Lietuvių kalba

[Eikantas X]

Daugelis lietuvių stebisi, kai pasakai, kad nėra tokios atskiros baltų šakos indoeuropiečių kalbų medyje, nes visą laiką mokykloje ir medijose jiems buvo kalama į galvą, kad yra. Būna dar, kad išvadina visaip. Deja, čia tik lietuvių ir latvių filologai taip mąsto, kai tuo tarpu visas likęs mokslo pasaulis jau seniai baltus ir slavus laiko viena šaka. Sakyčiau, kad čia mokslas yra painiojamas su politika. Arba sąmoningai, arba pasąmoningai norint kuo labiau atsiskirti nuo didžiųjų rytų kaimynų. Per politiką ir mokslas tampa ideologizuotas.

http://www.memidex.com/balto-slavic-languages

http://www.collinsdictionary.com/dic...balto-slavonic

"a hypothetical subfamily of Indo-European languages consisting of Baltic and Slavonic. It is now generally believed that similarities between them result from geographical proximity rather than any special relationship"

http://www.yourdictionary.com/balto-slavic

"the Baltic and Slavic languages, when considered as constituting a subfamily within the Indo-European family of languages: the Baltic and Slavic branches are now generally considered by scholars as independently derived from Indo-European"

http://www.britannica.com/topic/Balto-Slavic-languages

"Balto-Slavic languages, hypothetical language group comprising the languages of the Baltic and Slavic subgroups of the Indo-European language family. Those scholars who accept the Balto-Slavic hypothesis attribute the large number of close similarities in the vocabulary, grammar, and sound systems of the Baltic and Slavic languages to development from a common ancestral language after the breakup of Proto-Indo-European. Those scholars who reject the hypothesis believe that the similarities are the result of parallel development and of mutual influence during a long period of contact. "

http://www.encyclopedia.com/doc/1E1-Balticla.html

"Baltic languages, a subfamily of the Indo-European family of languages. The Indo-European subfamily to which the Baltic languages appear to be closest is the Slavic. Because of this, some linguists regard Baltic and Slavic as branches of a single Balto-Slavic division of the Indo-European family."




Kaip matome, tai yra hipotezės ir subjektyvus grupavimas, nes nėra apie tai surinkta ir ištirta galutinių objektyvių duomenų.

Belgų baltistui - lenkų Auksinis kryžius
http://lzinios.lt/lzinios/Mokslas-ir...kryzius/176775

Belgas baltistas profesorius A.Holvoetas:

... kalbotyra yra mokslas, o moksle niekada nėra paskutinio žodžio. Kiekviena tyrėjų karta kvestionuoja išvadas ir įžvalgas, kurios buvo pateiktos ankstesnių kartų, ir siūlo naujas teorijas, naujus požiūrius. Taip yra visuose - tiek tiksliuosiuose, tiek humanitariniuose - moksluose."

O šiaip tas buvimas baltų-slavų šeimoje dar savaime neturėtų užgauti jokių baltų jausmų. Žiūrint kaip tai papasakosi. Jei paimsi rusų lingvistų Ivanovo ir Toporovo hipotezę, kad slavų kalbos atsirado kaip nuošalus mutavęs baltų kalbų arealo dialektas, kuris tik vėliau dėl istorinių priežasčių plačiai išplito, tai ko čia žeistis? Bet jum gal norisi ne pavardint visas galimas hipotezes ir pačiam pasidomėti , bet "dekonstruoti" "nacionalinius mitus" būtent taip, kad žmonės įsižeistų?

[J.U.]

Dar įdomus klausimas yra tai, kodėl baltų kalbų arealas per tūkstantmečius visą laiką tik traukėsi o slavų plėtėsi.

[andyour]

Gal mongolų įtaka? Gal jie buvo žiauresni arba sumanesni žmonių valdytojai?

[Sula]

Tai yra kažkokia bangų teorija. Tiesiog baltai buvo viena iš pirmųjų indoeuropiečių bangų šiame areale po šiaurietiškų finų, atėjusių paskui tirpstantį ledyną.

