Lietuvių kalba

[nnm]

Gal pasakysite kokios tarmės yra žodis zabova, kurį čia kartojate?

Iš kur man žinot? Čia kažkoks rusiškai skambantis žodis, kurį pats ir Tomizmas vartoja greta tarmiškų.

Be to kodėl jums nekliūva tada slaviški žodžiai atėhę iš lenkų kalbos arbata, kainuoja, groti ?

Nes kalbos valymas nuo skolinių, barbarizmų ir tarptautinių žodžių yra politinis klausimas, kuris yra sudėtingas politinis ir socialinis procesas. Lietuvių kalba, nors ir toli gražu ne išvalyta nuo slavizmų, bet, būtent dėl pastangų ją išgryninti. priešingai negu tarmės, pilnos slavizmų, neskamba kaip kažkokia kreiva Rusijos pasienio tautos kreolų kalba. Todėl ir esu dėkingas Jablonskiui, kad jis ir jo sekėjai bei rėmėjai negalvojo, kad kuriant bendrinę lietuvių kalbą reikia saugoti gausybę slavizmų kaip kažkokį natūralios kalbos raidos paveldą.

O arbata iš lenkų atėjo kaip beveik nepakitęs ir nelabai net lenkiškai skambantis herbata nuo lotyniško herba thea.

[Tomizmas]

Su "groti", pastebėjimas toks ne į vystomą temą, kad lietuvių kalboje turimi atskiri žodžiai "groti, žaisti, vaidinti, lošti" yra gana išskirtinis dalykas kitų indoeuropiečių kontekste. Kitose kalbose visi šie veiksmai įvardinami vienu žodžiu. Tipo "play, spielen, igrat", na anglai turi "gamble" lošimui.

O "zabova" tai čia aišku lenkiškas, gal ir baltarusių kalboje yra. Tarmėse tokie žodžiai liks, jų tikrai niekas neapsiims gryninti.

[nnm]

Įdomu, ar yra didesnė koreliacija tarp polinkio į vatnikizmą ir tarmės, pilnos slavizmų naudojimo. Keliu hipotezę, kad kai naudoji daugiau rusiškų ar rusiškai skambančių slaviškų žodžių, tai mažiau kritiškai žiūri ir į visokias rusiškas švelniąsias galias (kultūros vartojimą), tada pradedi ir šiaip būti imlesnis rusiškai propagandai apskritai.

[Tomizmas]

Įdomu, ar yra didesnė koreliacija tarp polinkio į vatnikizmą ir tarmės, pilnos slavizmų naudojimo. Keliu hipotezę, kad kai naudoji daugiau rusiškų ar rusiškai skambančių slaviškų žodžių, tai mažiau kritiškai žiūri ir į visokias rusiškas švelniąsias galias (kultūros vartojimą), tada pradedi ir šiaip būti imlesnis rusiškai propagandai apskritai.

Manau forumo narys Ignalina čia pasakytų kelis žodžius, kaip iš to paties regiono su slavizmų stipriai paveikta tarme. Labiau antivatnikinio nario sunku net įsivaizduoti.

Iš tikrųjų tai ne, ypač prasidėjus šiam karui. Bent Švenčionių rajone labai pajaučiau, kad rusų kalbos sumažėjo. O dauguma tų tarmės žodžių vis tiek yra lenkiški (mūsų sava chebra) ar baltarusiški (nykstanti kalba, išstumiama tos pačios rusų kalbos).

Su rusais kontaktai buvo žymiai vėlesni, negu su lenkais ar ypač baltarusiais, ir rusiškiems žodžiams matyt buvo mažiau imlumo, nes rusai buvo kur kas tolimesni ir svetimesni (pagrinde dėl kitokios krikščionybės atšakos, kas seniau turėjo žymiai didesnę reikšmę).

