Lietuvių kalba

[J.U.]

Būtent, lietuviams trūksta didžiavimosi savimi ir savo kalba. Galų gale bent jau elementarios savigarbos.

Čia tai jau taip. Ir nežinia, kas čia kaltas. Juk prisiminkime sovietmetį. Jei kokioje kontoroje sėdi 9 lietuviai ir vienas rusas, tai visi burbuliuoja rusiškai. Visiškas stuburo neturėjimas. Ko nepasakysi apie lenkus - matyt dėl to jie taip lengvai lietuvius nutautino.
Be to, Lietuvoje absoliučiai nieko ta kryptimi nedaroma, juk nueikit prie Rasų kapinių, šniūrais traukia lenkai, vaikai autobusais važiuoja vienas po kito, ugdo savo lenkiškumą. O ar matėt kas Vavelyje, kur mūsų karaliai guli, autobusus su lietuviukais? Pinigų seimo narių automobiliams yra, o vaikams nuvežti autobusui - nėra. Žūsime, jei nebūsime tuo atžvilgiu bent kaip lenkai.

Kada nors turėsime jam pasakyti, jog yra lenkas

[Al1]

Ar mes dabar kalbame tokia pačia kalba, kuria kalbėjo Mindaugas ir Algirdas prieš 700 metų? Ne - kalba pasiketė (ir ne tik lietuvių, bet ir kitos gyvos kalbos). Taip kad nieko baisaus skoliniuose nėra, jeigu skolintos gramatinės ir leksinės konstrukcijos leidžia išreikšti mintį.

Taip, skoliniai yra pavojingi kalbai, jei keičia lietuviškus žodžius. Skolinius reikia filtruoti - tai kalbininkų darbas. Kai kuriuos keisti lietuviškais naujadarais ir tik kai kuriuos perimti. Žinoma, kartais kalbininkai irgi perlenkia lazdą.

[senasnamas]

Anksčiau čia buvo išsakyta nuomonė, kad lietuvių kalba skurdi, neišeina išreikšti kai kurių minčių. Ne kalba būna skurdi, o kalbėtojai! Kalbą galima pritaikyti savo reikmėms, bet tam reikia įdėti darbo. Aišku, skolintis iš svetimų kalbų yra lengviau. Dar lengviau nei skolintis pinigus - grąžinti juk nereikia . Dabartinės lietuvių k. žodyne yra 74 tūkst. žodžių. Ar per mažai? Eiliniam kalbėtojui turbūt užtenka keleto tūkstančių, dešimtys tūkstančių žodžių yra negirdėti, nežinomi ar pamiršti. Skubėti skolintis iš kitų kalbų neapsidairius, kas yra savoje kalboje, yra tiesiog neprotinga. Galima tvirtinti, kad dauguma žodžių pasenę ir neatitinka šiandienos realybės, bet žodžių darybos arba naujų reikšmių suteikimo senesniems žodžiams galimybės yra beribės. Mėgstama paimti keletą nevykusių naujadarų ir jais mojuoti. Juk būna, kad ir chirurgas vietoj apendicito išpjauna inkstą , bet tai nereiškia, kad visi chirurgai blogi ir nereikalingi. Pirmiau reikėtų atkreipti dėmesį į sėkmingai prigijusius naujadarus: spausdintuvas, sauskelnės ir pan.
Dar buvo siūlymų kalbą paprastinti. Kalba ir taip paprastėja. Pvz., anksčiau lietuvių kalboje buvo 4 vietininkai, dabar yra 1. Kažin kalbos paprastėjimas reiškia protinių galimybių mažėjimą ar kažką kita? Kažkaip keista, kad šiandienos akimis žiūrint primityviems ankstesnių šimtmečių žmonėms reikėjo 4 vietininkų, o dabartiniai modernūs ir protingi išsiverčia su vienu. Gal po šimtmečio vietoj 7 dabartinių linksnių užteks 2-3?
Reikėtų pasiklausyti, kokiu lygiu lietuvių kalbą per keletą metų išmoksta kai kurie Lietuvoje gyvenantys kinai. Kažkaip toje srityje išsiskiria būtent tos tautybės žmonės. Nei jiems per sudėtinga, nei jie skundžiasi. Tuo tarpu kai kuriems lietuviams net 12 vidurinėje praleistų metų tam dalykui būna per mažai. Ir kalbama ne apie užsienio, o apie gimtąją kalbą! Tikrai problema glūdi ne kalboje, bet galvoje.

