Lietuvių kalba

[Ametistas]

Čia gal jau nuolaidos iš kalbos tarnybos. Kaip pavyzdį pateiksiu kelialapį, niekas juk nesako kelapis, analogiškai negalima sakyti ir tinklapis.

Kalba yra gyvas organizmas, kuris keičiasi ir prisitaiko prie vartotojų. Dėl to lietuvių kalboje turime daug išimčių, nes vartotojai prieštarauja kalbos sistemingumui, kalbą naudoja savaip, tad ir randasi išimtys. Į kalbą nereikėtų žiūrėti kaip į sustabarėjusį neva tai kokį paveldą Ji keičiasi ir tai, kas anksčiau galėjo būti traktuojama klaida, dabar gali būti pripažinti vartotinu atveju.

[Al1]

Iš tavęs reikia atimti diplomą - nevertas būti lituanistu.

[balietis]

Kuo toliau, tuo labiau kalba darkoma, tokie dalykai atsispindi kasmet smunkančiame raštingume. Aš esu jau sugadintos kartos, kuri naudojo įvairius trumpinius ir nenaudojo lietuviškų rašmenų, bet dabar, kai pasižiūriu kaip rašo aplinkiniai žmones, man nieko nebelieka kaip juoktis per ašaras.

Aš esu dėstytojas, gaunu skaityti kursinius ir bakalaurinius darbus, tai galiu atsakingai pareikšti, kad studentai rašyti nebemoka, bet tai tikrai niekaip nesusiję su lietuviškais rašmenimis. Tiesiog žmonės lietuviškais vardais ir pavardėm nemoka derinti linksnių, nemoka dėti kablelių, nesusigaudo, kada rašyti "e", o kada "ia", neskiria ilgųjų ir trumpųjų balsių (šito išvis nesuprantu). Spėju, kad šiais laikais mažiau skaito lietuviškai, o svarbiausia, kad į aukštąsias mokyklas priima kokius 10 kartų daugiau nei prieš 20 metų. Tie, kas anksčiau būtų tapę autošaltkalviais ir nemokėtų rašyti, dabar įstoja į informatiką ir tampa vadybininkais (nes programuotojais vis tiek netampa) ir nemoka rašyti. Kaip jie baigia mokyklą, neįsivaizduoju.

[balietis]

Čia gal jau nuolaidos iš kalbos tarnybos. Kaip pavyzdį pateiksiu kelialapį, niekas juk nesako kelapis, analogiškai negalima sakyti ir tinklapis.

http://lt.wikipedia.org/wiki/Haplologija - reikėtų atskiru Lietuvių kalbos įstatymo punktu šitą uždrausti kaip grėsmę mūsų protėvių šnektai. Nes dabar kalbininkai vargsta, parinkinėja nepatogius žodžius skaidresnės darybos vardan, o buka liaudis sudarinėja naujadarus, kaip jai patogiau.

[Al1]

Aš esu dėstytojas, gaunu skaityti kursinius ir bakalaurinius darbus, tai galiu atsakingai pareikšti, kad studentai rašyti nebemoka, bet tai tikrai niekaip nesusiję su lietuviškais rašmenimis. Tiesiog žmonės lietuviškais vardais ir pavardėm nemoka derinti linksnių, nemoka dėti kablelių, nesusigaudo, kada rašyti "e", o kada "ia", neskiria ilgųjų ir trumpųjų balsių (šito išvis nesuprantu). Spėju, kad šiais laikais mažiau skaito lietuviškai, o svarbiausia, kad į aukštąsias mokyklas priima kokius 10 kartų daugiau nei prieš 20 metų. Tie, kas anksčiau būtų tapę autošaltkalviais ir nemokėtų rašyti, dabar tampa įstoja į informatiką ir tampa vadybininkais (nes programuotojais vis tiek netampa) ir nemoka rašyti. Kaip jie baigia mokyklą, neįsivaizduoju.

