbininkai išvertė Jönköping ('Jionšioping') miesto pavadinimą?
        Jenčepingas (Йёнчёпинг)?
        Post in English - fight censorship!

        Comment


          Radau: Jančiopingas

          Comment


            Manau, norminio varianto matyt ir nėra - lygiai taip pat vartojama Jončopingas, Jončiopingas, ir tiesiog Jonkopingas, Jonkiopingas ir pan. Ne visi pasaulio vietovardžiai turi aprobuotą lietuvišką perrašą. Jei šį miestą staiga prireiktų gausiai linksniuoti dėl kokio nors įvykio, matyt tada dar kiltų diskusijų.

            Comment


              Na, lietuviškuose šaltiniuose Jančiopingo variantas minimas negausiai, tik keliuose dokumentuose. Galbūt šaltinių yra daugiau, bet miestas minimas kitu pavadinimu.

              Comment


                Parašė Godo Rodyti pranešimą
                Manau, norminio varianto matyt ir nėra - lygiai taip pat vartojama Jončopingas, Jončiopingas, ir tiesiog Jonkopingas, Jonkiopingas ir pan. Ne visi pasaulio vietovardžiai turi aprobuotą lietuvišką perrašą. Jei šį miestą staiga prireiktų gausiai linksniuoti dėl kokio nors įvykio, matyt tada dar kiltų diskusijų.
                Pataisa: neįmanoma, kad visi turėtų aprobuotą lietuvišką perrašą... Vienintelė išeitis, kad VLKK pamažu sudarytų perrašos taisykles visoms pasaulio kalboms, kas taip pat nėra realu

                Beje, lietuviškosios wiki įraše vis dėlto Jonšiopingas

                Comment


                  Parašė amiko Rodyti pranešimą
                  Reikėtų vadovautis taisykle „nelinksniuojami tarptautiniai žodžiai, kurių gale yra balsis, turi priešpaskutinio arba trečiojo nuo galo skiemens kirtį". Taigi: „kutiurjė" ir „kurtjė" paskutinysis „u" kairiniu kirčio ženklu.
                  Varjetė - Varjètė („e" kairiniu k. ž.).
                  Rondo - pirmasis „o" kairiniu k. ž.
                  Tarptautinius žd. su baigmeniu -ė galima abejaip: LKŽ pirmąjį nelinksniuojamų tarptautinių žodžių su baigmeniu -ė kirčiavimo variantą nurodo labiau kalbėtojų priimtą - galūnės kirčiavimą tvirtagališkai (riestinis k.ž.) - kaip dviskiemenių pvz., fojė (4), taip ir triskiemenių - pvz., varjetė (4), o tik antrasis triskiemenių teikiamas variantas - pvz., varjètė (2) (kuris jau yra linksniuojamas 2 kirčiuotės, bet nėra gausiai vartojamas). Beje, prie šio tipo žodžių nurodyta ketvirtoji kirčiuotė - tik sąlygiška, nes jie nelinksniuojami. Aišku, šiuo atveju turėtume teikti pirmenybę triskiemenių šio tipo žodžių linksniuojamam variantui - varjetėms, varjetes (2) ir pan. (fojė jau niekaip nepalinksniuosi)
                  Paskutinis taisė Godo; 2010.10.25, 20:23.

                  Comment


                    Parašė Kecal Rodyti pranešimą
                    Beje, lietuviškosios wiki įraše vis dėlto Jonšiopingas
                    Štai kaip rašoma!

                    Comment


                      Parašė Sula Rodyti pranešimą
                      Kaip "lietuviškai" kirčiuoti žodžius taksi, bistro, forte, kutiurjė, varjetė, rondo ir pan.. Kokios kirčiuotės jie yra?
                      Amiko jau atsakė į šį klausimą, o aš tik papildysiu. Neretai atsiranda naujas terminas/pavadinimas, kurio iki šiol nacionalinėje kalboje nebuvo. Dažnu atveju paimamas populiariausias tarptautinis (ta prasme kitos kalbos) žodis ir tas žodis prigyja. Taip lietuvių kalboje atsirado nauji žodžiai fabrikas, pomidoras, etašė, krupjė, portjė, siužetas, fabula, fojė (nors siūloma vartoti 'prieškambaris'), fotografija, cholera, filialas, feminizmas, sufleris, triko, etc.. Kol žodis dar nėra nusistovėjęs, t.y. visiškai prigijęs nacionalinėje kalboje, jis tariamas/kirčiuojamas pagal originalios kalbos taisykles
                      I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                      Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                      Comment


                        Parašė Wycka Rodyti pranešimą
                        Amiko jau atsakė į šį klausimą, o aš tik papildysiu. Neretai atsiranda naujas terminas/pavadinimas, kurio iki šiol nacionalinėje kalboje nebuvo. Dažnu atveju paimamas populiariausias tarptautinis (ta prasme kitos kalbos) žodis ir tas žodis prigyja. Taip lietuvių kalboje atsirado nauji žodžiai fabrikas, pomidoras, etašė, krupjė, portjė, siužetas, fabula, fojė (nors siūloma vartoti 'prieškambaris'), fotografija, cholera, filialas, feminizmas, sufleris, triko, etc.. Kol žodis dar nėra nusistovėjęs, t.y. visiškai prigijęs nacionalinėje kalboje, jis tariamas/kirčiuojamas pagal originalios kalbos taisykles
                        Problema, kad po to kai žodis prigyja ja bandoma sukurti naują kirčiavimą. Man liežuvis neapsiverčia kirčiuoti Obama su kairiniu kirčių ant a.
                        Post in English - fight censorship!

