Na štai, netgi bendriniu žodžiu jau tapęs Pupkis teigia, kad reikia pertvarkyti kalbos biurokratiją.
Bet tai nereiškia, kad reikia paleisti vadžias ir leisti kalbėti bei rašyti kaip kas nori. O kalbininkų biurokratija iš tiesų išsigimė. Ką reiškia vien tokie šedevrai kaip kad "asmenvardis nėra kalbos dalis", kekšiškų moteriškų pavardžių įvedimas, visokios gegužės, vaizduokliai ir pan.
Bet kai dabar nelaidžia registruoti įmonės, pavadinimas baigiasi balse, tai jau persistengta, kaip ir su tomis pavardėmis. Prekinį ženklą įregistravęs esu prieš 3 metus, o dabar tokiu pavadinimu noriu įmonę registruoti, tai jau dabar siūlo "o" raidę pridėti, lyg tai sulietuvins
Vaizduoklis yra logiškesnis žodis už monitorių, nes pastarasis reiškia stebėtoją. Ne stebimą daiktą.
Kažkodėl kitose kalbose jis reiškia ne tik stebėtoją. Būtent tokie kalbininkų išsidirbinėjimai ir nervuoja. O ten, kur jų tikrai reikia, su žiburiu nerasi.
Bet kai dabar nelaidžia registruoti įmonės, pavadinimas baigiasi balse, tai jau persistengta, kaip ir su tomis pavardėmis. Prekinį ženklą įregistravęs esu prieš 3 metus, o dabar tokiu pavadinimu noriu įmonę registruoti, tai jau dabar siūlo "o" raidę pridėti, lyg tai sulietuvins
Ir labai gerai, kad neleidžia. Neturėjo leisti ir prekės ženklo registruoti.
Dabar lygiavertis kontraargumentas: Labai blogai, kad neledžia. Turėjo leisti prekės ženklą registruoti.
Jokio kontrargumento nėra. Nes nelietuviško firmos pavadinimo registruoti neleidžia remiantis įstatymu, kuriame aiškiai prašyta - pavadinimas turi būti tik lietuviškas. Išimtys daromos užsienio šalių firmoms, kurios registruojasi Lietuvoje. Prekės ženklams irgi galioja analogiška tvarka.
Jokio kontrargumento nėra. Nes nelietuviško firmos pavadinimo registruoti neleidžia remiantis įstatymu, kuriame aiškiai prašyta - pavadinimas turi būti tik lietuviškas. Išimtys daromos užsienio šalių firmoms, kurios registruojasi Lietuvoje. Prekės ženklams irgi galioja analogiška tvarka.
Tai yra blogai. Vardus, pavardes uzteko proto leisti rasyti be -as, kodel imonems to neleidzia? Reikia keisti istatymus.
Nes lietuvių kalboje tai iš esmės nieko ypatingo - veiksmažodžio būti laikai + dalyvis.
Dar pamiršote, kad yra ir dviskaita. Iš gramatikos pašalinta po karo, o tarpukaryje dar pilnai vartota: 2 litu.
Bet čia geriau keltis į temą apie lietuvių kalbą.
Pradėtinio laiko forma kiek įdomesnė - būti+be+es. l. dalyvis.
Iš gramatikų dingo tarpukariu. Liūdna, kad ir žiūrint į lenkiškus pinigus: 2 złote, 5 złotych. Pas mus 2 litai, 5 irgi litai.
Įvardžiuose dviskaitos yra likę.
Dar galėtų dabartiniai žurnalistai, rašytojai, kalbininkai labiau saugoti iliatyvą – o tai liks tokiose frazėse kaip „patraukti baudžiamojon atsakomybėn“...
Jokio kontrargumento nėra. Nes nelietuviško firmos pavadinimo registruoti neleidžia remiantis įstatymu, kuriame aiškiai prašyta - pavadinimas turi būti tik lietuviškas. Išimtys daromos užsienio šalių firmoms, kurios registruojasi Lietuvoje. Prekės ženklams irgi galioja analogiška tvarka.
