Lietuvių kalba

[c2h5oh]

Žinau, todėl reikia keisti įstatymą Debilizmas giliai šaknijasi Lietuvoje.

Tarp kitko, įstatymo keisti GALBŪT ir nebūtina. Nes dabartinė tvarka - tai tik viena iš galimų intepretacijų.

Ir ta oficiali intepretacija gana kvaila ir nelogiška:
* kas nuspredė, kad lietuvių kalboje nėra žodžių be galūnių? Pilna tokių. Pvz. "trampampam", negi ne lietuviškas žodis?
* Antra, kas nusprendė, kad žodis su galūne -as automatiškai yra "lietuviškas"? Pvz. "Vesteskpresas", lietuviškas?
* trečia, kas ir kokiu pagrindu nusprendė, kad graikų ir lotynų pavadinimai priimtinesni nei anglų, prancūzų, ar japonų?

Žodžiu, visa šita pavadinimų kontrolės sistema - tai tik beprasmis valdiškų pinigų švaistymas, ir veiklos imitacija.

[Ametistas]

Raidžių derinius siūlo įvesti Džiugas ir Al1, aš siūlau tiesiog vietoje č rašyti c, vietoje š - s, vietoje ę/ė - e, vietoje į/y - i, vietoje ū - u. PVZ: "Jo abudu sunus isejo i miska" - viskas yra suprantama. Paukščiukus ir kablelius galima būtų laikinai palikti tik besimokantiems - panašiai, kaip tai daro žydai, kurie bendrinėje rašyboje apseina be matres lectionis.
Taip pat būtų geras variantas vietoje "ku" rašyti q - Qbilius, vietoje digrafo "ch" tokiose žodžiuose kaip technika, mechanika rašyti x.

Tai neįmanoma įgyvendinti. Ženklas turi reikšti garsą. Jei tas pats ženklas reiškia du ar daugiau skirtingų garsų, tuomet ženklai turi būti rašomi skirtingai arba reikia išvesti tam tikras kalbos taisykles, kurios numato, kokiais atvejais tas pats ženklas tariamas vienaip ar kitaip.

Tavo siūlymas yra nemokšiškas.

[Ametistas]

Tarp kitko, įstatymo keisti GALBŪT ir nebūtina. Nes dabartinė tvarka - tai tik viena iš galimų intepretacijų.

Ir ta oficiali intepretacija gana kvaila ir nelogiška:
* kas nuspredė, kad lietuvių kalboje nėra žodžių be galūnių? Pilna tokių. Pvz. "trampampam", negi ne lietuviškas žodis?
* Antra, kas nusprendė, kad žodis su galūne -as automatiškai yra "lietuviškas"? Pvz. "Vesteskpresas", lietuviškas?
* trečia, kas ir kokiu pagrindu nusprendė, kad graikų ir lotynų pavadinimai priimtinesni nei anglų, prancūzų, ar japonų?

Žodžiu, visa šita pavadinimų kontrolės sistema - tai tik beprasmis valdiškų pinigų švaistymas, ir veiklos imitacija.

1. Niekas nenusprendė. Niekas ir nesako, kad lietuvių kalboje nėra žodžių be galūnių. Pvz., žodyje „eiti“ galūnės nėra, žodyje „abejaip“ galūnės nėra.
2. Žodis su galūne „as“ yra baltiškosios kilmės arba vedinys, arba naujadaras su baltiškosios kilmės galūne.
3. Graikų ir lotynų yra klasikinės kalbos, kurių pagrindu susidarė romanų kalbų grupės. Manoma, kad ir lietuvių kalba yra lotynų kalbos viena glaudesnių atšakų. Lietuvių kalbai mažiau pavojingos mažiau vartojamos kalbos, t.y., klasikinės tiek dėl archajiškesnės gramatikos (lietuvių kalba iš pasaulyje šiuo metu vartojamų kalbų yra viena mažiausiai pakitusi).

[c2h5oh]

1. Niekas nenusprendė. Niekas ir nesako, kad lietuvių kalboje nėra žodžių be galūnių. Pvz., žodyje „eiti“ galūnės nėra, žodyje „abejaip“ galūnės nėra.
2. Žodis su galūne „as“ yra baltiškosios kilmės arba vedinys, arba naujadaras su baltiškosios kilmės galūne.

