Lietuvių kalba

[Sula]

Kam tada naikinti VLKK?

Kaip variantas. Kad būtų mažiau biurokratinių struktūrų. Pvz.: kodėl panaikino sporto departamentą?

P.S. nesu prieš lietuvių kalbos tvarkymą.

Todėl, kad draudžia viską.

Jei taip, tai nebūtų net Maximų.

[mantasm]

Kaip variantas. Kad būtų mažiau biurokratinių struktūrų. Pvz.: kodėl panaikino sporto departamentą?

Tada ir būtų šnekama apie biurokratijos mažinimą, o ne išskiriama konkrečiai VLKK

[mantasm]

Todėl, kad draudžia viską.

Panaikinus VLKK automatiškai žolė taps legalizuota.

[Sula]

Tada ir būtų šnekama apie biurokratijos mažinimą, o ne išskiriama konkrečiai VLKK

Tikrai, kodėl apie tai nekalbama? VLKK tiesiog įdomesnis populistinis "kaulas" savo elektoratui.

[Aukštaitis]

Prašau - Laisvės partijos programoje numatyta naikinti Valstybinę lietuvių kalbos komisiją. Visiems nors kiek istoriškai ir politiškai prakutusiems yra žinoma, kad moderni Lietuva susikūrė ant kalbinio-kultūrinio pamato (knygnešiai, Jablonskis, Basanavičius ir t.t.). VLKK, ką apie ją begalvotume, yra skirta ginti šią kalbą, ant kurios ir susikūrė moderni Lietuva, viešąjame gyvenime. Balsuoti už partija, kurios programoje numatyta naikinti pagrindus, ant kurių pastatyta valstybė, yra ne kas kita kaip politinis ir istorinis beraštiškumas. Jau nekalbu apie tai, kad galėjimą darkytis iš savo kalbos ir svaigintis marihuana vadinti "laisve" taip pat gali tik nesubrendęs, paviršutiniškas žmogelis. Beje, pažįstu daug liberalių (bet išsilavinusių ir brendesnių) žmonių - pamatę LP siūlymą naikinti VLKK jie iškart išmetė net mintį balsuoti už šią partiją, kadangituri bent šiek tiek atsakingumo.

Čia LP išties prašovė pro šalį užsiciklindama ant vienos institucijos. Aš tai daugmaž suprantu, ką jie turi omenyje, bet jų vietoje būčiau rašęs tiesiog „keisime kalbos politiką“. Nes galima ir panaikinus VLKK tęsti tokią pačią kalbos politiką, lygiai taip pat galima ir keisti kalbos politiką, nenaikinant VLKK.

O dėl to kalbos gynimo – turbūt skirtingos pusės turi skirtingą įsivaizdavimą, kas tai yra. Reikėtų nepamiršti, kad Jablonskio laikais lietuvių kalba turėjo gerokai prastesnį teisinį statusą, ir 19 a. realijomis šiandien vadovautis nėra visai tikslinga. Čia turbūt ir yra esminis skirtumas – vieniems užtenka, kad lietuvių kalba būtų ginama užtikrinant jos teisinį statusą, kitiems to nepakanka. Kitiems reikia dar ir kalbinio purizmo. Va, pavyzdys su Erdoganu – sugalvojo, kad reikia iš turkų kalbos išguiti skolinius iš Vakarų kalbų. Metų metais niekam netrukdė, bet staiga kažkodėl jie pradėjo trukdyti. Turbūt todėl, kad kalbos politika irgi yra tam tikras būdas įtvirtinti savo ideologiją ir pademonstruoti galią.

[Tomas]

Nereikia pamiršti, kad bendrinės lietuvių kalbos tėvas J. Jablonskis pradžioje laikė save lenku ir tik vėliau nutarė daryti karjerą kaip lietuvių kalbininkas. Ir kurdamas bendrinės kalbos gramatiką trūktelėjo ją slavų (rusų ir lenkų, nes kitų nemokėjo) kalbų pusėn. Todėl klausimas ar tikrai reikia taip saugoti jablonskišką lietuvų kalbos modelį yra visai natūralus.