[Ignalina]

Įdomu, ar yra didesnė koreliacija tarp polinkio į vatnikizmą ir tarmės, pilnos slavizmų naudojimo. Keliu hipotezę, kad kai naudoji daugiau rusiškų ar rusiškai skambančių slaviškų žodžių, tai mažiau kritiškai žiūri ir į visokias rusiškas švelniąsias galias (kultūros vartojimą), tada pradedi ir šiaip būti imlesnis rusiškai propagandai apskritai.

Abejoju. Grįžus į gimtinę ir pabendravus su ten gyvenančiais ir tarmiškai šnekančiais vietiniais susidaro įspūdis, kad to krašto gyventojai lietuviai yra kaip tik nusiteikę labiau patriotiškai. Keli netoli BY sienos gyvenantys giminaičiai prasidėjus plataus masto invazijai kaip tik nustojo žiūrėti free to air baltarusiškus kanalus.
Kad ir kokia ta tarmė būtų pilna šiukšlių, tačiau visi ją vartojantys kalba lietuviškai ir tą žino. Niekas netapatina savo tarmės su slavų kalbomis ir ru kultūra.

[Tomizmas]

Čia gal ne šitos temos klausimas, bet man įdomu kodėl lietuviai taip greitai pasiduodavo slavizacijai. Ir aš ne apie valstiečius ar baudžiaunininkus. Bet tas pats Jogaila, arba Vytauto dukra Sofija. Kiek tik skaitai, kad lietuvaitės ištekėjo į slaviškus kraštus lietuvybė ir baigėsi. Bet kai tik kokia slavė į Lietuvą, taip dvaras slavėja...

Šiaip čia klausimas toks gana įdomus. Galima būtų sakyti, kad esmė yra demografijoje, tautų dydyje, kalbančių kiekyje ir bendroje kalbų įtakoje (jei baltų būtų tiek kiek slavų, tai santykis būtų kiek kitoks).

Bet istorijoje yra pilna pavyzdžių, kai demografiškai nedideli užkariautojai sugeba asimiliuoti žymiai didesnes tautas už save. Visos romanų tautos, turkai ir vengrai susiformavo tokiu būdu - vietinių daugumos shifto į užkariautojų dominuojančią kalbą kuri veikė kaip prestižo, statuso, socialinio mobilumo ženklas. Reiškia, lietuviai savo kalbos nesugebėjo padaryti dominuojančia, prestižine ir reiškiančia socialinį mobilumą.

Jei taip būtų - dabar gudai ir ukrainiečiai kalbėtų baltiškomis kalbomis.

[digital]

Plius, lietuviškai nevartotina 'sekantis', tik 'einantis iš paskos' atveju.

Pasenusi info. "Kitas" neatstoja "next", todėl ir vartojame "sekantis".

[edgaa]

Pasenusi info. "Kitas" neatstoja "next", todėl ir vartojame "sekantis".

VLKK beveik visus neaiškius atvejus (kaip ir šis) aptaria. Šiuo atveju sekantis yra vengtinas.

[Sula]

VLKK beveik visus neaiškius atvejus (kaip ir šis) aptaria. Šiuo atveju sekantis yra vengtinas.

Aptaria tai, kas ir taip aišku.
O kaip dėl matematinės sekos?
Kodėl upės Lietuvoje "bėga", nors jos niekur nebėga, kaip ir keleivis nieko neseka?

[dziugas99]

Aptaria tai, kas ir taip aišku.
O kaip dėl matematinės sekos?
Kodėl upės Lietuvoje "bėga", nors jos niekur nebėga, kaip ir keleivis nieko neseka?

Upės teka, o ne bėga.

[Sula]

Upės teka, o ne bėga.

Kur bėga Šešupė, kur Nemunas teka...

[edgaa]

O kaip dėl matematinės sekos?

Dalyvis sekantis, sekanti taip pat vengtinas reikšmėmis „kitas, tolesnis, ateinantis, artimiausias“

Kitaip tariant, kitas sekos elementas.

Kodėl upės Lietuvoje "bėga", nors jos niekur nebėga

Jos bėga, nes jos bėga.

