Lietuvių kalba

[ejs]

Čia kaip tik Lietuvoje restoranai suprantami tik kaip labai prabangios valgyklos, o didelėje likusio pasaulio dalyje: restoranas - vieta, kurioje gali pavalgyti.

Paprastai toje pasaulio dalyje į restoraną su treningais tiesiog neįleidžia.

[John]

Čia kaip tik Lietuvoje restoranai suprantami tik kaip labai prabangios valgyklos, o didelėje likusio pasaulio dalyje: restoranas - vieta, kurioje gali pavalgyti.

Būtent. Bet čia tik kalbos ypatumai. Lietuvių kalboje žemesnio lygio maitinimosi įstaigos vadinamos valgyklomis. Jis buvo populiarus Sovietmečiu. Šiais laikais valgykla tapo kaip ir nelabai prestižiniu terminu (būtent dėl asociacijų su tuo pačiu sovietmečiu), kurio tyčia ar netyčia nelabai nori vartoti beveik niekas.

Anglų kalboje, gi, restaurant vadinama praktiškai bet kas, kur galima pavalgyti. Kad ir McDonald'as ar IKEA valgykla. Kadangi tokie dalykai šiais laikais dažniausiai ateina iš Anglų kalbos, tai tikriausiai ir Lietuvoje restoranas bus (tiksliau, jau yra, kokius 20 metų) naudojamas bet kam, kur galima valgyti. Tik dar ne visi (ypač vyresnės kartos ar mažiau keliavę žmonės) tai tinkamai suvokė.

Tiesa, anglų kalboje, yra ir kitas žodžių junginys - fine dining (liet. fainas valgymas ), kuris skirtas apibūdinti aukštesnės klasės restoranams.

Nors šiaip man nelabai suprantama, kodėl tai kam nors išvis užkliūna. Galų gale, koks gi skirtumas? Ikėjos kukuliai su spanguoliu uogiene ir bulvių koše visvien vienodai gardūs. Tai bus pirmas dalykas, kurio eisiu valgyti Vilniuje, kai bus proga.

[NIDA]

http://www.tzz.lt/r/restoranas

Tarptautinių žodžių žodynas

restorãnas [pranc. restaurant]:

1. visuomen. maitinimo įmonė, ištaigingesnė, aukštesnės kategorijos negu valgykla;

2. tokios įmonės patalpa, pastatas.

http://lt.wikipedia.org/wiki/Restoranas

Restoranas kiles nuo Retauruoti/atnaujinti

[Romas]

Iš prekybos centro IKEA temos atkelta diskusija apie maitinimo įstaigų tipų pavadinimus.

[Ametistas]

Mes diskutuojam tai, apie ką rašė straipsnis, jei Jūs turite kažkokių patikimesnės informacijos, gal tada galėtumėte pasidalinti, kad nešnekėtume "belenko".

1) Diskutuojam apie tai;
2) Stilistinė (turbūt) klaida: straipsnis pats save nerašo;
3) Kažkokios

Taisydamas irgi privėlei klaidų
1. Taip, diskutuojame, o ne diskutuojam.
2. Labai teisingai pastebėta, kad ne „tai, apie ką“, bet „apie tai <...>“
3. Kas parašyta straipsnyje.
4. Teisingai pastebėta, kad nesuderinti linksniai.
5. Bet ne „kažkokios“ patikimesnės informacijos, o kokios nors. Siūlau pasižiūrėti, kuo skiriasi reikšmės „kažkoks“ ir „koks nors“.

Paprastai „kažkoks“ vartojame, kai nežinome, ar tas kažkas su kuo nors susijęs. O „koks nors“ skirtas vartoti tuomet, kai yra kokie nors duomenys, informacija ir iš jos kas nors renkamasi. Pvz., Stovi čia kažkoks daiktas (visiškai nežinome, koks tai daiktas). Rinkis ir imk kokią nors suknelę (kai renkamasi iš kažko, yra to daikto priklausymas visumai, eilei, grupei...).

[Egiuxz]

/\
Nuo kada nuimt "e" ar kažką panašaus nuo "Einame, bėgame, diskutuojame, lojame..." yra klaida?