[Saliamonas]

“Būtina koncentruotis į lietuvių kalbos mokslinius tyrimus, o draudimais grįstos kalbos formavimo atsisakyti”.
Iš jūsų komentaro susidaro įspūdis, kad jie nori naikinti lietuvių kalbą.
Vis dėlto man šis klausimas nėra pats aktualiausias, kadangi moku kalbėti ir rašyti lietuviškai, bei kiek įmanoma riboju savo anglicizmą ir be šios institucijos pagalbos.

Lietuvių kalbos moksliniai tyrimai, jūsų žiniai, vyksta ir Lenkijoje, Vokietijoje ir net Kinijos liaudies respublikoje, kur yra baltistikos katedros. Bet tai nereiškia, kad šios šalys labai suinteresuotos ir rūpinasi lietuvių valstybingumo išlikimu - valstybinė lietuvių kalba yra tik Lietuvoje. Kalbos politikos redukavimas iki "mokslinių tyrimų" tik patvirtina, kad LP nesuvokia apie ką kalba ir orientuojasi į tokį pat elektoratą.

[Sula]

Nereikia pamiršti, kad bendrinės lietuvių kalbos tėvas J. Jablonskis pradžioje laikė save lenku ir tik vėliau nutarė daryti karjerą kaip lietuvių kalbininkas. Ir kurdamas bendrinės kalbos gramatiką trūktelėjo ją slavų (rusų ir lenkų, nes kitų nemokėjo) kalbų pusėn. Todėl klausimas ar tikrai reikia taip saugoti jablonskišką lietuvų kalbos modelį yra visai natūralus.

Ir kas gi toje lietuvių gramatikoje ne taip (šiaip jau slavų ir yra artimiausios), juolab ji jau seniai perkoreguota nuo XX a. pr.? J.Jablonskis baigė klasikinę filologiją, tai jau lotynų ir graikų turėjo mokėti. Kiek žinau, mokėsi ir kitų kalbų, kiek giliai, neaišku.

[index]

Lietuvių kalbos moksliniai tyrimai, jūsų žiniai, vyksta ir Lenkijoje, Vokietijoje ir net Kinijos liaudies respublikoje, kur yra baltistikos katedros. Bet tai nereiškia, kad šios šalys labai suinteresuotos ir rūpinasi lietuvių valstybingumo išlikimu - valstybinė lietuvių kalba yra tik Lietuvoje. Kalbos politikos redukavimas iki "mokslinių tyrimų" tik patvirtina, kad LP nesuvokia apie ką kalba ir orientuojasi į tokį pat elektoratą.

Reikalas tas, kad lietuvių kalbai niekas nebegresia, todėl jos nuo nieko saugoti ir gelbėti ir nebereikia. Ji puikiai gali natūraliai evoliucionuoti pati.

[VNS]

Reikalas tas, kad lietuvių kalbai niekas nebegresia, todėl jos nuo nieko saugoti ir gelbėti ir nebereikia. Ji puikiai gali natūraliai evoliucionuoti pati.

Damn right!

[index]

Arba natūraliai nunykti

Kad jokio jos nykimo nei matosi, nei nusimato. Kaip tik jos būklė dabar yra geriausia per kelis šimtus metų.

O "kalbos gelbėtojai" kovoja prieš savo pačių susigalvotus priešus.

[Evier]

Lietuvių kalbos moksliniai tyrimai, jūsų žiniai, vyksta ir Lenkijoje, Vokietijoje ir net Kinijos liaudies respublikoje, kur yra baltistikos katedros. Bet tai nereiškia, kad šios šalys labai suinteresuotos ir rūpinasi lietuvių valstybingumo išlikimu - valstybinė lietuvių kalba yra tik Lietuvoje. Kalbos politikos redukavimas iki "mokslinių tyrimų" tik patvirtina, kad LP nesuvokia apie ką kalba ir orientuojasi į tokį pat elektoratą.

Nelabai galiu diskutuoti šia tema nes nesu įsigilinęs VLKK veiklą. Tai, kad šis klausimas man neaktualus, nepaverčia manęs neišsilavinusiu nebrandyla, jog balsuosiu už LP, jie tiesiog turi didesnių ir man svarbesnių pliusų. Bet jei yra besiskundžiančių šios įstaigos “draudimo” politika, tai gal galit ir į tai atsižvelgt, reiškias problemų šiuo klausimu yra?

