O tu čia bandai įteigti, kad visi LKŽ esantys žodžiais besąlygiškai tinkami vartoti visur ir visada?
Anglų kalboje juk jau skiriama British english, American english ir Australian english. Geografinis atstumas daro savo. Tačiau kita vertus šiomis dienomis atstumai mažesni, žmonės daugiau keliauja yra internetas, žmonės nėra tiek izoliuoti, kad imtų kalbėti savaip. Bet, pvz., neskaitant leksikos skirtumų, britų ir amerikiečių tartis pakankamai skiriasi.
Jei Romos imperija nebūtų žlugusi, lotynų kalbos situacija irgi būtų visai kita. Todėl, kol Lietuva egzistuoja kalbai nėra didelio tiesioginio pavojaus. Galų gale, kai tiek nedaug ja kalbančių nelabai yra į ką skilti. Tarkim, užsienio šalyse gyvenančios stambios tautinės mažumos visai nesijaučia mažumomis, yra atskiri rajonai, leidžiama spauda ir t. t. O lietuvių visur išsimėtę po saujelę nelabai net komerciškai apsimoka leisti kokius nors leidinius ar kita veikla užsiimti, nebent iš idėjos. Tik Londone ir Čikagoje didesnis skaičius.
Šiaip įdomu pasiklausyti, kaip kalba seni lietuvių emigrantai, išvykę per 2-ą pasaulinį: jų kalboje likę pakankamai Smetonos Lietuvos kalbos pavyzdžių. Aišku, atsiradęs akcentas ir įpina užsienio kalbos žodžių. Arba lietuviškos salos Lenkijos, Baltarusijos teritorijoje. Jų kalba kažkiek užkonservuota ir dėl aplinkos poveikio įgijusi savitų bruožų. Tačiau esant internetui visi tie procesai stabdomi, nes puikiai galima pasiekti Lietuvos portalus, žiūrėti televiziją ir t. t. Tuo tarpu prieš kelis dešimtemčius mažumos daugiausia virė savo sultyse, kontaktų su Lietuva tiek nebuvo, nebent kokį laikraštį atsisiųsdavo ar telefonu pakalbėdavo.
Comment