[J.U.]

Tai yra kažkokia bangų teorija. Tiesiog baltai buvo viena iš pirmųjų indoeuropiečių bangų šiame areale po šiaurietiškų finų, atėjusių paskui tirpstantį ledyną.

Bangos tai bangos. Bet baltų teritorija buvo nuo pamaskvio iki Elbės ir visą laiką tik traukėsi o slavų plėtėsi.

[Arunasx]

Lietuvių ir sanskrito kalbų panašumas – mįslė mokslininkams

uo XIX a. senąsias kalbas, ypač sanskritą, tyrinėjantiems kalbininkams privalu mokytis lietuviškai. Tačiau mokslininkai iki šiol nesutaria, kaip už tūkstančių kilometrų prieš daugiau nei 3 tūkst. metų Indijos teritorijoje atsirado kalba, kurios žodžiai ir gramatika tokie panašūs į lietuvių.
„XVIII a., kuomet Indiją ėmė kolonizuoti britai, buvo pastebėti pirmieji sanskrito ir lietuvių kalbos panašumai. O XIX a. senąsias kalbas norintiems tyrinėti mokslininkams jau buvo privalu mokėti sanskrito ir lietuvių kalbos pagrindus“, – sako Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorius Vytis Vidūnas.

Net ir dabar mokslininkai, studijuojantys senąsias indoeuropiečių kalbas, ypač sanskritą, pirmiausia mokosi lietuvių kalbos.

„Sanskrito ir lietuvių kalbos asmenuotės, įvardžiai ir giminystės terminai, kūno dalių pavadinimai yra labai panašūs ar net vienodi. Daugybės sanskrito žodžių struktūra panaši į mūsiškę“, – aiškina kalbininkė dr. Žaneta Markevičienė.

1933 m. antropologas, keliautojas, vedų tyrinėtojas Antanas Poška, sužinojęs apie galimą baltiškąjį palikimą Indijoje, nukeliavo į šią šalį ir ten aptiko gentį teritorijoje, vadinamoje Baltistanu. Paaiškėjo, kad Baltistano žmonių kultūra, etnografija ir architektūra labai panaši į lietuvių.

Keliaudamas po Indiją A. Poška susipažino su humanistu Mahatma Gandhi. Jis papasakojo žinantis apie Lietuvą, kurioje gyvena indams giminingi arijai, bendraujantys kalba, senesne už sanskritą.

Plačiau – LRT KULTŪROS laidoje „Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“.

http://www.15min.lt/naujiena/aktualu...ams-582-539955

[Dadis]

A. Pupkis. Atsakymas A. Smetonai
Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/....d?id=69547820

Čia tas pats pilietis, kuris žodį "taksi" siūlė sulietuvint ir linksniuot: taksis, taksio, taksiui...

[senasnamas]

Apie taksi reikėtų kalbėti viešojo transporto temoje .
Kaip vaisius mango yra linksniuojamas, taip įmanoma linksniuoti ir taksi. Čia susitarimo ir įpratimo reikalas. Lietuvių kalboje tų nelinksniuojamų daiktavardžių nėra daug.

[index]

Apie taksi reikėtų kalbėti viešojo transporto temoje .
Kaip vaisius mango yra linksniuojamas, taip įmanoma linksniuoti ir taksi. Čia susitarimo ir įpratimo reikalas. Lietuvių kalboje tų nelinksniuojamų daiktavardžių nėra daug.

Tai ir sako žmonės: taksas, takso, taksą, bet čia matyt irgi netaisyklingai.

[senasnamas]

Čia toks pusiau žargoninis variantas, bet kartu jis parodo, kad to linksniavimo visai nesibaidoma. Lietuvių kalboje daug įprasčiau linksniuoti nei nelinksniuoti. Paprastai tie nelinksniuojami žodžiai yra rečiau vartojami (turnė, kupė, esė).

