Lietuvių kalba

[Aleksio]

Nesutinku, ir kažkaip įspūdžio nedaro kažkokių vilniečių ir "vilniečių" neargumentuoti paistalai

Argumentas vienas ir jis yra įtikinamas - GPM dalis, liekanti Vilniuje.

[Tomas]

O "tyltas" kaip?

[Aleksio]

O "tyltas" kaip?

Nežinau - aš neturiu muzikinės klausos, todėl man trumpoji, ilgoji, nosinė skamba vienodai.

[senasnamas]

Tas reiškinys buvo tiriamas žiniasklaidos kalboje nuo 1960 m. iki 2011 m. - trumpųjų kirčiuotų balsių ilginimas buvo labiau paplitęs sovietmečiu (29 proc.), o 1993-2011 m. laikotarpiu tik 14 proc.
http://etalpykla.lituanistikadb.lt/f....ARTIC/content

[Petrozilijus Cvakelmanas]

/\ Taip. 'Vylnius', 'Myškas', 'Lytai' ir tt. Viena įdomiausių vilnietiškos šnektos charakteristikų. Matyt jos šaknys yra slavų kalbų įtakoj.

Nežinau, gal aš to savam mieste tiesiog nepastebiu, bet man atrodo, kad iš didžiųjų Lietuvos miestų balsius labiausiai ilgina kauniečiai (Suvalkijos įtaka?), o Vilniuje balsius tempia slavai, o ne vilniečiai apskritai. Būtų įdomu palyginti su tarkim Klaipėdos ruso lietuvių kalba - ar ten ne tie patys balsių ilginimai būtų?

[index]

Kad gal čia apskritai aukštaitiškas dalykas tie balsių ilginimai. Mano gimtojoje šiaurės Lietuvos tarmėje irgi tas pats.

[nomad]

Vilniuje balsius tempia slavai, o ne vilniečiai apskritai.

Tempia ir tie, ir tie, tik etniniai slavai fonetiškai 'y' taria ryškiau - sumažinant laisvą plotą burnoj. Etninių lietuvių-vilniečių tartyje tas 'y' mikštesnis, nes tariamas su daugiau oro burnoj ir liežuviu ne taip arti prigludusiu viršuje prie gomurio.

Reikia atkreipti dėmesį, kad vilniečiai taip pat kartais ir trumpina 'y' tais atvejais, kai tas skiemuo nekirčiuojamas ('mokikla', 'givenimas' etc.). Tai reiškia, kad iš esmės vilniečiai savo tartyje neigia didesnį skirtumą tarp 'y' ir 'i', kuris yra kitose lietuvių tarmėse ir oficialioje gramatikoje.

[senasnamas]

Kažin ar nepainiojat ilgų balsų tęsimo su trumpų balsių ilginimu.
Čia šioks toks suvalkiečių t. pavyzdys
https://www.youtube.com/watch?v=5xq0Kxp5c_o

[Eimantas]

Lietuvių kalbos lobynas – milijonas lietuviškų žodžių. Tačiau kasdienėje šnekoje jų vartojama gal tik tūkstantoji dalis, kuri taip pat nenumaldomai tirpsta. Paradoksalu – nevartojamų žodžių dar galima aptikti žmonių pavardėse, tačiau daugumos jų prasmės beveik nebežinomos.

Skaitykite daugiau: http://klaipeda.diena.lt/naujienos/k...#ixzz3L6N6HdwQ

[Romas]

Paskutinių puslapių diskusijos apie tautinę savimonę, nutautėjimą, baltų virtimą lietuviais ir t.t. iškeltos į atskirą temą:
Lietuvių tautinė savimonė...

Čia lieka diskusijos apie dabartines lietuvių kalbos ir jos vartojimo aktualijas

[marivs]

Kalbų evoliucija

[laimutis]

Kalbų evoliucija
Youtube video

Nesąmonė kažkokia baltų areale iš karto parodyti slavai, o prūsų genčių žemių iki Vyslos visai nėra, baltai parodyti tik dabartinės Lietuvos ir Latvijos teritorijose.

[Torkas]

Nesąmonė kažkokia baltų areale iš karto parodyti slavai, o prūsų genčių žemių iki Vyslos visai nėra, baltai parodyti tik dabartinės Lietuvos ir Latvijos teritorijose.

Čia jūs palietėte gana jautrią vietą: kada ir iš ko skilo baltų bei slavų kalbos. Viena iš versijų yra vėlyvas skilimas iš bendros prokalbės, todėl paprastumo dėlei jos žymėjimas vienu žodžiu - pateisinamas.

[marivs]

10 seniausių tebevartojamų pasaulio kalbų

LIETUVIŲ KALBA
Dauguma Europos kalbų priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, bet jos viena nuo kitos ėmė skirtis tikriausiai ~XXXV a.p.m.e. Jos išsivystė į dešimtis kitų kalbų, tarkime, vokiečių, italų, anglų…, pamažu prarasdamos bendrus bruožus. Tačiau viena kalba iš indoeuropiečių šeimos kalbų baltų atšakos, išlaikė daugiau lingvistų vadinamos indoeuropiečių prokalbės (IEP) – kalbos kuria kalbėta XXXV a.p.m.e., bruožų. Dėl įvairių priežasčių lietuvių kalba išlaikė daugiau garsų ir gramatikos iš indoeuropiečių prokalbės nei kiti lingvistiniai pusbroliai, tad gali būti vadinama viena iš seniausių kalbų pasaulyje.

šaltinis

[oranger]

Man tas "slavų ir baltų kalbų skilimas" yra kažkokia nesąmonė, nes kalbos visiškai skirtingos. Taip, yra skoliniai, visokie bendri istoriniai žodžiai ir t.t., bet iš principo nematau nieko bendro tarp pagrindinės leksikos.
Kalbu kaip slavas, išmokęs lietuvių kalbą.

[digital]

Labai daug bendro. Pvz., linksniai beveik tie patys.

[Aleksio]

Labai daug bendro. Pvz., linksniai beveik tie patys.

Ir pas vokiečius beveik tie patys, bet kas iš to?

[digital]

Ir pas vokiečius beveik tie patys, bet kas iš to?

Vokiečiai jau labiau nutolę, todėl linksnių mažiau.

[oranger]

Labai daug bendro. Pvz., linksniai beveik tie patys.

Kas iš to, jei žodžiai skirtingi?
Šukuosenos žmonių irgi gal kažkiek panašios...

[digital]

Žodžių irgi daug panašių.