Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvių kalba

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė amiko Rodyti pranešimą
    Nenoriu būti suprastas neteisingai ir tikrai tavęs nekaltinu.
    Va ir anglų kalbos įtaka. Nenoriu būti suprastas neteisingai. Ar - nenoriu būti nesuprastas. Ar - noriu būti suprastas teisingai.
    Nes galima arba suprasti, arba nesuprasti. Jeigu supranti neteisingai, tai kaip ir nebesupranti.
    Tai kas tokią kalbą ims mokytis

    Comment


      Parašė amiko Rodyti pranešimą
      Dėl to labai svarbu jos neprarasti ir išlaikyti kiek įmanoma nepakitusią.
      Sutinku, svarbu, bet kaip tai padaryti? Ar turi filologai kokią vakciną nuo kitų kalbų? Tas pats vyksta su visom kitom kalbom, Europoje tikrai. Kalbėjau ir su vokiečiais ir su lenkais, ir su olandais, ir dar, dar.. visi sako ta pati.

      Comment


        Parašė rat Rodyti pranešimą
        Va ir anglų kalbos įtaka. Nenoriu būti suprastas neteisingai. Ar - nenoriu būti nesuprastas. Ar - noriu būti suprastas teisingai.
        Nes galima arba suprasti, arba nesuprasti. Jeigu supranti neteisingai, tai kaip ir nebesupranti.
        Tai kas tokią kalbą ims mokytis
        Čia tu neteisus. Aš norėjau pasakyti ne "nenoriu būti nesuprastas" ar "nenoriu būti suprastas". Tai žodžių junginys ir vienas išsireiškimas "suprastas neteisingai". Taigi nenoriu būti suprastas neteisingai, o ne nenoriu būti nesuprastas.

        Galėjau parašyti ir "noriu būti suprastas teisingai", bet parašiau su dviem neiginiais, kurie suteikia teigiamą loginę reikšmę - "nenoriu būti suprastas neteisingai". Klaidos aš nepadariau.
        Parašė x21 Rodyti pranešimą
        Sutinku, svarbu, bet kaip tai padaryti? Ar turi filologai kokią vakciną nuo kitų kalbų? Tas pats vyksta su visom kitom kalbom, Europoje tikrai. Kalbėjau ir su vokiečiais ir su lenkais, ir su olandais, ir dar, dar.. visi sako ta pati.
        Kalbą vysto ir ja naudojasi visi lietuviai, ne tik filologai. Filologai tik dirba mokytojais, redaktoriais, gali dirbti žurnalistais, gali būti rašytojai; taip pat, pratęsus studijas ir įgijus aukštesnį išsilavinimą, galėtų būti kalbininkais. Tai daugiausia kalbininkai ir prisideda prie kalbos "priežiūros". Valstybinė lietuvių kalbos komisija prižiūri ir jei reikia, baudžia žiniasklaidos atstovus už netaisyklingai parašytus straipsnius ir netaisyklingos kalbos vartojimą TV ir radijo eteryje. Taip pat ši komisija tikrina visas lietuvių kalba leidžiamas knygas (labai gaila, bet nepajėgia kokybiškai patikrinti į lietuvių kalbą verčiamas).
        Taigi už lietuvių kalbos keitimąsi atsakingi tiek visuomenė, vartojanti lietuvių kalbą, tiek ir kalbininkai. Na ir, žinoma, mokyklose mokiniai turėtų įgyti kokybiškas lietuvių kalbos žinias.
        Paskutinis taisė Ametistas; 2009.11.16, 22:17.
        www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!

