Lietuvių kalba

[Sula]

Dėl kirčiavimo, tai svetimi žodžiai kirčiuojami pagal tokias pačias taisykles kaip ir savi žodžiai. Tai normalu, nes jie patenka į mūsų kalbos sistemą. Nežinau, kada buvo kitaip. Kaip siūlytum kirčiuoti Kanadą? Kanada?

Kanada, Ana, Tatjana, Kuba, I-a lietuviška kirčiuotė, kur kas artimesnė originalui, kuo buvo bloga?

[Ametistas]

Kanada, Ana, Tatjana, Kuba, I-a lietuviška kirčiuotė, kur kas artimesnė originalui, kuo buvo bloga?

Kada tai buvo?

[senasnamas]

Kai kas kirčiuoja ir Regina, Gražina, angina. Dar galima pridėti parlamentas, departamentas, autobusas. Kirčiavimo taisyklių niekas nekeitė, jos tokios jau seniausiai. Toks kirčiavimas šaknyje daugiausia įsigalėjęs dėl didžiojo kaimyno įtakos.

[Sula]

Kada tai buvo?

70-aisiais, bent jau kada detaliau kirčiavimą ėjom, berods 9-11 klasėse.
Berods dėl Argentinos buvo ginčytinas variantas.

[Ametistas]

70-aisiais, bent jau kada detaliau kirčiavimą ėjom, berods 9-11 klasėse.
Berods dėl Argentinos buvo ginčytinas variantas.

Per tą laiką daug kas pasikeitė. Kalba kinta ir pritaikoma pagal ne tik pagal visuomenės poreikius, bet ir pagal kalbininkus atrastus kalbos pokyčių ypatumus.

Tavo minimu laikotarpiu lietuvių k. net nebuvo gimtoji tikroji norminė kalba. Tai buvo rusų okupacijos paveikta, sulenkėjusi, surusėjusi, sugermanėjusi kalba. Ir to, kad anksčiau buvo kitaip, nereikėtų priimti kaip „geriau". Sakyčiau, atvirkščiai.

[John]

Oficialūs miesto užrašai Helsinkyje

[Kecal]

Jei kas ir yra apgeilėtina, tai ne slengo formose naudojamas "by" ar "to", bet oficialioje kalboje naudojami visokie "Kelnai", "Geteborgai", "Naujieji Orleanai" ir "Tryrai". Žiauru, kai Carinės ir Tarybinės sistemos primestos kalbinės konstrukcijos bei žodynai yra ginami, kaip "unikalūs" ir "savi". Į tai ir reiktų žvelgti kalbininkams, o ne į vaikigalius, tarpusavio blevyzgoms naudojančius "to" ir "by".

John, juk pats prieš tai įdėjai paveiksliuką, kur "Kelnas" angliškai įvardytas ne kaip "Koeln", o "Cologne" (o kur dar "Munich"-"Muenchen"). VISOS tautos bent jau dalį svarbiausių svetimų vietovardžių adaptuoja pagal savo poreikius... ir nematau čia nieko baisaus. Niekada nesutiksiu, kad tūlas lietuvis sakytų "važiuoju į Parį" ar "atostogavau Marsej"!!!
Valstybei ar miestui (jų gyventojams) nėra didelio skirtumo, kaip jie vadinami kitoje kalbinėje aplinkoje (su retomis išimtimis, kaip kad nuskambėjusi gruzinų "kova su vėjo malūnais" . Svarbiausia, kad kažkas apskritai apie juos kalba. Todėl turėtume rašyti taip, kaip mums patiems patogu (ir atitinka kalbos struktūrą). O jau sužinoti, kad "Kelnas" iš tikrųjų yra "Koeln", šiais laikais tikrai nesunku...

