"Monitoriais" dabar vadinami dažniausiai tik specifinę informaciją pateikiantys išoriniai įrenginiai (gamyboje, energetikoje, medicinoje ir pan.). Kas lyg ir sugrąžina jiems tą tiesioginę reikšmę dėl kurios Wycka piktinasi.
Tai Sula taip mano. Wycka niekuo dėl monitoriaus ar televizoriaus šioje temoje dar nesipiktino, tik uždavė paprastą, aiškų ir ne retorinį klausimą.
Žodis „displėjus" lietuvių kalboje netinkamas vartoti. Tai labai grubi klaida. Vietoj angliško žodžio „display" lietuvių kalboje tinkamas vartoti atitikmuo „ekranas".
Aš tai puikiai žinau. Bet nesuprantu, kaip leidžia vartoti "kompiuteris", "projektorius", "tranzistorius"...
Tiesa sakant, aš pats esu UŽ lietuviškus terminus, ypač buitinėje kalboje. Nepatinka man žodis "televizorius", bet jis jau beviltiškai paplitęs.
Nervina tai, kad vadintojai dažnai nesuvokia ką vadinamas daiktas ar reiškinys reiškia, kokia jo esmė. Arba sugalvoja gremėzdišką žodį. Kodėl ne "vaizdis" vietoj "vaizduoklio"?
Aš tai puikiai žinau. Bet nesuprantu, kaip leidžia vartoti "kompiuteris", "projektorius", "tranzistorius"...
Tiesa sakant, aš pats esu UŽ lietuviškus terminus, ypač buitinėje kalboje. Nepatinka man žodis "televizorius", bet jis jau beviltiškai paplitęs.
Nervina tai, kad vadintojai dažnai nesuvokia ką vadinamas daiktas ar reiškinys reiškia, kokia jo esmė. Arba sugalvoja gremėzdišką žodį. Kodėl ne "vaizdis" vietoj "vaizduoklio"?
Naujadarai sudaromi pagal esamas gramatines formas. "Vaizdis" būtų per daug fonetiškai panašus į "vaizdas", nors turėtų būt ir daugiau priežasčių.
O dėl televizoriaus ar kompiuterio reikėtų būt ramiam - tie žodžiai prigijo natūraliai, kalbininkai ne kartą siūlė naujadarus, pakeisti tiems žodžiams, bet kalboje tai neprigijo. Abejoju, ar prigis ir kada nors vėliau. Man konkrečiai šitie žodžiai netrukdo, jie prigiję, kalbos nedarko, fonetiškai gražiai skamba, gramatiškai tvarkingi.
www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!
Čia pas mus taip ir yra, jei kalbininkai nori vartoti svetimą žodį, sako jis tarptautinis, jei nenori - nelietuviškas. Ir dar tie kalbininkai tarpusavyje negali apsispresti kuris žodis vartotinas, o kuris ne. Cirkas kažkoks.
Čia pas mus taip ir yra, jei kalbininkai nori vartoti svetimą žodį, sako jis tarptautinis, jei nenori - nelietuviškas. Ir dar tie kalbininkai tarpusavyje negali apsispresti kuris žodis vartotinas, o kuris ne. Cirkas kažkoks.
Kodėl cirkas? Cirkas gali atrodyti tik tokie, kaip tu - nenusimanantiems tokioje srityje. Lietuvių kalbos gramatika yra pakankamai sena ir sudėtinga, tad dažnai gali nutikti tokios situacijos, kai tas pats žodis galėtų būti traktuojamas ir kaip vartotinas, ir kaip nevartotinas. Paprastai kalbininkai dėl to diskutuoja tiek, kol pakanka žinių, faktų ir pagrįstumų, kad būtų įtvirtinta - žodis tinkamas ar netinkamas vartoti. Būna netgi situacijų, kai tas pats žodis viename kontekste vartotinas, kitame - ne. Tai visiškai normalu ir kad tai suprastum, reikėtų gerokai pastudijuoti lietuvių kalbos gramatiką
Kalbininkų diskusijas vertinu labai gerai. Kalbininkai stengiasi būti liberalūs ir konservatyvūs vienu metu. Liberalūs - priima į lietuvių kalbą iš kitų tautų kalbų kilusius žodžius arba juos sulietuvina (kalbos vartotojui tai patogiau). Konservatyvūs - kitų tautų kalbų žodžius traktuoja kaip nevartotinus lietuvių kalboje ir kuria naujadarus, normuoja kalbą (vartotojui tai - kalbos vartojimo sudėtingėjimas, naujų taisyklių ir išimčių atsiradimas, esamų taisyklių koregavimas, bet tai išlaiko kalbos unikalumą).