        Comment


          Parašė amiko Rodyti pranešimą
          Šiokią tokią įtaką daro ir mūsų visuomenės nuomonė. Štai prancūzai labai griežtai nusiteikę ir retas jų kalba angliškai. O jei ją ir moka, tai dažnai mėgsta apsimesti, kad nemoka ir turistas būna priverstas su prancūzų bendrauti prancūziškai arba gestais. Na aš kalbu apie lankymąsi Prancūzijoje. Taigi jei lietuviai būtų tokie patys užsispyrę, gal ir mes išsaugotume savo kalbą... Deja, mes lietuvių kalbos tikrai taip nemylime, kaip prancūzai savąją Vos turistui prasižiojus, dauguma lietuvių ima jam padlaižiauti, kalbėdamas turistui patogiausia kalba.
          Lietuva ne Prancūzija, tad lietuviams reikia mokytis užsienio kalbas, nes lietuviškai niekas nesimokys. O kokią grėsmę tu matai lietuvių kalbai dėl užsienio kalbų? Skoliniai yra neišvengiamas dalykas, juolab dažnai lietuvių kalboje net nebūna jokių atitikmenų.
          Flickr

          Comment


            Parašė x21 Rodyti pranešimą
            Ir aš pageidauju, kas iš to, jiems nuo musų pageidavimų nei šalta, nei šilta. Nepriversi jei jie to nepanorės patys.
            Viskas yra įmanoma, tik reikia būti saikingai principingais. Iš dalies dėl kalbos barjero nebuvo suteikta pilietybė krepšininkei ir šokėjai ant ledo. Nemoki kalbos — negausi pilietybės jokiais būdais ir jokių diskusijų. Antras būdas — priimant į valstybės tarnybą ir renkamas pareigas, reikalaujama tam tikro valstybinės kalbos mokėjimo lygio. Kažkodėl to nereikalaujama arba labai atsainiai reikalaujama iš mokytojų, kurie dirba nelietuviškose mokyklose. Aš manau, kad tokie mokytojai taip pat turėtų prieš gaudami darbą įrodyti, kad jie moka valstybinę kalbą, nors reikalavimai jiems turėtų būti šiek tiek mažesni (pavyzdžiui atsisakoma taisyklingo kirčiavimo reikalavimo).
            I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
            Parama Siaurojo geležinkelio klubui

            Comment


              Parašė Wycka Rodyti pranešimą
              ..priimant į valstybės tarnybą ir renkamas pareigas, reikalaujama tam tikro valstybinės kalbos mokėjimo lygio..
              O ka, pas mus kitaip? Priima i valstybini darba tuos kurie nemoka valstybines kalbos? Paciam kazkaip neteko su tokiais atvejais susidurti.

              Comment


                Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                Lietuva ne Prancūzija, tad lietuviams reikia mokytis užsienio kalbas, nes lietuviškai niekas nesimokys. O kokią grėsmę tu matai lietuvių kalbai dėl užsienio kalbų? Skoliniai yra neišvengiamas dalykas, juolab dažnai lietuvių kalboje net nebūna jokių atitikmenų.
                Aš ir neskatinu nesimokyti užsienio kalbų. Aš sakau, pateikdamas ir pavyzdį, kad lietuviai per mažai gina savo kalbą. Vien požiūris, kad jam gimtoji kalba tėra komunikacijos priemonė jau daug ką pasako.

                Iki šiol didelę žalą lietuvių kalbai padarė rusų kalba. Tokie žodžiai ir išsireiškimai, kaip "sasyskos", "zapaskė", "kapišonas", "durnius", "chamutas", "bonka (-ė)", "stanikas", "bulka", "ko pasekoje", "neišeina tinkamai padaryti darbą", "nesigauna parašyti žodį" yra ar jau buvo smarkiai paplitę. Kartais net patys lietuviai nežino, kaip mintis išreikšti lietuviškai.

                Iš anglų kalbos atsiradę "fainai", "bukinistas", "internetas", "hotdogas", "mytas". Kai kurie iš jų pritaikyti mūsų kalbai ir tinkami vartoti, bet ne visi. Anglų kalba mūsų kalbai daugiausia žalos padarė sakinių darybai.

                Lietuvių kalbai užsienio kalbos didžiausią žalą daro barbarizmų atsiradimas arba sakinių darybos skirtumai.
                www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!

