Lietuvių kalba

[manometras]

Na kad priešingai, aš turbūt net negirdėjau sakant vienas iš gražiausių miestas. Gal kada ir girdėjau, bet jei sakai, kad jauni žmonės tik tai girdėjo, reiškia teigi, kad dabar viena taip sako. Tai tikrai ne.

Dėl tavo reikalauti pavyzdžių, tai mes irgi suprantama skirtingas tų pasakymų reikšmes kaip ir tie tavo minimi išsilavinę žmonės. Kur prieštaravimas?

Neturiu jokių priekaištų jokiems forumiečiams, tik norėjau pasidalinti savo pastebėjimais ir išgirsti kitų reakcijas. Pasirodo, kai kurie mano, kad keista, jog man tos frazės neįprastos ir skamba kaip taisytinos klaidos.

Kažkada tarpukariu ar net sovietmečiu išnyko dviskaita ir beveik visi pradėjo sakyti ne abu tokiu, du litu ir dvi aki, o abu tokie, du litai ir dvi akys. Matyt, senukams buvo keista.

[Tomizmas]

Švenčionių rajone tai dviskaita dar net labai naudojama.

[Gator]

Neturiu jokių priekaištų jokiems forumiečiams, tik norėjau pasidalinti savo pastebėjimais ir išgirsti kitų reakcijas. Pasirodo, kai kurie mano, kad keista, jog man tos frazės neįprastos ir skamba kaip taisytinos klaidos.

Kad tik vienas forumietis pasakė, kad jam tinka tas miestas.
Aš sakiau, kad tai klaida, panašaus stiliaus kaip ir tavo minėtas linksnių nederinimas.

Paskui tu rašei, kad mes jauni ir girdim tik tą neteisingą miesto variantą dėl to mums normaliai skamba, kas buvo nelabai logiška, nes niekur nėra, kad tas variantas skambėtų dažnoiau nei teisinga. Ir ypač skambėtų vien tik neteisingas (kad mums ale jau įprastas taptų).

Dėl Gražulio pavyzdžio irgi nelabai aišku, iš pradžių sakei, kad negalima sakyti vienaip, o paskui jau sakei, kad galima ir tai yra skirtingos reikšmės, su kuo mes sutikom.

[manometras]

Malonu, kad vis dar girdėjot ir man normalius variantus.
Aš jau pradėjau spėliot, kad gal kai kurie negirdėję.

[index]

Malonu, kad vis dar girdėjot ir man normalius variantus.
Aš jau pradėjau spėliot, kad gal kai kurie negirdėję.

Tai girdimi įvairūs variantai.

Šiuo atveju įdomiau, kad jie absoliučiai normaliai suprantami be didelio keistumo efekto, kaip būna su tikrai blogu linksnių derinimu. Pvz. "Vilnius yra vienas gražiausių miestas" yra suprantamas, kai "Vilnius yra vienas iš gražiausių miestui" yra kažkoks KPŠ.

[Romas]

VLKK 2021.07.30
Ar lietuvių kalba pajėgi varžytis pasaulinėse informacinių technologijų lenktynėse?

„Pasaulis yra lygiai tokioje pat situacijoje, kaip buvo prieš keletą šimtmečių, – vyksta kova dėl išlikimo, tik dabar ne rašto, ne Gutenbergo spausdinimo mašinų, o informacinių technologijų lygmeniu“, – teigia Audrys Antanaitis, vadovaujantis Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK)

www.delfi.lt/partnerio-turin....d?id=87828995

[dondc]

Būtų prašymas ateity rašyti suprantamesne lietuvių kalba (nebent esate dar koks trečiokas), Šiaip klausimas geras - ar verta saugoti kažkokį imho neypač įdomų sovietinį pastatą, ar padaryt žmonėms patogesnį? Bet čia turbūt panašiai kaip ir su Žaliojo tilto skulptūrom ar Cvirkos paminklu.

Kas nesuprato, kas parašyta, tai pataisysiu (digital, nesupyk):

Prašau ateity rašyti suprantamesne lietuvių kalba (nebent esate dar koks trečiokas), Šiaip klausimas geras – ar verta saugoti kažkokį, mano manymu, ne ypač įdomų sovietinį pastatą, ar padaryt žmonėms patogesnį? Čia turbūt panašiai, kaip ir su Žaliojo tilto skulptūromis ar Cvirkos paminklu.

Į temą: normalu ir suprantama būtų griauti, jeigu vietoje to būtų pasiūlytas geresnis variantas, vertas griovimo. Statant eilinį, pusiau stiklinį angarą, nebūtų labai sveikintina.

[digital]

O jūs skiriate oficialią ir forumo kalbą? Aš specialiai rašau skulptūrom, o ne skulptūromis. Ir negirdėjau, kad tai būtų kalbos klaida.