Žinau, todėl reikia keisti įstatymą Debilizmas giliai šaknijasi Lietuvoje.
Tai yra blogai. Vardus, pavardes uzteko proto leisti rasyti be -as, kodel imonems to neleidzia? Reikia keisti istatymus.
Galūnė -as parodo, kad tai vardininko linskinis, kaip kad galūnė -e - vietininko linksnį. O kai leido pavardes be galūnės tai jos netinka jokiai linksniuotei, todėl logiškai yra nelinksniuojamos, o iš nelinksniuojamų daiktavardžių neįmanoma sudaryti lietuviškų sakinių. Todėl manau, kad tai buvo klaida leist nelinksniuojamus žodžius Lietuvoje. Ir išsvis keista kai vardininke Antonas jau tipo blogai, bet naudininke tai jau sakykit Antonui....
O dar yra kažkoks šalutinis variantas (nežinau, ar tinkamas):
Yra dar ir šalutinis kirčiavimo variantas: kirtis šokinėja kaip žodžio saulùžė, t. y. saulužė – gegùžė, saulùžės – gegùžės, saulùžei – gegùžei, saulùžę – gegùžę, su saulužè – gegužè, saulùžėje – gegùžėje (gegùžėj).
Dar galėtų dabartiniai žurnalistai, rašytojai, kalbininkai labiau saugoti iliatyvą – o tai liks tokiose frazėse kaip „patraukti baudžiamojon atsakomybėn“...
Tokios frazės jau liks visam laikui - sustabarėjo. Kaip ir "myriop", "velniop". Teoriškai tai vis dar tos linksnių atmainos, bet kadangi su kitokiais žodžiais nebepanaudosi, tos atmainos - mirę.
Ir aš nesuprantu, kodėl žmonės visada veržiasi vartot bendratį su "ti", o ne "t"? Visgi šnekamojoj kalboj reikia savotiškos įvairovės, o visi "miesčionys" kaip teisininkai kalbėt užsimanė.
O dar yra kažkoks šalutinis variantas (nežinau, ar tinkamas):
Gal kas labiau išmanantis gali pasakyt?
Tokios frazės jau liks visam laikui - sustabarėjo. Kaip ir "myriop", "velniop". Teoriškai tai vis dar tos linksnių atmainos, bet kadangi su kitokiais žodžiais nebepanaudosi, tos atmainos - mirę.
Ir aš nesuprantu, kodėl žmonės visada veržiasi vartot bendratį su "ti", o ne "t"? Visgi šnekamojoj kalboj reikia savotiškos įvairovės, o visi "miesčionys" kaip teisininkai kalbėt užsimanė.
Nuo kada žodis „gegužė“ vardininke kirčiuojamas ant U kairiniu kirčio ženklu??? Juk visada buvo ir yra vardininke gegužĖ - Ė riestiniu kirčio ženklu. Galima pasitikrinti čia: http://donelaitis.vdu.lt/main.php?id=4&nr=9_1
„GegUžė“ ant U kirčiuojama liaudis dėl neišmanymo, nes perima kirčiavimą iš dainų, bet pamiršta, kad dainų, literatūros autoriams leidžiama daryti kalbos klaidas, nes tai yra kūrinys ir kirtis gali turėti motyvuotą kūrybinę reikšmę. Pvz., dar dažnai sakome „vardan“ - visai netinka. Arba kirčiuojama dainose „myliU“ (U kairinis), „moterIs“ (I kairinis) - visa tai kalbos nemokšiškumo pavyzdžiai.
Atmainos mirusios, o ne atmainos mirę - „atmainos“ moteriškosios giminės daiktavardis, o šalia dalyvį pateiki jau vyriškosios giminės
Bendraties su žodžio galu „t“ nėra - tiesiog nėra priesagos „t“. Tai yra šnekamosios, bet ne bendrinės kalbos dalis, todėl tokį atvejį naudoti kalboje galime tik familiarioje kalboje.
