Lietuvių kalba

[Romas]

Gal Romas labai nesupyks, tačiau jo pranešimuose pastebėjau keletą dažnų kalbos klaidų.

Godo, teks studijuoti tas pastabas.
Bet žodžiui "įtakoti" nerandu kito pakaitalo

Dar noriu sugrįžti prie Romo googlės apžvalgos Buvo labai įdomu, niekad ir nežinojau, kad yra tokios galimybės, tad ir aš norėčiau pasiteirauti, jei ne paslaptis, kaip tas googlės funkcijas rasti?

Ačiū visiems susidomėjusiems ta lietuvių kalbos degradavimo analize.
Pasirauskite čia:
http://www.google.com/insights/searc...algiris&cmpt=q
Ten dar liko daug įdomybių

Dar būtų įdomu patyrinėti, kiek yra besidominčių krepshiniu ir Zhalgiriu.

Kol kas Zhalgirio ir krepshinio gerbėjai tūno savo Albanijoje.

[Edvard]

Ačiū visiems susidomėjusiems ta lietuvių kalbos degradavimo analize.

Tai kad viskas tvarkoj, degraduoja ne tik lietuviu kalba...........

[Furbo]

Gal reiktų keist forumo taisykles? O gal reikia jums sukurt naujų nuobaudų už lietuvių kalbos niekinimą? O gal per mažai šiame forume moderatorių, kurie būtų atsakingi už lietuvių kalbą? Nes jeigu mes žiūrėsim ir nieko nedarysim-kažin kas liks iš lietuvių kalbos... .
Taigi siūlau pradėt ką nors pradėti daryti DABAR!

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Beje, teisininkai kaip terminus įsiteisino ir liudininką, ir liudytoją, ir teisės terminijoje šiems variantams dabar suteiktos šiek tiek skirtingos reikšmės (kurių aš nežinau). Tačiau kasdienėje kalboje tie reikšmių niuansai nėra svarbūs. Kadangi Carnifex'o ką tik išaiškintas darybos tipas veikia praktiškai be išimčių, viešojoje kalboje visuomet geriau vartoti liudytojas

Nu, bent jau kiek aš esu susipažinės su teisės terminija tai tokio padaro kaip liudininkas ten nėra. Yra tik liudytojas. Ir tarkim Infolexas pagal užklausą "liudininkas" duoda tik 11 rezultatų, tarp kurių nėra nei vieno įstatymo.

[Godo]

Nu, bent jau kiek aš esu susipažinės su teisės terminija tai tokio padaro kaip liudininkas ten nėra. Yra tik liudytojas. Ir tarkim Infolexas pagal užklausą "liudininkas" duoda tik 11 rezultatų, tarp kurių nėra nei vieno įstatymo.

Velnias žino Aš tai kažkokiuose terminologijos straipsniuose ir diskusijose kaip pavyzdį radau. Gal jau panaikino? O gal tik norėjo įteisinti? Galų gale, jei to liudininko tikrai terminijoje nėra, tai reikia tuo tik pasidžiaugti Ačiū už info

[Godo]

Ta proga patikrinau: matyt to liudininko tikrai nebuvo leista įsiteisinti, nes Europos terminų tezauras EUROVOC pagal užklausą liudininkas taip pat nieko neduoda

[Romas]

Gana bjaurus kuriozas, parodantis lietuvių kalbos padėtį.
Kabelinė televizija ir "Viasat'as" kaltina vieni kitus; bet jie abu labu šitoje situacijoje atrodo nekaip.

Eglė Samoškaitė, www.DELFI.lt 2010 gruodžio mėn. 30 d. 17:52

Lietuviškai subtitruota laida – graždankos stiliumi

Nors Lietuva Vilniaus generalgubernatoriaus Michailo Muravjovo vykdytą rusinimo politiką, kai visi lietuviški leidiniai buvo leidžiami kirilica, iškentė dar XIX a., tačiau kai kurie kabelinės televizijos žiūrovai gali pamanyti, jog knygnešių laikai sugrįžo. Mat žiūrint kai kuriuos užsienio kanalus, vietoje lietuviškų subtitrų matomi lietuviški žodžiai, parašyti kirilica. Taip „sekmadienis“ gali tapti „секмадиенис“, o „saulė“ - „сауле“.