[Mørtã]

Klausimas apie on-line žodynus į/iš lietuvių kalbos. Didelius tekstus patogu versti http://translate.google.com pagalba, bet kartais reikia kai kuriu žodžių tikslesnio vertymo. Gal kas žino/naudoja kokius on-line žodynus ir gali parekomenduoti. Įdomūs olandų, vokiečių, lenkų, rusų, latvių...

[Al1]

Nėra tokių žodynų, arba jie skurdūs.

[Recoiler]

Klausimas apie on-line žodynus į/iš lietuvių kalbos. Didelius tekstus patogu versti http://translate.google.com pagalba, bet kartais reikia kai kuriu žodžių tikslesnio vertymo. <...>

yra dar http://vertimas.vdu.lt/twsas/ , bet nezinau ar geresnis... ir irgi tik EN-LT

[Ametistas]

Klausimas apie on-line žodynus į/iš lietuvių kalbos. Didelius tekstus patogu versti http://translate.google.com pagalba, bet kartais reikia kai kuriu žodžių tikslesnio vertymo. Gal kas žino/naudoja kokius on-line žodynus ir gali parekomenduoti. Įdomūs olandų, vokiečių, lenkų, rusų, latvių...

Pirmiausia ištaisysiu tamstos klaidas.
Ne „on-line“, bet internetinis, interneto, tiesioginio vertimo. Ne Google translate pagalba, bet Google translate žodynu (kuo?), nes pagalbos negyvas daiktas nesuteiks. Ne „vertymo“, bet „vertimo“.

Geresnis už Google vertimo įrankį yra VDU įrankis: http://vertimas.vdu.lt/twsas/. Tačiau jame nėra visų pageidaujamų kalbų.

Bet kokiu atveju, reikia atkreipti dėmesį, kad joks mašininio vertimo įrankis nebus pranašesnis lyginant su žmogaus vertimu. Taip yra dėl daugiareikšmiškumo, galūnių sutapimo skirtinguose linksniuose ir kt. priežasčių.

[bebop]

Anksčiau čia buvo išsakyta nuomonė, kad lietuvių kalba skurdi, neišeina išreikšti kai kurių minčių. Ne kalba būna skurdi, o kalbėtojai!

Kaip supratau čia buvo skirta man. Jeigu išmanai gerai tik lietuvių kalbą, tada ir per daug nėra skirtumo. Tačiau kai dar žinai tris užsienio kalbas (kaip pvz. aš), pastebi, kad tiesiog lietuvių kalba net nepritaikyta šiuolaikiniam gyvenimui. Pagirtina, kad Didžiajame lietuvių kalbos žodyne yra virš 0,5 mln žodžių. Tačiau vartydamas jį pastebi, kad dauguma žodžių tiesiog senoviniai kaimo žodžiai. Kalbai stipriai trūksta naujų žodžių. Vien palyginkime, kad anglų kalboje neseniai atsirado milijonasis žodis.

Ir aš kalbu ne šiaip sau. Pats dabar studentaudamas prisiduriu sau versdamas (įmonėje, ne šiaip mėgėjiškai) į/iš anglų kalbos. Čia ir pastebi visus skirtumus.

[Ametistas]

Kaip supratau čia buvo skirta man. Jeigu išmanai gerai tik lietuvių kalbą, tada ir per daug nėra skirtumo. Tačiau kai dar žinai tris užsienio kalbas (kaip pvz. aš), pastebi, kad tiesiog lietuvių kalba net nepritaikyta šiuolaikiniam gyvenimui. Pagirtina, kad Didžiąjame lietuvių kalbos žodyne yra virš 0,5 mln žodžių. Tačiau vartydamas jį pastebi, kad dauguma žodžių tiesiog senoviniai kaimo žodžiai. Kalbai stipriai trūksta naujų žodžių. Vien palyginkime, kad anglų kalboje neseniai atsirado milijonasis žodis.