                Comment


                  Parašė x21 Rodyti pranešimą
                  O ka, pas mus kitaip? Priima i valstybini darba tuos kurie nemoka valstybines kalbos? Paciam kazkaip neteko su tokiais atvejais susidurti.
                  Turbūt Wycka norėjo pasakyti, kad nepriima į valstybinį darbą ne nemokančius, bet nemokančius taisyklingai kalbėti ir rašyti lietuvių kalba.
                  Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                  Lietuva ne Prancūzija, tad lietuviams reikia mokytis užsienio kalbas, nes lietuviškai niekas nesimokys. O kokią grėsmę tu matai lietuvių kalbai dėl užsienio kalbų? Skoliniai yra neišvengiamas dalykas, juolab dažnai lietuvių kalboje net nebūna jokių atitikmenų.
                  Lietuvių kalboje atitikmenų yra pakankama. Didžiausia bėda tik ta, kad naujadarų integracija į kalbą užtrunka. Ir dažnas lietuvis tingi paieškoti reikiamo lietuviško atitikmens, jam greičiau pasielgti labai neatsakingai - neapgalvojus pavartoti barbarizmą arba grynąjį kokios nors užsienio kalbos žodį, arba pačiam sukurti kokį nors vertalą.
                  Paskutinis taisė Ametistas; 2009.11.16, 22:36.
                  www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!

                  Comment


                    Parašė x21 Rodyti pranešimą
                    O ka, pas mus kitaip? Priima i valstybini darba tuos kurie nemoka valstybines kalbos? Paciam kazkaip neteko su tokiais atvejais susidurti.
                    Į valstybinį darbą (pvz valytoja, kiemsargis) nereikalaujama valstybinės kalbos, o į valstybės tarnybąreikalaujama. Nebent kitaip yra Visagine, bet dabar jau per vėlus metas kad paskambinčiau ir pasitikslinčiau
                    Apibendrinus, asmenys, kurie nemoka ir nesimoko valstybinės kalbos, praranda nemažai karjeros galimybių.
                    I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                    Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                    Comment


                      Parašė Wycka Rodyti pranešimą
                      Į valstybinį darbą (pvz valytoja, kiemsargis) nereikalaujama valstybinės kalbos, o į valstybės tarnybąreikalaujama. Nebent kitaip yra Visagine, bet dabar jau per vėlus metas kad paskambinčiau ir pasitikslinčiau
                      Apibendrinus, asmenys, kurie nemoka ir nesimoko valstybinės kalbos, praranda nemažai karjeros galimybių.
                      Na, taip, neįsigilinau rašydamas. Tai ir turėjau mintyje
                      www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!

                      Comment


                        Parašė amiko Rodyti pranešimą
                        Iki šiol didelę žalą lietuvių kalbai padarė rusų kalba. Tokie žodžiai ir išsireiškimai, kaip "sasyskos", "zapaskė", "kapišonas", "durnius", "chamutas", "bonka (-ė)", "stanikas", "bulka", "ko pasekoje", "neišeina tinkamai padaryti darbą", "nesigauna parašyti žodį" yra ar jau buvo smarkiai paplitę. Kartais net patys lietuviai nežino, kaip mintis išreikšti lietuviškai.
                        Iš anglų kalbos atsiradę "fainai", "bukinistas", "internetas", "hotdogas", "mytas". Kai kurie iš jų pritaikyti mūsų kalbai ir tinkami vartoti, bet ne visi.
                        Kiek pamenu, žodžiai "bulka" ir "bachūras" yra ivrito kalbos skoliniai. Pagal žydus, bulka — nerauginta/kviečių miltų duona, o bachūras — jaunas ir nevedęs vaikinas.
                        Aš nieko prieš žodžius "internetas" ar "kompiuteris", net ir "monitorius". O norint galima ir tokius žodžius kaip televizorius, radijas ar klaviatūra pakeisti į vaizduoklis, garsapliauškė ar maigyklė. Specialūs terminai neturėtų būti verčiami, tik sulietuvinami (t.y. galūnės).
                        Ko gero geriausiai išverstas ir labiausiai prigijęs naujadaras yra žiniasklaida (iš anglų kalbos mass-media).
                        Kartais visai 'durnai linksma' išgirsti tokias frazes kaip "Aš skaitau, kad kalbą aš žinau gerai".
                        I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                        Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                        Comment