[mantasm]

Kad jokio jos nykimo nei matosi, nei nusimato. Kaip tik jos būklė dabar yra geriausia per kelis šimtus metų.

Anglicizmų kiekis nykimas ar ne? Ypač kai ne naudojamos svetimybės neturint savo, bet ir nuo seno nusistovėję keičiami angliškais? Kalbos politikos poreikis integruojant atvykėlius bei sugrįžtančių emigrantų vaikus irgi tik augs.

Iš dalies tavo teisybė, kad šiuo metu būklė yra visai nebloga. Bet sakyčiau tai daugiau įdirbis nuo 90ųjų ar dutūkstantųjų. Bet nieko nedarant tai išsikvėps.

[mantasm]

Reikalas tas, kad lietuvių kalbai niekas nebegresia, todėl jos nuo nieko saugoti ir gelbėti ir nebereikia. Ji puikiai gali natūraliai evoliucionuoti pati.

Natūrali evoliucija ir privedė iki 19 amžiaus situacijos. Esminis klausimas ar lietuvių kalbos natūralus nunykimas būtų gerai ar blogai?

[Sula]

Natūrali evoliucija ir privedė iki 19 amžiaus situacijos. Esminis klausimas ar lietuvių kalbos natūralus nunykimas būtų gerai ar blogai?

Žiūrint ką laikyti "natūraliu" procesu. Labai ilgalaikėje perspektyvoje visos kalbos asimiliuosis. Berods, futurologai prognozuoja, kad vėliausiai 10000 metais visi žmonės bendraus viena kalba.

[index]

Anglicizmų kiekis nykimas ar ne? Ypač kai ne naudojamos svetimybės neturint savo, bet ir nuo seno nusistovėję keičiami angliškais? Kalbos politikos poreikis integruojant atvykėlius bei sugrįžtančių emigrantų vaikus irgi tik augs.

Iš dalies tavo teisybė, kad šiuo metu būklė yra visai nebloga. Bet sakyčiau tai daugiau įdirbis nuo 90ųjų ar dutūkstantųjų. Bet nieko nedarant tai išsikvėps.

Manau, kad joks čia ne nykimas. Istoriškai lietuvių kalba visada skolinosi žodžius iš kitų kalbų ir dėl to dabar ji pilna slaviškų, jidiš ir kitų kalbų žodžių, kurie kalbą tik praturtina. Tas pats ir su angliškais, svarbu juos adaptuoti, o bukas kovojimas prieš bet kokius angliškus žodžius tikrai to nedaro.

[PoDV]

Manau, kad joks čia ne nykimas. Istoriškai lietuvių kalba visada skolinosi žodžius iš kitų kalbų ir dėl to dabar ji pilna slaviškų, jidiš ir kitų kalbų žodžių, kurie kalbą tik praturtina. Tas pats ir su angliškais, svarbu juos adaptuoti, o bukas kovojimas prieš bet kokius angliškus žodžius tikrai to nedaro.

Pats Sinica karts nuo karto naudoja anglicizmus

[Aukštaitis]

Natūrali evoliucija ir privedė iki 19 amžiaus situacijos. Esminis klausimas ar lietuvių kalbos natūralus nunykimas būtų gerai ar blogai?

Esmė yra ta, kad lietuvių kalba neturėjo teisinės apsaugos, jos nebuvo mokoma mokyklose. Blogiausioje padėtyje yra tos kalbos, kurios neturi tvirto teisinio statuso, kaip, pvz., yra su baltarusių kalba, kurią Lukašenka visąlaik stūmė iš viešojo gyvenimo.

O šiaip kalbos politika turi įvairius uždavinius, priklausomai nuo situacijos. Prieš daugiau nei šimtą metų tai buvo tiesiog įtvirtinti lietuvių kalbą teisiškai. Dabar su lietuvių kalbos teisine apsauga nėra jokių problemų, pagrindiniai ginčai vyksta dėl to, kokia ta bendrinė kalba turėtų būti.