Ir aš kalbu ne šiaip sau. Pats dabar studentaudamas prisiduriu sau versdamas (įmonėje, ne šiaip mėgėjiškai) į/iš anglų kalbos. Čia ir pastebi visus skirtumus.

Būsiu geras ir ištaisysiu klaidas:
1. Ne žinai, bet moki.
2. Nuo kada vietininko linksnio galūnėje rašoma nosinė raidė?

Pasiginčysiu:
lietuvių kalba net nepritaikyta šiuolaikiniam gyvenimui - nesutinku, nes lietuvių k. žodingumas yra didesnis negu anglų ar kitos plačiai vartojamos V. Europos kalbos. Tiesiog problema ta, jog daug kas mano, jog lietuvių k. mokytis nereikia - ją moka jau gimę arba išmoksta vaikystėje. O paskui dar akis drasko neva lietuvių k. skurdi... Lietuvių k. archajiška, todėl naujadarų tikrai reikia. Bet kažkodėl atsiradus naujadarams, vėlgi akis drasko tie patys, sakydami - „Kas čia per...“

Aš ir pats vertimais užsiimu, bet man problemų būna mažiau, nes esu išklausęs tiek žodžių darybos, tiek leksikologijos, tiek ir vertimo kursą. Todėl lengviau pritaikyti esamus žodžius arba sukurti savus iš esamų šaknų.

[Egiuxz]

"Žodis ne žvirblis" nuo šiol ir miestai.net forume!

[senasnamas]

Tačiau kai dar žinai tris užsienio kalbas (kaip pvz. aš), pastebi, kad tiesiog lietuvių kalba net nepritaikyta šiuolaikiniam gyvenimui. Pagirtina, kad Didžiąjame lietuvių kalbos žodyne yra virš 0,5 mln žodžių. Tačiau vartydamas jį pastebi, kad dauguma žodžių tiesiog senoviniai kaimo žodžiai. Kalbai stipriai trūksta naujų žodžių.

Čia tarsi priekaištas savo protėviams, kad jie buvo žemdirbiai, o ne bankininkai, pramonininkai ar poetai. Taip jau buvo, todėl reikia žiūrėti į priekį. Kalba keičiasi kartu su žmonėmis. Jei dabartiniai jos vartotojai savo kalbos gėdysis ir vengs, tai kalba nunyks ir kaip seniau liks tik kaimo/virtuvės kalba. Kadangi to kaimo dabar nelabai likę, tai ir kalbai kažkur pasislėpti ir saugiai pabūti galimybės sumažėjusios.
Tarkim, sparčiai besikeičianti ir visiems aktuali sritis informatika. Yra Microsoft žodynas, kuriame pateikiami vertimai į krūvą kalbų: http://www.microsoft.com/language/en-us/default.aspx Dažnai pasinaudoju ir nelabai pamenu, kad būčiau neradęs kokio nors termino - yra ir labai specifinių žodžių, kurių eiliniam kompiuterio naudotojui galbūt niekada neprireiks. Ir nėra jokių maigyklių ar vaizduoklių, kaip kai kas galėtų pagalvoti. Dažnai šaipomasi ar kritikuojama nepasigilinus ir nežinant, kokia yra reali situacija.

[bebop]

Būsiu geras ir ištaisysiu klaidas:
1. Ne žinai, bet moki.
2. Nuo kada vietininko linksnio galūnėje rašoma nosinė raidė?

Neneigsiu, darau klaidų, o ypač rašydamas forumuose. Nes kartais nemąstydamas spusteli ne tą klavišą (kaip Didžiąjame), praleidi, sumaišai raides ir t.t., o pasitikrinti tingi.

[Ametistas]

"Žodis ne žvirblis" nuo šiol ir miestai.net forume!

