Lietuvių kalba

[Aleksio]

Paklausiu, nes man įdomu: kokių pokyčių lietuvių kalboje norėtum? Ką norėtum kalboje priimti, kaip sunormintą ir leistiną vartoti bendrinėje kalboje atvejį? O ką norėtum eliminuoti ir paversti nevartotinu? Konkrečiais pavyzdžiais mums būtų lengviau susikalbėti.

1. Kaip aš jau rašiau - diaktrikų panaikinimas (dabar taip pat viena raidė gali būti tariama skirtingai: žodyje VILNA L tariama kietai, tuo tarpu žodyje VILNIUS L tariama minkštai, nors raidžių seka ta pati VILN).
2. Kuo platesnis internacionalių žodžių vartojimas.
3. Plačiai paplitusių netaisyklingų formų legalizavimas (Aš skaitau, kad esu teisus; dOcentas;
kilOmetras ir t.t.).
4. Slenginių formų legalizavimas: kompas vietoje kompiuteris ir pan.
Kolkas viskas, sugalvosiu dar - parašysiu.

[bebop]

Gal tau nupirkti veidrodį?

O ko tu širsti? Sakai, kad žmonės durnėja. Tu gi esi žmogus. Nebent save laikai kita rūšimi.

[Al1]

Aš nerašiau kad visi žmonės ar žmonija durnėja. Taip kad durnėja dauguma, bet ne visi. O kas kuriai grupei iš mūsų priklauso, tai jau kita kalba.

[senasnamas]

žodyje VILNA L tariama kietai, tuo tarpu žodyje VILNIUS L tariama minkštai

Kad ir žodyje Vilnius l tariama kietai (taip pat kaip žodyje paLtas). Jei kas taria minkštai, tai tik dėl rusų kalbos įtakos, kurioje po l yra minkštumo ženklas.

Kas iš tiesų kuria naujus lietuviškus žodžius?

Dabartinį laikotarpį lietuvių kalbininkai vadina naujažodžių bumu. Tačiau jei manote, kad daugumą šmaikščių naujų lietuviškų žodžių, tokių kaip „vielabraukis“ ar „dūzgės“, sugalvojo būtent jie, smarkiai klystate.

O šiaip tokius termininius, sudėtingas realijas įvardijančius žodžius kuria tos srities specialistai. Kuo labiau žmogus išmano, kokia ta realija, kurią norima pavadinti, tuo geriau pataiko. Kuo geriau pataiko, tuo priimtinesnis tas žodis tampa kitiems.

[Ametistas]

1. Kaip aš jau rašiau - diaktrikų panaikinimas (dabar taip pat viena raidė gali būti tariama skirtingai: žodyje VILNA L tariama kietai, tuo tarpu žodyje VILNIUS L tariama minkštai, nors raidžių seka ta pati VILN).
2. Kuo platesnis internacionalių žodžių vartojimas.
3. Plačiai paplitusių netaisyklingų formų legalizavimas (Aš skaitau, kad esu teisus; dOcentas;
kilOmetras ir t.t.).
4. Slenginių formų legalizavimas: kompas vietoje kompiuteris ir pan.
Kolkas viskas, sugalvosiu dar - parašysiu.

O kodėl tai turėtų būti sunorminta? Kokie argumentai?

Šiek tiek pakomentuosiu dėl pavyzdžių:
1. Lietuvių kalboje 3 priebalsiai prieš balsius e, ė, i yra minkšti, išskyrus jei tarp tų 3 priebalsių yra k arba g. Nors taisyklė gal kiek ir bauginančiai skamba, bet daugiau nei 80 proc. kalbos vartotojų ją puikiai moka, lyg „iš intuicijos“.
2. Tarptautinių žodžių žodynas pakankamai ilgas. Kokius siūlai pridėti žodžius, kurių nėra?
3. Kad priimtume tokius dalykus, reikia priimti išimtis. Ar išimčių lietuvių kalboje dar mažai? Juk tam ir mokomasi kirčiuočių. Jei ne Sosiūro ir Fortunatovo dėsnis, dabar tartume „dOcentas“, bet ilgainiui kalba persiformavo ir iš 2 kirčiuočių atsirado 4 (+2). Manyčiau, su laiku vėl liks tik 2 kirčiuotės, bet tai turi vykti natūraliai. Daugelis juk sako docEntas (e kairiniu), o ne dOcentas.
4. Juos ir dabar vartoti nėra nelegalu. Slengas yra tinkamas vartoti tam tikru kontekstu. Juk yra kalbos stiliai. Į oficialųjį, prezentacinės kalbos stilių, kol kas šis žodis nepretenduoja. Bet gal ateityje lietuvių kalboje žodžiai ir trumpės. Pvz., jau dabar sakome nebe pensijinis, bet pensinis, ne akcijinis, bet akcinis pasiūlymas. Reikia kantrybės - viskas pamažu, o ne priverstinai. Jei dabar daugelis vartoja kompiuteris oficialioje kalboje, tai į ją prievarta įbrukti kompą būtų nepagarba to stiliaus kalbos vartotojams.

[digital]

Man tai šąla, bąla nosinių raidžių rašymas tik esamajame laike yra totali nesąmonė. Žiūriu, kad buvo noras keisti - Kalbininkai siūlo šąla, bąla rašyti be nosinių. Gaila, kad vis dar nepanaikino.

[lietus]

Šeip jau bąla ir bala skirtingą reikšmę turintys žodžiai.