[luknas]

A. Piročkinas. Papildomų raidžių nereikia!

Doc. A. Smetona, kiek suprantu, linkęs reformuoti ir bendrinių tarptautinių žodžių rašybą, jeigu žodį „svetimžodžiai“ teisingai supratau. Jei būtų jo paklausyta, rašytume ne kvakeris, bet quaker(is), ne kvantas, bet quant(as), ne volframas, bet wolframas...Štai kur nuveda neapdairus terminų „svetimžodžiai“ ir „svetimvardžiai“ vartojimas!

Papildomų raidžių lietuvių kalbos abėcėlei nereikia! Privalome būti nuoseklūs ir likti ištikimi savai, fonetinei rašto sistemai. <...> Trumpai tariant, nuosekliai vadovaukimės kadaise didžiojo varpininko Vinco Kudirkos „Statrašos ramsčiuose“ suformuluotu principu ir nebereikės nei savosios rašto sistemos darkyti, nei skaitytojų varginti. Mums šiuo atveju reikia sekti ne estais ar kitais, bet savo broliais latviais. Arnoldas Piročkinas

[Perfect]

A. Piročkinas. Papildomų raidžių nereikia!

Tai, kad ta sistema daug kartų buvo keista, o ir esama akivaizdžiai nėra ideali. Tad, pozicija "likime nuoseklūs" yra visiškai nenuosekli.

[index]

Tai, kad ta sistema daug kartų buvo keista, o ir esama akivaizdžiai nėra ideali. Tad, pozicija "likime nuoseklūs" yra visiškai nenuosekli.

Būtent. Kitu atveju reiktų atsisakyti ir baisios nelietuviškos raidės f, kurios mūsų senoliai nei žinojo, nei ištarti mokėjo. Netgi Biliūnas dar rašė tai kaip ir reikia - pabrikas.

http://old.antologija.lt/texts/28/tekstas/02.html

[lietus]

Būtent. Kitu atveju reiktų atsisakyti ir baisios nelietuviškos raidės f, kurios mūsų senoliai nei žinojo, nei ištarti mokėjo. Netgi Biliūnas dar rašė tai kaip ir reikia - pabrikas.

http://old.antologija.lt/texts/28/tekstas/02.html

Tai, kad dar ir šiandien daug kas nemoka ta f naudotis ir net oficialiai parašo Philipas....

[J.U.]

Nesiūlau to daryti, bet kartais kyla tokia eretiška mintis, kaip viskas supaprastėtų šiais visuotinio kompiuterizavimo laikais jei visi pereitų grynai prie tokios abėcėlės kuri yra kompiuterio klaviatūroje. Anglakalbiai kažkaip išsiverčia su mažu raidžių skaičiumi.

[Jemelia]

Būtent. Kitu atveju reiktų atsisakyti ir baisios nelietuviškos raidės f, kurios mūsų senoliai nei žinojo, nei ištarti mokėjo. Netgi Biliūnas dar rašė tai kaip ir reikia - pabrikas.

http://old.antologija.lt/texts/28/tekstas/02.html

Na, atsisakyti tikrai nereikėtų, nereikia taip džiaugsmingai nuvertinti tų mūsų senolių. Netgi lietuvių rašto norminimui težengiant pirmuosius žingsnius mūsų senoliai, neišskiriant nei to paties Biliūno, buvo kur kas nuovokesni už kai kuriuos nūdienius savo ainius ir rašė taip, kaip kai kam atrodo, kad gal ir nereikia rašyti - fabrikas(originaliai - fabrika):

http://old.antologija.lt/texts/28/tekstas/03.html

p.s.: o jei kam lietuviška raidė "f" tokia baisi, tai laisvai gali rinktis savo lietuviškuose tekstuose naudoti sakysim jų širdžiai kur kas mielesnę lenkišką "f" raidę Vargu ar atsiras, kas Lietuvoj dėl to labai pergyvens

[Romas]

Anūkas vs. Vaikaitis

Pastarosiomis savaitėmis lietuvių kasdieninėje kalboje dažniau vartojamas žodis "anūkas". Priežastys kol kas nėra tiksliai žinomos. Tačiau neatmestina, kad tam įtakos gali turėti kai kurios žiniasklaidos priemonės, pvz:

V. Landsbergis apie anūką: jam tikrai užtektų kompetencijos būti premjeru
Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/projektai/balsuo....d?id=72523292

Žodis anūkas yra slaviškos kilmės (vnuk). Tačiau jis patogus tuo, kad galima kurti ir mažybines formas, pvz. anūkėlis.