Ačiū už gerus žodžius

[Aleksio]

Yra Microsoft žodynas, kuriame pateikiami vertimai į krūvą kalbų: http://www.microsoft.com/language/en-us/default.aspx Dažnai pasinaudoju ir nelabai pamenu, kad būčiau neradęs kokio nors termino - yra ir labai specifinių žodžių, kurių eiliniam kompiuterio naudotojui galbūt niekada neprireiks. Ir nėra jokių maigyklių ar vaizduoklių, kaip kai kas galėtų pagalvoti.

Todėl kad Majkrosofte dirba normalūs žmonės, kuriem lietuvių kalbos komisija (ar kaip ji vadinasi) - ne viršininkas. Užtat Vilniuje Makdonaldse daug visokiausių mėsainių, dešrainių, sūrainių (bent prieš 5 metus taip buvo).

[senasnamas]

Nežinau jų politikos, bet su kalbininkais, spėju, bendradarbiauja ir derina. Pvz., yra žodis programišius (hacker).
Kuo blogai dešrainis ar mėsainis, tai neįsivaizduoju. Yra riestainis, yra sausainis, tai gali būti ir mėsainis. Žodis degtukas gal irgi savu laiku buvo neįprastas ausiai. O šiandien jau neįprastai skambėtų sierčikas, kuris seniau buvo paplitęs žodis.

[Al1]

Todėl kad Majkrosofte dirba normalūs žmonės, kuriem lietuvių kalbos komisija (ar kaip ji vadinasi) - ne viršininkas. Užtat Vilniuje Makdonaldse daug visokiausių mėsainių, dešrainių, sūrainių (bent prieš 5 metus taip buvo).

Deja, Microsoft'as samdo lietuvius kalbininkus, o ne kokius nors Lietuvos rusus programuotojus programinės įrangos lietuvinimui.
Beje, jei Microsoft'as sugalvotų išleisti oficialų kompiuterinių ir programinės įrangos terminų žodyną ir platinti jį Lietuvoje, jis turėtų jį suderinti su VLKK - tą numato teisės aktai.

Kuo tau nepatinka dešrainiai ir sūrainiai. Man labiau nepatinka jie patys fiziškai kaip maisto surogatai.

[Aleksio]

Kuo tau nepatinka dešrainiai ir sūrainiai. Man labiau nepatinka jie patys fiziškai kaip maisto surogatai.

Man pačiam kaip maistas nepatinka, bet apie tai galima kitoje forumo šakoje diskutuoti.
O dėl terminijos - jeigu yra plačiai paplitęs tarptautinis žodis, tai geriau vartoti jį, o ne vietinį analogą.

[Al1]

O dėl terminijos - jeigu yra plačiai paplitęs tarptautinis žodis, tai geriau vartoti jį, o ne vietinį analogą.

O nuo to blogiau? Tuo labiau, kad labai vykę lietuviški žodžiai. Turime puikų žodį - krepšinis. Ar geriau, kad būtume vadinę basketbolu? Ar rankinį voleibolu?

[Tomizmas]

Man pačiam kaip maistas nepatinka, bet apie tai galima kitoje forumo šakoje diskutuoti.
O dėl terminijos - jeigu yra plačiai paplitęs tarptautinis žodis, tai geriau vartoti jį, o ne vietinį analogą.

Bent aš tai esu už vietinius analogus, nes jie tiksliau atspindi tikrąją kalbą ir prisideda prie jos grynumo išsaugojimo, tik ne visi jie prigyja, pavyzdžiui lietuvių kalboje krepšinis prigijo, o futbolui termino taip ir neatsirado.

[Aleksio]

Bent aš tai esu už vietinius analogus, nes jie tiksliau atspindi tikrąją kalbą ir prisideda prie jos grynumo išsaugojimo, tik ne visi jie prigyja, pavyzdžiui lietuvių kalboje krepšinis prigijo, o futbolui termino taip ir neatsirado.

Bet tai buvo visuomenės "noras", o ne kažkokios tai komisijos. Taip ir su maistu - žmonės dažniau pasakoja apie hamburgerius ir čizburgerius, o ne apie kažkokius tai -ainius. Ir iš vis - filologija yra pseudomokslas.