[Ametistas]

/\
Nuo kada nuimt "e" ar kažką panašaus nuo "Einame, bėgame, diskutuojame, lojame..." yra klaida?

O nuo kada ne klaida? Beje, tokio žodžio, kaip „nuimt“ oficialioje lietuvių kalboje irgi nėra, nes bendraties priesaga yra „ti“.

Dėl „einame, bėgame“ sutrumpinimų, tai siūlau tiesiog pasikartoti asmenuotes ir asmenavimą: http://ualgiman.dtiltas.lt/veiksmazo...menavimas.html. Normalu, kad pradinių klasių kursą pamirštame. Tik nelabai normalu, kad kasdien vartodami savą kalbą, jos gerai nemokame.

[Egiuxz]

Dėl „einame, bėgame“ sutrumpinimų, tai siūlau tiesiog pasikartoti asmenuotes ir asmenavimą: http://ualgiman.dtiltas.lt/veiksmazo...menavimas.html. Normalu, kad pradinių klasių kursą pamirštame. Tik nelabai normalu, kad kasdien vartodami savą kalbą, jos gerai nemokame.

Visada ir visur trumpindavau galūnes net beveik visuose rašiniuose pas keletą skirtingų mokytojų ir niekada jokios klaidos niekas nežymėjo. Vienintelis niuansas - arba trumpini visada, arba niekada. Matyt, ištisus metus dirbantys mokytojai tikrai nemokėjo lietuvių kalbos.

O nuo kada ne klaida? Beje, tokio žodžio, kaip „nuimt“ oficialioje lietuvių kalboje irgi nėra, nes bendraties priesaga yra „ti“.

Prašyčiau prie mano žodžių nesikabinėt. Ačiū.

[lietus]

Tai jeigu sutrumpinimas atsisakant e yra klaida, tai kaip tada buvo leista gyvuoti akcijai su neteisingu šūkiu - darom? Be to suvokimo prasme, galūnė e reiškia vykstanty veiksmą, o be galūnės - tarsi raginimą. Pavyzdžiui posakis: "mes einame" suvokiamas, kaip mes jau anksčiau pradėjome ir vis dar einame, o mes einam, kaip - mes ką tik pajudėjome.

[Ametistas]

Visada ir visur trumpindavau galūnes net beveik visuose rašiniuose pas keletą skirtingų mokytojų ir niekada jokios klaidos niekas nežymėjo. Vienintelis niuansas - arba trumpini visada, arba niekada. Matyt, ištisus metus dirbantys mokytojai tikrai nemokėjo lietuvių kalbos.


Prašyčiau prie mano žodžių nesikabinėt. Ačiū.

Rašiniai yra kūrinys, todėl jame galima daryti tokio pobūdžio klaidas. Tekstas tekstui nelygu - pagal jo stilių ir rašybos reikalavimai skiriasi. Antai moksliniame darbe ar mokslinėje publikacijoje tai būtų rimta klaida.

Tai jeigu sutrumpinimas atsisakant e yra klaida, tai kaip tada buvo leista gyvuoti akcijai su neteisingu šūkiu - darom? Be to suvokimo prasme, galūnė e reiškia vykstanty veiksmą, o be galūnės - tarsi raginimą. Pavyzdžiui posakis: "mes einame" suvokiamas, kaip mes jau anksčiau pradėjome ir vis dar einame, o mes einam, kaip - mes ką tik pajudėjome.

Matyt, marketinginiu požiūriu, sutrumpinta forma savesnė, priimtinesnė vartotojams. Kalbos specialistai veikiausiai nebaudė dėl per mažo reikšmingumo arba dėl pakankamai motyvuoto tokios formos vartojimo. Kalba nėra matematika - joje galimos įvairios nelygybės, todėl reikėtų vertinti kiekvieną situaciją atskirai.

Mokytojai Jūs Jo***ni patys taisote ir veliates , aš pats padarau klaidų ,bet... parašiau , kad pasijuokti tad nepykit labai

Po jungtuko „kad“ bendratis nevartojama.
Tarpai dedami ne prieš, o po kablelio.
Veiksmažodžio „veltis“ esamojo laiko 3 asmens daugiskaitos tiesioginės nuosakos forma yra rašoma „veliatės“, o ne „veliates“.

