Lietuvių kalba

[Tomizmas]

Problema yra tame, kad "žmoga" (mot. g.) nėra lyčiai neutralus terminas. Kiti siūlo naudoti "žmuo", bet tai vėlgi vyr. g. žodis.
Teisingiausia būtų atsisakyti lietuvių kalbos kaip nebeatitinkančios nūdienos iššūkių ir realijų ir pereiti prie kokios populiaresnės, gramatinių giminių neturinčios kalbos.

Kiek teko skaityti pačios žodžio autorės pasisakymą, kad sugalvojo šį žodį kaip atitikmenį kitiems nekatrosios giminės žodžiams su galūne -a, pvz. kerėpla, vėpla, puošeiva ir t. t.

Yra dar toks niekinantis žodis žmogysta, kuris irgi giminės neturi. Bet vėl gi, kol nepradedama linksniuoti. Iš viso kam daryti tokius dalykus, kurie į mūsų kalbos sistemą neįsipaišo. Na nėra pas mus funkcionuojančios nekatrosios giminės, ji kažkada nors ir buvo, bet yra beveik pilnai išnykusi (išskyrus reliktus - pavienius žodžius, būdvardžius kaip "gražu, malonu" ir žodelį "tai") ir nieko neišlauši. Čia būtų tas pats, kas anglų kalbai sugalvoti gimines. Na jeigu jų nėra?

[Savitarnos kasa]

Taip, todėl nesuprantu, kodėl kažkokią problemą bandomą spręsti kiekvienam vyr. g. žodžiui teikiant mot g. ekvivalentus. Jei problema yra giminių sistema, pakeiskime sistemos pavadinimą ir viskas. Kad ir į matinius ir blizgančius daiktavardžius (ir kitas dalis iš paskos), ar smailius ir bukus. Gi iš esmės tai tėra daiktavardžių kategorijos, kurioms taikomos tos pačios derinimo ir kitos morfologinės taisyklės ir tereikės įsiminti, kad daiktavardžiai galūnėmis -uo, -as ir t.t yra matiniai ir linksniuojami vienaip, o -a, -ė, yra blizgūs ir linksniuojami kitaip.

Jei problemai išspręsti užtektų pervadinti esamas žodžių gimines, tai ar iš viso galime skaityti šį dalyką kaip „problemą“? Jei problemos sprendimas yra realiai niekinis, tai ir pati problema yra niekinė.

[Tomizmas]

O gal sprendimas būtų nesureikšminti tų giminių, nes mūsų šalyje abiejų lyčių piliečiai jau seniai turi vienodas galimybes ir jokios gramatinės ypatybės tam įtakos nedaro.

[taccido]

Problema yra tame, kad "žmoga" (mot. g.) nėra lyčiai neutralus terminas. Kiti siūlo naudoti "žmuo", bet tai vėlgi vyr. g. žodis.
Teisingiausia būtų atsisakyti lietuvių kalbos kaip nebeatitinkančios nūdienos iššūkių ir realijų ir pereiti prie kokios populiaresnės, gramatinių giminių neturinčios kalbos.

Asmuo lygiai taip pat yra vyriškos giminės žodis. Visas beasmeniškumas baigiasi vos pradėjus žodį linksniuoti, kaip ir su visais lietuvių kalbos žodžiais.

Savitarnos kasa

Gerbiam* žmenys, neatidžiai skaitote temą Kodėl žmuo yra vyriškos giminės? Juk sesuo nėra vyriškos giminės. Pats savaime -uo nieko nepasako apie giminę.

