Lietuvių kalba

[Ametistas]

Bijau sumeluoti, bet berods visos kalbos turi oficialius žodynus, skirtumas tik kaip greitai ir kokie žodžiai į jį įtraukiami.

Taip, beveik visos kalbos turi bendrinę kalbą ir jos žodynus.

[lietus]

Kad ir žodyje Vilnius l tariama kietai (taip pat kaip žodyje paLtas). Jei kas taria minkštai, tai tik dėl rusų kalbos įtakos, kurioje po l yra minkštumo ženklas.

Vilnius kaip ir yra dzūkijos regione, o dzūkai visada tarė Vylnius, kur l minkšta, o va lenkai tai sako Wilno, kur l kieta, tai gal ne l minkšta rusų įtaka, o l kieta lenkų?

[Skarbny]

Man atrodo, kad Wilno L minkštai tariasi.

[Ametistas]

Man atrodo, kad Wilno L minkštai tariasi.

Pats garsas ar raide savaime tartis negali - ji tariama.

[Aleksio]

Taip pat siūlai ir matematikos, fizikos dėsnius braukti iš žinyno? Tegul vartotojai susigalvoja savų teoremų, taip?

Dėsnius ir teoremas sugalvojo klerkai ar mokslininkai? Kokia yra praktinė nosinių paskirtis žmonijos raidai? - ekonomika atsigaus, elektros bus mažiau suvartojama, kainos sumažės? Visi tokie išsireiškimai kaip "archaiškiausia kalba, daug naudos nagrinėjant šumerų tekstus, ir pan." reikalingi siaurame lingvistų rate, bet ne daugiau.

[senasnamas]

Taip, žinoma, jei rašant nosines į sąskaitą byrėtų litai, tada jos patiktų ir būtų mėgstamos. Nereikia visko suprimityvinti ir suvesti į pinigus. Jau rašyta, kad kalba ne kastuvas ir ne replės, jos paskirtis įvairesnė. Be to, niekas netrukdo savam rate rašyti ir kalbėti pagal skonį ir sugebėjimus.

[Sula]

Tiesiog kalbotyra ir filologija yra socialiniai, o tikslieji mokslai.

[Ametistas]

Tiesiog kalbotyra ir filologija yra socialiniai, o tikslieji mokslai.

Kalbotyra ir filologija yra ne socialiniai, o humanitariniai mokslai - dar kiek kitokia šaka

[Ametistas]

Dėsnius ir teoremas sugalvojo klerkai ar mokslininkai? Kokia yra praktinė nosinių paskirtis žmonijos raidai? - ekonomika atsigaus, elektros bus mažiau suvartojama, kainos sumažės? Visi tokie išsireiškimai kaip "archaiškiausia kalba, daug naudos nagrinėjant šumerų tekstus, ir pan." reikalingi siaurame lingvistų rate, bet ne daugiau.

Klerkai šiuo atveju visai nesusiję. Dėsnius ir teoremas sugalvojo mokslo žmonės, kurie kokiu nors būdu pastebėję reiškinį, jį užrašo, įtvirtina, tam tikromis taisyklėmis, nuostatomis.

Su kalba yra kiek kitaip. Kaip? Jau rašyta ne kartą.

Kiekviena kalba turi savo kalbos sistemą (gramatiką). Ji yra ne vien nustatyta, bet daugiausia istoriškai susiformavusi. Jei į žodyną priimtume visas šiukšles, kurias siūlai, iš kalbos nieko neliktų. Ji taptų primityvi ir nevertinga. Panašu, kad to ir sieki.

[Al1]

Vilnius kaip ir yra dzūkijos regione, o dzūkai visada tarė Vylnius, kur l minkšta, o va lenkai tai sako Wilno, kur l kieta, tai gal ne l minkšta rusų įtaka, o l kieta lenkų?

Man atrodo, kad Wilno L minkštai tariasi.

Lenkų kalboje yra kietoji ir minkštoji L. Minkštoji yra rašomai mums įprastai - L (l), o kietoji yra Ł (ł).

[Gnoss]

Lenkų kalboje yra kietoji ir minkštoji L. Minkštoji yra rašomai mums įprastai - L (l), o kietoji yra Ł (ł).

Tai kad atvirkščiai.

[Al1]

Būtent kad taip, kaip parašiau.

[Gnoss]

Būtent kad taip, kaip parašiau.

Klystate! Juk Wilno tai tariama [vil'no]. Be to, ši raidė yra naudojama baltarusių łacinkoje.
Juk lenkai nesako Suwałki kaip Suval'ki, o sako vos ne Suval(au)ki.
Plius nelabai į temą ši diskusija.

[Zorro]

Klystate!

Neklysta.
Wilno - l minkšta, Suwałki, Wrocław, Łódź - ł kieta.

[Gnoss]

Nu prašau:
bałałajka; darant analogija su lietuvių ir rusų kalbomis, išeina, jog ł yra minkštoji. Gal patys pabandykit ištart aukščiau surašytus miestų pavadinimus ir suprasit, jog reikia tarti tikrai ne vrocliav ir liūdž...

[Zorro]

Nu prašau:
bałałajka;

Nu tai ir yra balalaika, o ne balialiaika.
Wrocław, Łódź - ł kieta, ne minkšta.
Wrocław, gi ne Vrocliav tariasi.

[Gnoss]

supratau, kalbam apie tą patį. taip išeina, kad minkštoji yra tariant su liežuviu?

[Sula]

Nesuprantu, ko jūs ginčijatės, jei teigiate tą patį

[Zorro]

/\

Lenkų kalboje yra kietoji ir minkštoji L. Minkštoji yra rašomai mums įprastai - L (l), o kietoji yra Ł (ł).

Tai kad atvirkščiai.

Reikalas tame, kad ne atvirkščiai.

[Gnoss]

Reikalas tame, kad bent jau man logiškai atrodė, jog kietas tarimas šiuo atveju yra tariant l su liežuviu, pasirodo čia minkštas variantas