Lietuvių kalba

[senasnamas]

Galima iš anksto numanyti, ką pasakys LLRI ekonomistai vienu ar kitu klausimu, tai kalbos reikaluose tokių ekspertų atitikmuo yra Vaičekauskienė. Kraštutinis liberalumas. Savaime suprantama, kad ji populiari tik tarp beraščių, propaguojančių kalbėjimą po prostu.
Džiugi naujiena beraščiams.


Lietuvių kalbos komisija atsisakė Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=80255163

[John]

Esu įsitikinęs, kad jeigu, forumiečiai, į savo kalbą įtrauksite slavizmus, būsite Jonelio patraukti per dantį esant vatnikais, koloradiniais, homosovietikais ir šiaip nemokantis anglų kalbos (o tai juk blogo tono ženklas), o jeigu vartosite daug angliškų žodžių "protingai", kaip "random", tai būsite progresyvūs ir gausite iš atitinkamos auditorijos pliusiukų prie savo komentarų. Čia toks viešų ryšių pradžiamokslinis.

Iš principo taip. Žmonės, kurie savo lietuvių kalboje naudoja tik slavizmus, paprastai būna Pakso, Uspaskicho ir Tomaševskio rinkėjų tipo kontingentas t.y. bomžai, vata ar šiaip degradai. Koreliacija tikrai tokia stipri, kad kaip nors kitaip tokių žmonių vadinti neina.

Nors saikingai naudoti slavizmus yra ok. Aš, pavyzdžiui, jų naudoju visai nemažai. Ypač keiksmažodžių. Svarbu, kad lygiagrečiai būtų vartojami ir anglizmai.

[Galys]

Esu įsitikinęs, kad jeigu, forumiečiai, į savo kalbą įtrauksite slavizmus, būsite Jonelio patraukti per dantį esant vatnikais, koloradiniais, homosovietikais ir šiaip nemokantis anglų kalbos (o tai juk blogo tono ženklas), o jeigu vartosite daug angliškų žodžių "protingai", kaip "random", tai būsite progresyvūs ir gausite iš atitinkamos auditorijos pliusiukų prie savo komentarų. Čia toks viešų ryšių pradžiamokslinis.

Forumiečiai gana dažnai įtraukia kokį slavizmą savo komentaruose, kaip pvz. xuilo arba jūsų minėtas vatnikas, bet niekas nepuola jų vadinti koloradais.

[index]

Esu įsitikinęs, kad jeigu, forumiečiai, į savo kalbą įtrauksite slavizmus, būsite Jonelio patraukti per dantį esant vatnikais, koloradiniais, homosovietikais ir šiaip nemokantis anglų kalbos (o tai juk blogo tono ženklas), o jeigu vartosite daug angliškų žodžių "protingai", kaip "random", tai būsite progresyvūs ir gausite iš atitinkamos auditorijos pliusiukų prie savo komentarų. Čia toks viešų ryšių pradžiamokslinis.

Lietuvių kalba jau dabar pilna slavizmų (daugiausia iš lenkų ir ukrainiečių kalbų) ir tiek gerai, kad jų jau nebebando išnaikinti (o kiek laiko kryžiaus žygis prieš anūką vyko). Nors šventasis karas prieš priešdėlį da- vis dar vyksta, nes vis dar yra bepročių, bijančių kad kas nors juos nutautins.

Su kalbainiais didžiausia bėda yra ta, kad jie vis dar įsivaizduoja, kad gyvename Rusijos imperijoje ar sovietmečiu ir vis dar yra įsivaizduojama nutautinimo grėsmė.

[sankauskas]

Aš tai vartoju krūvą slavizmų kasdieną be sąžinės graužaties - miestas, morka, knyga, agurkas ir dar vieną kitą tūkstantį kitų.

[digital]

Šaunu, naujas VLKK pirmininkas pasirodo visai normalus.

[John]

Šaunu, naujas VLKK pirmininkas pasirodo visai normalus.

Nesu tikras, ar A. Antanaitį galima vadinti "visai normaliu" .
Jeigu darytume paralelę su religija, tai iki šiol buvo ekstremistai, kurie visiems iš eilės už menkiausią Korano pažeidimą pjovė galvas. A. Antanaitis sako, kad už kai kuriuos pažeidimus gal galima ir nepjauti galvos, o nukirsti kokią ranką.

Aišku geriau, nei anksčiau buvę visiški bepročiai ir maniakai, kurie nebendravo su išvis jokia logika ar sveiku protu, bet iki normalumo dar yra kur temptis.

[digital]

Aš rėmiausiu R.D. pasakymu: ji atstovauja ultra-mega-liberal kalbos flangą

Ar teko skaityti jos straipsnių? Nes nieko ultra-mega aš juose nemačiau, pagal mane tai ji atstovauja sveiko proto flangą (beje, pagal lietuvių kalbos taisykles atstovauti reikia ne ką, o kam).