Baigia labai paprastai - tam tarnauja moksleivio krepšelis. Anksčiau mokyklos pačios nenorėdavo trejetukininkų (5 balų sistema), ketvertukininkų, penketukininkų (10 balų sistemoje). Dabar gi būti ar nebūti vidurinei lemia moksleivių skaičius 11-12 klasėse. Tai ir laiko visus dundukus. Švietimo ir mokslo reforma reikalinga, bet ne tokia, kokią "daro" liberalai dabar.

[Aleksas666]

Baigia labai paprastai - tam tarnauja moksleivio krepšelis. Anksčiau mokyklos pačios nenorėdavo trejetukininkų (5 balų sistema), ketvertukininkų, penketukininkų (10 balų sistemoje). Dabar gi būti ar nebūti vidurinei lemia moksleivių skaičius 11-12 klasėse. Tai ir laiko visus dundukus. Švietimo ir mokslo reforma reikalinga, bet ne tokia, kokią "daro" liberalai dabar.

Kaip nebūtų keista, sutikčiau su tavo nuomone. Dabar į mokyklas priima tiek gerai besimokančius tiek nesimokančius ir tai yra gerai, tačiau turėtų būti skaidomos klasės pagal moksleivių sugebėjimą įsisavinti turinį, motyvaciją ir darbštumą. Dabartinėje švietimo sistemoje yra taip, kad prie stropių mokinių yra ne tokie stropus, esant tokiam mokinių medžiagos įsisavinimo skirtumui atsiranda tokios bėdos kaip bendro klasės medžiagos įsisavinimo lėtėjimas ir ugdymo kokybės lygio kritimas dėl nekonkurencingų sąlygų klasėje. Išskaidyti klases yra gerai tiek gerai besimokantiems mokiniams tiek ne taip gerai besimokantiems mokiniams, kadangi jie patenka į jiems konkurencingesnę terpę ir tai padeda tiek vieniems tiek kitiems įsisavinti žinias. Mano mokykloje buvo tokia situacija, kad vieni suspėdavo įvykdyti pamokoms skirtą turinį, kiti- ne, ir pamažu atskirtis tarp tų grupių didėjo. Tad siekiant geresnio mokymo reikia skirstyti klases ir mokinius pagal jų sugebėjimus.

[Al1]

Tiems, kas mokosi prastai iš viso neturėtų būti leidžiama eiti į 11 klasę įprastoje vidurinėje ar gimnazijoje. Tokie privalėtų eiti į profesines, kur įgytų ir vidurinį išsilavinimą.
Bet mes jau išeiname už lietuvių kalbos temos ribų, apie švietimą yra atskira tema.

[digital]

Čia gal jau nuolaidos iš kalbos tarnybos. Kaip pavyzdį pateiksiu kelialapį, niekas juk nesako kelapis, analogiškai negalima sakyti ir tinklapis.

http://vlkk.lt/lit/3762

Pirmiausia pasakytina, kad darybos požiūriu abu žodžiai tinklapis ir tinklalapis yra visiškai taisyklingi.
Informatikų pasirinktas terminas tinklalapis (žr. įrašą „web page, tinklalapis, web site, svetainė“). Jis teikiamas V. Dagienės, G. Grigo, T. Jevsikovos „Enciklopediniame kompiuterijos žodyne“ (Vilnius, 2008, p. 501; Terminų banke), V. Žalkausko „Šiuolaikinių kompiuterių programų ir tinklų žodyne“ (Vilnius, 2003, p. 164).
Plg.: tinklavietė, tinklažmogis; biologijoje – tinklaplėvė, tinklasparniai, tinklagrybis; skiemuo neišmetamas ir tokiuose žodžiuose kaip kelialapis, triukšmamatis, vairaraktis.

[digital]

Tik tu tą ir darai. Straipsnyje teigiama, kad lietuvių kalba neįsitvirtins skaitmeninėje erdvėje.