Pagal susidariusią "pavadinimų kontrolės" praktiką, yra būtent taip - yra galūnė, pavadinimas "lietuviškas", nėra galūnės - "nelietuviškas" .
Tam tikra prasme tai ir logiška, nes kaip gi kitaip objektyviai įvertinti, ar kažkoks išgalvotas pavadinimas yra "lietuviškas" ar "nelietuviškas"? Nebent tik uždrausti visus išgalvotus pavadinimus ir liepti pavadinimus daryti tik bendrinių žodžių - bet net tarp kalbos susintojų tokių ekstremistų mažai

3. Graikų ir lotynų yra klasikinės kalbos, kurių pagrindu susidarė romanų kalbų grupės. Manoma, kad ir lietuvių kalba yra lotynų kalbos viena glaudesnių atšakų. Lietuvių kalbai mažiau pavojingos mažiau vartojamos kalbos, t.y., klasikinės tiek dėl archajiškesnės gramatikos (lietuvių kalba iš pasaulyje šiuo metu vartojamų kalbų yra viena mažiausiai pakitusi).

Visa ši poezija spaudžia ašarą, bet neturi nieko bendro su teisiniais reikalavimais (civiliniu kodeksu, kalbos įstatymu ir kuo ten dar remiamasi)

[Ametistas]

Visa ši poezija spaudžia ašarą, bet neturi nieko bendro su teisiniais reikalavimais (civiliniu kodeksu, kalbos įstatymu ir kuo ten dar remiamasi)

O filologus pamiršai paminėti. Jie kompetentingesni, negu įstatymai, kuriuos vis reikia peržiūrėti.

[lietus]

Beje dėl galūnės -as vardininke, tai tikrai žmonės kurie tarpusavyje bendrauja lietuviškai, ypač tie kurie nemoka kitų kalbų tikrai nesako mikrosoft, o sako mikrosoftas, ne vidous, o vindousai, ne Viktor, o Viktoras. Nuvažiuokit į kaimą ir pamatysite, juk būten ten buvo išsaugota mūsų- lietuvių kalba. Nes ir senovėje daug buvo siūlytojų, kurių atitikmuo dabar yra tie kurie sako, kad nereikia galūnių, kad reikia išmesti iš abėcėlės lietuviškus garsus reiškiančias raides, sakė, kad tikra kalba yra lenkų ir reikia pereiti prie jos. Taigi ne gramatikas perašinėt reikia, o pagal kalbą išsaugojusius žmones gramatiką sudarinėti.

[Al1]

Pagal susidariusią "pavadinimų kontrolės" praktiką, yra būtent taip - yra galūnė, pavadinimas "lietuviškas", nėra galūnės - "nelietuviškas" .
Tam tikra prasme tai ir logiška, nes kaip gi kitaip objektyviai įvertinti, ar kažkoks išgalvotas pavadinimas yra "lietuviškas" ar "nelietuviškas"? Nebent tik uždrausti visus išgalvotus pavadinimus ir liepti pavadinimus daryti tik bendrinių žodžių - bet net tarp kalbos susintojų tokių ekstremistų mažai



Visa ši poezija spaudžia ašarą, bet neturi nieko bendro su teisiniais reikalavimais (civiliniu kodeksu, kalbos įstatymu ir kuo ten dar remiamasi)

Nes 95% ir gal netgi daugiau pavadinimų yra sudaromo iš daiktavardžių. O jie absoliučiai visi lietuvių kalboje turi galūnes. Būdvardžiai taip pat. Yra nedidelė dalis pavadinimų, kurie sudaryti iš skaitvardžio, įvardžio ir pan. Bet lietuviškų. Dar viena pavadinimų rūšis yra santrumpos iš kelių raidžių (ir skaitmenų).
Kalbos susintojai ir yra tie, kuriems lietuviški pavadinimai yra "ne lygis".

Teisiniai reikalavimai negali prieštarauti Konstitucijai. O ten aiškiai parašyta, kas valstybinė kalba yra lietuvių. Kalbos dalykus reguliuoja ne teisininkai, o kalbininkai. Teisininkai visa tai įvelka tik į juridinius marškinius, bet ne taip, kaip jiems norisi, o kaip pasako kalbininkai.