[digital]

Kad ne, nebaus už kalbos klaidas:

„Kalbos inspekcija skirti baudas galės už kalbos nevartojimą – jei nebus lietuvių kalbos, kur ji privalo būti. Taip pat lieka kai kurie kiti nutarimai dėl vietovardžių. Taip kad tos baudos bus, bet ne už kalbos klaidas“, – paaiškino jis.

[John]

Kad ne, nebaus už kalbos klaidas:

Na čia aš ne tiek apie nuobaudas, bet platesne prasme apie požiūrį ir mentalitetą.

[Tomizmas]

Aš tai vartoju krūvą slavizmų kasdieną be sąžinės graužaties - miestas, morka, knyga, agurkas ir dar vieną kitą tūkstantį kitų.

Kadangi baltų ir slavų kalbos yra labai artimos kilmės, tai ne visada lengvai galima atskirti, kurie žodžiai yra skoliniai, o kurie paveldėti iš indoeuropiečių ar kiek vėlesnės - baltoslavų prokalbės. Tokie žodžiai kaip galva, ranka, varna, karvė ar draugas yra tikrai baltoslaviški. Kitose indoeuropiečių kalbose jų nėra. Morka ir agurkas irgi ko gero iš bendrų, o miestas ir knygą - čia jau skoliniai, nes miestai ir knygos atsirado baltams ir slavams galutinai išsidiferencijavus ir prokalbėje tokių žodžių negalėjo būti.

[digital]

Jei vienas iš pirmų darbų yra kvailų baudų panaikinimas, tai manau neblogai.

[Arunasx]

Jei vienas iš pirmų darbų yra kvailų baudų panaikinimas, tai manau neblogai.

Bet šiaip kiek šnekėjo Laučiaus laidoje tai nekoks įspūdis. Prie progos jis ranką nukirstų nedorėliui kokiam.
Jam smarkiai oponavo Lietuvių kalbos instituto tyrėja, Vilniaus universiteto dėstytoja Loreta Vaicekauskienė:
https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvo...ado-perdazymas

L. Vaicekauskienė: Norėčiau pasveikinti visus kritikus, kurių darbai duoda vaisių, kad Kalbos komisija jau po truputėlį vadžias atleidžia. Vis dėlto tai yra tik simbolinis veiksmas, nes girdime ir iš pirmininko, ir iš tų pranešimų, kurie lydi šitą veiksmą, kad niekas iš esmės nepasikeitė. Nepasikeitė mentalitetas ir nepasikeitė pats reglamentavimas.
Aš sakau, kad niekas nepasikeitė, nes Kalbos įstatymas liko, o Kalbos įstatymas paverčia mūsų konstitucinę teisę į gimtąją kalbą, sutapatina su Kalbos komisijos norma ir šito nėra niekur pasaulyje.
Jūs esate išmokę, kad tai yra netaisyklinga. Ne, jie kalba kita kalba. Dėl tam tikrų priežasčių kalba skiriasi. Nėra bendruomenės, kuri visa kalbėtų vienodai, taip nebūna. Jeigu jie kalba kitaip, vadinasi, yra skirtingos kalbos atmainos, ir ta pastanga kalbėti kaip kažkas, kas sėdi televizoriuje, yra ir be Kalbos komisijos.
Viešąją erdvę Kalbos komisija supranta kaip sovietiniais laikais, kad visa erdvė priklauso valstybei. Erdvė priklauso žmonėms. Jeigu žmonėms toje erdvėje yra skirtingų poreikių, skirtingų stilių poreikių, tai jie pasitelkia skirtingas kalbos normas. Kad su bendratimi turi daugybė indoeuropiečių kalbų, čia irgi galėtų būti iš vertimų atėjęs dalykas kadaise arba netgi mūsų bendras faktas. Jis neturi nieko bendra su nekultūra, bet tapo nekultūringumo ženklu Lietuvoje, nes buvo pasakyta, kad tai yra nekultūringa.
Aš turiu mokslinę poziciją, ir šitoje vietoje jis neįmanomas. Kai kalbu apie mokslo politiką ir apie kalbos politiką, remiuosi bendruomenėmis, gerai išmanau. Niekas neturės tokio įstatymo, pagal kurį institucija kišasi į žmonių kalbos formas, viešosios kalbos formas.

[manometras]

Loretai Vaicekauskienei pritariu dėl to, kad žmonės neturi būti baudžiami už nemokėjimą kalbėti taip, kaip kalba kalbininkai. Inspekcija neturi bausti. Gal net reikia naikint tą inspekciją. Kalba yra nuolatinis visos tautos (visuomenės) kūrinys pačiai sau, čia Loreta irgi teisi. Dar ji labai teisi, kad per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas vaikai turėtų būti mokomi skaityti, suprasti ir kurti ne tik grožinius tekstus, o visokius.
Galime kalbėtis apie kalbą, ją tobulinti, bet baudžiančios kalbininkų inspekcijos nereikia. Verta saugoti tam tikras kalbos ypatybes, nes jos prasmingos ir įdomios. Ir verta kalbėti suprantamai, logiškai, aiškiai, tiksliai, derinti linksnius ir pan., t. y. žmonės patys turėtų dėti pastangų, mąstyti, kaip kalba, ne visi kalba vienodai gerai ir pagal tai gali būti vertinami (ne baudžiami piniginėmis baudomis). Kai kurie žmonės dažnai nusišneka jau vien todėl, kad nemoka valdyti kalbos, pavyzdžiui, Skvernelis dažnokai nusišneka ir AMB dažnai nusišnekėdavo.

