Lietuvių kalba

[Taut.]

Kaži, ką į tai pasakytų analfabetas Mykolas Rėmeris?

Netinkamas pavyzdys, tai nėra tradicinis lietuviškas miesto pavadinimas, o pavardė. Tokiuose dalykuose kompromisų nėra, galimi tik kraštutinumai, nes visiems pavadinimams turi būti taikomi vienodi kriterijai. Arba visi miestai rašomi originalo kalba/transkribuotu tarimu (gali būti su lietuviška galūne), t.y. Riga, Berlinas, Varšava ir pan., arba naudojami tradiciniai lietuviški pavadinimai, kur jie yra. Jeigu kažkam susišvietė "Kiolnas" ir žmogus ploja katučių kaip jam gražiai tariasi, tai nereiškia kad jis turi nesilaikyti kalbos taisyklių ir vadovautis savo emocijomis.

[John]

Šiaip kažkokių labai girežtų kalbos taisyklių šiuo atveju nėra. Jos labiau rekomendacinio pobūdžio. Tiesiog taip sugalvojo sovietiniai kalbininkai. Apskritai su užsienio vietovardžių rašymu Lietuvių kalboje viskas labiau primena betvarkę ir chaosą, nei taisykles. Net žiniasklaida nesilaiko nuoseklių standartų ir rašo taip, kaip galvon šauna konkretų straipsnį rašiusiam žurnalistui.

Nors kam čia žiūrėti į tas lietuviškas rekomendacijas? Jei jau taip patinka rusiškas Kelnas, tai gal išvis rašykim Кельнac? Bent jau bus aiškiau, ką turime omeny, ir kodėl.

[Taut.]

Šiaip kažkokių labai girežtų kalbos taisyklių šiuo atveju nėra. Jos labiau rekomendacinio pobūdžio. Tiesiog taip sugalvojo sovietiniai kalbininkai. Apskritai su užsienio vietovardžių rašymu Lietuvių kalboje viskas labiau primena betvarkę ir chaosą, nei taisykles. Net žiniasklaida nesilaiko nuoseklių standartų ir rašo taip, kaip galvon šauna konkretų straipsnį rašiusiam žurnalistui.

Nors kam čia žiūrėti į tas lietuviškas rekomendacijas? Jei jau taip patinka rusiškas Kelnas, tai gal išvis rašykim Кельнac? Bent jau bus aiškiau, ką turime omeny, ir kodėl.

Raidės "ö" transkribavimas raide "e" nėra kažkas, kas atėjo iš rusų kalbos. Čia viena iš tų loginių aklaviečių, kuria vadovaujasi žmonės, pamatę bet kokių panašumų tarp baltų ir slavų kalbų. T.y. visada yra teigiama, kad kažkas atėjo IŠ rusų kalbos Į lietuvių kalbą, nepasidomėjus konkrečiu atveju, kuris kiekvieną kartą skirtingas. Pati šita problema atėjusi iš rusofiliško požiūrio, kad "tik rusų kalba galėjo duoti kažką tokios mažos ir niekingos tautelės vietinei tarmei". Priešingiems pavyzdžiams priklausytų "Chorvatija" ir "Gruzija", bet čia jau kita istorija.

[John]

Raidės "ö" transkribavimas raide "e" nėra kažkas, kas atėjo iš rusų kalbos. Čia viena iš tų loginių aklaviečių, kuria vadovaujasi žmonės, pamatę bet kokių panašumų tarp baltų ir slavų kalbų. T.y. visada yra teigiama, kad kažkas atėjo IŠ rusų kalbos Į lietuvių kalbą, nepasidomėjus konkrečiu atveju, kuris kiekvieną kartą skirtingas. Pati šita problema atėjusi iš rusofiliško požiūrio, kad "tik rusų kalba galėjo duoti kažką tokios mažos ir niekingos tautelės vietinei tarmei". Priešingiems pavyzdžiams priklausytų "Chorvatija" ir "Gruzija", bet čia jau kita istorija.

O tai iš kur gi atėjo?

[Taut.]

O tai iš kur gi atėjo?

Manoma, kad atėjo iš Sūduvos (kaip, beje, ir dabartinė bendrinė lietuvių kalba). Jie visuomet turėjo reikalų, tiek probleminių, tiek neprobleminių su vokiečiais. Iš pradžių atsirado "Kenigsbergas", o po to ir visi kiti. "Karaliaučius" - vėlesnis variantas. Dar berods kirčiuodavo ant pirmosios "e", bet ar buvo "Kėlnas" tai jau šitai nėra aišku.

