Lietuvių kalba

[Savitarnos kasa]

QWX (kaip ir -e vietoje -iene) Lietuvos piliečių pasuose yra grynas vatnikizmas.

QWX ir -ė yra vatnikizmas, ar tik jų rašymas dokumentuose?

[Romas]

Nemaitinkit trolio.

[Tomas]

Jau senai turėjo būti sukurta gender neutral lietuvių kalbos versija.

[Tomizmas]

Jo, jau pribrendo didelis poreikis atgaivinti nekatrąją giminę "tai" su galūne -an, kaip prūsų kalboje. Nes gi kaip nebinariniai save vadins O jeigu aš esu gender fluid, kaip užrašysit?

[abruo]

Joks ne wtf, jau gi seniai yra tos pavardės su -ė, ir jų gana nemažai. Tikrai buvo laiko priprasti, nors man tai kažkaip ir pratintis nereikėjo - skambėjo iš pat pradžių natūraliai, pagal mūsų kalbos taisykles, normali moteriškos giminės galūnė -ė, tik be priesagos, parodančios šeimyninę padėtį (kas neturėtų būti privaloma - kodėl vyrų šeimyninė padėtis pavardėse neatspindima, o moterų atspindima)?

Ten buvo mano atsakymas manometrui. Dauguma pavardžių tikrai skamba vienodai, -ienė ar -ė jos baigiasi, bet ten buvo pateiktos pavardės, kurių vyriška giminė baigaiasi -a, todėl tą -a pakeitus -ė jos skamba keistai. Man Petkevičė skamba normaliai, bet štai Liepė - jau nebe taip normaliai, Na, bet čia toks subtilus skirtumas.

Apskirtai, visa šita problema yra visiškai neesminė, liečianti gal tik kelis tūkstančius piliečių, kaip ir QWX raidės pasuose, homoseksualų partnerystė ar dviguba pilietybė. Normalioj šaly tai būtų išspręsta jau kaži kada vienu vieninteliu balsavimu ir pamiršta. Diskutuoti verčiau reiktų apie kur kas rimtesnes šalies problemas ir geopolitines grėsmes.

[taccido]

Trečiadienį komiteto posėdyje dalyvavusi Lietuvių kalbos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja Daiva Murmulaitytė tvirtino, kad Lietuvoje niekada nebuvo daromos moteriškos pavardės su galūne -a.

„Tai atveria kelia tolesnėms reformoms, kurių šios reformos iniciatorės ir neslepia. Neužteks šitos pavardės, kitos moterys pradės sakyti, kodėl mano pavardė negali sutapti su vyro pavarde ir mes nueisime iki to, kad moters pavardė bus Kazlauskas“, – teigė mokslininkė.

„Tada atsakykite man, ar ji jau bus linksniuojama kalbant, nes pavardę reikia vartoti ir kalbant, ir rašant, ne tik dokumente, kur ji yra nelinksniuojama. Lietuvių kalba yra linksniuojama, ir pavardės turi tą sistemą atitikti“, – teigė ji.

https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvo...os-su-galune-a

Nesamonė. Kodėl Gitanas Nausėda gali turėti moterišką pavardę, o moteris negali turėti vyriškos? Aišku, čia amžinasis argumentas, kad tai jau sena tradicija, bet juk tai visiškai nesusiję su linksniavimu. Viskas yra linksniuojama ir net kai viename junginyje yra dviejų giminių daiktavardžiai, jie kuo puikiausiai linksniuojasi pagal savo atitinkamas taisykles: ko – Gitano Nausėdos. Kiekvieną savaitę tūkstančiai žmonių kuo puikiausiai susitvarko su šita giminių maišalyne.


Kartą kažkoks žurnalistas greitai šnekėdamas netgi supainiojo galūnes ir pasakė „Gitanos Nausėdo“. Dangus nesugriuvo. Tai jeigu gali būti „Gitano Nausėdos“, kodėl negali būti „Dianos Kazlausko“?