[digital]

G. Subačius. Lietuvių kalbos mirtis

Dažnai skundžiamasi dėl žodžių, pasiskolintų iš anglų kalbos. Gintis nuo jų daug kam atrodo tikriausia lietuvių kalbos gelbėjimo misija. Bet žodžiai nėra tas kalbos sluoksnis, dėl kurio lengvai išsiklibina kalbos pamatai. Žodžių kalbose būna labai daug; pavyzdžiui, didžiuojamės, kad didžiajame 20 tomų Lietuvių kalbos žodyne yra apie pusę milijono žodžių. Bet pavartykime popierinį jo variantą – kartais versime ištisus puslapius, kol rasime mums žinomą ar suprantamą gimtosios kalbos žodį. Į žodyną sudėta daug leksikos, kuri vartojama ar jau tik buvo vartojama tarmėse, pažįstama iš senųjų raštų – daugybė žodžių, kuriuos pamiršome. Nors jų surinkta pusė milijono, bet apsiskaičiusiam žmogui pakanka kokių 10 tūkstančių, o kasdieniam vartojimui gana ir 3 tūkstančių. Temokame gal kokius 2 proc. savo kalbos žodžių iš Lietuvių kalbos žodyno, bet tai visai nereiškia, kad lietuvių kalba nyksta – analogiškos proporcijos būdingos ir kitoms kalboms. Tačiau pats principas, kad žodžiai ateina ir išeina, o kalba – lieka, yra akivaizdus. Žodžiai – ne plytos, iš kurių pastatytas kalbos rūmas, jie yra baldai, vieni atlaiko ilgus laiko išbandymus, kiti pakeičiami, bet statinys dėl to negriūna. Kalbos sienos subyrėtų tada, jei išskistų žodžius jungiantys kalbos sluoksniai: garsai, galūnės, jų susidėstymo tvarka.

Nė pagal vieną iš trijų kalbos nykimo tipų lietuvių kalba nemiršta: nei akivaizdžiai transformuojasi (tam reikėtų dešimtmečių ir šimtmečių), nei lieka be kalbėtojų, nei įgyja struktūrinių anglų kalbos bruožų. Ji yra tarp gyvybingiausių kalbų tiek Europoje, tiek pasaulyje; išnykti jai ir po šimto metų nepranašaujama – nebent įsikištų koks forsmažoras: pasaulinis karas, Tobos ugnikalnis ar Chicxulubo asteroidas.

[Al1]

Autorius užmiršta vieną labai elementarų dalyką - nyksta tauta, kalbanti lietuvių kalba. O tos tautos, kurios čia atsikels kai lietuvių bus mažai, atsineš ir savo kalbą (-as), o ne perims lietuvių kalbą.

[digital]

Jei jau estų nenyksta, nors jų yra trigubai mažiau, tai lietuvių kol kas irgi nenyksta.

[Ametistas]

Jei jau estų nenyksta, nors jų yra trigubai mažiau, tai lietuvių kol kas irgi nenyksta.

Deja, nyksta ir estų.

[Al1]

Jei jau estų nenyksta, nors jų yra trigubai mažiau, tai lietuvių kol kas irgi nenyksta.

Prancūzai, vokiečiai dar prieš kelis dešimtmečius mušė pavojaus varpais dėl savo kalbos. Galvoji, ten reikalai pagerėjo? O štai estų, tuo labiau lietuvių kalbai stebuklingai niekas negresia?..

[digital]

Paskaitykit straipsnį prieš nesąmones rašydami.

[Aleksio]

Tai neįmanoma įgyvendinti. Ženklas turi reikšti garsą. Jei tas pats ženklas reiškia du ar daugiau skirtingų garsų, tuomet ženklai turi būti rašomi skirtingai arba reikia išvesti tam tikras kalbos taisykles, kurios numato, kokiais atvejais tas pats ženklas tariamas vienaip ar kitaip.

Tavo siūlymas yra nemokšiškas.

Nemoksliška yra tas, ką mąsto į kalendorių nežiurintys lingvistai (ir nori priversti taip mąstyti kitus). Siūlau paklausyti kaip garsus taria jaunimas (25 ir mažiau) - jokio skirtumo tarp u ir ū, i ir į, e ir ę. Kaimo gyventojų kalboje skirtumas dar girdisi, bet miestiečiai jau suvienodino.

[Al1]

Paskaitykit straipsnį prieš nesąmones rašydami.