Taip neteigiama. Surask citatą, arba pripažink, kad demagogas esi tu.

Ji jau įsitvirtinusi. Kas kita, kad išdarkyta ir netaisyklinga. Ir tik bausmėmis ar prievarta galima ją įtvirtinti dar labiau.

Ne, tik ne bausmėmis ar prievarta.

O šviesti reikia moksleivius mokyklose, vėliau jau tai beveik beprasmiška.

Šviesti reikia visada ir visą gyvenimą. Net ir tavo turbūt mylimas Leninas sakė "mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis".

[Al1]

Gavai su šaukštu į makaulę:

Jeigu lietuvių kalba neįsitvirtins skaitmeninėje erdvėje, ji bus pasmerkta išnykti, sako Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė dr. D. Vaišnienė.

Tik bausmėmis ir prievarta, o liberalizmu užsiiminėti Leninas neketino. Be to mokymasis yra aktyvus procesas. Jei nėra noro, tai nors kuolą ant galvos tašyk.

[digital]

Tau viskas gerai? Pats rašei - "Tik tu tą ir darai. Straipsnyje teigiama, kad lietuvių kalba neįsitvirtins skaitmeninėje erdvėje". Dabar gi jau įpeistinai: "Jeigu lietuvių kalba neįsitvirtins skaitmeninėje erdvėje, ji bus pasmerkta išnykti, sako Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė dr. D. Vaišnienė".
Nematai jokio skirtumo? Toks minčių iškraipymas manau gali vadintis demagogija.

Beje, šie žodžiai su kuriais aš irgi nelabai sutinku (pagal mane jau įsitvirtino), yra Vaišnienės, o lojai kažkodėl ant Smetonos, kuris taip nesakė.

[Al1]

Lietuvių kalba jau įsitvirtinusi, todėl visokie jeigu ar netgi kategoriški teiginiai, kad neįsitvirtins yra NETIESOS sakymas.
Apie Smetoną rašiau tik tiek:

O Smetona, seniai aišku, - yra kalbos darkytojas, o ne kalbininkas.

Taip kad pats iškraipai mano mintis.

Dėl analfabetų aukštosiose. Nuo 2015 m., stojant į universitetų visas studijų programas, bus privalomas lietuvių kalbos egzamino balo įskaitymas į konkursinį balą.

[Eimantas]

Keturios kritiškos pastabos svetimvardžių klausimu

http://www.ve.lt/naujienos/nuomones/...ausimu-985697/

[Aleksio]

Būtent, kad taip. Buvo siekiama laisvos, demokratiškos valstybės, kurios vienas iš įpatumų, kad niekas žmonėms negali aiškinti kur, apie ką ir kokia kalba jie turi kalbėti.

Nori pasakyti, kad jeigu koks nors Tomasevskis Lietuvos seimo trubunoje pradetu sakyti kalba lenkiskai, tai visi sedetu ir klausytu, niekas nepriestarautu?

[John]

Nori pasakyti, kad jeigu koks nors Tomasevskis Lietuvos seimo trubunoje pradetu sakyti kalba lenkiskai, tai visi sedetu ir klausytu, niekas nepriestarautu?

Jeigu Tomaševskis, kaip verslininkas, kokiame nors uždarame ir privačiame verslo forume, kuriame pagrindinė kalba būtų lenkų, imtų kalbėti lenkiškai, tai viskas ok.

[blitz]

Na, jei ja vadini kvaile, tai bent įrodyk, kad ji tokia yra Antraip, neįrodydamas, užsiimi demagogija, įžeidinėjimais ir tuščiažodžiavimais.

Aš tau jau išvardinau bent kelias priežastis, dėl ko ji yra kvailė. Perskaityk mano pranešimą dar kartą.