[index]

John, juk pats prieš tai įdėjai paveiksliuką, kur "Kelnas" angliškai įvardytas ne kaip "Koeln", o "Cologne" (o kur dar "Munich"-"Muenchen"). VISOS tautos bent jau dalį svarbiausių svetimų vietovardžių adaptuoja pagal savo poreikius... ir nematau čia nieko baisaus. Niekada nesutiksiu, kad tūlas lietuvis sakytų "važiuoju į Parį" ar "atostogavau Marsej"!!!
Valstybei ar miestui (jų gyventojams) nėra didelio skirtumo, kaip jie vadinami kitoje kalbinėje aplinkoje (su retomis išimtimis, kaip kad nuskambėjusi gruzinų "kova su vėjo malūnais" . Svarbiausia, kad kažkas apskritai apie juos kalba. Todėl turėtume rašyti taip, kaip mums patiems patogu (ir atitinka kalbos struktūrą). O jau sužinoti, kad "Kelnas" iš tikrųjų yra "Koeln", šiais laikais tikrai nesunku...

Cologne (tariasi Kolion') yra senas prancūziškas Kiolno pavadinimas (panašiai kaip koks Karaliaučius), todėl kad jis naudojamas anglų kalboje nieko nuostabaus. Problema, kad daugelis mūsų kalboje vartojamų vietovardžių tiesiai nurašyti nuo rusiškų (greičiausiai sovietmečių). Kodėl ne Kiolnas (teisinga forma pagal tarimą), o Kelnas? Ne Giotė, o Gėtė? Ar ne dėl Кёльн ir Гёте?

[daktaras]

man net kyla mintis kiolną vadinti kelnu? kas čia tokie gudrūs?

[index]

man net kyla mintis kiolną vadinti kelnu? kas čia tokie gudrūs?

http://www.google.lt/#hl=lt&source=h...12eb86a2729ae2

[Kecal]

Cologne (tariasi Kolion') yra senas prancūziškas Kiolno pavadinimas (panašiai kaip koks Karaliaučius), todėl kad jis naudojamas anglų kalboje nieko nuostabaus. Problema, kad daugelis mūsų kalboje vartojamų vietovardžių tiesiai nurašyti nuo rusiškų (greičiausiai sovietmečių). Kodėl ne Kiolnas (teisinga forma pagal tarimą), o Kelnas? Ne Giotė, o Gėtė? Ar ne dėl Кёльн ir Гёте?

Gerai jau, gerai, "Giotės" argumentas iš tiesų yra nuginkluojantis Turbūt niekada gyvenime nesakiau "Gėtė" - skamba tikrai šlykščiai Gal ir tikrai John taiko būtent į tokius keistus adaptavimo atvejus, o ne į vietovardžių adaptavimą apskritai...

Kaip suprantu, pagrindinis kalbininkų argumentas yra tas, kad lietuvių kalboje nėra dvibalsio "io" - todėl visus tokius atvejus bandoma keisti "kažkuo panašiu". Kita vertus, nebuvo mūsų kalboje ir garso "f", bet juk prisivertėm kažkada užrašyti žodį "fojė"...

[Vaidas]

Panaši situacija ir su Leeds. Kiek teko susidurti, visose kalbose pavadinimas tariamas su pabrėžtinai ilgu balsiu "y". Kita vertus, Rusijoje miestas vadinamas "Лидс", o oficialus lietuviškas pavadinimas yra Lidsas

Beje, citata iš vlkk puslapio:

1. Balsėmis y, ū žymimi atitinkami ilgieji kitų kalbų balsiai tuose adaptuojamuose asmenvardžiuose bei vietovardžiuose, kuriuose šių balsių ilgumas originalo kalba (latvių, vokiečių, čekų, slovakų, estų, suomių, vengrų) yra išreikštas grafiškai, pvz.: Niedrytė (lat. Niedrīte), Nyca (lat. Nīca), Nydermanas (vok. Niedermann), Tyneckis (ček. Týnecký), Skycovas (slov. Skýcov), Vyraltas (est. Viiralt), Ryhivara (suom. Riihivaara), Vyzvaras (vengr. Vízvár), Alūksnė (lat. Alūksne), Ūlenbekas (vok. Uhlenbeck), Ūneticė (ček. Únĕtice), Rūžička (ček. Rúžička), Lūčka (slov. Lúčka), Mūga (est. Muuga), Ūlasūla (suom. Uulasuula), Ūrkūtas (vengr. Úrkút).