Iš 14 linksnių tik 1 linksnis yra „išduodantis“: tik vns. naudininkas rodo „vyriškumą“ ar „moteriškumą“. Betgi pasiūliau panaudoti laisvą tarptautinį dvibalsį naujai neutraliai galūnei sukurti:

V. žmuo
K. žmens (plg. sesers, akmens)
N. žmenei arba žmeniui (seseriai, akmeniui) >>> žmoi
G. žmenį (seserį, akmenį)
Įn. žmenimi
Vt. žmenyje
Š. žmenie!
Naudininkas būtų vienintelė žodžio „žmuo“ silpnoji vieta, kur nori nenori turi pasirinkti arba vyrišką, arba moterišką galūnę
Jeigu norėtume visiško neutralumo, galima pasirinkti tokį dvibalsį, kurio nenaudoja nei vyriškas, nei moteriškas naudininkas! Ui, ei, ai – užimta, uo – vardininkui, ie – šauksmininkui, todėl lieka tik svetimos kilmės eu, oi, ou Naudininkiškiausiai skamba oi: žmoi. Pvz. žmoi reikia žmens (žmogui reikia žmogaus)

Daugiskaita. Dabartinis žmonės yra moteriškas. Siūlomo (?) žodžio „žmoga“ daugiskaitos formos žmogos/žmogai taip pat nebūtų neutralios. Bet žmuo veikia kuo puikiausiai:

Daugiskaita
V. žmenys
K. žmenų
N. žmenims
G. žmenis
Įn. žmenimis
Vt. žmenyse
Š. žmenys!

Tai kur problema? Tai vienintelis tikrai neutralus daiktavardis vietoj „žmogaus“ O pati paradigma pritaikoma bet kuriam daiktavardžiui, įvardijančiam asmenis... Kodėl niekas nenori tikros gramatinės lygybės ir apsimeta, kad toks variantas neįmanomas?

[Tomizmas]

Tai dabar jau savo gimtąja kalba reikės liežuvį laužyti, kalti linksnius naujų žodžių?

[Savitarnos kasa]

Savitarnos kasa

Gerbiam* žmenys, neatidžiai skaitote temą Kodėl žmuo yra vyriškos giminės? Juk sesuo nėra vyriškos giminės. Pats savaime -uo nieko nepasako apie giminę.

Iš 14 linksnių tik 1 linksnis yra „išduodantis“: tik vns. naudininkas rodo „vyriškumą“ ar „moteriškumą“. Betgi pasiūliau panaudoti laisvą tarptautinį dvibalsį naujai neutraliai galūnei sukurti:


Tai kur problema? Tai vienintelis tikrai neutralus daiktavardis vietoj „žmogaus“ O pati paradigma pritaikoma bet kuriam daiktavardžiui, įvardijančiam asmenis... Kodėl niekas nenori tikros gramatinės lygybės ir apsimeta, kad toks variantas neįmanomas?

Tikrai daugiau negu tas vienas linksnis. galininke gali žmenią, įnagininke žmenia, vietininke žmėnėje, šauksmininke žmėnia!

Galų gale esmė lieka paprasta - paprastas žmogus tokių dalykų nevartos šnekamojoje kalboje.

[MedinisStrazdas]

Kokie visi jautrūs Ar tai tikrai tas dalykas, dėl kurio reikėtų jaudintis? Na, pataps daiktavardžiai kaitomi gimine, bus daugiau variantų. Vieni sakys žmoga, kiti sakys žmogus. Kur čia problema, nesuprantu.

Nesupranti kur problema, kad žmonės ta pačia kalba kalbėdami vienas kito negalės suprasti?

[Kitas Džiugas]

O gal sprendimas būtų nesureikšminti tų giminių, nes mūsų šalyje abiejų lyčių piliečiai jau seniai turi vienodas galimybes ir jokios gramatinės ypatybės tam įtakos nedaro.

Galimybės vienodos, pareigos ne.

[abruo]

Nesupranti kur problema, kad žmonės ta pačia kalba kalbėdami vienas kito negalės suprasti?

Tai kad galės. Ar žmogus, išgirdęs "žmoga", nesupras, ką šitas žodis reiškia? Tarmėse, pavyzdžiui, yra daug visokių keistų ir žodžių, neįprastų gramatinių savybių, bet kažkaip jas suprantam. O jei nesuprantam, vieną kartą pasitikslinam ir jau žinom.