                          Parašė x21 Rodyti pranešimą
                          O ka, pas mus kitaip? Priima i valstybini darba tuos kurie nemoka valstybines kalbos? Paciam kazkaip neteko su tokiais atvejais susidurti.
                          mazai kabinetu pravaiksciojes, tamsta... pasitaiko tokiu, kurie sneka su tavim rusiskai ar lenkiskai ir dar nesiteikia taves suprasti, ar demonstratyviai kviecia sekretore, kad isverstu. pries pora metu Vilniuje teko "uzsiraut" ant tokiu. dar tokiu akibrokstu pasitaiko Klaipedoj, ypac gelezinkelio ir laivininkystes sektoriuose. buvo ir Radviliskyje toks vagonu depo ar tai virsininkas, ar tai virsininko pavaduotojas (pavarde Primak) - su visais tik rusiskai bendraudavo.
                          Paskutinis taisė dariuks; 2009.11.16, 23:01.
                          Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                          Comment


                            As baigiau rusiska mokykla Klaipedoje. Tai galiu pasakyti, jog lietuviu kalbos pamoku skaicius rusiskose mokyklose virsija rusu kalbos pamoku skaiciu per savaite. Bet! Nepaisant sito rodiklio ne visi ismoksta lietuviu kalba taip, kad galetu laisvai susisneketi ateityje ( universitete, darbe ir kt. ) Kodel? Nes medziaga, kuria suteikia mokykla yra tiesiog juokinga. Jei neturi daug draugu lietuviu, tai kalbos taip ir neismoksi, nes tik nuolatinis bendravimas su kitais gali padeti pramokti kalba, kad galetum sneketi laisvai. O jei neturi draugu tai liksi uz borto. Pasakysit televizorius, filmai, internetas pades pramokti kalba? Ne. Zmogus gali parsisiusti filmus rusu kalba ( ka daro netgi dauguma lietuviu ), naujienas zmogus suzinos is www.ru.delfi.lt, www.runet.lt ir panasiu puslapiu. Niekas negali uzdraust sito daryt.
                            Taip jau yra. Cia kaltas ne zmogus, o sistema!

                            Comment


                              Na, bent jau aš tai labiausia kalbėjau apie lietuviškai kalbančius lietuvius. Kadangi rusų, gyvenančių Lietuvoj, asmeniškai nepažįstu, tai sunku man vertinti, kaip tokie žmonės čia jaučiasi. Juolabiau - kaip jiems sekasi mokytis lietuvių kalbos. Jei visa šeima yra rusai ir kalba rusiškai, tai vis tiek aplinka yra visur lietuviška. Turbūt tik tinginys ir visiškai nemotyvuotas žmogus neišmoktų lietuviškai. Kaip pvz. į Angliją atvykęs lietuvis, net nemokėdamas angliškai, per pusę metų net tik išmoksta kalbėt, suprast, bet ir iš dalies pamiršta lietuvių kalbą. Tokių pavyzdžių yra daug. Taigi Lietuvoj gyvenantys rusai, jei norės, patys išmoks ir net nelankydami pamokų.
                              O lietuvių kalbos pamokos, skirtos kitataučiams, spėju, panašios į bet kokios kitos užsienio kalbos mokymąsi. O iš tikrųjų turėtų būti kitaip - juk reikia ne tik išmokti kalbėti, rašyti, suprasti, skaityti, bet ir mokėti gramatiką. O lietuvių kalbos gramatika juk sudėtingesnė, nei rusų.
                              www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!

                              Comment


                                O stai idomus faktas. Klaipedos aukstojoje jureivystes mokykloje turbut 80% vadoveliu rusu kalba. Desto ir rusu, ir lietuviu kalbomis, egzaminus islaiko taip pat ivairiai, na zinoma baigiamieji darbai ir egzaminai lietuviu kalba. O jei nemoki rusu kalbos, mokytis bus labai sunku. Del sito vienas mano pazistamas is Siauliu nestojo ten, kol nepramoko rusu kalbos. Tai kas cia kaltas? Vadovelius lietuviu kalba niekas neskuba ruosti...