2. Vardų, kuriuose minėtų balsių ilgumas originalo rašyba nėra aiškiai išreikštas, ilgieji balsiai žymimi balsėmis i, u, pvz.: Iberlingenas (vok. Überlingen), Ibachas (vok. Ibach), Štrigelis (vok. Strigel), Fildingas (angl. Fielding), Klivlendas (angl. Cleveland), Blumfildas (angl. Bloomfield), Gutenbergas (vok. Gutenberg), Liubekas (vok. Lübeck), Šumanas (vok. Schumann), Kuperis (angl. Cooper), Liverpulis (angl. Liverpool), Muras (angl. Moore), Hiumas (angl. Hume).

Įdomu tai, kad "Niedermann" yra laikomas vardu, kuriame aiškiai išreikštas ilgasis balsis, tuo tarpu "Fielding" - ne
Būtent dėl tokių situacijų nepritarčiau visiškam vardų sulietuvinimui tekstuose ir dokumentuose (mano nuomone, visada šalia reikėtų rašyti vardą ir originalia forma).

[Silber418]

Su Göteborg ('J(i)otebori') taip pat marazmas. Vieni rašo 'Geteborgas', kiti - 'Gioteborgas', o dar kiti - 'Getebergas' ar 'Geteburgas' ir pan.
Manau, Gioborgas skamba tiksliausiai, bet ne oficialusis 'Geteborgas'.

[Ametistas]

man net kyla mintis kiolną vadinti kelnu? kas čia tokie gudrūs?

Blogai, kad nekyla. O kodėl Lenkijos nevadiname Polonija? Varšuvos nevadiname Varsava? Ne visi užsienio vietovardžiai yra tiesiogiai verčiami, kai kurie dėl fonetikos keičiami, lietuvinami.

Su Göteborg ('J(i)otebori') taip pat marazmas. Vieni rašo 'Geteborgas', kiti - 'Gioteborgas', o dar kiti - 'Getebergas' ar 'Geteburgas' ir pan.
Manau, Gioborgas skamba tiksliausiai, bet ne oficialusis 'Geteborgas'.

Rašo, kaip nori, nes nežino, kaip iš tiesų reikia rašyti. Tingi atsiversti žodyną.

Neiškokit priekabių ten, kur nereikia. Patys nieko nenutuokdami apie lietuvių kalbą ir jos ypatumus, bandote išvesti nebūtas taisykles. Aišku, smagu, kad bandote atrasti kokį nors dėsningumą, bet lietuvių kalba dėl to ir yra ypatinga, kad joje gausu išimčių. Tai viena seniausių ir sudėtingiausių pasaulio kalbų, dėl to turėtume didžiuotis ir ne burbuliuoti, kodėl jos taip sunku mokytis.

[Godo]

Neseniai kilo diskusija ir kai kurie kalbininkai pradėjo pasirašinėti peticiją dėl M. Römerio pavardės ir tuo pačiu universiteto pavadinimo rašybos. Mat tas universitetas, argumentuodamas, jog taisyklinga rašyba Rėmeris neatpažįstamai iškraipo pavardę, savo pavadinime pradėjo vartoti taip pat ne mažiau iškraipytą formą Romeris. Na o dabartinė perraša ö = liet ė, e yra visiškai fonetiškai nepagrįsta ir taip rašoma vien dėl tarpukarinės tradicijos. Fonetiškai pagrįsta perraša yra ö = liet io (minkštas o) ir gali būti, kad tokia perraša kada nors ir bus įteisinta, nes ta tarpukarinė tradicija išliekamosios vertės neturi ir tik kraipo tartį. Tuomet ir turėsime Kiolną, Riomerį, Gioteborgą ir pan.

[Eimantas]

Gerai jau, gerai, "Giotės" argumentas iš tiesų yra nuginkluojantis Turbūt niekada gyvenime nesakiau "Gėtė" - skamba tikrai šlykščiai Gal ir tikrai John taiko būtent į tokius keistus adaptavimo atvejus, o ne į vietovardžių adaptavimą apskritai...