Nuo kada žodis „gegužė“ vardininke kirčiuojamas ant U kairiniu kirčio ženklu??? Juk visada buvo ir yra vardininke gegužĖ - Ė riestiniu kirčio ženklu. Galima pasitikrinti čia: http://donelaitis.vdu.lt/main.php?id=4&nr=9_1
„GegUžė“ ant U kirčiuojama liaudis dėl neišmanymo, nes perima kirčiavimą iš dainų, bet pamiršta, kad dainų, literatūros autoriams leidžiama daryti kalbos klaidas, nes tai yra kūrinys ir kirtis gali turėti motyvuotą kūrybinę reikšmę. Pvz., dar dažnai sakome „vardan“ - visai netinka. Arba kirčiuojama dainose „myliU“ (U kairinis), „moterIs“ (I kairinis) - visa tai kalbos nemokšiškumo pavyzdžiai.
Dabar aišku
Atmainos mirusios, o ne atmainos mirę - „atmainos“ moteriškosios giminės daiktavardis, o šalia dalyvį pateiki jau vyriškosios giminės
Bendraties su žodžio galu „t“ nėra - tiesiog nėra priesagos „t“. Tai yra šnekamosios, bet ne bendrinės kalbos dalis, todėl tokį atvejį naudoti kalboje galime tik familiarioje kalboje.
Nelabai supratau. Bendratis visada turi priesagą, arba "ti", arba "t". Dar negirdėjau, kad jos neturėtų...
Dar parašysiu savo atsakymą į pranešimą iš kitos temos:
Iliatyvas, deja, bendrinėje kalboje ir ypač oficialiose kalbose tikrai nedera, nes tai išskirtinai aukštaičių tarmės bruožas. Žinoma, kiekvienas kalbininkas gali turėti savo nuomonę. Bet pastaruoju metu laikomasi mano išsakytos - iliatyvą vertėtų naudoti atsargiau ir labiau motyvuotai.
Juk ir Dzūkijoje plačiai vartojamas iliatyvas. Be to, kuo nusikalto tas iliatyvas, gi ne iš svetimų kalbų atėjo (spėju) Paprasčiausiai kažkuriuo momentu išbrauktas kaip "netinkamas"
Iliatyvas, deja, bendrinėje kalboje ir ypač oficialiose kalbose tikrai nedera, nes tai išskirtinai aukštaičių tarmės bruožas. Žinoma, kiekvienas kalbininkas gali turėti savo nuomonę. Bet pastaruoju metu laikomasi mano išsakytos - iliatyvą vertėtų naudoti atsargiau ir labiau motyvuotai.
Bendrinė kalba yra artimesnė aukštaičių tarmei, nei žemaičių.
Nelabai supratau. Bendratis visada turi priesagą, arba "ti", arba "t". Dar negirdėjau, kad jos neturėtų...
Dar parašysiu savo atsakymą į pranešimą iš kitos temos:
Juk ir Dzūkijoje plačiai vartojamas iliatyvas. Be to, kuo nusikalto tas iliatyvas, gi ne iš svetimų kalbų atėjo (spėju) Paprasčiausiai kažkuriuo momentu išbrauktas kaip "netinkamas"
Bendratis niekada neturėjo ir neturi priesagos „t“ - prašau pasikartoti mokyklinį kalbos kursą
Na, ilgai tau aiškinti dėl iliatyvo. Bet akcentologijos kursą universitete esu išklausęs, diplomo dar irgi niekas neatėmė, atmintimi ir žiniomis dar nesiskundžiu, tai manau, kad esu teisus. Iliatyvas nors dzūkų ir naudojamas, bet tai nėra dzūkų tarmės bruožas. Iliatyvas kilo Aukštaitijoje ir jis niekada nebuvo „įtrauktas“ į bendrinės kalbos vartotinus atvejus, tad ir „išbraukti“ nėra ką
Comment