                                Comment


                                  Parašė WILD_WEST Rodyti pranešimą
                                  As baigiau rusiska mokykla Klaipedoje. Tai galiu pasakyti, jog lietuviu kalbos pamoku skaicius rusiskose mokyklose virsija rusu kalbos pamoku skaiciu per savaite. Bet! Nepaisant sito rodiklio ne visi ismoksta lietuviu kalba taip, kad galetu laisvai susisneketi ateityje ( universitete, darbe ir kt. ) Kodel? Nes medziaga, kuria suteikia mokykla yra tiesiog juokinga. Jei neturi daug draugu lietuviu, tai kalbos taip ir neismoksi, nes tik nuolatinis bendravimas su kitais gali padeti pramokti kalba, kad galetum sneketi laisvai. O jei neturi draugu tai liksi uz borto. Pasakysit televizorius, filmai, internetas pades pramokti kalba? Ne. Zmogus gali parsisiusti filmus rusu kalba ( ka daro netgi dauguma lietuviu ), naujienas zmogus suzinos is www.ru.delfi.lt, www.runet.lt ir panasiu puslapiu. Niekas negali uzdraust sito daryt.
                                  Taip jau yra. Cia kaltas ne zmogus, o sistema!
                                  Labai teisingai pastebėta, tik manau, kad kalta ne sistema, o žmogaus motyvacija. Vat Tamsta tai išmokai, o yra tokių, kurie per 20 metų Vilniuje gyvena ir niekaip. Mokyklose mokoma ir anglų kalbos, bet realiai jos bent pramoksta... na pačiu optimistiškiausiu variantu 1/3 (neskaičiuojant tokių mokyklų kaip English American school ir pan.).
                                  I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                                  Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                                  Comment


                                    Parašė Wycka Rodyti pranešimą
                                    Labai teisingai pastebėta, tik manau, kad kalta ne sistema, o žmogaus motyvacija. Vat Tamsta tai išmokai, o yra tokių, kurie per 20 metų Vilniuje gyvena ir niekaip. Mokyklose mokoma ir anglų kalbos, bet realiai jos bent pramoksta... na pačiu optimistiškiausiu variantu 1/3 (neskaičiuojant tokių mokyklų kaip English American school ir pan.).
                                    Butent. Niekaip negalejau to zodzio parinkt. Motyvacija

                                    Comment


                                      Parašė WILD_WEST Rodyti pranešimą
                                      O stai idomus faktas. Klaipedos aukstojoje jureivystes mokykloje turbut 80% vadoveliu rusu kalba. Desto ir rusu, ir lietuviu kalbomis, egzaminus islaiko taip pat ivairiai, na zinoma baigiamieji darbai ir egzaminai lietuviu kalba. O jei nemoki rusu kalbos, mokytis bus labai sunku. Del sito vienas mano pazistamas is Siauliu nestojo ten, kol nepramoko rusu kalbos. Tai kas cia kaltas? Vadovelius lietuviu kalba niekas neskuba ruosti...
                                      Kalti jūreivystės specialybę turintys žmonės, kurie labai gerai moka lietuvių kalbą. Dar kita galimybė - jūreivystės specialybę turintis žmogus galėtų bendradarbiauti su filologu ir paruošti vadovėlius.
                                      Taigi kalti patys jūreiviai, kurie baigia specialybę ir nepamąsto apie ateisiančius naujus studentus

                                      Nors šiaip tai tokių pavyzdžių yra labai daug. Pvz., aš apie antikinę literatūrą turiu ieškoti informacijos rusų arba anglų kalba. Pasirinkau anglų k. Lietuvių kalba tiesiog nėra paruošta tiek reikalingos informacijos, kiek man reikia.

                                      Lygiai taip pat yra ir medikams studentams - dauguma anatomijos vadovėlių varto angliškų arba rusiškų ir tai prasideda jau pirmame kurse.