Kodėl cirkas? Cirkas gali atrodyti tik tokie, kaip tu..
Eeee, atsargiau su savo išvadom, kas tu toks čia kritikuoti/ižeidineti mane. Aš turiu savo nuomone ir prašyčiau gerbti ji, nesakau kad turi sutikti su juo. Jei esi filologas tai dar nereiškia kad esi daugiau lietuvis.
Eeee, atsargiau su savo išvadom, kas tu toks čia kritikuoti/ižeidineti mane. Aš turiu savo nuomone ir prašyčiau gerbti ji, nesakau kad turi sutikti su juo. Jei esi filologas tai dar nereiškia kad esi daugiau lietuvis.
Nieko aš neįžeidinėju. Vieną raidę praleidau rašydamas, tai matyt ne taip pats supratai, persiskaityk dar kartą:
Cirkas gali atrodyti tik tokiems, kaip tu - nenusimanantiems tokioje srityje.
www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!
Kalti jūreivystės specialybę turintys žmonės, kurie labai gerai moka lietuvių kalbą. Dar kita galimybė - jūreivystės specialybę turintis žmogus galėtų bendradarbiauti su filologu ir paruošti vadovėlius.
Taigi kalti patys jūreiviai, kurie baigia specialybę ir nepamąsto apie ateisiančius naujus studentus
Nors šiaip tai tokių pavyzdžių yra labai daug. Pvz., aš apie antikinę literatūrą turiu ieškoti informacijos rusų arba anglų kalba. Pasirinkau anglų k. Lietuvių kalba tiesiog nėra paruošta tiek reikalingos informacijos, kiek man reikia.
Lygiai taip pat yra ir medikams studentams - dauguma anatomijos vadovėlių varto angliškų arba rusiškų ir tai prasideda jau pirmame kurse.
Ši problema yra dėl mūsų mažos tautos. Lietuvių kalba neskubama leisti vadovėlių, kurie nors ir labai reikalingi, bet galbūt nebūtų ilgą laiką populiarūs. Tiesiog įsigytų aukštosios mokyklos ir bibliotekos po kelis egzempliorius. O mažu tiražu leisti knygą neapsimoka, nes arba ji turėtų būti labai brangi, arba tiesiog dirbtum nuostolingai. Paruošti kokybišką mokomąjį vadovėlį užtrunka maždaug metus pusantrų. Taigi vadovėlį renkantis žmogus turėtų dirbti kokį nors kitą nuolatinį darbą arba ruošiamo vadovėlio tiražas turėtų būti labai didelis, kad su kaupu atsipirktų metų darbas.
Supranti kaip yra. As esu rusas. Bet. As norejau pasakyt ne tai, kad dauguma vadoveliu rusu klaba. Dauguma paskaitu vyksta rusu kalba. Patys destytojai ( dauguma liko is tarybinu laiku ) sako,jog kam cia lauzyt liezuvi ir destyt lietuviu kalba jei daug paprasciau viska paaiskint rusu kalba ( nes dauguma klaipiedieciu supranta ) . Stai kur problema. Patys destytojai laikosi nuomones, jos rusiskai isaiskint bus daug lengviau....
Supranti kaip yra. As esu rusas. Bet. As norejau pasakyt ne tai, kad dauguma vadoveliu rusu klaba. Dauguma paskaitu vyksta rusu kalba. Patys destytojai ( dauguma liko is tarybinu laiku ) sako,jog kam cia lauzyt liezuvi ir destyt lietuviu kalba jei daug paprasciau viska paaiskint rusu kalba ( nes dauguma klaipiedieciu supranta ) . Stai kur problema. Patys destytojai laikosi nuomones, jos rusiskai isaiskint bus daug lengviau....
PS aisku as kaip rusas, as UZ rusu kalba, bet...
