Lietuvių kalba

[Sula]

Kirčiuoti reikia taip, kaip ir originaliame varde kirčiuojama, o ne taip, kaip kažkoks komitetas nusprendžia, ar taip, kaip toks vardas toje kalboje kirčiuojamas. T.y. jeigu vardas buvo duotas Marija, tai ir reikia kirčiuoti Marija. Arba jeigu davė Marija, tai ir reikia kirčiuoti Marija. Taisyklės tikriniams daiktavardžiams negalioja, čia panašiai kaip Europa, nors pagal taisykles turėtų būti Iauropa.

Deja, šiuo metu tai laikoma grubia klaida. Nors "tradiciniai" Varšuva, Milda ir pan. leidžiami.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Remtis lietuviškos spaudos draudimo metų paminklu, kai Lietuvos valstybės net nebuvo? Laikraščio Aušra lietuvių kalba irgi gerokai skyrėsi nuo šiandieninės http://upload.wikimedia.org/wikipedi...sra1884-10.jpg, bet šiandien 21 a., o ne 19 a.

Kalba sunorminta ir dabartinis kai kurių amžinu ir nekintamu laikomas raidynas patvirtintas irgi ne XXI a. Ir tame pačiame raidyne atsirado vietos tokiai raidei kaip F (kurios lietuvių kalboje šiaip jau nebuvo). Bet dabar kažkodėl net užsienietiškų pavardžių rašymui normalių lotyniškų W, X ir Q naudoti negalima, nors tai niekam nekenktų, absoliučiai daugumai žmonių nepadarytų jokios įtakos, o nedidelei daliai būtų labai naudingas. Bet negalima, nes negalima.

Perskaičiau ir susimąsčiau, kokie vargšai Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Serbijos, Bulgarijos, Gruzijos, Armėnijos, Graikijos ir Kipro gyventojai. Nagi niekaip dabar nežinos be specialaus pasiruošimo kaip Shakespeare'o pavardę užrašyti. Jau nekalbu apie tokias dideles tautas kaip japonai, Kinijos gyventojai, arabai. Gal labiau pagal tamstą Indijai pasisekė, nes jie buvo britų okupuoti ir visus savo pavadinimus priversti rašyti dar ir angliškai. Beje kažkodėl nepergyvenate, kad nemokate originaliai užrašyti Indijos ar Kinijos tiek vietovardžių tiek pavardžių, o tenkinatės angliškais užrašais. Beje paskutiniu metu ir rusiškas pavardes kažkodėl mėginama rašyti angliškai.

Mes šiaip jau Vakarų pasaulio dalis, todėl Kinijos ar Indijos vietovardžiai arba asmenvardžiai mums kur kas mažiau aktualūs nei angliški, vokiški ar ispaniški. O kadangi Vakarai pasaulyje vis dėlto dar dominuoja ir mūsų gyvenimo laikotarpiu tas matyt nelabai pasikeis, tai hieroglifų mokymosi klausimą paliksiu anūkams. Jeigu iki to laiko kinai ant pinyin nepereis, žinoma (beje, irgi charakteringa - didžiausia pasaulio šalis turi savo oficialią rašytinės kalbos sistemą lotyniškais rašmenimis).

O lygint šalis, kurios nenaudoja lotyniško raidyno, su šalimis, kurios jį naudoja, šitam kontekste apskritai absurdiška.

[senasnamas]

Naujažodžių būrį papildė Krymo okupendumas, asmenukė ir sapioseksualai
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...#ixzz2waS6hkDq

[Romas]

Interviu su kalbininku Aldonu Pupkiu

Delfi.lt 2014 m. kovo 30 d. 20:35
Legendiniam kalbininkui kalbos laisvamaniai primena Leniną .