[PoDV]

Man atrodo tai dar kartą parodė vyresnės kartos (gen X ir baby boomer) sentimentus, kurių šaknys galėjo būti stalininė SSRS. Prie Stalino lietuvių kalba nebuvo uždrausta, galima privest, kad ji buvo netgi puoselėjama, saugoma ir atitinkamai reguliuojama. Jokių durnų formų ir turi būti taip kaip reikia. Šios kartos vyrauja valst. sektoriuje, bet dėl mažų algų ir emigracijos, jaunimas labai sunkiai juos išstumia, kurie galbūt galėtų labiau pachallenge'int kaip reguliuot lietuvių kalbą ir kitus įstatymus.

Aš tikrai nesutinku, kad žmogus negali rinktis pavardės. Suprantu jei norės užrašyt kita rašto sistema arba kodukais, tada viskas eksponentiškai komplikuotųsi. Lotynų raštas yra aiškiai apibrėžtas. Ten kirilicos raidžių nėra, tik panašiai atrodančios arba sutampančios raidės po kitu Unicode kodu. Užsienietiškos pavardės irgi turi būti priimtos, nes jos turi savas taisykles svetur ir esu linkęs jas toleruoti lietuviškam pase.

[Visdarlietus]

Kadangi raštas lietuvių kalboje atsirado gan vėlai lyginant su daugeliu šalių, tai kaip bebūtų jis yra vienas moderniausių. Ir man modernus raštas tai tai kaip turiu ištarti net nežinodamas kalbos, o tik kokius garsus toje kalboje vaizduoja raidės. Nes antraip grįžtama į rašto sistamą, kai raštas sukurtas iš karto žinant, kad skaitytojas moka kalbą. Arba kaip arabiškas raštas be balsių, nes žinantys arabų kalbą ir taip žino kokios ten tarp priebalsių balsės. O rašymas lotyniškom raidėmis bet ne pagal lietuvių kalbos tarimą tai čia yra degradacija. Arba grįžimas į laikus kai kiekvienas kinų imperatorius turėjo savo vardo heroglifą. Nes taip mes prieisim prie to, kad kas nors užrašys savo vardą Mantas, o sakys, kad tarti reikia Tomas....

[PoDV]

Kadangi raštas lietuvių kalboje atsirado gan vėlai lyginant su daugeliu šalių, tai kaip bebūtų jis yra vienas moderniausių. Ir man modernus raštas tai tai kaip turiu ištarti net nežinodamas kalbos, o tik kokius garsus toje kalboje vaizduoja raidės. Nes antraip grįžtama į rašto sistamą, kai raštas sukurtas iš karto žinant, kad skaitytojas moka kalbą. Arba kaip arabiškas raštas be balsių, nes žinantys arabų kalbą ir taip žino kokios ten tarp priebalsių balsės. O rašymas lotyniškom raidėmis bet ne pagal lietuvių kalbos tarimą tai čia yra degradacija. Arba grįžimas į laikus kai kiekvienas kinų imperatorius turėjo savo vardo heroglifą. Nes taip mes prieisim prie to, kad kas nors užrašys savo vardą Mantas, o sakys, kad tarti reikia Tomas....

Egzistuoja tarptautinis fonetinis alfabetas tiksliam tarimui. Nebent galim sukurti kokį nors dar modernesnį lietuvišką IPA variantą. Su daugiau diakritinių ženklų neįprastiems žodžiams, bet nežinau kam to reiktų. Taip pat laikausi nuomonės, kad nėra problemos, jei lotynišku raštu užrašyta ne taip kaip tariasi, pvz. angliška arba prancūziška pavardė. Anglai taria prancūziškus žodžius pagal save. Mes galim irgi. Tiesą sakant, modernumas man ne rodiklis. Viskas ok, kad galim užrašyt moderniai lietuviškus žodžius ir jų kraipyt papildomai nereikia kas surašyta į žodynus. Kalbu apie vietovardžius ir asmenvardžius. Nemanyčiau, kad istoriškai susiklosčiusių pavardžių užrašymo kraipymas yra kažkoks modernumas. Dėl naujadarų lietuvių kalboje gali būti mix'as. Kai kada gali būt, kad lietuviškas atitikmuo nesigauna, bet aišku stengtis kurti lietuviškus atitikmenis, tame problemos nematau.