[digital]

Bet ne dėl to ten tos nosinės, kad šiuos žodžius atskirt. Čia kvaila išimtis, nes kažkada prieš tūkstantį metų kažkurioj tarmėj tardavo šalna, balna.

[senasnamas]

Dėl šąla bąla tai taip - jie šiek tiek iškrenta iš konteksto ir keistai atrodo, kai rašoma šąla, bąla, bet šalo, balo, nors tos balsės tariamos lygiai taip pat ilgai. Kažin ar kiekvienas lietuvių kalbos mokytojas galėtų paaiškinti, kuo tokia skirtinga rašyba pagrįsta.

[Traf]

Paklausiu, nes man įdomu: kokių pokyčių lietuvių kalboje norėtum?

1. Kaip aš jau rašiau - diaktrikų panaikinimas (dabar taip pat viena raidė gali būti tariama skirtingai: žodyje VILNA L tariama kietai, tuo tarpu žodyje VILNIUS L tariama minkštai, nors raidžių seka ta pati VILN).
2. Kuo platesnis internacionalių žodžių vartojimas.
3. Plačiai paplitusių netaisyklingų formų legalizavimas (Aš skaitau, kad esu teisus; dOcentas;
kilOmetras ir t.t.).
4. Slenginių formų legalizavimas: kompas vietoje kompiuteris ir pan.
Kolkas viskas, sugalvosiu dar - parašysiu.

Nėra daugiau kuo rūpintis? Nieks neims ir nepuls keisti kalbos vien dėl to, kad beraščiai galėtų džiaugtis, jog rašydami padarė mažiau klaidų. Kliedesiai kažkokie, siaubas....

[Silber418]

Gal tau nupirkti veidrodį?

Įsivaizduoju.. Bebop pažiūri į veidrodį, o jame matyti A|1 atspindys.

[Al1]

Įsivaizduoju.. Bebop pažiūri į veidrodį, o jame matyti A|1 atspindys.

Tokių veidrodžių nebūna. Nebent kalbantys. Bet juk jie rodo tuos, kas protingiausi ir gražiausi. Vadinasi, jis matys mane!

[r08n]

Bet gal ateityje lietuvių kalboje žodžiai ir trumpės. Pvz., jau dabar sakome nebe pensijinis, bet pensinis, ne akcijinis, bet akcinis pasiūlymas.

Ir dar sakome ne "litas", bet "lituoklis".

[Ametistas]

Bet ne dėl to ten tos nosinės, kad šiuos žodžius atskirt. Čia kvaila išimtis, nes kažkada prieš tūkstantį metų kažkurioj tarmėj tardavo šalna, balna.

Tai kaip tik ne išimtis, o ne sistemingumas.

Ir dar sakome ne "litas", bet "lituoklis".

Nesuprantu, ką norėjai pasakyti

[digital]

Koks dar sistemingumas? Jei a žodžiuose šąla ir šalo tariama vienodai, kam rašyti skirtingai?

[Ametistas]

Koks dar sistemingumas? Jei a žodžiuose šąla ir šalo tariama vienodai, kam rašyti skirtingai?

Aš ne mokytojas ir ne dėstytojas. Mokėk pinigus - išaiškinsiu ir išmokysiu O jei moki - išsiaiškink pats

[taccido]

Turiu klausimą.

Žodžiai avys, nosys ir žuvys, žąsys priklauso tai pačiai i linksniuotei ir yra moteriškos giminės. Tačiau kodėl daugiskaitos kilmininke avių, nosių yra minkštumo ženklas, o kituose dviejuose žodžiuose žuvų ir žąsų - ne, nors priebalsis prieš galūnes yra tas pats? Spėjau, kad čia bus skirtingos daiktavardžių paradigmos, bet, pasirodo, visi šitie žodžiai priklauso 9 paradigmai. Tai čia kažkokie vidiniai pakitimai paradigmose?

[Aleksio]

Kad ir žodyje Vilnius l tariama kietai (taip pat kaip žodyje paLtas). Jei kas taria minkštai, tai tik dėl rusų kalbos įtakos, kurioje po l yra minkštumo ženklas.

Nesvarbu, dėl kurios kalbos įtakos, svarbu, kad ir Zuokas ir per TV visi sako minkštai.

Tarptautinių žodžių žodynas pakankamai ilgas. Kokius siūlai pridėti žodžius, kurių nėra?

Beveik VISUS barbarizmus. O oficialų žodyną panaikinti. Kalbos struktūrą nustato eiliniai vartotojai, o ne klerkai.

[vap]

Beveik VISUS barbarizmus. O oficialų žodyną panaikinti. Kalbos struktūrą nustato eiliniai vartotojai, o ne klerkai.

Bijau sumeluoti, bet berods visos kalbos turi oficialius žodynus, skirtumas tik kaip greitai ir kokie žodžiai į jį įtraukiami.

[Ametistas]

Nesvarbu, dėl kurios kalbos įtakos, svarbu, kad ir Zuokas ir per TV visi sako minkštai.

Beveik VISUS barbarizmus. O oficialų žodyną panaikinti. Kalbos struktūrą nustato eiliniai vartotojai, o ne klerkai.

Taip pat siūlai ir matematikos, fizikos dėsnius braukti iš žinyno? Tegul vartotojai susigalvoja savų teoremų, taip?

Kvailio kliedesiai, tamsta - daugiau nieko.