Upės teka, o ne bėga.

Bėgti ir tekėti yra sinonimai.

[Tomizmas]

Šiuo atveju ne sinonimai, bet žodžiai su keliomis prasmėmis, kurių viena iš prasmių sutampa, o kitos ne. Tarkim "Agnė tekėjo už vyro" ir "Agnė bėgo nuo vyro" yra truputį skirtingos istorijos.

Sinonimai - kiškis ir zuikis.

[Savitarnos kasa]

VLKK beveik visus neaiškius atvejus (kaip ir šis) aptaria. Šiuo atveju sekantis yra vengtinas.

džiaugiuosi jog VLKK įsivaizduoja jog gali man ir kitiems aiškinti, tačiau deja, ir toliau vartosime „sekantis“ taip kaip reikia, o ne taip kaip jie įsivaizduoja.

[edgaa]

džiaugiuosi jog VLKK įsivaizduoja jog gali man ir kitiems aiškinti, tačiau deja, ir toliau vartosime „sekantis“ taip kaip reikia, o ne taip kaip jie įsivaizduoja.

VLKK gali ir aiškina visiems, nes jie nustato taisykles. Prasidėjus ginčui ar vartotina vienaip, ar kitaip - VLKK nustato kaip yra. Filosofuoti ar tos taisyklės mus tenkina - jau kita diskusija.

Čia tas pats, kaip sakyti, jog +20km/h važiuoti Lietuvoj galima visur. Pagal KET, tai, žinoma, ne. Bet daugelis taip laksto, nes jiems taip tenkintina (kaip ir "sekantis" vartosena).

P.S. VLKK turi ir teisinę galią (ANK 499 straipsnis), t.y. gali skirti administracinį nusižengimą.

[edgaa]

Šiuo atveju ne sinonimai, bet žodžiai su keliomis prasmėmis, kurių viena iš prasmių sutampa, o kitos ne. Tarkim "Agnė tekėjo už vyro" ir "Agnė bėgo nuo vyro" yra truputį skirtingos istorijos.

Sinonimai - kiškis ir zuikis.

Remiantis tokia logika žodžiai turintys kelias reikšmes neturi sinonimų.

Iš esmės ta pati diskusija kaip "sekantis" vartosena. Susitarimo reikalas ar šie žodžiai sinonimai, ar ne. Pagal tai ką žodynas apibrėžia sinonimu, "tekėti" ir "bėgti" yra sinonimai, nes pakanka vienos sutampančios reikšmės.

[Sula]

Šiuo atveju ne sinonimai, bet žodžiai su keliomis prasmėmis, kurių viena iš prasmių sutampa, o kitos ne. Tarkim "Agnė tekėjo už vyro" ir "Agnė bėgo nuo vyro" yra truputį skirtingos istorijos.

Sinonimai - kiškis ir zuikis.

Tačiau troleibusais važiuoja tik zuikiai, o kiškiai - ne.

[Savitarnos kasa]

VLKK gali ir aiškina visiems, nes jie nustato taisykles. Prasidėjus ginčui ar vartotina vienaip, ar kitaip - VLKK nustato kaip yra. Filosofuoti ar tos taisyklės mus tenkina - jau kita diskusija.

Teisiškai jie gali, praktiškai - nelabai, niekas nenustos vartoti „sekantis“ vien dėl to kad kažkokie susireikšminę ponai jiems taip pasakė.

Čia tas pats, kaip sakyti, jog +20km/h važiuoti Lietuvoj galima visur. Pagal KET, tai, žinoma, ne. Bet daugelis taip laksto, nes jiems taip tenkintina (kaip ir "sekantis" vartosena).

P.S. VLKK turi ir teisinę galią (ANK 499 straipsnis), t.y. gali skirti administracinį nusižengimą.