Keista... Juk lietuviškoje įstaigoje turi būti dėstoma lietuviškai. Manau čia prasižengiama su kokiu nors įstatymu arba Švietimo ministro įsakymu. Juk nelogiška. Dėstytojas nėra visagalis - ne valiai nuspręsti, kokia kalba dėstyti. Lietuvoje yra vienintelė gimtoji kalba - lietuvių. Ir jei mokymo įstaiga nėra specifinė skirta kitataučiams, tai dėstoma turi būti tik lietuviškai. Už tokius juokelius dėstytojas ne tik gali netekti darbo, bet ir negauti dėstytojo darbo kitur (už tarnybinį papeikimą).
www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!
Keista... Juk lietuviškoje įstaigoje turi būti dėstoma lietuviškai.
Sutinku, turi būti lietuviškai, bet. Pačiai teko buti kursuose viename institute, tai ten viena dalyka skaite rusiskai. Supratau ne viska, bet ta paskaita buvo daug profesionalesne, nei kitos, lietuviškos. Kada po kursu buvo atliktas anketavimas (feed back), tai tas destytojas buvo išrinktas geriausiu! Va, kaip buna.
Keista... Juk lietuviškoje įstaigoje turi būti dėstoma lietuviškai. Manau čia prasižengiama su kokiu nors įstatymu arba Švietimo ministro įsakymu. Juk nelogiška. Dėstytojas nėra visagalis - ne valiai nuspręsti, kokia kalba dėstyti. Lietuvoje yra vienintelė gimtoji kalba - lietuvių. Ir jei mokymo įstaiga nėra specifinė skirta kitataučiams, tai dėstoma turi būti tik lietuviškai. Už tokius juokelius dėstytojas ne tik gali netekti darbo, bet ir negauti dėstytojo darbo kitur (už tarnybinį papeikimą).
Vienintelė valstybinė kalba
Čia ryškiai yra pažeidžiamas įstatymas, bet niekam tai labai nekliudo. Su laiku išsispręs.
Tik nepakantumas teisės pažeidimams ir optimizmo skleidimas atves mūsų valstybę į tiesos kelią :)
Sutinku, turi būti lietuviškai, bet. Pačiai teko buti kursuose viename institute, tai ten viena dalyka skaite rusiskai. Supratau ne viska, bet ta paskaita buvo daug profesionalesne, nei kitos, lietuviškos. Kada po kursu buvo atliktas anketavimas (feed back), tai tas destytojas buvo išrinktas geriausiu! Va, kaip buna.
Na ne dėl kalbos ta paskaita buvo profesionali O dėl dėstytojo... O šioje temoje kalbame ne apie Lietuvos dėstytojų ir kitų mokslo žmonių profesionalumą ir gebėjimą vesti įdomias paskaitas, bet apie lietuvių kalbą. Lygiai taip pat profesionaliai, manau, paskaita būtų buvusi pravesti kito lietuviškai kalbančio dėstytojo.
Vienintelė valstybinė kalba
Čia ryškiai yra pažeidžiamas įstatymas, bet niekam tai labai nekliudo. Su laiku išsispręs.
Tiesa, valstybinė, negerai parašiau O dėl tokios nepagarbos kalbai, studentai turėtų reikšti milžinišką nepasitenkinimą. Bet arba ten studijuoja vien tik rusakalbiai ir dėl to jie tik tyli, nes dabar jiems daug geriau; kiti nežino kur skųstis arba bijo, arba tingi; tretiems visiškai dzin ir tokių žmonių labiausiai nemėgstu, nes jiems nesvarbus kalbos likimas, jie net negalvoja apie nepagarbą kalbai (gal net jos neįžvelgia, o tai jau ir išsilavinimo bei kultūros supratimo stoka).
Taigi, jei valstybinė kalbos komisija tam pritars, "Gruzija" taps "Georgija". Tik kaip tokiu atveju reiktų vadinti pačius gruzinus? Georgai? Georgiečiai? Kažkaip labai ufonautiškai skambėtų.
Keista, kodėl Gruzija nepageidauja pavadinimo savo kalba - Sakartvelo?
Tai lietuviškai būtų "Kartvelija" (nes šaknis yra "kartvel", o priešdėlis "sa" ir galūnė "o" rodo vietą. Jurgijoje daug vietovių, kurios vadinamos sa-kažkas-o.)
Comment