Bet niekur neužfiksuota, kad visi privalo kalbėti ir rašyti taisyklinga valstybine kalba. Kaip kas moka, tas taip ir rašo/kalba. Nepatinka - gali neskaityti.

Jei tai - viešai skelbiama informacija, tuomet kalba turi būti taisyta, antraip gali nubausti arba pradžiai tik įspėti Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija. Taip pat siūlau paskaityti Valstybinės kalbos įstatymą.

[KitoksBrolis]

Taisydamas irgi privėlei klaidų
1. Taip, diskutuojame, o ne diskutuojam.

Ganėtinai įdomu, nes visi mano lietuvių kalbos mokytojai yra sakę, jog tai nėra klaida. Retorinis klausimas: kam tada reikalingi akredituoti, bet "nieko neišmanantys" pedagogai?

[Aleksio]

Jei tai - viešai skelbiama informacija, tuomet kalba turi būti taisyta, antraip gali nubausti arba pradžiai tik įspėti Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija. Taip pat siūlau paskaityti Valstybinės kalbos įstatymą.

Šito įstatymo 1 straipsnyje užrašyta: "Įstatymas nereglamentuoja Lietuvos gyventojų neoficialaus bendravimo ... kalbos". Manau, kad forumas yra neoficialus bendravimas.

[digital]

Tik nelabai normalu, kad kasdien vartodami savą kalbą, jos gerai nemokame.

Tai kad kalbą kuria žmonės. Jei visi naudoja -t, reiškia tai yra teisingai.

[lietus]

Kadangi lietuvių kalba yra dirbtinė, ta prasme sunorminta, tai ja neįmanoma natūraliai, emociškai, bendrauti. Todėl lietuviški filmai atrodo netikroviški arba į jų tekstus įdedami dažniausiai slaviški barbarizmai. Buityje žmonės irgi šia dirbtine kalba nebendrauja, o kalba arba tarmiškai (geriausias variantas), arba su tais pačiais barbarizmais (dažniausias variantas). Tuo tarpu tarmiškai ir yra einam, darom, kalbam, be jokių e. O kadangi kalbininkai tarmišką e neneaudojimą dirbtinėje kalboje laiko klaida, tai tarmės išstumiamos ir vis dažniau kalbama barbarizmais.

[Romas]

Kadangi lietuvių kalba yra dirbtinė, ta prasme sunorminta, tai ja neįmanoma natūraliai, emociškai, bendrauti.

Gana įdomi nuomonė, kuri turbūt turėtų paskatinti diskusiją.

[Ametistas]

Kadangi lietuvių kalba yra dirbtinė, ta prasme sunorminta, tai ja neįmanoma natūraliai, emociškai, bendrauti. Todėl lietuviški filmai atrodo netikroviški arba į jų tekstus įdedami dažniausiai slaviški barbarizmai. Buityje žmonės irgi šia dirbtine kalba nebendrauja, o kalba arba tarmiškai (geriausias variantas), arba su tais pačiais barbarizmais (dažniausias variantas). Tuo tarpu tarmiškai ir yra einam, darom, kalbam, be jokių e. O kadangi kalbininkai tarmišką e neneaudojimą dirbtinėje kalboje laiko klaida, tai tarmės išstumiamos ir vis dažniau kalbama barbarizmais.

Populistinė frazė sakyti, kad lietuvių kalba yra dirbtinė, nes ji tokia nėra. Ji turi istoriją ir chronologiškai kinta. Emociškai irgi pakankamai turtinga ir turinti daug gražių ekspresyvių žodžių. Tik ne visi juos žino, moka, supranta. Tai jau švietimo problema, kad per pamokas mažai mokomasi žodyno bei per mažai skaitoma grožinės literatūros, iš kurios ir turi būti semiamasi žodingumo ir kalbos ekspresijos.