[Romas]

Delfi.lt 2014.07.02
Paskelbė lietuvių k. egzamino rezultatus: tiek beraščių seniai nebūtas

Trečiadienį paskelbti valstybinių lietuvių kalbos ir literatūros, chemijos ir informacinių technologijų brandos egzaminų rezultatai. Net 12 proc. abiturientų neišlaikė lietuvių kalbos egzamino, skelbia Nacionalinis egzaminų centras.

http://www.delfi.lt/news/daily/educa....d?id=65184445

[digital]

Literatūros magistrė lietuvių kalbos egzamine gavo vos 30 balų

Trečiadienį lietuvių kalbos egzamino rezultatą pasitikrino ir Vilniaus universitetą baigusi dvidešimt penkerių Vakarė Smaleckaitė. Ji gavo 30 balų, tačiau tvirtina tokiu rezultatu besidžiaugianti.
...
Moderniųjų literatūros studijų magistro diplomą su pagyrimu pernai gavusi V.Smaleckaitė savo laiku egzaminą išlaikė 90 balų.
...
– Prognozavau gauti daugiausia 60 balų, bet 30 nustebino net mane. Tiesą sakant, visai džiaugiuosi, nes, atrodo, mano įvertinimas leidžia kalbėti apie tai, kad viskas nėra labai gerai.

[Lettered]

Literatūros magistrė lietuvių kalbos egzamine gavo vos 30 balų

Įvertinimas leidžia kalbėti, kad su magistro diplomais, dalinamais į kairę ir į dešinę, ne viskas gerai.

[oranger]

Tos magistrės vietoje geriau patylėčiau, nes 30 balų iš 100 liudija jau ir apie gramatines ir rašybos problemas, o ne tik apie nepakankamą tekstų suvokimą

[Sula]

Nebūtinai prastas balas rodo tai, kad darbas prastas. Valstybinis egzaminas turi atitikti tam tikrus labai schematinius standartus. Jei jų nepaisoma, iš karto gali būti vertinamas kaip "ne į temą", o tai iš karto -40 balų. Šiek tiek sudėtingiau dėl stilistikos. Bet ir tai, jeigu "literatūrinė siela" pritaikė naujas išraiškos formas, tai galėjo būti vertinama kaip klaida. Gryna gramatika telėmė, berods, 26 balus.

Tai visai nereiškia, kad universitete "degraduojama". Tiesiog nereikia dogmatizuoti egzamino.

Šiaip jau gal būtų racionalu atskirti lietuvių kalbą nuo literatūros bei raiškos - tai skirtingi dalykai. Pvz.: inžinieriui ar teisininkui profesinėje veikloje svarbu taisyklingai ir suprantamai išdėstyti dalyko esmę be lyrinių nukrypimų.

[Lettered]

Nebūtinai prastas balas rodo tai, kad darbas prastas. Valstybinis egzaminas turi atitikti tam tikrus labai schematinius standartus. Jei jų nepaisoma, iš karto gali būti vertinamas kaip "ne į temą", o tai iš karto -40 balų. Šiek tiek sudėtingiau dėl stilistikos. Bet ir tai, jeigu "literatūrinė siela" pritaikė naujas išraiškos formas, tai galėjo būti vertinama kaip klaida. Gryna gramatika telėmė, berods, 26 balus.

Tai visai nereiškia, kad universitete "degraduojama". Tiesiog nereikia dogmatizuoti egzamino.

Šiaip jau gal būtų racionalu atskirti lietuvių kalbą nuo literatūros bei raiškos - tai skirtingi dalykai. Pvz.: inžinieriui ar teisininkui profesinėje veikloje svarbu taisyklingai ir suprantamai išdėstyti dalyko esmę be lyrinių nukrypimų.

Kiekvienais metais verkšlenančių (tiksliau tingėjusių mokytis) yra, kai pats baigiau, netgi patį lietuvių k. egzaminą perlaikyti reikėjo. Bet visi gavo pagal savo lygį, stebuklų neįvyko. Ta magistrantė netgi tiesiai švieso ir sako, kad nieko nesiruošė, tik diplomu pamojavo. Man iš vis juokingai skamba kalbos apie "prastus rezultatus" ir pan. nesąmones. Vertinimas yra procentinis, jeigu gavai 30, reiškia 70% tave aplenkė, taisyklės irgi visiems vienodos, tad kokios problemos?
Visi mokiniai žino, kuom bus, ar menininkais, ar politikais, ar teisininkais? Teksto suvokimas, rašymas be klaidų, aiški skyryba manau yra pakankamai universalūs dalykai būtini visur.