Tokį vaizdą vienas Panevėžio gyventojas išvydo žiūrėdamas kabelinės televizijos operatoriaus „Balticum TV“ retransliuojamą „Viasat explorer“ programą.




http://pilietis.delfi.lt/news/lietuv....d?id=40248003

[Eimantas]

Jonas Bukantis: "Žemaičiui brėkšta vakare, aukštaičiui - ryte"

Žemaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba 2011 metus Žemaitijos regione paskelbė Tarmių metais. Jiems skiriamas naujasis "Kultūros uosto" publikacijų ciklas "Tarmių spalvos". Apie tai, kokią vietą mūsų gyvenime užima tarmės, kokia ateitis laukia žemaičių kalbos, kaip ji atspindi žemaičių būdą, pasaulėjautą ir mąstyseną, kalbamės su Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros docentu Jonu Bukančiu.

http://www.ve.lt/naujienos/klaipeda1...--ryte-531896/

[Romas]

Alfa.lt 2011-01-19 15:24

Nauja kalbos strategija siekiama stiprinti „tuščią“ lietuvišką identitetą

Naujos Lietuvių kalbos ugdymo strategijos rengėjai sako norintys sustiprinti lietuvių kalbos ir literatūros mokyklose vaidmenį, taip skatinant lietuviškos tapatybės įsisąmoninimą.
„Lituanistika mokykloje iki šiol yra periferijoje ir podukros vietoje. Strategija bando grąžinti lituanistiką mokykloje į deramą vietą“, - trečiadienį per spaudos konferenciją sakė vienas iš strategijos kūrėjų parlamentaras Valentinas Stundys.
(...)

Strategija siekiama, kad lietuvių kalba būtų „gyva“, ypač skatinant jos vartojimą informacinių technologijų srityje. Anot M.Kvietkausko, visuomenė turi turėti „patogų šiuolaikinės kalbos standartą“, o lietuvių kalba neturi likti „marginalinio vartojimo kalba“.

http://www.alfa.lt/straipsnis/104374...11-01-19_15-24

[Carnifex]

, o lietuvių kalba neturi likti „marginalinio vartojimo kalba“.

Ironiška, kai Kvietkauskas, siekdamas lietuvių kalbos gyvybingumo, pats į ją įbruka daug nereikalingų tarptautinių žodžių, kurių bent dalį galėjo lengvai (ar ilgiau pagalvojęs) pakeisti lietuviškais.

[LC.]

Kalbininkai, kokia yra žodžio obelis kilmininko forma - obels ar obelies?

Straipsnio antraštė www.15min.lt svetainėje:

Konkurse „Nupiešk gražiausią žodį“ 13 tūkst. konkurentų nurungė obelies piešinys

[music]

Obliaus.

[Romas]

2011 vasario mėn. 6 d. 20:56
Aistė Griškonytė, www.DELFI.lt

Lietuvių kalbai – ES našlaitės dalia?

Nors Lietuva daugiau kaip šešerius metus priklauso Europos Sąjungai, tačiau toli gražu ne visų valstybių narių gyventojai žino, kas yra Lietuva ir kokia šios „egzotiškos“ valstybės oficialioji kalba. Tuo įsitikinsite atsivertę populiarios britų leidyklos „Usborne Publishing” anglų ir prancūzų kalbomis išleistą pažintinį atlasą vaikams. Jame pavaizduotas Lietuvos simbolis – prasčiokas su dviem gėlėmis dešinėje rankoje, žvelgiantis į Maskvos pusę ir mažuosius skaitytojus pasitinkantis žodeliu „Privet“.