[John]

Manoma, kad atėjo iš Sūduvos (kaip, beje, ir dabartinė bendrinė lietuvių kalba). Jie visuomet turėjo reikalų, tiek probleminių, tiek neprobleminių su vokiečiais. Iš pradžių atsirado "Kenigsbergas", o po to ir visi kiti. "Karaliaučius" - vėlesnis variantas. Dar berods kirčiuodavo ant pirmosios "e", bet ar buvo "Kėlnas" tai jau šitai nėra aišku.

Ir, žinoma, visa tai kažkaip atsitiktinai perėjo ir į rusų kalbą.

[Taut.]

Ir, žinoma, visa tai kažkaip atsitiktinai perėjo ir į rusų kalbą.

Realiausias variantas kad atsirado paraleliai, dėl rusų kalbos tarminės specifikos. Kad atėjo iš lietuvių kalbos yra mažesnė tikimybė, tačiau irgi reali, dėl minėto krašto prekybinių ryšių su Pskovo bei Naugardo regionais.

[senasnamas]

Tiesiog taip sugalvojo sovietiniai kalbininkai.

Taigi buvo įdėti pavyzdžiai iš tarpukario spaudos. Ar sovietiniai kalbininkai jau ir tada darbavosi? Tą Kiolną labiausiai pamėgę naujieji emigrantai - nuvažiuoja, išgirsta, kad vietiniai taip sako ir jiems kiti argumentai neįdomūs. Čia panašiai kaip krepšinyje - kiekvienas lietuvis yra gudresnis už rinktinės trenerį, kiekvienas, nesvarbu kiek klasių baigęs, geriausiai žino, kaip reikia tarti ir rašyti. Be to, keista, kad užsienio vietovardžio skiemens tarimas sukelia tiek aistrų. O Rusijos šešėlio ieškojimas kiekviename žingsnyje tik parodo, kokia ta įtaka vis dar didelė .

[Godo]

Dėsningas germanų garso ö atliepimas dabartinėje lietuvių kalboje - e, ė. Kodėl taip yra - nepaaiškinsiu, bet čia gali slypėti ir kur kas sudėtingesni kalbų santykių ir chronologijos dalykai. Norint rasti atsakymą, jeigu toks yra, reikėtų pasidomėti ne tik lietuvių k. istorija, kaip pvz. Kelną ir pan. tarė ir rašė tarpukariu ar dar seniau, bet ir vokiečių/germanų kalbų istorija - kokie ir kada yra vykę dabartinio garso ö kitimai, kokia jo raida tose kalbose - kaip jis skambėjo skolinių skolinimosi metu? Tuomet gal ir paaiškėtų, kodėl taip yra... Kartais tokie dabartiniai neatitikimai rodo įvairius istorinius dalykus ir yra ne atsitiktiniai. Aišku, neatmestina, kad ir kokių užsispyrusių kalbininkų taip padaryta buvo Beje, dėmesio vertas Taut argumentas dėl suvalkiečių tarmės O kitiems čia pasisakiusiems pridursiu, kad slavofobijai šiuo atveju tikrai ne vieta, baltų ir slavų kalbos artimai giminiškos ir turi labai daug istorinių bendrybių visuose kalbos lygmenyse, tad tikrai neverta kiekvienąkart ieškoti įtakų

[Meier]

Ir, žinoma, visa tai kažkaip atsitiktinai perėjo ir į rusų kalbą.

Yra tokių žodžių baltiškos kilmės, perėjusių į slavų kalbas, kad daugelis nustebtų :-) Visgi baltai ir slavai senais laikais buvo itin glaudžiai susijusios tautos. Nedaug kas aišku ir pasikeitė, gal tik gyventojų proporcijos.

[John]

Taigi buvo įdėti pavyzdžiai iš tarpukario spaudos. Ar sovietiniai kalbininkai jau ir tada darbavosi?

Dėl sovietinių kalbininkų turiu omeny formalizavimą. Didelė dalis (galbūt dauguma) rusicizmų, be abejo, atėjo iš Caro laikų ir valstiečių kalbėsenos. Vėliau lalba buvo taisyta, tvarkyta ir kitaip "civilizuota" bet didelė dalis tų rusicimų išliko iki dabar. Kaip matome, kai kurie kryžiumi gūla už tą šiandieninę "graždanką", galvodami, kad tai gryna ir šventa lietuvių kalba. Deja, taip nėra. Lietuvių kalba buvo smarkiai nurusinta ir šiandien mes tą nurusinimą formalizavome ir giname, kaip lietuvių kalbos vertybę.