Tam tikri hipotetiniai scenarijai su Mantas tariamas kaip Tomas menkai tikėtini, bet žinome, kad jaunimas linkęs visko prisigalvot, ir jau ne mūsų jėgoms spręsti kur pasaulis po mūsų nueis

[Kitas Džiugas]

Apskirtai, visa šita problema yra visiškai neesminė, liečianti gal tik kelis tūkstančius piliečių, kaip ir QWX raidės pasuose, homoseksualų partnerystė ar dviguba pilietybė. Normalioj šaly tai būtų išspręsta jau kaži kada vienu vieninteliu balsavimu ir pamiršta. Diskutuoti verčiau reiktų apie kur kas rimtesnes šalies problemas ir geopolitines grėsmes.

Kodėl tada neišsprendžiama ir nepamirštama?

Kadangi raštas lietuvių kalboje atsirado gan vėlai lyginant su daugeliu šalių, tai kaip bebūtų jis yra vienas moderniausių. Ir man modernus raštas tai tai kaip turiu ištarti net nežinodamas kalbos, o tik kokius garsus toje kalboje vaizduoja raidės. Nes antraip grįžtama į rašto sistamą, kai raštas sukurtas iš karto žinant, kad skaitytojas moka kalbą. Arba kaip arabiškas raštas be balsių, nes žinantys arabų kalbą ir taip žino kokios ten tarp priebalsių balsės. O rašymas lotyniškom raidėmis bet ne pagal lietuvių kalbos tarimą tai čia yra degradacija. Arba grįžimas į laikus kai kiekvienas kinų imperatorius turėjo savo vardo heroglifą. Nes taip mes prieisim prie to, kad kas nors užrašys savo vardą Mantas, o sakys, kad tarti reikia Tomas....

Informacija šiais laikais perduodama ir saugoma visų pirma raštu, ne garsais. Ir negyvename atsiskyrę nuo viso pasaulio, todėl bandymas komunistiniu sovietiniu stiliumi „lietuvinti“ asmenvardžius baigiasi tik informacijos iškraipymu ir degradavimu.

[PoDV]

Kodėl tada neišsprendžiama ir nepamirštama?



Informacija šiais laikais perduodama ir saugoma visų pirma raštu, ne garsais. Ir negyvename atsiskyrę nuo viso pasaulio, todėl bandymas komunistiniu sovietiniu stiliumi „lietuvinti“ asmenvardžius baigiasi tik informacijos iškraipymu ir degradavimu.

Kai po mokyklos baigimo gyvenime dažnai susiduriu su užsienio kalbomis, tai praktiškai netenka matyt asmenvardžių ir vietovardžių kraipymų, o tais išimtiniais atvejais, kai tai daroma, atrodo tikrai keistai, galima suprast tik kaip išimtį o ne normą. Todėl pradedu laikytis gana griežtos pozicijos šiuo klausimu, mane bus labai sunku įtikinti kitaip

[abruo]

Kodėl tada neišsprendžiama ir nepamirštama?

Kaip tai kodėl? Ar nesinaudojat socialiniais tinklais, neskaitot žiniasklaidos priemonių? Dirbtinis visų įmanomų klausimų užaštrinimas politiniame lauke visų pirma generuoja klikus, komentarus, laikus. Tai yra pelninga (tiek žiniasklaidos priemonėms, tiek ir socialinius tinklus valdančioms korporacijoms, tiek ir turinį kepantiems „influenceriams“) – čia pirma priežastis.

Antras dalykas – kelias į politiką. Kai žmogus nieko nesugeba, bet labai nori būti išrinktas ar tiesiog populiarus, visuomenės priešinamas tokiais klausimais yra lengviausias kelias į galios pozicijas. Gražulis, Žemaitaitis ir panašūs į jį tik ant to ir joja.

Trečias dalykas – mūsų rytų kaimynui labai naudinga, kad kibtume vienas kitam į gerklę dėl tokių smulkmenų ir nebesirūpintume realiomis savo šalies problemomis. Aišku, čia viską labai supaprastintai parašiau – galima būtų paklodes prirašyti šita tema.

[Tomas]

Jo, jau pribrendo didelis poreikis atgaivinti nekatrąją giminę "tai" su galūne -an, kaip prūsų kalboje. Nes gi kaip nebinariniai save vadins O jeigu aš esu gender fluid, kaip užrašysit?