[MedinisStrazdas]

Tai kad galės. Ar žmogus, išgirdęs "žmoga", nesupras, ką šitas žodis reiškia? Tarmėse, pavyzdžiui, yra daug visokių keistų ir žodžių, neįprastų gramatinių savybių, bet kažkaip jas suprantam. O jei nesuprantam, vieną kartą pasitikslinam ir jau žinom.

Gal ir nesupras. Teko kaip tik vieną tokį "žmogai" sutikti prieš pora dienų, tai gerai kad prisiminiau šitą diskusiją nes pradžioje nesupratau kas tie "žmogai" ir kur jie randasi.

Ne, nesuprantam. Tiesiog paklausiam ką tai reiškia. Bet tada bendravimui reikia tą patį žodį mokintis keliais variantais. tai kiek tokių variantų reikės? Kiekvienam savo kalbą gal išradinėti? Arba galėsim kaip kokioje naujojoje gvinėjoje gyventi, viena šalis 700 kalbų.

[abruo]

Ne, nesuprantam. Tiesiog paklausiam ką tai reiškia. Bet tada bendravimui reikia tą patį žodį mokintis keliais variantais. tai kiek tokių variantų reikės? Kiekvienam savo kalbą gal išradinėti? Arba galėsim kaip kokioje naujojoje gvinėjoje gyventi, viena šalis 700 kalbų.

Nelabai supratau, ką čia reiktų mokintis. Pagauni vieną kartą, kad kai kurie žmones vartoja daiktavardžius neįprasta gimine arba kaito juos giminėmis priklausomai nuo situacijos, ir viskas. Ką čia reikia išmokt? Tai tada visokie VLKK naujadarai daug sunkiau yra, nei šitai, vat juos tai reikia atsimint. Pasakytum žmogui prieš 50 metų "dešrainis", "mėsainis", tai tikrai nesuprastų, ką turi galvoje.

Vienintelis variantas, kada reikia kažką mokytis - jei norim dirbtinai atgaivinti bevardę giminę, kaip taccido siūlė, tada tai taip.

[Savitarnos kasa]

Nelabai supratau, ką čia reiktų mokintis. Pagauni vieną kartą, kad kai kurie žmones vartoja daiktavardžius neįprasta gimine arba kaito juos giminėmis priklausomai nuo situacijos, ir viskas. Ką čia reikia išmokt? Tai tada visokie VLKK naujadarai daug sunkiau yra, nei šitai, vat juos tai reikia atsimint. Pasakytum žmogui prieš 50 metų "dešrainis", "mėsainis", tai tikrai nesuprastų, ką turi galvoje.

Vienintelis variantas, kada reikia kažką mokytis - jei norim dirbtinai atgaivinti bevardę giminę, kaip taccido siūlė, tada tai taip.

Suprasti supras, bet pats taip niekada nesakys

[MedinisStrazdas]

Nelabai supratau, ką čia reiktų mokintis. Pagauni vieną kartą, kad kai kurie žmones vartoja daiktavardžius neįprasta gimine arba kaito juos giminėmis priklausomai nuo situacijos, ir viskas. Ką čia reikia išmokt? Tai tada visokie VLKK naujadarai daug sunkiau yra, nei šitai, vat juos tai reikia atsimint. Pasakytum žmogui prieš 50 metų "dešrainis", "mėsainis", tai tikrai nesuprastų, ką turi galvoje.

Vienintelis variantas, kada reikia kažką mokytis - jei norim dirbtinai atgaivinti bevardę giminę, kaip taccido siūlė, tada tai taip.

Na tai kam susotti ties daiktavardžiu. Visus žodžius gali savo išsigalvoti ir tada skūstis kodėl tavęs nesuprantai.