(...)
Autorius teigė, kad pakeisti Lietuvos teritorijoje pavaizduoto prasčioko jie tikriausiai neturės galimybės, tad ateity vargu bau ar jį pakeis, pavyzdžiui, Arvydas Sabonis su oranžiniu kamuoliu rankose. Bent tiek, kad trečiame atlaso leidime su mažaisiais skaitytojais bus sveikinamasi lietuviškai.
Tuo tarpu pernai Lietuvos knygynuose pasirodžiusioje lietuviškoje „Pasaulio atlasas su langais“ versijoje žodelį „Privet“ pakeitė „Labas“.
(...)
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė įsitikinusi, jog pirmiausia lietuviai turėtų labiau gerbti savo kalbą, kultūrą, papročius, valstybę ir nebijoti prisipažinti užsienyje, kad yra iš Lietuvos.
„Mums kažkodėl atrodo, kad užsienyje žmonės daug protingesni už mus, bet ir ten yra ir neišsilavinusių, ir niekuo nesidominčių. Manau, „Klausimėlis“ ir kitose šalyse būtų lygiai toks pat“, – kalbėjo I. Smetonienė.
Tačiau knygų leidėjai – ne gatvėje apklausiami eiliniai piliečiai. Leisdami knygas jie neturėtų klaidinti skaitytojų, kad lietuviai sveikinasi rusišku žodeliu „Privet“.

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=41713213

[Kecal]

2011 vasario mėn. 6 d. 20:56
Aistė Griškonytė, www.DELFI.lt

Iš š*do spaudžia vašką... Daugiau pasako apie britų leidyklą, o ne lietuvių kalbą...

[Romas]

Seniai beskaičiau tokį įdomų straipsnį grynai lingvistinėmis temomis.
Vilnietį lengviausia atskirsi iš žodžio suprañti


Lrytas.lt 2011-02-08 13:35
Ramunė Čičirkaitė,

Kaip šiandien kalba Vilnius?

2010 m. spalio–gruodžio mėnesiais Lietuvių kalbos institutas vykdė Lietuvos mokslo tarybos finansuotą projektą „Kalba Vilnius: Vilniaus kalbos vaidmuo šiandieninėje Lietuvoje“.
(...)
Sostinėje kirtį mėgstama atitraukti iš trumposios galūnės į ilgąjį priešpaskutinį skiemenį, todėl dažnai sakoma ne, pvz., idealiaĩ, individualiaĩ, yrà, su kauniečiù, nueinù, rajonù, sunkù, suprantù, o ideãliai, individuãliai, ỹra, su kauniẽčiu, nueĩnu, rajõnu, suñku, suprañtu. Vilniečiai gerokai dažniau nukelia kirtį nei atitraukia, t. y. kirčiuoja klausimaĩ, klausimáms, klausimaĩs, Trakaĩ, Trakáms, Trakuosè, tokiái, su tokiù, tokiùs ir pan.

Bendrinės kalbos norma šiuo atveju būtų kláusimai, kláusimams, kláusimais, Trãkai, Trãkams, Trãkuose, tókiai, su tókiu, tókius. Be to, neretai vilniečių kalboje kirtis perkeliamas iš priešpaskutinio į trečią nuo galo žodžio skiemenį, todėl linkstama kirčiuoti àtskleidžia, Kalvãrijų, pasìpuošia, sãvaitė, tiñklinis, tỹrimas, vìrtuvė ir kt., o ne atskleĩdžia, Kalvarìjų, saváitė, tinklìnis, tyrìmas, virtùvė, kaip reikalaujama bendrinėje kalboje.