Tą Kiolną labiausiai pamėgę naujieji emigrantai - nuvažiuoja, išgirsta, kad vietiniai taip sako ir jiems kiti argumentai neįdomūs. Čia panašiai kaip krepšinyje - kiekvienas lietuvis yra gudresnis už rinktinės trenerį, kiekvienas, nesvarbu kiek klasių baigęs, geriausiai žino, kaip reikia tarti ir rašyti. Be to, keista, kad užsienio vietovardžio skiemens tarimas sukelia tiek aistrų. O Rusijos šešėlio ieškojimas kiekviename žingsnyje tik parodo, kokia ta įtaka vis dar didelė .

Nesąmonė. Įdomu tai, kad apie Kiolną iki ten nuvažiavęs nebuvau girdėjęs visiškai nieko. Net apie Katedrą tebuvau girdėjęs tik pro miglas. Nors man net nekilo tokia mintis, kad tą miestą lietuviškai galima vadinti kaip nors kitaip. Kiolnas atrodo kaip savaime suprantama lietuviška Köln versija. Visi mano pažįstami žmonės (t.y. šeima ir artimesni draugai) taipogi Kiolną vadino ir vadina Kiolnu, o ne Kelnu, nors tai žmonės iš skirtingų aplinkų ir skirtingų epochų. Kelnas man nuskambėjo tiesiog "wtf!?" t.y. kaip kažkoks niekur negirdėtas žodis. Lietuvių kalbos suvokimu taip pat nesiskundžiau nei mokykloje, nei kasdieninėje kalboje. Aišku, pagooglinus, netrukus išsiaiškinau, kad (surprise, surpsise!) lygiai taip pat rašoma ir tariama rusiškai. Pasirodo, rusų kalboje -io garsas ne tik nevartojamas, bet žmonės jo tikriausiai ir neištaria. Dėl to jis rusų kalboje ir vengiamas. Dėl to jis vengiamas ir Lietuvių kalboje, nors -io mes galime ištarti be problemų.

O dėl Rusijos šešėlio... jį pastebėjau visiškai atsitiktinai dar gana senais laikais, kai ėjau į mokyklą. Tiesiog vieną kartą pusiau juokais nusprendžiau paieškoti rusiškų užsienietiškų vietovardžių variantų... mano dideliam nustebimui, kone visi užsienietiški vietovardžiai yra praktiškai identiški rusiškiems (ne lenkiškiems, ne prancūziškiems, ne angliškiems, bet būtent rusiškiems). Maža to, tai neapsiriboja vien dvigarsių ar atskirų raidžių subtilybėmis, bet ir tokiais pavydžiais kaip Naujasis Orleanas (Новый Орлеан) vs. Niujorkas (Нью-Йорк). Galų gale, bandydamas paneigti tokią savo hipotezę ėmiau ieškoti visiškai atsitiktinių vietovardžių ir tiesiog netekau žado, nes kone kiekvienas mano "bandymas" baigdavosi tuo, kad identišką žodį rasdavau rusų kalboje (bet ne būtinai lenkų, latvių ar pan. kalbose).

Kitas niuansas, kuris sustiprina tokį požiūrį, tai gana padrikas ir desperatiškai atrodantis tokios pozicijos priešininkų elgesys ir kontrargumentai: nuo to, kad tai atėjo visai ne iš rusų kalbos, bet iš lenkų, iki to, kad rusų kalba pati tokį rašymo ir tarimo būdą nuo mūsų nusižiūrėjo. Kitaip tariant, bandymai griebtis šiaudo, norint kažką įrodyti užuot ėmusis kritikško požiūrio į savo paties hipotezę, ką aš dariau nuo pat pradžių ir visaip bandžiau ją paneigti.