[Sula]

Kiekvienais metais verkšlenančių (tiksliau tingėjusių mokytis) yra, kai pats baigiau, netgi patį lietuvių k. egzaminą perlaikyti reikėjo. Bet visi gavo pagal savo lygį, stebuklų neįvyko. Ta magistrantė netgi tiesiai švieso ir sako, kad nieko nesiruošė, tik diplomu pamojavo. Man iš vis juokingai skamba kalbos apie "prastus rezultatus" ir pan. nesąmones. Vertinimas yra procentinis, jeigu gavai 30, reiškia 70% tave aplenkė, taisyklės irgi visiems vienodos, tad kokios problemos?
Visi mokiniai žino, kuom bus, ar menininkais, ar politikais, ar teisininkais? Teksto suvokimas, rašymas be klaidų, aiški skyryba manau yra pakankamai universalūs dalykai būtini visur.

Ne apie tai šneka.
Pvz.: gal būsimasis poetas sumanė parašyti rašinį kaip eiliuotą poemą. Kažin, kaip vertintų?

[Lettered]

Ne apie tai šneka.
Pvz.: gal būsimasis poetas sumanė parašyti rašinį kaip eiliuotą poemą. Kažin, kaip vertintų?

Vertintų blogai, nes yra aiškios taisyklės, ką reikia parašyti ir visi tą žino. Manau ir per vairavimo egzaminą surinktum daug baudos taškų, jei sugalvotum savo schumacheriškus vairavimo sugebėjimus pademonstruoti.

[index]

Nebūtinai prastas balas rodo tai, kad darbas prastas. Valstybinis egzaminas turi atitikti tam tikrus labai schematinius standartus. Jei jų nepaisoma, iš karto gali būti vertinamas kaip "ne į temą", o tai iš karto -40 balų. Šiek tiek sudėtingiau dėl stilistikos. Bet ir tai, jeigu "literatūrinė siela" pritaikė naujas išraiškos formas, tai galėjo būti vertinama kaip klaida. Gryna gramatika telėmė, berods, 26 balus.

Tai visai nereiškia, kad universitete "degraduojama". Tiesiog nereikia dogmatizuoti egzamino.

Šiaip jau gal būtų racionalu atskirti lietuvių kalbą nuo literatūros bei raiškos - tai skirtingi dalykai. Pvz.: inžinieriui ar teisininkui profesinėje veikloje svarbu taisyklingai ir suprantamai išdėstyti dalyko esmę be lyrinių nukrypimų.

Taigi. Ten visada buvo svarbiausia parašyti tiksliai, schematiškai, pagal reikalavimus, o man kažkaip tas tiko, tai ir įvertinimą gavau neblogą. Tais laikais dar buvo toks dalykas kaip "teksto interpretacija", kur reikėdavo ten atrinkti pagrindinius veikėjus, pakalbėti apie jų vaidmenis, atsirinkti kurio laikotarpio tai rašytojas ir pagal tai ką tau pasakojo pakalbėti apie tų laikų literatūrą ir kontekstą (kas išviso yra toks schematiškas dalykas ir kur svarbiausia suprasti sistemą, ko iš tavęs reikalauja ).

Manau, kad didelė klaida buvo panaikinti atskirą gramatikos egzaminą ir padaryti tokį atseit kūrybinį. Tokiu vūdu vietoje to, kad padarius jį tinkamą meniškos literatūrinės sielos žmonėms (ko matyt tikėjosi šitos reformos autoriai ir ko matyt kartais dar tikisi patys abiturientai), jie tokiu nei tai schematišku, nei tai meniniu-literatūriniu egzaminu į meną ir literatūrą linkusius žmones juo kankina.