[Romas]

Keli straipsniai apie taisyklingos kalbos pokyčius

DELFI.lt 2013 m. lapkričio 19 d. 16:07
Ieva Urbonaitė–Vainienė
Laisvės vėjas: kalbininkai reabilitavo bintą, malką, klyną, balių

Gera žinia statytojams, kurie gali ramiai sakyti bagètas, o ne rė́mjuostė; bordiū̃ras, o ne šalìgatvio bortẽlis; bòileris veitoje (vandens) šildytùvas; fundameñtas vietoje pãgrindas, pãmatas ar atramà. Taip pat nebe klaida vartoti žodį bãlius, nors anksčiau vietoje jo buvo rekomenduoti puotà, pókylis, póbūvis, pasilìnksminimas, vakarė̃lis. Tarptautinis žodis bistrò nuo šiol toks pat geras, kaip užkandìnė, ùžeiga. Eklero nebereikės vadinti oriniu pyragėliu.

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=63321618

„Kultūros barai“ 2013 m. lapkričio 22 d. 10:13
Giedrius Subačius
Kalbos klaidų didybė

Simonas Daukantas sukūrė tautos projektą, kurio pamatas buvo lietuvių kalba. Vien dėl tos kalbos jis XIX a. pabaigoje „tampa didžiuoju Auszros herojumi“. Tačiau pati Daukanto lietuvių kalba aušrininkams netiko. Net ir amžininkai ją laikė nepaskaitoma (...) Užsimojusi skelbti Daukanto istoriją „Vienybė Lietuvininkų“ 1893 m. teisinosi turinti pakeisti jo mažai suprantamą kalbą ir rašybą: „pertai istorija jo yra spausdinama atsakant sziandieniszkai kalbai ir raszliavai“ (...)

„Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas (patvirtintas 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 68; Žin., 1998, Nr. 18-445) – vienas žinomiausių Kalbos komisijos nutarimų. (...)
Bonifacas Stundžia svarstė, kad „kalbininkai gali pasakyti savo nuomonę dėl žodžių, kurie atėję vietoj įprastų lietuviškų. Kebliau dėl tų, kurie atėjo su tam tikromis realijomis, kurių ir stilistinis vartojimas kol kas neaiškus“ (...). Jam net kategoriškai antrino Aleksandras Vanagas: „palikti tik tokias svetimybes, kurios turi neabejotinų lietuviškų pakaitų. Neverta bausti už tuos žodžius, kurie į kalbą ateina su naujomis realijomis“

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/....d?id=63258244

DELFI.lt 2013 m. gruodžio 1 d. 00:10
Ieva Urbonaitė-Vainienė
Kodėl kalbininkams tiko bordiūras, o parkingas – ne

Naujame 2013 m. „Kalbos patarimų“ knygos „Leksika: skolinių vartojimas“ leidime pakeistas kai kurių viešojoje kalboje paplitusių skolinių vertinimas. Tačiau tokių plačiai vartojamų žodžių kaip parkavimas, parkingas, marketingas, o juolab socialinių tinklų išpopuliarintų laikinti, šierinti ar laginti leistinų vartoti sąrašą nėra

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=63357128

[Romas]

Pirminis šaltinis:
Valstybinė lietuvių kalbos komisija
„Leksika: skolinių vartojimas“ (pakeitimai 2013 m. leidime)

(...)


(...)

O čia sukeista turbūt tvarka žodžių sakinyje

http://www.vlkk.lt/lit/104604

[Al1]

Dėl kai kurių žodžių sutinku, bet kiti visiškai be reikalo įteisinti.

[c2h5oh]

Bicepsai = raumenys

Ir niekas iš "kalbos specialistų" iki šiol nepastebėjo idiotizmo šioje vietoje. Netgi priešingai - vertinimas pagriežtintas, ir svet. vngt. tapo svet ntk.

Ilgas, bet įdomus straipsnis, paaiškinantis paradoksą - kodėl didžiausi "kalbos gynėjai" tuo pat metu ir didžiausi sovietizmo gerbėjai.

Sovietinis kalbos narvas – tvirtesnis, nei Lietuvos okupacijos laikais
http://www.lrytas.lt/-13884886271386...os-laikais.htm