Prie to paties, gana senas ir jau, berods, forume publikuotas straipsnelis

Kaip lietuvių kalboje išliko „graždanka“?
http://pilietis.delfi.lt/voxpopuli/a...hp?id=13387189


Aišku, kyla klausimas, kodėl taip yra? Mano manymu, taip yra todėl, kad lietuvių kalba buvo galutinai formalizuota ir sustatyta į vietas tik po Karo ir tai padarė tarybiniai kalbininkai, kuriems visai tiko rusiczimai. Jie nesivargino jų naikinti ir iš tiesų išgryninti lietuvišką kalbą. Dabartiniais laikais kalbininkai ir kiti dėdės nebenori iš naujo perrinkinėti raidžių ir judinti "senos ir didingos" lietuvių kalbos... na juk nesolidu būtų. Svarbų vaidmenį atlieka kompleksai ir Vakarų baimė (na kaip gi čia dabar NUVOKIETINSI 100% lietuvišką Kiolna, Getę ir panšius). Tie patys kompleksai neleidžia pripažinti fakto, kad moderni lietuvių kalba, nepaisant visai neblogai formalizuotos struktūros ir gramatikos, yra smarkiai nurusinta! Taigi kokia gėda būtų. Todėl geriausia išeitis - neigti ir tvirtinti, kad viskas yra 100% lietuviška, kad jokios Rusijos įtakos čia nėra (ypač įtikinamai skamba turint omeny šimtmečius trukusią Carinę ir vėliau buvusią Sovietinę priespaudas ). Sakyčiau, gana komiška.

[Taut.]

Aš manau visi čia esantys pasisakytų už lietuvių kalbos išgryninimą nuo tokių terminijų kaip mano jau minėta "Gruzija" ir panašių nesusipratimų, kaip, beje, ir prieš daugelį šiandieninių kalbininkų skleidžiamų idiotizmų. Bet šnekant apie šį konkretų atvejį viskas atsiremia į mano jau minėtą tokių garsų reiškimo specifiką Sūduvos tarmėse. Jeigu lietuvių bendrinė kalba būtų buvusi kurta žemaitišku pagrindu, tai "Kiolnas" nebūtų teikiamas kaip antraeilis variantas. Beje, ta pati "graždanka" labiausiai ir įtakojo žemaičių tarmės bruožus (šitoje vietoje galima prisiminti diskusijas dėl "nu"), tačiau žemaičių tarmėje, pavyzdžiui, "Kenigsbergas" išliko "Kionigsbergu".

[blitz]

Dėl sovietinių kalbininkų turiu omeny formalizavimą. Didelė dalis (galbūt dauguma) rusicizmų, be abejo, atėjo iš Caro laikų ir valstiečių kalbėsenos. Vėliau lalba buvo taisyta, tvarkyta ir kitaip "civilizuota" bet didelė dalis tų rusicimų išliko iki dabar. Kaip matome, kai kurie kryžiumi gūla už tą šiandieninę "graždanką", galvodami, kad tai gryna ir šventa lietuvių kalba. Deja, taip nėra. Lietuvių kalba buvo smarkiai nurusinta ir šiandien mes tą nurusinimą formalizavome ir giname, kaip lietuvių kalbos vertybę.




Nesąmonė. Įdomu tai, kad apie Kiolną iki ten nuvažiavęs nebuvau girdėjęs visiškai nieko. Net apie Katedrą tebuvau girdėjęs tik pro miglas. Nors man net nekilo tokia mintis, kad tą miestą lietuviškai galima vadinti kaip nors kitaip. Kiolnas atrodo kaip savaime suprantama lietuviška Köln versija. Visi mano pažįstami žmonės (t.y. šeima ir artimesni draugai) taipogi Kiolną vadino ir vadina Kiolnu, o ne Kelnu, nors tai žmonės iš skirtingų aplinkų ir skirtingų epochų. Kelnas man nuskambėjo tiesiog "wtf!?" t.y. kaip kažkoks niekur negirdėtas žodis. Lietuvių kalbos suvokimu taip pat nesiskundžiau nei mokykloje, nei kasdieninėje kalboje. Aišku, pagooglinus, netrukus išsiaiškinau, kad (surprise, surpsise!) lygiai taip pat rašoma ir tariama rusiškai. Pasirodo, rusų kalboje -io garsas ne tik nevartojamas, bet žmonės jo tikriausiai ir neištaria. Dėl to jis rusų kalboje ir vengiamas. Dėl to jis vengiamas ir Lietuvių kalboje, nors -io mes galime ištarti be problemų.