                                      Ši problema yra dėl mūsų mažos tautos. Lietuvių kalba neskubama leisti vadovėlių, kurie nors ir labai reikalingi, bet galbūt nebūtų ilgą laiką populiarūs. Tiesiog įsigytų aukštosios mokyklos ir bibliotekos po kelis egzempliorius. O mažu tiražu leisti knygą neapsimoka, nes arba ji turėtų būti labai brangi, arba tiesiog dirbtum nuostolingai. Paruošti kokybišką mokomąjį vadovėlį užtrunka maždaug metus pusantrų. Taigi vadovėlį renkantis žmogus turėtų dirbti kokį nors kitą nuolatinį darbą arba ruošiamo vadovėlio tiražas turėtų būti labai didelis, kad su kaupu atsipirktų metų darbas.
                                      Paskutinis taisė Ametistas; 2009.11.17, 00:34.
                                      www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!

                                      Comment


                                        Parašė amiko Rodyti pranešimą
                                        Šiokią tokią įtaką daro ir mūsų visuomenės nuomonė. Štai prancūzai labai griežtai nusiteikę ir retas jų kalba angliškai. O jei ją ir moka, tai dažnai mėgsta apsimesti, kad nemoka ir turistas būna priverstas su prancūzų bendrauti prancūziškai arba gestais. Na aš kalbu apie lankymąsi Prancūzijoje.
                                        Ne visai tiesa. Šitaip būna tik tada, jeigu atėjęs imi iškart balbatuoti angliškai - tuomet į tave žiūri kaip į arogantišką ir durną turistą. O jeigu atėjęs parodysi pagarbą žmonėms (pradėsi kalbėt prancūziškai, net jeigu pasakyt temoki vieną sakinį "je ne parle pas francais, parlez-vous anglais?") - požiūris į tave bus visai kitas. Ir tada pasimato, kad moka tie prancūzai angliškai ne blogiau, nei bet kurios kitos didelės tautos atstovai.

                                        Turime gerbti patys save

                                        Comment


                                          Parašė amiko Rodyti pranešimą
                                          Kalti jūreivystės specialybę turintys žmonės, kurie labai gerai moka lietuvių kalbą. Dar kita galimybė - jūreivystės specialybę turintis žmogus galėtų bendradarbiauti su filologu ir paruošti vadovėlius.
                                          Taigi kalti patys jūreiviai, kurie baigia specialybę ir nepamąsto apie ateisiančius naujus studentus

                                          Nors šiaip tai tokių pavyzdžių yra labai daug. Pvz., aš apie antikinę literatūrą turiu ieškoti informacijos rusų arba anglų kalba. Pasirinkau anglų k. Lietuvių kalba tiesiog nėra paruošta tiek reikalingos informacijos, kiek man reikia.

                                          Lygiai taip pat yra ir medikams studentams - dauguma anatomijos vadovėlių varto angliškų arba rusiškų ir tai prasideda jau pirmame kurse.

                                          Ši problema yra dėl mūsų mažos tautos. Lietuvių kalba neskubama leisti vadovėlių, kurie nors ir labai reikalingi, bet galbūt nebūtų ilgą laiką populiarūs. Tiesiog įsigytų aukštosios mokyklos ir bibliotekos po kelis egzempliorius. O mažu tiražu leisti knygą neapsimoka, nes arba ji turėtų būti labai brangi, arba tiesiog dirbtum nuostolingai. Paruošti kokybišką mokomąjį vadovėlį užtrunka maždaug metus pusantrų. Taigi vadovėlį renkantis žmogus turėtų dirbti kokį nors kitą nuolatinį darbą arba ruošiamo vadovėlio tiražas turėtų būti labai didelis, kad su kaupu atsipirktų metų darbas.
                                          Socialiniuose moksluose, kur reikia ne šiaip vadovėlių, o tiesiog naujausių ir aktualiausių straipsnių ar mokslinių knygų, be anglų kalbos neįmanoma net pajudėti iš vietos. Per savo studijas, ko gero, kiek daugiau nei 90 proc. visų tekstų skaičiau angliškai, nuo 8 iki 5 proc. lietuviškai ir 2 proc. - vokiškai arba rusiškai. Ir nieko, nors anglų mokykloje nebuvo mano pagrindinė užsienio kalba, bet skaitymo įgūdžiai labai staigiai pagerėjo, atsiradus reikalui.