Apie "kad su bendratimi". Tai apskritai yra netikslus pasakymas, kaip ir "prieš kad dedamas kablelis". Ne prieš kad dedamas tas kablelis, o prieš ir po aiškinamojo šalutinio sakinio. Kad su bendratimi vartojamas, kai tai nėra tariamosios nuosakos bendratis. "Netiesa, kad gyventi Kaune blogai, bet tam, kad gyventum Kaune, reikia..." Galim sutarti išlaikyti tą kad gyventum, galim sutarti, kad mums to nereikia, nes tikrai mums tai nebūtina.

[Sula]

Loretai Vaicekauskienei pritariu dėl to, kad žmonės neturi būti baudžiami už nemokėjimą kalbėti taip, kaip kalba kalbininkai. Inspekcija neturi bausti. Gal net reikia naikint tą inspekciją. Kalba yra nuolatinis visos tautos (visuomenės) kūrinys pačiai sau, čia Loreta irgi teisi. Dar ji labai teisi, kad per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas vaikai turėtų būti mokomi skaityti, suprasti ir kurti ne tik grožinius tekstus, o visokius.

Labai teisinga pastaba. Bet gal tai ir neturėtų būti daroma vien per lietuvių kalbos pamokas. Kita vertus, verslo, mokslo, politikos, teisinė kalba turi savo ypatumų, turi savo terminiją. Šiose vietose yra nemažai spragų.

[manometras]

Labai teisinga pastaba. Bet gal tai ir neturėtų būti daroma vien per lietuvių kalbos pamokas. Kita vertus, verslo, mokslo, politikos, teisinė kalba turi savo ypatumų, turi savo terminiją. Šiose vietose yra nemažai spragų.

Ir daroma ne vien per lietuvių kalbos pamokas. Lietuvių kalbos pamokose mokytojos koncentruojasi į formalų gramatinių klaidų nurodinėjimą, o galėtų labiau kreipti dėmesį į turinio supratimą. Kol turinys daugumai lengvai suprantamas, pasakymą, matyt, galima toleruoti, netaisyti.

O terminijos, įvairių žodynų irgi dar labai trūksta, todėl žmonės vartoja nelietuviškus terminus arba keikia lietuviškus ir net apskritai lietuvių kalbą. Bet čia jau platesnė problema, visko nesukiši vaikams vidurinėse mokyklose. Kai po universiteto ateini dirbti į mokyklą, reikia susipaprastint, įsivaizduot, kiek gali suvokti ir priimti vaikai.

[lukass]

Kol bus populizmas apie mistinius viršpelnius (neegzistuojanti sąvoka) ar kažkodėl priešprieša kuriama su verslu, kas beje ir atsakingas už darbo vietų kūrimą, tol liks tik prie žagrės likt.

Kaip tai viršpelnis - neegzistuojanti sąvoka? Iš VLKK:

„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (Vilnius, 2012) teikiamas žodis viršpelnis su nuoroda į žodį antpelnis, kurio reikšmė minėtame žodyne aiškinama taip: „ekon. pelnas, viršijantis vidutinio pelno normą“.

[index]

Kaip tai viršpelnis - neegzistuojanti sąvoka? Iš VLKK:

Kas yra "vidutinio pelno norma"?

[sankauskas]

Kas yra "vidutinio pelno norma"?

Nulis.

Macro teorijoje, jei yra perfect competition, tada įmonių pelnas yra nulis.
VISAS įmonių pelnas yra Viršpelnis (excess profit), atsiradęs dėl imperfect competition.

Žinoma, tai grynai teoriniame lygmenyje naudojama koncepsija, nieko bendro neturi su tuo kaip tą teminą naudoja visokie sysai.

[index]

Nulis.

Macro teorijoje, jei yra perfect competition, tada įmonių pelnas yra nulis.
VISAS įmonių pelnas yra Viršpelnis (excess profit), atsiradęs dėl imperfect competition.

Žinoma, tai grynai teoriniame lygmenyje naudojama koncepsija, nieko bendro neturi su tuo kaip tą teminą naudoja visokie sysai.

Čia jei iš tos pusės žiūrėti, galima taip apibūdinti. Tik tada bus ne nulis, o risk free grąža už investuotą kapitalą (nes pinigai turi laiko vertę) + kažkoks rizikos priedas (kuris sunku pasakyti koks).

Ir tas ir yra, kad čia nieko bendro su daugelio mėgstama "viršpelnio" sąvoka, kas iš esmės yra "pelnas didesnis negu aš įsivaizduoju, kad turėtų būti".