Kaip suprantu, pagrindinis kalbininkų argumentas yra tas, kad lietuvių kalboje nėra dvibalsio "io" - todėl visus tokius atvejus bandoma keisti "kažkuo panašiu". Kita vertus, nebuvo mūsų kalboje ir garso "f", bet juk prisivertėm kažkada užrašyti žodį "fojė"...

Tai juk rusiškai parašyta tartis yra taisyklingas.

[Al1]

Beje, Gėtė atėjo iš lenkų. Nes lenkai, nors ir rašo Goethe ar netgi su umliautu, taria panašiau į Gete.
Kelnas tikrai iškraipymas iš tarybinių laikų kalbos. Jei ant ë būtų privaloma rašyti taškus, tai nebūtų problemų buvę. Kelno angliškas ar prancūziškas pavadinimas yra atėję iš lotynų kalbos. Beje, kaip ir lenkiškas - Kolonia. Lenkai Miuncheną vadina Monachium. Dar durniau, kai lietuvių kalbininkai išgalvojo nepriklausomybės pradžioje naujadarą - Kroatiją. O iš tiesų bukai išvertė anglišką šalies pavadinimą. Kai tuo tarpu iki tol kraštą vadinome Chorvatija, lenkai jį vadina Chorwacja, patys gi tos šalies gyventojai savo šalį vadina Hrvatska. Kur čia garsas K?

[Godo]

Dar durniau, kai lietuvių kalbininkai išgalvojo nepriklausomybės pradžioje naujadarą - Kroatiją. O iš tiesų bukai išvertė anglišką šalies pavadinimą. Kai tuo tarpu iki tol kraštą vadinome Chorvatija, lenkai jį vadina Chorwacja, patys gi tos šalies gyventojai savo šalį vadina Hrvatska. Kur čia garsas K?

Matyt buvo vadovautasi tuo, kad lietuvių kalbai garsai f, ch, h istoriškai yra svetimi. Dėl to nuo senų laikų sakome Prancūzija, o tarmėse iki šiol kartais vartojamos ir naujesnės formos su p vietoje f: pabrikas, Peliksas, Pelicija ir pan. Be to kartai esti ir ne visuomet pamatuotas argumentas - nedaryti taip, kaip rusai daro, o jie juk turi -Хорватия.

[Al1]

Jei garsai f, h, ch svetimi, tai gal jų visiškai atisakykime? Ne tame buvo kalbininkų argumentas, tuo labiau kai daugybės kitų pasaulio vietovardžių, hidronimų ar miestų pavadinimų lietuvių kalboje ir f, ir h, ir ch yra naudojama. Su prancūzais susidūrėme dar viduramžiais, tai ir naudojame istoriškai susiklosčiusi šalies, tautos pavadinimo tarimą. O su taip vadinamais kroatais susidūrėme tik XX a., kai jau lietuvių kalboje buvo pilnai vartojami garsai f, h, ch.

[John]

Beje, Gėtė atėjo iš lenkų. Nes lenkai, nors ir rašo Goethe ar netgi su umliautu, taria panašiau į Gete.
Kelnas tikrai iškraipymas iš tarybinių laikų kalbos. Jei ant ë būtų privaloma rašyti taškus, tai nebūtų problemų buvę. Kelno angliškas ar prancūziškas pavadinimas yra atėję iš lotynų kalbos. Beje, kaip ir lenkiškas - Kolonia. Lenkai Miuncheną vadina Monachium. Dar durniau, kai lietuvių kalbininkai išgalvojo nepriklausomybės pradžioje naujadarą - Kroatiją. O iš tiesų bukai išvertė anglišką šalies pavadinimą. Kai tuo tarpu iki tol kraštą vadinome Chorvatija, lenkai jį vadina Chorwacja, patys gi tos šalies gyventojai savo šalį vadina Hrvatska. Kur čia garsas K?

Tai tik įrodo, kad mūsų kalbininkai yra nekompetetingi ir neatlieka savo darbo. Jokio standartizavimo ar paaiškinimų, kas, kaip ir kodėl daroma. Kažkoks padrikas ir neaiškus mėtymasis ir blaškymasis.