Apskritai reikia iš kalbos išgyvendinti giminės sąvoką iš kalbos kaip atgyvenusią ir neatitinkančią dabartinių realijų. Pvz. japonų kalboje nėra giminių ir niekas jų nepasigenda.

[Visdarlietus]

Kai po mokyklos baigimo gyvenime dažnai susiduriu su užsienio kalbomis, tai praktiškai netenka matyt asmenvardžių ir vietovardžių kraipymų, o tais išimtiniais atvejais, kai tai daroma, atrodo tikrai keistai, galima suprast tik kaip išimtį o ne normą. Todėl pradedu laikytis gana griežtos pozicijos šiuo klausimu, mane bus labai sunku įtikinti kitaip

Ar tikrai keistai atrodo vietoj Warszawa parašyta Varšuva arba Warsaw?

[PoDV]

Ar tikrai keistai atrodo vietoj Warszawa parašyta Varšuva arba Warsaw?

Galima išimtis dideliems miestams ir mažesniems miestams arčiau Lietuvos. Panašiai yra ir kitose kalbose.

[Visdarlietus]

Galima išimtis dideliems miestams ir mažesniems miestams arčiau Lietuvos. Panašiai yra ir kitose kalbose.

O kaip tada Pekinas?

[PoDV]

O kaip tada Pekinas?

Labai tolimiems miestams, kurie labai dideli irgi galima išimtis.
Tai Pekinas tinka arba gali būti Beidžinas. Kai kuriems dideliems miestams ir sostinėms galima daryt išimtis, bet kai kuriais atvejais geriau būtų Seattlas ir Phoenixas, nes iškraipymas per didelis. Lengvinanti aplinkybė gali būti jei kalba užrašoma kita rašto sistema

Atskirai analizuočiau kiekvieną atvejį, bet mažesnius miestus ir miestelius/kaimus beveik išimtinai nekraipyčiau lotyniškam šrifte.

Pvz. yra Bialystokas, bet tinka ir Balstogė.
Lodzė lieka Lodzė, nes Vudžius būtų per didelis iškraipymas užrašyto pavadinimo.
Katovicai gal geriau būtų Katovicės.
Mažesnis miestas pvz. Mazovijos Ostruva geriau tiesiog priimtina būtų Ostrow Mazowiecki. Gali būt be diakritinių ženklų, bet jei jie užrašyti, ne bėda.

Lietuviškos kilmės kaimai Lenkijos šiaurės rytuose gali turėt lietuviškas formas.

[Tomizmas]

Apskritai reikia iš kalbos išgyvendinti giminės sąvoką iš kalbos kaip atgyvenusią ir neatitinkančią dabartinių realijų. Pvz. japonų kalboje nėra giminių ir niekas jų nepasigenda.

Tai daugumoje pasaulio kalbų nėra giminių. Vyriška ir moteriška giminė - pagrinde indoeuropietiškų kalbų ypatybė. Iš artimesnių - suomiai, estai, turkai neturi giminių. Turkų kalboje populiarus vardas Deniz (jūra) gali būti ir vyriškas, ir moteriškas vardas.

Kiek teko internetuose skaityti nuomonių, tai neindoeuropietiškų tautų atstovams gana juokinga, kad mūsų kalbose negyvi daiktai turi "lytį". Iš viso, gana įdomu būtų pasigilinti, kodėl indoeuropiečių kalbose atsirado giminės, ir kodėl stalas yra vyriškos giminės, o kėdė moteriškos, bet čia jau turbūt reikia baigus kalbotyros mokslus, kad į tai atsakyti.

[manometras]

keista, kad feiminos norėjo pasirinkti sau vyriškas pavardes su galune "-a", bet nenorėjo su galune "-as". kažkokia diskriminacija ir nenuoseklumas. juk jei jau rinktis vyriškas pavardes, tai visas

Yra, kurios renkasi ir su -as, Kodėl? Tam, kad užsienyje prie jų nekibtų, kad jos neva iš kitos šeimos negu vyras, arba kad pasijustų užsienietėmis. Islandės sugeba paaiškint, kodėl jų pavardės visiškai skirtingos nuo jų vyrų, o kai kurios lietuvės kažkodėl nutarė, kad nesugebės ir nenorės.