Skaičiau. Lietuvių kalba iš tiesų neturi ateities, jei kalbininkai išsigimsta į tokius kaip autorius.

Nemoksliška yra tas, ką mąsto į kalendorių nežiurintys lingvistai (ir nori priversti taip mąstyti kitus). Siūlau paklausyti kaip garsus taria jaunimas (25 ir mažiau) - jokio skirtumo tarp u ir ū, i ir į, e ir ę. Kaimiečių kalboje skirtumas dar girdisi, bet miestiečiai jau suvienodino.

Koks jaunimas? Kuris sakinio iš 5 žodžių be gramatinės klaidos suregzti nesugeba? Tas, kuris baigia mokyklą turėdamas pritemptą 4 iš lietuvių kalbos? Ar tas, kuris baigia rusų, lenkų mokyklas?

[Aleksio]

Koks jaunimas? Kuris sakinio iš 5 žodžių be gramatinės klaidos suregzti nesugeba? Tas, kuris baigia mokyklą turėdamas pritemptą 4 iš lietuvių kalbos? Ar tas, kuris baigia rusų, lenkų mokyklas?

Mane nedomina, kaip jų gramatines žinias įvertino mokyklos mokytojas arba kuria kalba buvo dėstoma. Aš žinau viena - kalba nuolat keičiasi. Lingvistai to suprasti nelabai nori.

[Al1]

Kalba keičiasi, bet analfabetų, vagių, imigrantų ir pan. lietuvių kalba nėra tai, į ką turi atsižvelgti kalbininkai.

[bebop]

Gražu žiūrėti kaip Aleksio staigiai šioje temoje pakeitė savo rašybos stilių. Pradėjo rašyti su lietuviškomis raidėmis ir pan. Čia dar visai neseniai http://www.miestai.net/forumas/showp...postcount=1686 . Prieš tai tingėjo. Tikriausiai nori parodyti, kad jo nuomonė irgi yra reikšminga

[Ametistas]

Nemoksliška yra tas, ką mąsto į kalendorių nežiurintys lingvistai (ir nori priversti taip mąstyti kitus). Siūlau paklausyti kaip garsus taria jaunimas (25 ir mažiau) - jokio skirtumo tarp u ir ū, i ir į, e ir ę. Kaimo gyventojų kalboje skirtumas dar girdisi, bet miestiečiai jau suvienodino.

Bėda ta, kad visuomenė įsivaizduoja kalbą mokėdama jau gimusi, o dar jau tikrai išmano baigusi vidurinį mokslą. Ir nutinka taip, per mažai pagrindinių lingvistinių žinių turintys žmonės bando aiškinti savas tiesas net minimaliai neišmanydami kalbos sandaros. Dėl to ir vyksta nesusikalbėjimas.

Paskaitykit straipsnį prieš nesąmones rašydami.

Jei nuomonė neatitinka tavosios, tai nereiškia nesąmonę

Mane nedomina, kaip jų gramatines žinias įvertino mokyklos mokytojas arba kuria kalba buvo dėstoma. Aš žinau viena - kalba nuolat keičiasi. Lingvistai to suprasti nelabai nori.

Nori ir pripažįsta. Bet taip pat lingvistai mato kitus kalbos kismo niuansus, kurių nenori matyti ir nepripažįsta visuomenė.

[Aleksio]

Gražu žiūrėti kaip Aleksio staigiai šioje temoje pakeitė savo rašybos stilių. Pradėjo rašyti su lietuviškomis raidėmis ir pan. Čia dar visai neseniai http://www.miestai.net/forumas/showp...postcount=1686 . Prieš tai tingėjo. Tikriausiai nori parodyti, kad jo nuomonė irgi yra reikšminga

Paprasčiausiai telefone nėra lietuviškų raidžių, o stacionariame kompe jos instaliuotos.

Nori ir pripažįsta. Bet taip pat lingvistai mato kitus kalbos kismo niuansus, kurių nenori matyti ir nepripažįsta visuomenė.

Jeigu jie pripažistų, jiems net minčių nekiltų kurti tokius "atitikmenis" kaip: vielabraukis, didžkukuliai, dešrainis, vaizduoklis, optinis skaitlys ir pan. Ir seniai panaikintų visokiausius ąžuolus, žąsis ir pan., nes nosinės šituose žodžiuose tikrai neturi jokios prasmės.