[digital]

Tos magistrės vietoje geriau patylėčiau, nes 30 balų iš 100 liudija jau ir apie gramatines ir rašybos problemas, o ne tik apie nepakankamą tekstų suvokimą

Įvertinimas leidžia kalbėti, kad su magistro diplomais, dalinamais į kairę ir į dešinę, ne viskas gerai.

Nejuokinkit. Magistro su pagyrimu nenusipirksi, o jei taip ir būtų buvę, ši magistrė tikrai tada nesigirtų žiniasklaidoj. Tiesiog iškėlė tikrai aktualią problemą, ir nereikia visko taip suprimityvinti.

Kiekvienais metais verkšlenančių (tiksliau tingėjusių mokytis) yra, kai pats baigiau, netgi patį lietuvių k. egzaminą perlaikyti reikėjo. Bet visi gavo pagal savo lygį, stebuklų neįvyko. Ta magistrantė netgi tiesiai švieso ir sako, kad nieko nesiruošė, tik diplomu pamojavo.

Visų pirma, iš kur toks užtikrintumas - "visi gavo pagal savo lygį, stebuklų neįvyko"?
Visų antra, čia ir yra didžiulė mūsų mokymo problema - mokoma tiksliai iškalti, o ne mąstyti, kaip Amerikoj.

[laimutis]

LRT Kultūra gilinsis į Lietuvių kalbos istoriją

Nuo spalio 10 d., penktadienio 21.30 val. per LRT Kultūrą bus pradėta rodyti laida „Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“.

„Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“: baltai sunyko ar tiesiog pakeitė kalbinį pavidalą? Kodėl baltai, buvusi viena didžiausių Europos tautų, taip sunyko? Buvo sunaikinti, asimiliuoti ar vis dėlto išliko, istorinės politikos arenoje pakeitę savo kalbinį pavidalą?

Apie tai ir daugelį kitų intriguojančių faktų iš lietuvių kalbos istorijos pasakos projektas „Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“, į kurį kviečia nuo spalio 6-osios naują sezoną pradedantis LRT Kultūros kanalas. Iki naujųjų metų eterį išvys net dvylika naujų, unikalių jau antrąjį sezoną rodomo ciklo laidų.

http://alkas.lt/2014/09/26/lrt-kultu...lbos-istorija/

[senasnamas]

Jei sakai „Vylnius“, esi išprusęs ir kietas?
http://www.technologijos.lt/n/zmoniu...kietas?l=2&p=1

Sostinės gyventojų kalbą tirianti Loreta Vaicekauskienė pastebėjo, kad vilniečiai balsius ilgina ten, kur jie turėtų būti trumpi, ir trumpina tuose žodžiuose, kur jie yra ilgi. Tai ne tik gatvės paauglių, bet ir mokslo elito kalbos stilius.

[nomad]

/\ Taip. 'Vylnius', 'Myškas', 'Lytai' ir tt. Viena įdomiausių vilnietiškos šnektos charakteristikų. Matyt jos šaknys yra slavų kalbų įtakoj.

[balietis]

Gal vilniečių tarime tiesiog išplaukę tos ribos ilgas/trumpas (viską taria panašiai), visgi 50 metų su kita valstybine kalba padarė savo? Kai pabandau tarti taisyklingai, tai kolegos iš Suvalkijos mano, kad tyčiojuos (iš tikrųjų tai taip ir yra).

[Aleksio]

/\ Taip. 'Vylnius', 'Myškas', 'Lytai' ir tt. Viena įdomiausių vilnietiškos šnektos charakteristikų.

Išvada - reikia keisti taisykles. Norma privalo taikytis prie sostinės kalbos.

[Eimantas]

Nesutinku, ir kažkaip įspūdžio nedaro kažkokių vilniečių ir "vilniečių" neargumentuoti paistalai