Parašė lietus
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Lietuvių kalba
Collapse
X
-
Parašė John Rodyti pranešimąKur taip čia? Kupiškio rajone?
Comment
-
Parašė lietus Rodyti pranešimą
Čia tarp tų kurie supranta lietuviškai, beje didelė dalis iš jų angliškai supranta taip pat. O beje, ką turit prieš kurį nors Lietuvos rajoną?
Comment
-
Tokio pavadinimo neleis registruoti, nes jis akivaizdžiai "pornografinis" . Kaip ir kokį nors UAB'ą "Fukingas". Be to koks normalus verslininkas tokį pavadinimą savo įmonei norės suteikti? Kol kas prostitucija ir pornografija Lietuvoje nelegalios. Nes tik šiuo "verslu" užsiimančioms įmonėms tiktų tokie pavadinimai.
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąTokio pavadinimo neleis registruoti, nes jis akivaizdžiai "pornografinis" . Kaip ir kokį nors UAB'ą "Fukingas". Be to koks normalus verslininkas tokį pavadinimą savo įmonei norės suteikti? Kol kas prostitucija ir pornografija Lietuvoje nelegalios. Nes tik šiuo "verslu" užsiimančioms įmonėms tiktų tokie pavadinimai.
O prekių ženkluose tai gali būti išvis bet kas, kad ir "Fucking condoms", kuriuos gamintų kokiame Fuckinge.Post in English - fight censorship!
Comment
-
Parašė index Rodyti pranešimąNemanau, kad neregistruotų, nes nors pavadinimai ir panašūs, bet iš tikro to nereiškia. Su "Molesta" juk lygiai tas pats. Tai akivaizdžiai atrodo kaip "kietuoliškai" laužytai (Ala player - playa) užrašytas žodis "molester", reiškiantis tvirkintoją. Lietuviškai būtų "twirkintojuxx" ar kažkas pan.
O prekių ženkluose tai gali būti išvis bet kas, kad ir "Fucking condoms", kuriuos gamintų kokiame Fuckinge.
Lietuva nereguliuoja užsienio firmų pavadinimų. Visgi, jei kokia nors "Fucking comdoms" sugalvotų pasireklamuoti ir akcentuotų savo pavadinimą, tai laisvai galėtų gauti per galvą ir tokią reklamą galima būtų uždrausti. Tik kad Lietuvoje didelė moralinė degradacija ir didelė tikimybė, kad valdininkai ar teisėjai nieko blogo tame nepamatytų...
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąO paštas taps "Litpost"??? Net tarybiniais laikais nei viena Lietuvoje veikianti įmonė nebuvo vadinama rusiškai. Visos jos turėjo lietuviškus pavadinimus.
Comment
-
Oficialus pavadinimas lietuvių kalba buvo toks, kokį ir parašei. Rusiškai vadinosi taip, kaip parašei. O kaip žmonės tarpusavyje vadina, tai jau visai kitas reikalas. Be to taip tikriausiai buvo vadinama tik Vilniuje, kur daug rusų ir lenkų. Šis susivienijimas turėjo ne vieną filialą kituose miestuose, ir ten, nemanau, kad vietiniai vadino įmonę rusišku trumpiniu...
Comment
-
Parašė Petrozilijus Cvakelmanas Rodyti pranešimąDurnas klausimas: ar vartojant lietuvių kalboje žodis "kampanilė" pagal reikšmę kuom nors skiriasi nuo žodžio "varpinė", ar tik tuom, kad pirmas blatniau skamba?
Comment
-
15min.lt 2013.04.10
Eglė Digrytė
Kokią lietuvių kalbą gins beraščiai mokinukai?
Krc, snd FB skaicheu Tomaszewskio posta, kad visi szlektos nori w ir x, – palaikinau. (...) Jei esate gerokai vyresnis nei 20-ies, tikėtina, jog internete ir trumposiomis žinutėmis panašiai bendrauja jūsų vaikai ar anūkai. Tie patys, kurie nelabai bemoka lietuviškai rašyti taisyklingai.