Tai niekas ir nenaudoja tų VLKK naujadarų. Nei vaizduoklių nei dar ko nors. Maršrutizatorius nebent prigijo.

Kad prieš 50 metų tiek dešrainis tiek mėsainis buvo, gal tik sovietų sąjungoje populiarumo nebuvo.

[abruo]

Na tai kam susotti ties daiktavardžiu. Visus žodžius gali savo išsigalvoti ir tada skūstis kodėl tavęs nesuprantai.

Tai niekas ir nenaudoja tų VLKK naujadarų. Nei vaizduoklių nei dar ko nors. Maršrutizatorius nebent prigijo.

Nesuprantat. Tai mano mintis ir yra ta, kad yra didelis skirtumas tarp kažko išgalvojimo ir jau žinomų žodžių vartojimo jiems neįprastomis galūnėmis. Nereikia čia šiaudinės baidyklės statyt.

Ir naujų žodžių atsiranda nuolat. Ir iš VLKK, ir iš naujų technologijų, taip pat sukuriama naujų filosofinių, mokslinių sąvokų. Kažkaip jos sugeba įeiti į kalbą. Ne visų, aišku. Bet kas domisi pasauliu, kuriame gyvena, tas išsiaiškina.

Kad prieš 50 metų tiek dešrainis tiek mėsainis buvo, gal tik sovietų sąjungoje populiarumo nebuvo.

Tokių žodžių tikrai nebuvo, juos sugalvojo ir nurodė išplatinti VLKK.

[Savitarnos kasa]

Lietuviai patys sprendžia, kokie žodžiai tampa lietuvių kalbos dalimi. Galbūt tai žodis, kurį sugalvojo VLKK (maršrutizatorius), galbūt tai tiesiog tarptautinio varianto sulietuvinimas, (freelanceris vietoj VLKK „laisvadarbis“). Lietuviai taip pat sprendžia kaip sakyti žodžius ( „tikėti į dievą“, vietoj „tikėti dievu“). Ar kažkas realiai norės vartoti naujai prigalvotas galūnes? Ypač kai didžioji dalis žmonių net nesupras kam čia taip reikia?

[gerietis]

Kad prieš 50 metų tiek dešrainis tiek mėsainis buvo, gal tik sovietų sąjungoje populiarumo nebuvo.

Kalba lyg apie žodį (pavadinimą), ne apie produktą.
buvo HotDog ir BigMac, lietuviško žodžio nebuvo.

[Sula]

Kalba lyg apie žodį (pavadinimą), ne apie produktą.
buvo HotDog ir BigMac, lietuviško žodžio nebuvo.

Nebuvo nei to, nei kito.

[MedinisStrazdas]

Kalba lyg apie žodį (pavadinimą), ne apie produktą.
buvo HotDog ir BigMac, lietuviško žodžio nebuvo.

Tai kaip lietuviai vadino? Hotdogu ir hamburgeriu?

Nebuvo nei to, nei kito.

Hot Dog buvo naudojamas nuo 1867 (prieš tai vadino frankfurter)
Hamburger nuo 1896.

Abu buvo sukurti vokiečių migrantų JAV.

[Sula]

Tai kaip lietuviai vadino? Hotdogu ir hamburgeriu?


Hot Dog buvo naudojamas nuo 1867 (prieš tai vadino frankfurter)
Hamburger nuo 1896.

Abu buvo sukurti vokiečių migrantų JAV.

Taigi kalbame čia apie leksiką, o ne pačius daiktus.
Kada atsirado buterbrodai ir nuo kada pavirto sumuštiniais?

[MedinisStrazdas]

Taigi kalbame čia apie leksiką, o ne pačius daiktus.
Kada atsirado buterbrodai ir nuo kada pavirto sumuštiniais?

Tai taip, mano minėtos datos yra nuo kada jie buvo pradėti vadinti hot dog ir hamburger. Ankščiau vadino frankfurter ir hamburgietišku kepsniu.