                                          Tikrai nesitikiu, kad Lietuvoje bus pakankamai greitai verčiamos ir spausdinamos naujausios mokslinės knygos, be to, vertimas neišvengiamai iškreipia teksto prasmę, ir kartais netgi labai smarkiai. Originalas beveik visais atvejais geriau.

                                          Kita vertus, remtis rusiškais šaltiniais šiais laikais gana pavojinga. Blogai, jeigu tai tiesiog pasenę sovietiniai vadovėliai, atsilikę nuo mokslo pažangos. Kita vertus, žmogaus anatomija turbūt vis dar išlieka tokia pati, taigi šioje srityje visai suprantama. O jeigu tai yra socialinių mokslų tekstas, reikia labai atsargiai vertinti, nes valstybinio lygio propaganda kyšo iš visų kampų. Kita vertus, visada galioja auksinė taisyklė "pažink savo priešą", taigi rusų kalbos mokėjimas ir šiais laikais labai pravartus (pabrėžiu, kad kalbu ne apie ekonominius santykius, kur rusų kalba, be abejo, taip pat reikalinga).

                                          Parašė amiko Rodyti pranešimą
                                          Na, bent jau aš tai labiausia kalbėjau apie lietuviškai kalbančius lietuvius. Kadangi rusų, gyvenančių Lietuvoj, asmeniškai nepažįstu, tai sunku man vertinti, kaip tokie žmonės čia jaučiasi. Juolabiau - kaip jiems sekasi mokytis lietuvių kalbos. Jei visa šeima yra rusai ir kalba rusiškai, tai vis tiek aplinka yra visur lietuviška. Turbūt tik tinginys ir visiškai nemotyvuotas žmogus neišmoktų lietuviškai. Kaip pvz. į Angliją atvykęs lietuvis, net nemokėdamas angliškai, per pusę metų net tik išmoksta kalbėt, suprast, bet ir iš dalies pamiršta lietuvių kalbą. Tokių pavyzdžių yra daug. Taigi Lietuvoj gyvenantys rusai, jei norės, patys išmoks ir net nelankydami pamokų.
                                          O lietuvių kalbos pamokos, skirtos kitataučiams, spėju, panašios į bet kokios kitos užsienio kalbos mokymąsi. O iš tikrųjų turėtų būti kitaip - juk reikia ne tik išmokti kalbėti, rašyti, suprasti, skaityti, bet ir mokėti gramatiką. O lietuvių kalbos gramatika juk sudėtingesnė, nei rusų.
                                          Remdamasis savo asmenine patirtimi, galiu pasakyti, kad daugelis jaunų rusakalbių Lietuvos gyventojų puikiai arba bent jau gerai moka lietuvių kalbą ir, tikiuosi, savo valstybėje jaučiasi visai neblogai. (Tiesa, neteko būti Visagine ) Vyresnieji, žinoma, dažnai nenori mokytis lietuvių kalbos, bet tai nėra tokia jau didelė problema.

                                          Kur kas daugiau nerimo - dėl Vilniaus krašto kaimo vietovių, kur, kiek teko girdėti, vietos valdžia netgi kryptingai stabdo gyventojų integraciją į platesnę visuomenę. Būna ir tokių kuriozinių situacijų, kad norintys vaikus leisti į lietuvišką darželį lietuviai susiduria su problemomis, nes didėjant tokių prašymų skaičiui lietuviškų grupių ne tik nedaugėja, bet netgi mažėja. LRA šutvė klaikiai bijo prarasti savo politinę įtaką, todėl laikosi įsikibusi nagais ir ragais...
                                          Paskutinis taisė Kecal; 2009.11.17, 11:36.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X