„Vilniečių kalba skiriasi nuo griežtai sunorminto standarto, tačiau ji nėra blogesnė: kaip ir tarmės, ji funkcionuoja pagal savus dėsnius, yra veikiama įvairių vidinių ir išorinių, kalbinių ir nekalbinių veiksnių. Be to, ir patys sostinės gyventojai savo kalbos nelinkę laikyti prastesne. Netgi priešingai – daugelis informantų ją vertina kaip bene vienintelę iš didžiųjų Lietuvos miestų neturinčią tarmiškumo žymės, kaip „visos Lietuvos kalbą“, todėl neabejotinai – kaip norminę ir bendrinę. (...)"

http://www.lrytas.lt/-12970785201297...ba-vilnius.htm

[Kecal]

Seniai beskaičiau tokį įdomų straipsnį grynai lingvistinėmis temomis.
Vilnietį lengviausia atskirsi iš žodžio suprañti

Lrytas.lt 2011-02-08 13:35
Ramunė Čičirkaitė,

Labai geri klausimai iškelti. Šiek tiek keista, kad Lietuvoje bendrinė kalba nustatyta vienos, šiuo metu gana marginalinės, tarmės pagrindu, ir dar dirbtinai palaikoma visokių „kalbos gynėjų“... Suprantu, istorija yra istorija, daugelis pirmųjų lietuvių intelektualų kilo iš prakutusių Užnemunės valstiečių, bet dabar realybė - visiškai kitokia. Mano aplinkoje įprasta suvalkiečius švelniai pašiepti, nes jų kalba tikrai skamba keistokai

Kalba yra gyvas reiškinys, kuriamas jos vartotojų. Ir būtent Vilnius yra didžiausias katilas, kuriame vyksta įvairių tarmių maišymasis ir vieno bendro (bet ne vienintelio) kalbėjimo būdo formavimasis. Čia yra ir politinės, ekonominės bei kultūrinės galios centras, kuris leidžia transliuoti naująją kalbėseną likusiai Lietuvai, tokiu būdu netiesiogiai nustatant naujus standartus (kad ir kaip piktintųsi kalbininkai). Vargu ar tai įmanoma sustabdyti...

P.S.: Aš pats savo kalboje atpažinau gal apie trečdalį minimų vilnietiškų „ydų“, bet jų tikriausiai yra ir daugiau, tik aš pats to net nenujaučiu

[senasnamas]

Mano aplinkoje įprasta suvalkiečius švelniai pašiepti, nes jų kalba tikrai skamba keistokai

Kiekvienos tarmės atstovui kita tarmė gali skambėti keistokai. O jei žmogus kilęs iš mišrios šeimos, tai apskritai visa lietuvių kalba gali atrodyti keista .

vienos, šiuo metu gana marginalinės, tarmės pagrindu

Ta dabartinė ištirta sostinės kalbėsena yra labai nedaug nutolusi nuo suvalkiečių tarmės - kai kurie balsiai patrumpėję, kirčiavimas kiek pasikeitęs, bet rašyba ir morfologija ta pati. Kitaip sakant, ta vilniečių tarmė nėra kažkas iš esmės nauja - tai tik pora žingsnių į šoną nuo suvalkiečių tarmės. Labiausiai suvalkiečių tarmėje dėmesį patraukia ilgas balsių tarimas, bet iš esmės toks tarimas logiškas - ilga balsė ir turėtų būti ilga. O skubantys vilniečiai neturi laiko visoms ilgoms balsėms ištarti .
Tie, kuriems nepatinka, kad bendrinės kalbos pagrindas yra suvalkiečių tarmė, net neįsivaizduoja, kaip dabar atrodytų rašyba ir visa morfologija, jei bendrinės kalbos pagrindas būtų kita tarmė. Užtenka pasižiūrėti į Žemaitėška Vikipedėjė .

[Ametistas]

Labai geri klausimai iškelti. Šiek tiek keista, kad Lietuvoje bendrinė kalba nustatyta vienos, šiuo metu gana marginalinės, tarmės pagrindu, ir dar dirbtinai palaikoma visokių „kalbos gynėjų“... Suprantu, istorija yra istorija, daugelis pirmųjų lietuvių intelektualų kilo iš prakutusių Užnemunės valstiečių, bet dabar realybė - visiškai kitokia. Mano aplinkoje įprasta suvalkiečius švelniai pašiepti, nes jų kalba tikrai skamba keistokai

Kalba yra gyvas reiškinys, kuriamas jos vartotojų. Ir būtent Vilnius yra didžiausias katilas, kuriame vyksta įvairių tarmių maišymasis ir vieno bendro (bet ne vienintelio) kalbėjimo būdo formavimasis. Čia yra ir politinės, ekonominės bei kultūrinės galios centras, kuris leidžia transliuoti naująją kalbėseną likusiai Lietuvai, tokiu būdu netiesiogiai nustatant naujus standartus (kad ir kaip piktintųsi kalbininkai). Vargu ar tai įmanoma sustabdyti...