Dėl skolinių – tai nėra kalbos nykimas, o kitimas. Bet šiaip čia problemos nėra – žinių diktorių kalboje, teisiniuose tekstuose kažkokių šnekamojoje kalboje prigijusių anglicizmų, suprantamų tik jaunimui, nebus, o privatesnės, nevalstybinės sferos kalba išvis nėra kalbotvarkininkų reikalas.

[mantasm]

O šiaip kalbos politika turi įvairius uždavinius, priklausomai nuo situacijos. Prieš daugiau nei šimtą metų tai buvo tiesiog įtvirtinti lietuvių kalbą teisiškai. Dabar su lietuvių kalbos teisine apsauga nėra jokių problemų, pagrindiniai ginčai vyksta dėl to, kokia ta bendrinė kalba turėtų būti.

Teisinis statusas buvo tik viena problema. Ne mažesnė problema buvo dalies žmonių laikymas lietuvių kalbos prasta irba prasčiokiška. Pati kalba taip pat neturėjo įvairių įrankių. Pavyzdžiui reikėjo sutvarkyit rašybą, sukurti standartizuotą kalbą iš tarmių.

Dėl skolinių – tai nėra kalbos nykimas, o kitimas. Bet šiaip čia problemos nėra – žinių diktorių kalboje, teisiniuose tekstuose kažkokių šnekamojoje kalboje prigijusių anglicizmų, suprantamų tik jaunimui, nebus, o privatesnės, nevalstybinės sferos kalba išvis nėra kalbotvarkininkų reikalas.

Kai skolinys yra trūkstamas žodis ir jis įdedamas į kalbą - taip. Kai skoliniu tampa ištisos frazės ar net sakiniai naudojami kita kalba - tada tai tampa gerokai didesne problema. Ypač kai jie neužpildo jokio tarpo žodyne. Pavyzdžiui dabar vietoj žygis ar pasivaikščiojimas madinga sakyti hikininas. Kai tas prasimuša iki reklaminių tekstų - gal ir būtų neblogai, kad kas nors primintų turimus žodžius...

[abruo]

Pavyzdžiui dabar vietoj žygis ar pasivaikščiojimas madinga sakyti hikininas. Kai tas prasimuša iki reklaminių tekstų - gal ir būtų neblogai, kad kas nors primintų turimus žodžius...

Tokie žodžiai ateina kaip tik dėl to, kad mūsų kultūroje tai yra naujas reiškinys ir atitikmens kalboje nėra. Nei žygis, nei pasivaikščiojimas nėra tinkamas vertimas. Todėl yra trys keliai: arba paimti šį skolinį (kaip buvo daroma iki XX a.), arba panaudojant lietuviškas šaknis sukurti naujadarą (kuo mėgsta užsiimti VLKK). Taip atsiranda tokie žodžiai kaip laidabraukis, linksmakotis, vaizduoklis, dūzgės ir pan. Ar jums patinka šitie naujadarai? Kaži, ar jie yra geriau už skolinį. Taip, kartais naujadaras būna labai vykęs, bet tam reikia gero specialisto, išmanančio ir kalbą, ir sritį, kurioje tas žodis naudojamas. Ir svarbiausia - reikia turėti kalbos jausmą, kad naujadaras nebūtų juokingas, nekeltų nereikalingų asociacijų, būtų trumpas ir skambus. Trečias kelias yra paimti kokį nors egzistuojantį žodį, kuris vartojamas rečiau, ir priskirti jam naują reikšmę. Bet tai sunkus ir rizikingas kelias, be to, primena neseną ideologinę kalbos norminimo politiką (pvz. žodis draugas sovietmečiu turėjo papildomą reikšmę).

Papildau: jei aklai kovosim prieš skolinius, nespręsdami, dėl ko jie ateina, tuomet kalba nusus ir bus nebevartojama specifinėse srityse, kur ims trūkti oficialiai priimtinų terminų, ir galiausiai bus vartojama tik žemesnio socialinio sluoksnio žmonių buityje (na, ir dar išliks pavadinimuose, lentelėse, kaip kokia baltarusių kalba).