Kokį Žirinovskį irgi, turbūt, būtų galima vadinti 'konservatyviu rusų tautos nacionalistu', bet tai nepakeis to fakto, kad jis yra paprasčiausias kvailys. Lygiai tas pats galioja ir Smetonienei. Nėra skirtumo, kaip ją pavadinsi - visi mato, kad ji - atsilikusių ir nepagrįstų pažiūrų žmogus (= kvailė).

[Al1]

Prie ko čia konservatyvumas??? Esmė tame, kad Lietuvoje lietuviai tarpusavyje kalba angliškai. Absurdas ir visiška degradacija. Tomaševskis patekti į tokią absurdišką situaciją Lenkijoje vykstančiame kokiame nors lenkų forume tikrai galimybės neturi.

[index]

Nori pasakyti, kad jeigu koks nors Tomasevskis Lietuvos seimo trubunoje pradetu sakyti kalba lenkiskai, tai visi sedetu ir klausytu, niekas nepriestarautu?

Už tai jam būtų galima prieštarauti, kad kiti seimo nariai nesuprato ką jis pasakė. Bet niekur nepasakyta, kad kalbėti galima tik lietuviškai.

Toks draudimas kalbėti kita kalba "nes čia Lietuva, ir čia visi lietuviškai kalbėti privalo" primena štai ką:

Tapome kolonija, kurioje kalbėti savo kalba yra gėda ir nelygis, todėl mieliau renkamasi metropolijos kalba. O aiškinti gali ir turi. Ir netgi priversti turi.

Joks ne nelygis. Paprasčiausiai renginyje kalbama ta kalba, kuri suprantamiausia visiems dalyviams. O čia buvo tarptautinis renginys, kurio visi dalyviai suprato anglų kalbą, o ne visi lietuvių.

[Ametistas]

Aš tau jau išvardinau bent kelias priežastis, dėl ko ji yra kvailė. Perskaityk mano pranešimą dar kartą.

Kokį Žirinovskį irgi, turbūt, būtų galima vadinti 'konservatyviu rusų tautos nacionalistu', bet tai nepakeis to fakto, kad jis yra paprasčiausias kvailys. Lygiai tas pats galioja ir Smetonienei. Nėra skirtumo, kaip ją pavadinsi - visi mato, kad ji - atsilikusių ir nepagrįstų pažiūrų žmogus (= kvailė).

Na, nežinau. Gal ir įmanoma teigti, kad žmogus yra kvailas dėl vieno ar kelių aspektų. Bet aš labiau linkęs šį žodį sieti su būdu, kai žmogus yra visiškai nieko neišmanantis, o ne neišmanantis dėl kelių aspektų. Gal ir pakaktų teisme kelių aspektų, kad būtų įrodyta, jog žmogus yra kvailas ir taip jį pavadinti viešai nėra viešas įžeidimas. Bet čia jau teismo kalbos specialistai tai sprendžia...

Čia tiesiog šiaip svarstau, kokios yra viešo įžeidinėjimo ribos

[surskis18]

Nori pasakyti, kad jeigu koks nors Tomasevskis Lietuvos seimo trubunoje pradetu sakyti kalba lenkiskai, tai visi sedetu ir klausytu, niekas nepriestarautu?

Tomasevskis negalėtų sakyti kalbos lenkiškai nes to neleistų Lietuvos įstatymai. O argi yra didelis skirtumas kokia kalba sakytų? Svarbiausia, kad ne rusiškai.
Juokinga kaip kalbajobė Smetonienė aiškina kaip visur yra gerbiamos vietinės kalbos. Įdomu kas jas gerbia? Ar ne tie patys kalbajobai kuriems atlyginimus ir pensijas uždirba mokesčius mokantis ir šlykščias konferencijas organizuojantis verslas.
Galiausiai, negi smetonienės & co nesupranta, jog taip saugodami kalbą jie tik artina jos išnykimą? Pasaulis nesustos ir toliau evoliucionuos. Ir susirasti gerai apmokamą darbą nemokant anglų kalbos bus vis sunkiau. Vis tiek lietuvių kalba ankščiau ar vėliau išnyks