[dondc]

Turėjai omeny įnagininką, bet parašei naudininką.

https://lt.wiktionary.org/wiki/%C4%AFnagininkas
https://lt.wiktionary.org/wiki/naudininkas

---

Aš dar apie oro uostą pridėsiu, ne prekybos centras būtų statomas, tad funkcija atkrenta į antrą planą. Nors ir esamas terminalas nėra patogus, nėra rodiklis vien dėl to griauti. Moterims irgi aukštraluniai nėra patogu, bet ne dėl patogumo nešioja, kaip ir vyrai vilki smokingą su cilindru ne dėl to, kad patogiau už treningus.

Vėlgi, nebūtų gaila griauti, jei pastatytų kažką ne mažiau įmantraus.

[digital]

Na ne, parašiau įnagininką, tik sutrumpintai.

[dondc]

Na ne, parašiau įnagininką, tik sutrumpintai.

Mokytoja gimnazijoje susinervinus vis prailgindavo mano paties tokius trumpinimus. Belieka patį pacituoti, tad šachas ir matas:

Būtų prašymas ateity aiškiau rašyti, kad nebūtų dviprasmybių.

---

Dėl oro uosto: turbūt esu mažiausiai skraidęs iš visų forumiečių, bet net nepamenant į kurį oro uostą teko vykti šalia Londono, nuo gatvės net nepastebėjau, kaip atsidūriau oro uoste, t. y. realiai patenki pro plačią erdvę, kaip į angarą kokį. Ta prasme, nes neįmanoma pamatyti jokios architektūros, tai va tokio jausmo nenorėčiau Vilniuje. Norisi matyti monumentalų statinį. Jei jis bus naujas ir funcionalus, tai puiku. Aš už.

[digital]

Yra formali kalba, yra neformali. Trumpinti forume tikrai galima, nereikia išsigalvoti nesąmonių.

[Tomas]

"Lietuviška" rašyba tiesa sakant ne Šventas raštas. Lietuvių kalba egzistavo ir buvo sėkmingai rašoma lietuviškai ir iki "lietuviškos" rašybos atsiradimo.

O germaniškos ortografijos atsisakymas buvo ne tik geopolitinė klaida, bet ir, žinant garsų ä, ö, ü, kiekį mūsų kalboje, bereikalingai apsunkina LT kalbos mokymąsį vaikams ir svetimtaučäms (kaip ir nosinės raidės ir t.t.).

[digital]

O germaniškos ortografijos atsisakymas buvo ne tik geopolitinė klaida, bet ir, žinant garsų ä, ö, ü, kiekį mūsų kalboje, bereikalingai apsunkina LT kalbos mokymąsį vaikams ir svetimtaučäms (kaip ir nosinės raidės ir t.t.).

ä, ö, ü mes turime i - ia, io, iu. Kadangi ta i sumažina kringelinių raidžių skaičių, tai manau čia viskas ok.

[PoDV]

"Lietuviška" rašyba tiesa sakant ne Šventas raštas. Lietuvių kalba egzistavo ir buvo sėkmingai rašoma lietuviškai ir iki "lietuviškos" rašybos atsiradimo.

O germaniškos ortografijos atsisakymas buvo ne tik geopolitinė klaida, bet ir, žinant garsų ä, ö, ü, kiekį mūsų kalboje, bereikalingai apsunkina LT kalbos mokymąsį vaikams ir svetimtaučäms (kaip ir nosinės raidės ir t.t.).

ä, ö, ü būtų ok, bet jei atsisakytume ą, ę, ų ir pan. raidžių? Vietoj "raidžių" būtų koks "raidžü" ar "raidžüü"

Nelabai man patinka tokia Slovakų abėcėlė, kuri turi po diakritinį ženklą kiekvienam gyvenimo atvejui, ir iš viso turi net 46 raides.

[Tomas]

ä, ö, ü mes turime i - ia, io, iu. Kadangi ta i sumažina kringelinių raidžių skaičių, tai manau čia viskas ok.

ä, ö, ü atrodo kietai ir nordic. O tas LT netariamas "i" yra vadinamasis miagkij znak ir puikiai suprantame iš kokios kalbos yra atėjęs (nors daro ir ne visai tą patį).

[Tomas]

ä, ö, ü būtų ok, bet jei atsisakytume ą, ę, ų ir pan. raidžių? Vietoj "raidžių" būtų koks "raidžü" ar "raidžüü"

Nelabai man patinka tokia Slovakų abėcėlė, kuri turi po diakritinį ženklą kiekvienam gyvenimo atvejui, ir iš viso turi net 46 raides.

Nosinės, iš lenkų nužiūrėtos, raidės žymi LT kalboje nebeegzistuojančius garsus, taigi jas drąsiai galima mesti lauk iš abėcėlės ir rašybos - niekas tų kablių nepasigestų.
Ne šiaip net LT abėcėlė skamba "aa, aa nosinė, bė..." - t.y. reikia specialiai pabrėžti, kad tai "nosinė" raidė, nors gyvoje kalboje ji niekuo nesiskiria nuo paprastos "a".