O dėl Rusijos šešėlio... jį pastebėjau visiškai atsitiktinai dar gana senais laikais, kai ėjau į mokyklą. Tiesiog vieną kartą pusiau juokais nusprendžiau paieškoti rusiškų užsienietiškų vietovardžių variantų... mano dideliam nustebimui, kone visi užsienietiški vietovardžiai yra praktiškai identiški rusiškiems (ne lenkiškiems, ne prancūziškiems, ne angliškiems, bet būtent rusiškiems). Maža to, tai neapsiriboja vien dvigarsių ar atskirų raidžių subtilybėmis, bet ir tokiais pavydžiais kaip Naujasis Orleanas (Новый Орлеан) vs. Niujorkas (Нью-Йорк). Galų gale, bandydamas paneigti tokią savo hipotezę ėmiau ieškoti visiškai atsitiktinių vietovardžių ir tiesiog netekau žado, nes kone kiekvienas mano "bandymas" baigdavosi tuo, kad identišką žodį rasdavau rusų kalboje (bet ne būtinai lenkų, latvių ar pan. kalbose).

Kitas niuansas, kuris sustiprina tokį požiūrį, tai gana padrikas ir desperatiškai atrodantis tokios pozicijos priešininkų elgesys ir kontrargumentai: nuo to, kad tai atėjo visai ne iš rusų kalbos, bet iš lenkų, iki to, kad rusų kalba pati tokį rašymo ir tarimo būdą nuo mūsų nusižiūrėjo. Kitaip tariant, bandymai griebtis šiaudo, norint kažką įrodyti užuot ėmusis kritikško požiūrio į savo paties hipotezę, ką aš dariau nuo pat pradžių ir visaip bandžiau ją paneigti.

Prie to paties, gana senas ir jau, berods, forume publikuotas straipsnelis

Kaip lietuvių kalboje išliko „graždanka“?
http://pilietis.delfi.lt/voxpopuli/a...hp?id=13387189


Aišku, kyla klausimas, kodėl taip yra? Mano manymu, taip yra todėl, kad lietuvių kalba buvo galutinai formalizuota ir sustatyta į vietas tik po Karo ir tai padarė tarybiniai kalbininkai, kuriems visai tiko rusiczimai. Jie nesivargino jų naikinti ir iš tiesų išgryninti lietuvišką kalbą. Dabartiniais laikais kalbininkai ir kiti dėdės nebenori iš naujo perrinkinėti raidžių ir judinti "senos ir didingos" lietuvių kalbos... na juk nesolidu būtų. Svarbų vaidmenį atlieka kompleksai ir Vakarų baimė (na kaip gi čia dabar NUVOKIETINSI 100% lietuvišką Kiolna, Getę ir panšius). Tie patys kompleksai neleidžia pripažinti fakto, kad moderni lietuvių kalba, nepaisant visai neblogai formalizuotos struktūros ir gramatikos, yra smarkiai nurusinta! Taigi kokia gėda būtų. Todėl geriausia išeitis - neigti ir tvirtinti, kad viskas yra 100% lietuviška, kad jokios Rusijos įtakos čia nėra (ypač įtikinamai skamba turint omeny šimtmečius trukusią Carinę ir vėliau buvusią Sovietinę priespaudas ). Sakyčiau, gana komiška.

Getė, Kelnas, Markas Tvenas ir Geteborgas yra grynai LIETUVIŠKI žodžiai. Apskritai, kas čia per mada kabinėtis prie lietuviškų žodžių? Prie ko dar prisikabinsi? "Minkštumo ženklo"?

[John]

LOL... "Minkštumo ženklas" mane beveik nužudė. Negi nežinojai, kad jis atėjo iš Jotvingių tarmės?

[Taut.]

Dar, ne visiškai į temą, kitas gan svarbus dalykas, į kurį beveik niekas nekreipia dėmesio - dabartinės šnekamosios lietuvių kalbos didžiausias skaudylys yra būtent nenatūralus, slaviškas kirčiavimas. Ir jis atėjo būtent per pastaruosius 70 metų, kas yra itin keista, turint omeny kad latviai, pas kuriuos slaviškos tautinės mažumos sudaro kone trečdalį gyventojų, savo kirčiavimą sugebėjo išlaikyti gryną.

[John]

Dar, ne visiškai į temą, kitas gan svarbus dalykas, į kurį beveik niekas nekreipia dėmesio - dabartinės šnekamosios lietuvių kalbos didžiausias skaudylys yra būtent nenatūralus, slaviškas kirčiavimas. Ir jis atėjo būtent per pastaruosius 70 metų, kas yra itin keista, turint omeny kad latviai, pas kuriuos slaviškos tautinės mažumos sudaro kone trečdalį gyventojų, savo kirčiavimą sugebėjo išlaikyti gryną.