Vienu metu buvo bandoma žodį anūkas visiškai pakeisti gražiu lietuvišku žodžiu vaikaitis. Tačiau kalbininkai nenurodo, kokia būtų šio žodžio mažybinė forma. pagal darybos taisykles galėtų būti vaikaikaitis arba vaikaikutis(?).

Paklausykime, ką šiuo klausimu rašo tautos autoritetai. Valstybinės kalbos komisijos komentaras:

Ar vartotinas žodis „anūkas“?
Taip, vartotinas. Anūkas – skolinys iš slavų kalbų. Turime ir lietuvišką žodį vaikaitis (vaikų vaikas), abu žodžiai teikiami „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (Vilnius, 2012), abiem žodžiams (anūkui, vaikaičiui) kaip lygiaverčiams 2013 sausio 24 d. pritarė Kalbos komisija.
2013 m. „Kalbos patarimų“ knygos „Leksika: skolinių vartojimas“ leidime anūkas ir vaikaitis vertinami kaip lygiaverčiai normos variantai (p. 13).

http://www.vlkk.lt/konsultacijos/6392-anukas

Tačiau yra ir kitokių kalbininkų nuomonių

Lietuvių kalbos rusiškos svetimybės – kaip alkoholis vairuotojų kraujyje

Vyriausybė ketina uždrausti vairuotojams imti į burną net lašą svaigalų (0 promilių alkoholio kraujyje). Kai kurie lituanistai, kalbininkai, atrodo, linkę elgtis priešingai – siūlo „demokratizuoti“, „supaprastinti“, „subuitinti“ norminės kalbos taisykles. Visuomenė jau pamažu įprato sakyti „vaikaitis“, „pokylis“, „gobtuvas“, „vandens šildytuvas“, o Valstybinė lietuvių kalbos komisija, tarsi pataikautų lietuvių kalbos teršėjams, staiga maloningai vėl leido vartoti „anūką“, „boilerį“ ir panašias atgyvenas. Ir net vieną vulgarų keiksmažodį, eufemistiškai (švelniai) pavadintą „smūgį nusakančiu jaustuku, žodžio „pykšt“ atitikmeniu“. (...)

http://www.lzdraugija.lt/2014/05/arn...toju-kraujyje/

Dar toks pastebėjimas. Nors kalbos komisija nurodo, kad anūkas ir vaikaitis yra tą patį reiškiantis žodžiai, bet googlė paieška ("gūglinimas") kažkodėl išmeta visiškai skirtingus paieškos rezultatus

Anūkas


Vaikaitis



Kuris žodis yra geresnis?

[lietus]

Kiek pamenu kalbos komisija mėgino visiškai išgyvendinti žodį anūkas, atseit rusiscizmas nuo "внук" ir nevartotinas. Po šito, prisimenu net buvo kilęs nepasitenkinimas, kodėl per pageidavimų koncertus vietoje visem įprasto anūkas, atsirado kažkoks vaikaitis.

[senasnamas]

staiga maloningai vėl leido vartoti „anūką“, „boilerį“

Anūko antra ir mažiau oficiali pravardė yra broileris (su r) . Pastarasis žodis yra angliškos kilmės, tai gal ir geriau už slavišką anūką .

[liutass]

Vienu metu buvo bandoma žodį anūkas visiškai pakeisti gražiu lietuvišku žodžiu vaikaitis. Tačiau kalbininkai nenurodo, kokia būtų šio žodžio mažybinė forma. pagal darybos taisykles galėtų būti vaikaikaitis arba vaikaikutis(?).

sitas butu neblogas - galetu buti "vaikakutis". Ir linksmiau, ir siaip