Dar vienas nelogiškas dalykas - raidės a, e, o gali būti ilgos ir trumpos, bet kažkodėl nežymimos atskirais simboliais. Tuo tarpu i ir u kažkodėl nusipelnė garbės turėti y ir ū versijas

[PoDV]

Nosinės, iš lenkų nužiūrėtos, raidės žymi LT kalboje nebeegzistuojančius garsus, taigi jas drąsiai galima mesti lauk iš abėcėlės ir rašybos - niekas tų kablių nepasigestų.
Ne šiaip net LT abėcėlė skamba "aa, aa nosinė, bė..." - t.y. reikia specialiai pabrėžti, kad tai "nosinė" raidė, nors gyvoje kalboje ji niekuo nesiskiria nuo paprastos "a".

Dar vienas nelogiškas dalykas - raidės a, e, o gali būti ilgos ir trumpos, bet kažkodėl nežymimos atskirais simboliais. Tuo tarpu i ir u kažkodėl nusipelnė garbės turėti y ir ū versijas

Nenorėčiau diakritinių ženklų pertekliaus. Ilgoji a, e, galėtų būti žymima "aa" "ee". Kažkas panašaus kaip turime "ia", "io" su minkštumo ženklu. Tiek, kad vietoj minkštumo ženklo, atsisakius nosinių, galėtume užrašyti umliautais

[Tikras architektas]

Tuo tarpu i ir u kažkodėl nusipelnė garbės turėti y ir ū versijas

Nes tai skirtingi balsiai. Skirtingos liežuvio pozicijos.

Yra ta lingvistinė liežuvio balsių diagrama, galima tiesiog tariant balses įsivaizduoti skersai liežuvio einančią matricą ir stebėti kaip keičiasi liežuvio galiuko padėtis.

[taccido]

Dalis Seimo narių prieštarauja siūlymams „žmogų“ vadinti „žmoga“ – Kauno diena

Mano komentaras: jeigu jau nori lygybės, tai reikia eit iki galo: reikia visiškai neutralaus žodžio

Kas įdomu, kad tai beveik įmanoma. Net nereikia galvoti, reikia tik pasiimti senosios lietuvių kalbos žodį žmuo. Iš šito žodžio po kurio laiko atsirado žmogus ir žmona. -uo galūnė yra neutrali (akmuo, sesuo). Žmoga turėtų išskirtinai moterišką galūnę, todėl nesąmonė.

Senovės lietuvių kalboje būta beasmenės formos – žmuo, etimologiškai (pagal kilmę) artimos lotyniškajam homo (plg. humus ir žemė, hiems ir žiema). Šios formos šaknys tikriausiai siekia indoeuropiečių prokalbės laikus. Forma žmuo turėjusi dvi lytis: žmogus (vyriška) ir žmona (moteriška). Vėliau susiformavo taip, kad žmonos terminas ėmė reikšti tik sutuoktinę, o žmogus tapo bendra rūšį apibūdinančia žodžio forma. Tačiau pastebėtina, kad daugiskaitą nulėmė moteriška lytis (žmona -> žmonės).
https://lt.wiktionary.org/wiki/%C5%BEmogus

Iš indoeuropiečių prokalbės *dʰǵʰmōn. Plg. lotynų k. homō ir gotų k. ???????????????? (guma).
https://lt.wiktionary.org/wiki/%C5%BEmuo

Negaliu susilaikyti nepafantazavęs toliau – gal kas nors man įteiks premiją už kalbines inovacijas ir kalbos giminių neutralizavimą

V. žmuo
K. žmens (plg. sesers, akmens)
N. žmenei arba žmeniui (seseriai, akmeniui)
G. žmenį (seserį, akmenį)
Įn. žmenimi
Vt. žmenyje
Š. žmenie!
Naudininkas būtų vienintelė žodžio „žmuo“ silpnoji vieta, kur nori nenori turi pasirinkti arba vyrišką, arba moterišką galūnę
Jeigu norėtume visiško neutralumo, galima pasirinkti tokį dvibalsį, kurio nenaudoja nei vyriškas, nei moteriškas naudininkas! Ui, ei, ai – užimta, uo – vardininkui, ie – šauksmininkui, todėl lieka tik svetimos kilmės eu, oi, ou Naudininkiškiausiai skamba oi: žmoi. Pvz. žmoi reikia žmens (žmogui reikia žmogaus)

Daugiskaita. Dabartinis žmonės yra moteriškas. Siūlomo (?) žodžio „žmoga“ daugiskaitos formos žmogos/žmogai taip pat nebūtų neutralios. Bet žmuo veikia kuo puikiausiai:

Daugiskaita
V. žmenys
K. žmenų
N. žmenims
G. žmenis
Įn. žmenimis
Vt. žmenyse
Š. žmenys!

Taigi, siūlau kuo greičiau pakoreguoti Žmens teisių konvenciją ir pervadinti garsiausią Lietuvos žurnalą į Žmenys.
Žmogus žmogui vilkas: žmuo žmoi vilkas.
Žmogus žmogui nelygu: žmuo žmoi nelygu.