Na čia kaip rūkymas balkone - belieka palinkėti sėkmės kovoje su vėjo malūnais. Lauksiu baudos

[Kecal]

Šiaip čia klausimas toks gana įdomus. Galima būtų sakyti, kad esmė yra demografijoje, tautų dydyje, kalbančių kiekyje ir bendroje kalbų įtakoje (jei baltų būtų tiek kiek slavų, tai santykis būtų kiek kitoks).

Bet istorijoje yra pilna pavyzdžių, kai demografiškai nedideli užkariautojai sugeba asimiliuoti žymiai didesnes tautas už save. Visos romanų tautos, turkai ir vengrai susiformavo tokiu būdu - vietinių daugumos shifto į užkariautojų dominuojančią kalbą kuri veikė kaip prestižo, statuso, socialinio mobilumo ženklas. Reiškia, lietuviai savo kalbos nesugebėjo padaryti dominuojančia, prestižine ir reiškiančia socialinį mobilumą.

Jei taip būtų - dabar gudai ir ukrainiečiai kalbėtų baltiškomis kalbomis.

Čia nėra jokios paslapties. Perimama ta kalba ir kultūra, kuri suvokiama kaip aukštesnio lygio. Tad sparčiausiai nutautėja tie ir tos, kurie savo tapatybės nevertina, o ir žinių stokoja. Šiais laikais tai – dažniausiai žemesnio socialinio sluoksnio, menkiau išsilavinę lietuviai emigrantai.

LDK laikais lietuviai, nors ir užkariautojai, aiškiai atsiliko nuo kaimynų kultūros srityje, tad ir sparčiai nutautėjo, vos tik gaudami daugiau kontakto (tapdami elito dalimi). Pradžioje elementariai net savo rašto neturėjo, turėjo remtis į ilgaamžę rusėnų rašto kultūrą.

[edgaa]

Teisiškai jie gali, praktiškai - nelabai, niekas nenustos vartoti „sekantis“ vien dėl to kad kažkokie susireikšminę ponai jiems taip pasakė.

Taip pat kaip ir rūkyti balkone, mieste lakstyt 80, eiti per gatvę degant raudonai ir t.t.

Lietuvių kalba (pagal konstituciją) yra mūsų valstybinė kalba, dėl to reikia ją oficialiai įteisinti. Tam paskyrėme kompetetingą įstaigą, šiuo atveju, VLKK (kaip ir bet kokiu įteisinimo atveju). Jei klausiame kaip reikia vartoti lietuvių kalbą, t.y. bandom argumentuoti ar "sekantis" vartotina reiškme "kitas", tą objektyviai (kaip tik tai įmanoma, vėlgi, teisė bando formalizuoti nusistovėjusias socialines normas, kaip (ne)rūkymas balkone, ...) gali nustatyti tik VLKK. Priešintis VLKK yra tas pats kaip priešintis bet kokiems kitiems įstatymams tiesiogine šių žodžių prasme, nes VLKK turi teisinę galią.

Jei diskutuojame ar tos taisyklės mus tenkina, tai yra visiškai susitarimo reikalas, kaip nulio egzistavimas natūraliųjų skaičių aibėje ar begalė kitų atvejų, kur bandome formalizuoti absoliučiai bet ką (t.y. gryna filosofija)

Na čia kaip rūkymas balkone - belieka palinkėti sėkmės kovoje su vėjo malūnais. Lauksiu baudos

Niekada jos ir nesulauksite, nes, jei būtumėte paskaitęs ANK, žinotumėte, kad oficialios lietuvių kalbos taisyklių laikymasis yra verčiamas tik darbo vietoje. Net ir tada, jos yra taikomos ne vienodai, t.y. skirtingas pareigas užimantys žmonės yra reikalaujami skirtingų lygių lietuvių kalbos žinių.


Asmeniškai, man nelabai rūpi kaip vartosite lietuvių kalbą, aš už tai, kad kalba turi kisti kartu su visuomene, tik svarbu, jog suprastume vienas kitą. Tačiau tai nekeičia fakto, kad "sekantis" yra vengtinas šiuo atveju, jei kalbame apie lietuvių kalbos taisyklingą vartojimą.