P.S.: Aš pats savo kalboje atpažinau gal apie trečdalį minimų vilnietiškų „ydų“, bet jų tikriausiai yra ir daugiau, tik aš pats to net nenujaučiu

Nesutinku, kad vilniečių kalba turėtų diktuoti ar diktuoja sąlygas likusiems lietuviams. Taip nėra. Juk anksčiau Vilnius netgi buvo už lietuvių kalbos žemėlapio ribų. Net ir dabar Vilniuje nėra tiek daug gyventojų, kad šie sugebėtų pralenkti visą kitą lietuvakalbių dalį. Vilniečiai net neturi nei tarmės, nei normalios standartinės kalbėsenos, ji yra atitrūkusi nuo visos kitos lietuviškai taisyklingai kalbančiųjų dalies. Dabar normine, taisyklinga lietuvių kalba laikoma kilusia iš centrinės Lietuvos. Bendrinė kalba kilusi iš aukštaičių ir suvalkiečių tarmių.

[Ametistas]

Ta dabartinė ištirta sostinės kalbėsena yra labai nedaug nutolusi nuo suvalkiečių tarmės - kai kurie balsiai patrumpėję, kirčiavimas kiek pasikeitęs, bet rašyba ir morfologija ta pati. Kitaip sakant, ta vilniečių tarmė nėra kažkas iš esmės nauja - tai tik pora žingsnių į šoną nuo suvalkiečių tarmės. Labiausiai suvalkiečių tarmėje dėmesį patraukia ilgas balsių tarimas, bet iš esmės toks tarimas logiškas - ilga balsė ir turėtų būti ilga. O skubantys vilniečiai neturi laiko visoms ilgoms balsėms ištarti

Žiūrint, ką vadini vilniečiais. Ar visus, ten gyvenančius, iš visokių kaimeliūkščių atvykusius, ar nuo senos Vilniuje esančius.
Vilniečių kalba nėra labai besiskirianti nuo suvalkiečių, tačiau kauniečiai kalba kur kas taisyklingiau, negu sostinės senbuviai.

[Kecal]

Nesutinku, kad vilniečių kalba turėtų diktuoti ar diktuoja sąlygas likusiems lietuviams. Taip nėra. Juk anksčiau Vilnius netgi buvo už lietuvių kalbos žemėlapio ribų. Net ir dabar Vilniuje nėra tiek daug gyventojų, kad šie sugebėtų pralenkti visą kitą lietuvakalbių dalį. Vilniečiai net neturi nei tarmės, nei normalios standartinės kalbėsenos, ji yra atitrūkusi nuo visos kitos lietuviškai taisyklingai kalbančiųjų dalies. Dabar normine, taisyklinga lietuvių kalba laikoma kilusia iš centrinės Lietuvos. Bendrinė kalba kilusi iš aukštaičių ir suvalkiečių tarmių.

Teisingai sakai, kad Vilnius BUVO už lietuvių kalbos žemėlapio ribų. Bet dabar būtent Vilnius yra šalies politinio, mokslinio ir kultūrinio gyvenimo centras, todėl nieko keisto, kad jis gali pradėti diktuoti naujas „madas“. Iš dalies dėl to, kad nėra istoriškai susiformavusios vilniečių tarmės, Vilniuje yra turbūt geriausios sąlygos visų egzistuojančių tarmių susimaišymui - tegu ir suvalkiečių bei aukštaičių tarmių pagrindu.