Kad nelaužytumėte galvos, išverčiu: „Trumpai tariant, šiandien „Facebook“ skaičiau Tomaševskio įrašą, kad visi lenkai nori w ir x – pažymėjau, jog patinka“. Ironiška: greičiausiai suprantamas žodis yra pats nelietuviškiausias – lenkiška pavardė, parašyta, kaip priklauso – lietuviškai. Tokia forma, kuri tapo baubu lietuvių kalbos sergėtojams.
Pakelkite rankas, kurie supratote visus „krc“, FB ir „postus“. Gal būti, kad įstrigote paauglystėje, kur ne tik šiaip kalbėti žargonu, bet ir trumpinti žodžius išmetant balses, vietoj ū rašyti oo, y keisti estiškomis ii, užsieniečiams sunkiai perskaitomą iau – eu, o kai kurių žodžių apskritai neversti ir tiesiog pridėti lietuviškas galūnes yra cool. (...)
Ginčai dėl lenkų pavardžių (reikėtų pridėti visas lotynišką abėcėlę vartojančias tautas, o ypač – su užsieniečiais susituokusias lietuves bei jų vaikus, bet lenkai garsiausiai šaukia) taip užsitęsė, kad gerokai pabodo. Skamba tie patys argumentai, visi sveiko proto žmonės supranta, kad leidimas dokumentuose rašyti tas keistai (mums) atrodančias raides aptirpdytų ledo sieną tarp dviejų kaimynių, jau nekalbant apie pagarbą žmogaus teisėms ir kiekvieno asmens „prekės ženklui“ (mums neskauda užrašyti „McDonalds“, nors kai kas ir pavadinimus norėtų pataisyti pagal save). (...)
Užuot žvanginus ginklus dėl jos didenybės W ir eikvojus energiją tuštiems ginčams, reikėtų pasukti galvą, kaip tiems mokinukams įkalti į galvą nosinių raidžių rašymo ir kitas elementarias taisykles. Kitaip lietuvių kalbą tikrai numarinsime.
Comment
-
Aušra Jakubonytė,
www.lrt.lt 2013 m. birželio 2 d. 19:59
Kas laukia lietuvių kalbos?
Jeigu lietuvių kalba neįsitvirtins skaitmeninėje erdvėje, ji bus pasmerkta išnykti, sako Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė dr. D. Vaišnienė. Tuo metu Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros docentas dr. A. Smetona tikina, kad lietuvių kalbai dabar yra patys geriausi laikai. Tačiau jis pabrėžia, kad, jei elgsimės su kalba tarsi su krištoline vaza, tai nuves ją į mirtį.
(...) šiandien švedai jau nebeturi švedų mokslo kalbos dėl tarptautinio bendradarbiavimo ir mokslo globalumo. Panašų pavyzdį pateikia ir Lietuvių kalbos instituto direktorė doc. dr. Jolanta Zabarskaitė: ji pasakoja, kad danai taip pat nukentėjo nuo anglų kalbos įsigalėjimo.
„Danijoje arba Švedijoje anglų kalba galėjo atsirasti net vaikų darželiuose: vaikai su auklėtojomis kalbėdavo angliškai. Iš pradžių skandinavams tai atrodė visiškai negrėsmingi dalykai, bet dabar jie skambina visais pavojaus varpais, nes turi titruoti seniau sukurtus danų kino filmus, kur kalbama danų kalba. Jie titruose verčia maždaug 50 metų senumo kalbą, kurios jaunimas jau nebesupranta, į dabartinę danų kalbą“, – sako J. Zabarskaitė.
A. Smetona teigia, kad kalba yra viena sudedamųjų tautiškumo dalių, todėl lietuviai labai jautriai reaguoja į problemas, susijusias su kalba.
„Mūsų istorijoje buvo laikmečių, kai lietuvių kalba buvo tik buitinė kalba. (...) mokyklos nebuvo lietuviškos, raštas draudžiamas, iš bažnyčios kalba vejama, dvaras lenkiškas, valdžia rusiška, mokslas pirmiau lotyniškas, paskui – lenkiškas, vokiškas, rusiškas, miesto kultūros neišsiugdėme ir t. t.“, – pasakoja Lietuvių kalbos katedros docentas.