                        Comment


                          Parašė Wycka Rodyti pranešimą
                          etašė
                          Tokio žodžio nėra, turbūt turėjai omeny atašė
                          www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!

                          Comment


                            Parašė index Rodyti pranešimą
                            Man liežuvis neapsiverčia kirčiuoti Obama su kairiniu kirčių ant a.
                            Apie kurią a kalbi?
                            Beje, peliukai Sūrskis ir Mauzeris neblogai „išlazdavojo“ žodžio Obama kirčiavimą. Jeigu rasiu tą video (nors mažai tikėtina) — būtinai įdėsiu. Jei ne čia, tai į temą „Šiaip linksma“.
                            I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                            Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                            Comment


                              Parašė amiko Rodyti pranešimą
                              Tokio žodžio nėra, turbūt turėjai omeny atašė
                              Taip, Tamsta teisus. Šį žodį rašiau iš klausos. Jei ir vėl nesuklysiu, originalia kalba jis užrašomas attache
                              I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                              Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                              Comment


                                'Press' atašė

                                Comment


                                  Parašė Wycka Rodyti pranešimą
                                  Taip, Tamsta teisus. Šį žodį rašiau iš klausos. Jei ir vėl nesuklysiu, originalia kalba jis užrašomas attache
                                  Iš klausos neįmanoma suklysti, jei žinai, kaip rašomas konkretus žodis. Juk aiškiai tariama "atašė", o ne "etašė"
                                  Parašė Silber418 Rodyti pranešimą
                                  'Press' atašė
                                  Kas tau kelia juoką? Nesuprantu.
                                  www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!

                                  Comment


                                    Parašė Kecal Rodyti pranešimą
                                    Pataisa: neįmanoma, kad visi turėtų aprobuotą lietuvišką perrašą... Vienintelė išeitis, kad VLKK pamažu sudarytų perrašos taisykles visoms pasaulio kalboms, kas taip pat nėra realu

                                    Beje, lietuviškosios wiki įraše vis dėlto Jonšiopingas
                                    Jei perrašos taisyklės visoms kalboms būtų sudarytos, tai reikštų - turime visų vietovardžių norminę perrašą. Bet sunkiausia yra tai, jog vieni perrašos atitikmenis visuomet tempia į rašybos, kiti - į tarties pusę. O čia dar turime kai kurių vietovardžių perrašos tradicijas, kurios kertasi su dabartinėmis taisyklėmis - taip randasi išimtys. Tuomet vienu ar kitu požiūriu pavadinimai vis vien lieka iškraipyti

                                    Comment


                                      Parašė Godo Rodyti pranešimą
                                      Jei perrašos taisyklės visoms kalboms būtų sudarytos, tai reikštų - turime visų vietovardžių norminę perrašą. Bet sunkiausia yra tai, jog vieni perrašos atitikmenis visuomet tempia į rašybos, kiti - į tarties pusę. O čia dar turime kai kurių vietovardžių perrašos tradicijas, kurios kertasi su dabartinėmis taisyklėmis - taip randasi išimtys. Tuomet vienu ar kitu požiūriu pavadinimai vis vien lieka iškraipyti
                                      O ka jau kalbėt apie pavardės........
                                      Paskutinis taisė Edvard; 2010.10.25, 20:43.
                                      "Jeśli kto władzę cierpi, nie mów, że jej słucha;
                                      Bóg czasem daje władzę w ręce złego ducha."

                                      Adam Mickiewicz

                                      Comment


                                        Parašė amiko Rodyti pranešimą
                                        Kas tau kelia juoką? Nesuprantu.
                                        Tiesiog juokiuosi iš smulkmenų.

                                        Comment


                                          Parašė amiko Rodyti pranešimą
                                          Manau šiuo klausimu tik nori išbandyti mano žinias Pateikdamas nelietuviškos kilmės žodžius, kurie net nėra prigiję, elgiesi nesąžiningai, nes jų kirčiavimas nėra norminis ir jiems kirčiuotės nenustatysi (nebent interpretuosi savaip).
                                          Ne, tiesiog man kyla keistas klausimas, kodėl lietuvių kalba gana lengvai adaptuoja užsienietiškus žodžius, kas savaime yra žalinga kalbos gryninimo atžvilgiu, bet nėra smerktina kalbos suprantamumo ir vertimo požiūriu. Bet kirčiavimas, nors užsimušk, turi būti nustatytas kitoks, pagal tikras ir menamas taisykles.
                                          Jaunystėje su kolegomis kalbininkais bandėme kurti lietuvišką fizikos-elektronikos terminų žodyną, bet mūsų "naujadarai" neprigijo. Laimei , ar nelaimei

                                          Comment

                                          Working...
                                          X