Tą pastebėjau gana seniai. Būtent dėl to lietuviškai nesuprantančiam žmogui, lietuvių kalba dažnai skamba panašiai į rusų kalbą. Kelis kartus aš net pats suklusau, netoliese išgirdęs kalbant žmones ir bandžiau įsiklausyti, ar jie kalba lietuviškai, ar rusiškai.

[RolandasM]

Per "kobra 11" jau daug metu vercia "Kiolnas",tad,manau,tai pats teisingiausias vertimas

[Zosys]

šitiems puslapio apimties "rūpesčiams" apie atseit "nelietuviškas transkribcijas" aš drąsiai skirčiau MIESTŲ METŲ NONSENSO GRAND-PRIX (tikiuosi paskutiniu žodžiu aš palinksminau užsicikslinusius ant "Tomaševskinės europeizacijos" entuziastus). Džonui mat "sovietiniai lingvistai" neįtiko; jam matote paduokite verčiau prie visų valdžių tukusį istoriką-marksistą (o paskutinius 20 metų - "euro-aktyvistą") Bumblauską (+legionas tokių pačių "veikėjų-vėjarodžių", kurie matyt nuoširdžiai nejunta, kaip jų uodegos kraiposi pagal vėjo gūsį).

P.S. beje manau jog tai maloniai simboliška, kad to "atrusinimo po polsku" blevyzgotojo pavardė Simanaitis pati surusinta.

[c2h5oh]

Dar, ne visiškai į temą, kitas gan svarbus dalykas, į kurį beveik niekas nekreipia dėmesio - dabartinės šnekamosios lietuvių kalbos didžiausias skaudylys yra būtent nenatūralus, slaviškas kirčiavimas. Ir jis atėjo būtent per pastaruosius 70 metų, kas yra itin keista, turint omeny kad latviai, pas kuriuos slaviškos tautinės mažumos sudaro kone trečdalį gyventojų, savo kirčiavimą sugebėjo išlaikyti gryną.

Gal galima plačiau apie latvišką "gryną" kirčiavimą? Kas čia taip nustatė, kad visų žodžių kirčiavimas pirmam skiemeny yra "grynas"? Ir kurioj lietuvių kalbos tarmėj galima aptikt tokį "gryną" kirčiavimą? Prieškariu (prieš 70 metų - tai 1941 metai) buvo kirčiuojama "gryniau" nei dabar?

Bet šnekant apie šį konkretų atvejį viskas atsiremia į mano jau minėtą tokių garsų reiškimo specifiką Sūduvos tarmėse. Jeigu lietuvių bendrinė kalba būtų buvusi kurta žemaitišku pagrindu, tai "Kiolnas" nebūtų teikiamas kaip antraeilis variantas. Beje, ta pati "graždanka" labiausiai ir įtakojo žemaičių tarmės bruožus (šitoje vietoje galima prisiminti diskusijas dėl "nu"), tačiau žemaičių tarmėje, pavyzdžiui, "Kenigsbergas" išliko "Kionigsbergu".

Gal gali kokią nuorodą apie tą Sūduvos tarmių specifiką?

Tik labai abejoju, ar tos "Sūduvos tarmės" turėjo žodžius "Kelnas" ir Geteborgas. Kad "Koenigsberg" marijampolietiškai gali būti Kėėėėėėnigsbergas - tikiu Bet anie miestai - per toli ir jokių tradicinių ryšių su Suvalkija neturi.

P.s.: švediškai "Göteborg" tariama maždaug kaip "Jiotebore" (garso "g" nėra!) - dar vienas įrodymas, kad "Suvalkijos tarmės su specifika" tikrai nesusidūrė su šiuo Švedijos vietovardžiu.

[Ametistas]

Ir, žinoma, visa tai kažkaip atsitiktinai perėjo ir į rusų kalbą.

Gali būt. Juk lietuvių kalbos kilmė ir susiformavimas beveik aiškus, skirtingai negu rusų. Nors Rusija lyg ir senesnė tauta, tai ir kalba turėtų būti susiformavusi seniau, bet apie tai trūksta duomenų. Taip kad nėra ta rusų kalba tokia besotė.