Jis pabrėžia, kad lietuvių kalbai dabar geriausi laikai. Anot A. Smetonos, būtent to, kas yra dabar, troško visi mūsų rašto pirmeiviai, rašydami pirmąją knygą, pirmąją Bibliją, pirmuosius žodynus, pirmąsias gramatikas.
„Jie tikriausiai tikėjo, kad lietuvių kalba bus vartojama visose gyvenimo srityse, kad tapsime visaverte Europos tauta su savo kalba, žeme, kultūra. Tapome. Ir ką gi?! Matyt du šimtai metų nelaisvės beveik nepataisomai sužalojo mūsų psichiką – per šventes verkiame, dėl pergalės liūdime, o kalbos raidos pasiekimus vadiname nelaimėmis. Kvailiau nerasi“, – teigia A. Smetona.(...)
VLKK pirmininkė Daiva Vaišnienė pasakoja, kad ištyrus Europos Sąjungos kalbų padėtį skaitmeninėje erdvėje, nustatyta, jog geriausiai gyvuoja anglų kalba, o lietuvių kalba kartu su latvių, maltiečių ir islandų kalbomis atsiduria paskutinėse pozicijose. Ji sako, kad informacinių technologijų laikais gali veikti vadinamasis Gutenbergo efektas, kuris buvo pastebėtas, kai atsirado spauda, – tos kalbos, kurios nesuformavo savo raštijos, spausdintos literatūros, buvo pasmerktos išnykti.(...)
Visas straipsnis: http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=61532066
Comment
-
Tai, kad lietuvių kalba skaitmeninėje erdvėje iki šiol neįsitvirtino liūdija žmonių nenoras ar nesugebėjimas naudoti lietuviškų rašmenų. Ačiū dievui praėjo tie "one.lt" laikai, buvo rašomos nelietuviškos "x", "w", trumpiniai "swx" "weiki" "labux" ir panašūs darkiniai, tačiau iki šiol ne mažai žmonių vengia naudoti lietuviškais rašmenimis, o vietoje šių rašo panašų skambesį turinčias raides prieinamas baziniame klaviatūros raidyne. Dar visai neseniai teko gauti pranešimų, kuriuose vietoje "į" rašoma "y", o apie kitas raides net neverta kalbėti.Lažinuos- 2017 metais Lietuvos gyventojų skaičius didės.
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąTai visiškai neparodo kalbos neįsitvirtinimo internete. Tai parodo tik daugumos išsilavinimo lygį - mažaraščiai. Beje, dėl to kalta ir mokykla.Lažinuos- 2017 metais Lietuvos gyventojų skaičius didės.
Comment
-
Parašė Aleksas666 Rodyti pranešimąTeisinga minėtų žodžių forma: tinklalapis; daryti/daro įtaką.
Parašė Al1 Rodyti pranešimąDemagogiją varo. Lietuvių kalba gerai įsitvirtinusi lietuviškame internete. O kas dėl anglicizmų vartojimo - tai tos pačios VLKK ir kitų kalbos institucijų reikalas bausti ir versti rašyti lietuviškai. O Smetona, seniai aišku, - yra kalbos darkytojas, o ne kalbininkas.
Comment
-
Parašė digital Rodyti pranešimąDemagogiją šiame forume varai tu. O šis straipsnis labai netgi neblogas, o bausti niekada per daug nereikia. Žmones reikia šviesti, o ne bausti, drausti.
Comment
-
Parašė digital Rodyti pranešimąTinklapį irgi galima vartoti, tik tinklalapis labiau rekomenduojamas.
Demagogiją šiame forume varai tu. O šis straipsnis labai netgi neblogas, o bausti niekada per daug nereikia. Žmones reikia šviesti, o ne bausti, drausti.Lažinuos- 2017 metais Lietuvos gyventojų skaičius didės.
Comment
Comment